Civilinė byla Nr. e2A-293-854/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33881-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.18.3.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.19.2.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bona Mente“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Latvių namai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bona Mente“ dėl delspinigių pagal sutartį priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Latvių namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bona Mente“ 17 508,14 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. per įgaliotą atstovę – daugiabučių namų renovacijos administratorę UAB „Luksalis“ sudarė statinio statybos rangos sutartį su atsakove dėl daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos pagal daugiabučių namų modernizavimo programą. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti balkonų – lodžijų įstiklinimą, įskaitant esamos balkonų – lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą, butų ir kitų langų keitimą į mažesnio šilumos pralaidumo langus, fasado sienų (tai pat cokolio) šiltinimą, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindo sutvarkymą, laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimą, perkėlimą įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų keitimą, stogo šiltinimą, taip pat ir naujos dangos įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimą, ventiliacijos ir rekuperacinės sistemų pertvarkymą, keitimą ar įrengimą ir kitus rangos darbus nurodytus sutarties prieduose, o užsakovė (ieškovė) įsipareigojo už tinkamai atliktus ir perduotus darbus sumokėti iš viso 486 337,28 Eur kainą. Šalys susitarė, jog darbus atsakovė atliks iki 2017 m. gruodžio 31 d.
3. Ieškovės teigimu, dėl nuolatinių atsakovės atidėliojimų ir vėlavimų rangos sutarties vykdymo terminai buvo pratęsti keletą kartų, paskutinį kartą – iki 2019 m. birželio 30 d. Iki šio termino atsakovė darbų nepabaigė, nuo 2019 m. kovo mėn. nevykdė jokių fasado šiltinimo darbų, o fasado šiltinimo sluoksnį paliko neapsaugotą nuo atmosferos poveikio, dėl ko dalis priimtų fasado apšiltinimo darbų rezultatų neteko savo šilumą izoliuojančių savybių ir pradėjo trupėti. Daugkartiniai ieškovės ir renovacijos administratorės raginimai atsakovei atlikti darbus nustatytais terminais nedavė rezultato, ieškovė pradėjo skaičiuoti sutartinius delspinigius ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. įspėjo atsakovę apie sutarties nutraukimą, jeigu per suteiktą papildomą 14 dienų terminą rangos darbai nebus užbaigti. Iki nustatyto termino atsakovė rangos darbų nepabaigė. Rangos sutartis pasibaigė praėjus įspėjime dėl sutarties nutraukimo nurodytam terminui – t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. Kadangi šalys pagal rangos sutarties 10.4. punktą susitarė, kad rangovė, vėluodama iki sutartyje nustatyto termino atlikti ir užsakovei perduoti darbus, privalo per 3 kalendorines dienas nuo delspinigių sąskaitos faktūros pateikimo dienos, užsakovei sumokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo pagrindinės sutarties kainos, o atsakovė rangos darbų neatliko, ieškovė pradėjo skaičiuoti delspinigius. Ieškovė nurodė, kad nuo paskutinio nustatyto termino atlikti darbus – 2019 m. birželio 30 d. iki sutarties nutraukimo dienos – 2019 m. rugsėjo 10 d. (t. y. iš viso už 72 dienas) susidarė 17 508,14 Eur delspinigių.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
5. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydama ieškinį atmesti.
6. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo sutartinių santykių su atsakove; atsakovė tiesioginius sutartinius įsipareigojimus turi UAB ,,Luksalis“, kadangi rangos sutartis sudaryta tarp jos ir UAB ,,Luksalis“. Pagal minėtos sutarties 3.5 punktą, tikėtina, kad užsakovė yra neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų rangovei (atsakovei), t. y. tinkamai neperdavusi statybvietės (vyksta teisminiai procesai dėl langų keitimo; gyventojai prieštarauja, neleidžia keisti). Atsakovė negali vykdyti rangos darbų, kol nėra perduota statybvietė. Projekto vadovas T. K. iš atsakovės griežtai reikalauja, kad darbai būtų atliekami pagal projektą; tam, kad šis išskirtinis projektas būtų įgyvendintas, reikia ir namo bendrijos geranoriškumo. Iki šiol tęsiasi procesai, dėl kurių atsakovė negali atlikti darbų pagal rangos sutartį. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad darbai nėra atlikti, tačiau nė vienos pretenzijos nepateikė įgaliotam asmeniui UAB ,,Luksalis“ ir apeidama įgaliotą asmenį siekia spręsti klausimus, kurie nėra tiesiogiai sutartiniai.
7. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad atsakovės teiginiai dėl tinkamo statybvietės neperdavimo nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais ir neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė vykdė darbus objekte ir buvo aktavusi darbų iš viso už 307 730 Eur. Be to, atsakovė neginčijo ir neteikė jokių prieštaravimų dėl vėlavimo atlikti darbus bei sutarties nutraukimo fakto, faktiškai sutiko su sutarties nutraukimu ir to priežastimi, po sutarties nutraukimo paliko statybvietę, todėl nepagrįstai teigia, kad vėlavimą lėmė ne jos pačios neveikimas ir aplaidumas, o statybvietės neperdavimas ar kitos nuo užsakovės ar renovacijos administratorės priklausančios priežastys. Byloje pateikti įrodymai patvirtina atstovavimo santykius tarp rangos sutartį pasirašiusios atstovės – UAB ,,Luksalis“ ir atstovaujamosios – ieškovės. Per atstovą sudarytas sandoris tiesiogiai sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, šiuo atveju – ieškovei.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovės prieštaravimai yra nepagrįsti, kadangi atsakovė nepaneigė vėlavimo fakto, delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., per šį laikotarpį ieškovė ragino atsakovę įvykdyti darbus, į raginimus nereagavo, gavusi įspėjimą apie sutarties nutraukimą, vietoje to, kad vykdytų darbus, išsikraustė iš statybos aikštelės. Atsakovė neįrodė, kad šiuo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti delspinigius, darbai vėlavo dėl objektyvių trukdymų. Keletą kartų sutartinių įsipareigojimų vykdymas atsakovės interesais buvo pratęstas, bet ir pratęsus terminus atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovės pateikti prieštaravimai nepaneigia nei delspinigių skaičiavimo, nei fakto, kad atsakovės vėlavimas buvo ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovės teiginiai dėl statybvietės neperdavimo yra nepagrįsti, kadangi atsakovė atliko ir perdavė darbų už 307 730,35 Eur, tai patvirtina priėmimo perdavimo aktas. Jei atsakovė nebūtų gavusi statybvietės, ji būtų negalėjusi vykdyti rangos darbų. Atsakovė neginčija sutarties nutraukimo, nesikreipė į užsakovę, kad vėlavimas susidarė dėl gyventojų trukdymų. Sutarties 3.6.29-3.6.30 punktuose numatyta procedūra, kurios turi imtis rangovė, jei gyventojai trukdo atlikti rangos darbus; atsakovė į ieškovę nesikreipė.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kadangi atsakovė negalėjo atlikti savo darbų dėl objektyvių priežasčių. Atsakovės atstovo teigimu atsakovės kaltė galėtų būti nebent dalinė, pripažintų ją 50 procentų. Tiek technikos vadovas, tiek administratorė teigė, kad turėtų būti pilnai atiduota statybvietė. Derinti klausimus su namo gyventojais yra renovacijos administratorės, bet ne atsakovės pareiga. Byloje liudytoja apklausta namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoja J. U. paliudijo, kad net šiuo metu vykdomi namo gyventojų susirinkimai, vadinasi, administratorė tinkamai savo funkcijų nevykdė. Namo gyventojai pradėjo kištis į statybos procesą, atsirado daug neišspręstų klausimų. Visi liudytojai patvirtino, kad vyko teisminiai ginčai. Kol nebuvo pakeisti langai, neįstiklintos lodžijos, nebuvo įmanomi tolimesni darbai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 17 508,14 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (17 508,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 035 Eur bylinėjimosi išlaidų, paliko nepakeistą; papildomai priteisė ieškovei DNSB „Latvių namai“ iš atsakovės UAB „Bona Mente“ 920 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 42,22 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė (užsakovė), veikdama per įgaliotą asmenį UAB ,,Luksalis“, 2017 m. rugsėjo 6 d. su atsakove (rangove) sudarė statinio statybos rangos darbų atlikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus, nurodytus šio sprendimo 1 punkte, daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Pavedimo santykius tarp ieškovės (įgaliotojos) ir UAB ,,Luksalis“ (įgaliotinės) sudarant rangos sutartį su atsakove patvirtino byloje pateikta 2016 m. vasario 1 d. pavedimo sutartis (sutarties 1.1.2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo žinomas atstovavimo faktas. Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnis). Taigi 2017 m. rugsėjo 6 d. statinio statybos rangos darbų atlikimo sutarties pagrindu tarp bylos šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnis).
12. Teismas nustatė, kad pagal rangos sutartį atsakovė įsipareigojo darbus atlikti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (sutarties 4.1 punktas), šis terminas 2017 m. gruodžio 31 d. šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2018 m. liepos 1 d.; 2018 m. birželio 29 susitarimu iki 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. spalio 31 d. susitarimu iki 2019 m. birželio 30 d. Iki nustatyto termino (2019 m. birželio 30 d.) atsakovė visų rangos darbų neatliko ir ginčo byloje dėl to nekilo.
13. Teismas pažymėjo, kad sutarties 10.4 punktu šalys susitarė, kad rangovei (atsakovei) neužbaigus visų pagal sutartį privalomų atlikti darbų ir tinkamai neperdavus jų užsakovei (ieškovei), rangovė (atsakovė) privalo mokėti užsakovei (ieškovei) 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną atlikti darbus uždelstą kalendorinę dieną nuo pagrindinės sutarties kainos. Pagrindinė sutarties kaina – 486 337,28 Eur (sutarties 2.1 punktas). 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir delspinigių priteisimo, ieškovė nutraukė sutartį ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti 17 508,14 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., ir išrašė šiems delspinigiams PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė šios sąskaitos nėra apmokėjusi.
14. Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu ir preliminariu sprendimu, neginčijo darbų vėlavimo fakto; t. y. iš esmės pripažino, kad netinkamai įvykdė sutartinę prievolę. Atsakovės nesutikimas su reikalavimais iš esmės grindžiamas tuo, kad darbai laiku nebuvo atlikti ne vien tik dėl atsakovės kaltės. Pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, jog būtų egzistavusios aplinkybės, nurodytos CK 6.212 straipsnio 1 dalyje, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą.
15. Teismas nustatė, jog atsakovė byloje be kita ko įrodinėjo, kad darbai nebuvo laiku pabaigti dėl to, jog ieškovė tinkamai neįvykdė savo priešpriešinės pareigos – tinkamai perduoti atsakovei statybvietę. Nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovės prašymu liudytojais apklaustas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio projekto rengėjas, projekto vadovas ir statybos techninės priežiūros vadovas T. K. patvirtino, kad statybvietė atsakovei buvo perduota tinkamai, paaiškino, kad atsakovė visų darbų neatliko, šiuo metu rangos darbus atlieka kitas rangovas, su atsakove statybos rangos sutartis buvo nutraukta, kadangi atsakovė vėlavo atlikti darbus, dėl kokių priežasčių atsakovė laiku nebaigė darbų – liudytoju apklaustas asmuo nežinojo. Tokias pačias aplinkybes, įskaitant ir tai, kad statybvietė atsakovei buvo perduota tinkamai, kad atsakovė nesikreipė į administratorę (UAB ,,Luksalis“) dėl netinkamo statybvietės perdavimo, patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas projekto administratorės UAB ,,Luksalis“ direktorius E. Ž. Konfliktinius santykius su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininke turinčios gyventojos (vieno iš šio namo butų savininkės) J. U. paaiškinimai, kad rangos darbų atsakovė negalėjo laiku baigti dėl bendrijos kaltės, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo atleisti atsakovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės ar ją sumažinti.
16. Teismas pažymėjo, kad pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas (sutarties 3.6.29 ir 3.6.30 punktai), jei rangovė (atsakovė) negali patekti į patalpas dėl gyventojų nesutikimo ar kitų priežasčių, atsakovė turi nedelsiant apie tai raštu ar elektroniniu paštu informuoti užsakovę. Šiuo atveju atsakovė, akcentuodama, jog darbų laiku negalėjo baigti dėl to, kad su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkais vyko teisminiai ginčai dėl statybos darbų, kad savininkai neleido atlikti tam tikrų statybos rangos darbų, nepateikė jokių įrodymų, jog būtų kreipusis į ieškovę, nurodydama tokias priežastis, kaip tai numatyta sutartyje. Priešingai, kaip nurodė liudytojais apklausti T. K. ir E. Ž., betarpiškai dalyvavę daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo procese, jiems nėra žinoma, kodėl atsakovė laiku nebaigė darbų.
17. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovei ne kartą buvo reikštos pretenzijos dėl darbų vėlavimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų nurodžiusi, jog negali tęsti statybos rangos darbų dėl objektyvių kliūčių ar ieškovės kaltės. Teismo vertinimu, nors atsakovė akcentavo, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB ,,Luksalis“ pranešimu atsakovei buvo nustatytas neįmanomas įvykdyti 14 dienų terminas pabaigti statybos rangos darbus, tačiau byloje nėra duomenų, kad gavusi minėtą pranešimą atsakovė būtų kreipusis į ieškovę (ar UAB ,,Luksalis“), prašydama pratęsti šį terminą ar nurodžiusi dėl nuo atsakovės nepriklausančias priežastis, kodėl darbų negali atlikti, priešingai, bylos duomenimis, atsakovė pasišalino iš objekto.
18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo sutartinės civilinės atsakomybės ar sudarančių pagrindą ją sumažinti už netinkamą sutartinės pareigos šalių nustatytu laiku baigti statybos rangos darbus pažeidimą.
19. Teismas nurodė, kad netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu delspinigių dydžio neginčijo, jų mažinti neprašė, todėl teismas laikė, kad ieškovės prašomas netesybų dydis yra protingas, atitinka įprastą praktiką, kai netesybų dydis negali viršyti 10 proc. darbų kainos, ir savo iniciatyva jų nemažino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovė UAB „Bona Mente“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; nusprendus bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti iš esmės, galutinį sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo arba antrojo prašymo, pakeisti galutinį sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteisiant ne didesnę nei 2 571,94 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė buvo kalta dėl rangos darbų neužbaigimo, kadangi rangos darbai laiku nebuvo vykdomi dėl nuo atsakovės nepriklausiusių aplinkybių.
20.2. Pavedimo sutarties turinys patvirtina, kad UAB „Luksalis“ turėjo pareigą atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto projektavimu, statybos ranga ir kt., privalėjo dėti maksimalias pastangas efektyviam projekto įgyvendinimui, įskaitant rangos darbų kokybės ir terminų kontroliavimą (sutarties 1.1.2. punktas). Rangos sutartyje taip pat numatyta, kad UAB „Luksalis“ turėjo tikrinti darbų atlikimo eigą, kiekį ir kokybę, duoti nurodymus rangovui ir reikalauti jų vykdymo, jei modernizavimo darbų eigoje atsiliekama nuo įkainotos veiklos grafiko (rangos sutarties 3.1.1, 3.1.3 punktai). Taigi, tiek pavedimo sutarties, tiek rangos sutarties turinys patvirtina, kad UAB „Luksalis“ buvo atsakinga už projekto įgyvendinimą laiku ir tinkamai, įskaitant rangos darbų kokybės ir vykdymo terminų kontrolę.
20.3. Pagal rangos sutarties 4.6 punktą, rangos darbų vykdymo terminai galėjo būti pratęsiami tik dėl aplinkybių, už kurias nebuvo atsakinga atsakovė. Byloje esantys rangos sutarties pakeitimai, kuriais buvo pratęsiami rangos darbų pabaigos terminai, patvirtina, kad visi pratęsimai buvo daromi ne dėl atsakovės kaltės.
20.4. Teismas visiškai nevertino administratorės – UAB „Luksalis“ pareigų, jų apimties, veiksmų (neveikimo) rangos sutarties vykdymo metu, todėl nepagrįstai sprendė, kad už rangos sutarties neįvykdymą laiku išimtinai atsakinga atsakovė. Byloje nebuvo vertinama, dėl kokių priežasčių atsakovei buvo sudaromos kliūtys nustatytais terminais vykdyti rangos darbus (įskaitant, kokios priežastys lėmė, jog buvo pasirašyti rangos sutarties pakeitimai), nebuvo vertinama administratorės veiksmų (neveikimo) įtaka atsakovės negalėjimui tinkamai ir laiku vykdyti rangos darbų. Tiek bylos duomenys, tiek liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad administratorė projekto vykdymo eigoje buvo pasyvi, nepaisant, jog vykdydama pavedimo sutartį ir rangos sutartį bei gaudama už tai atlygį, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, jog projektas būtų vykdomas sklandžiai ir laiku. Administratorė nebuvo suinteresuota greitu projekto užbaigimu, kadangi ilgesnė projekto trukmė jai užtikrino pajamų iš projekto gavimą ilgesnį laiką, nes pavedimo sutartyje numatyta, jog administratorei už pavedimo sutarties vykdymą mokamas atlygis visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu (nuo projekto pradžios iki statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo) nenustatant galutinio projekto pabaigos termino (pavedimo sutarties 1.2.1 punktas).
20.5. Ieškovė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodė, nors būtent jai teko pareiga juos įrodyti, o išvada, jog atsakovė yra atsakinga dėl rangos sutarties neįvykdymo laiku, pagrįsta ieškovės prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
20.6. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės elgesys po rangos sutarties termino pabaigos liudija, jog ji neneigė esanti atsakinga dėl rangos sutarties neįvykdymo. UAB „Luksalis“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu atsakovei nustatytas 14 dienų terminas pabaigti statybos rangos darbus daugiabutyje buvo akivaizdžiai nesąžiningas ir neįmanomas. Tą patvirtina ir tai, kad naujasis rangovas daugiabučio renovacijos darbus vykdo iki šiol. Pagrindo kreiptis į UAB „Luksalis“ prašyti pratęsti terminą nebuvo, nes iš UAB „Luksalis“ veiksmų matyti, jog toliau tęsti sutartinių santykių ji nebeketino. Atsakovė, netgi susidūrusi su rangos sutarties vykdymo kliūtimis, įvykdė daugiau nei 60 proc. numatytos rangos darbų apimties. Be to, teismo išvada, kad atsakovė nesiėmė veiksmų, jog būtų tęsiami rangos darbai po 2019 m. birželio 30 d., yra nepagrįsta, kadangi po šio termino tarp šalių vyko derybos iki pat 2019 m. spalio mėn., tačiau atsakovei toliau buvo keliami nepagrįsti reikalavimai, rodantys administratorės realaus siekio išsaugoti sutartinius santykius nebuvimą (pavyzdžiui, per 5 dienų terminą sumokėti ieškovei 10 000 Eur depozitą, kad atsakovei būtų suteikta teisė tęsti didžiąja dalimi įvykdytus daugiabučio modernizavimo darbus).
20.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl tinkamo statybvietės perdavimo. Statybvietės perdavimo pareiga reiškia ne tik tai, kad administratorė užtikrina atsakovės patekimą į statybvietę prieš pradedant vykdyti rangos darbus, tačiau ir tai, kad visą rangos darbų vykdymo laiką nesudaromos kliūtys vykdyti darbus objekte. Nuo pat rangos darbų pradžios dėl vykdomos renovacijos buvo kilę konfliktai tarp administratorės ir daugiabučio gyventojų, kai kurie gyventojai kliudė rangovei patekti į jų butus ir kt. Byloje neįrodyta, kad visą rangos darbų vykdymo laikotarpį atsakovei buvo leidžiama netrukdomai vykdyti darbus statybvietėje.
20.8. Nors 2020 m. rugsėjo 12 d. vykusio posėdžio metu buvęs atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu paaiškino, jog iš dalies (50 proc.) pripažįsta atsakovės kaltę dėl rangos sutarties neįvykdymo laiku, tačiau tokia atsakovės atstovo pozicija nebuvo suderinta su klientu (atsakove), todėl atsakovė šios pozicijos nepripažįsta, nesilaiko ir prašo ja nesivadovauti.
20.9. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad yra pagrindas atsakovės sutartinei atsakomybei taikyti, ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis yra akivaizdžiai neprotingas, neproporcingas ir pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą.
20.10. Ieškinio pateikimo dieną atsakovė neginčijamai buvo tinkamai ir laiku įvykdžiusi didžiąją dalį rangos sutartyje nustatytų darbų – darbų atlikta 307 730,35 Eur sumai (63,28 proc. visų darbų). Ieškovė reikalauja priteisti netesybas nuo visos rangos sutarties kainos, t. y. nuo 486 337,28 Eur sumos. Situacija, kai atsakovė iki rangos sutarties nutraukimo įvykdė esminę dalį sutartimi sulygtų darbų, šalių nustatyti delspinigiai, skaičiuojami nuo visos sutarties sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, atsižvelgiant į sutartyje numatytą delspinigių dydį (0,05 proc.), delspinigių susidarymo laikotarpį (2,5 mėn.), laikytini neprotingai dideliais.
20.11. Atsakovė įvykdė didžiąją dalį numatytų rangos darbų, atsakovei buvo sudarytos kliūtys vykdyti rangos darbus, net ir po rangos sutartyje nustatytų rangos darbų pabaigos buvo vedamos derybos dėl rangos darbų tęsimo, todėl atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog rangos darbus ji galės tęsti ir ginčas su ieškove bus išspręstas taikiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 0,02 proc. dydžio nuo likusios neįvykdytos rangos sutarties dalies, t. y. nuo 178 606,93 Eur. Toks delspinigių dydis yra laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovės tariamai turėtus nuostolius, kurių, beje, ieškovė ir neįrodinėjo, jei būtų nustatytas pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei. Ieškovei iš atsakovės priteistina maksimali suma neturėtų viršyti 2 571,94 Eur (72 d. x 178 606,93 Eur x 0,02/100).
21. Ieškovė DNSB „Latvių namai“ atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Atsakovė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar kliūčių, kurios jai trukdė vykdyti darbus iki pratęsto rangos darbų termino – 2019 m. birželio 30 d., ir po jo, t. y. 2 mėnesius iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. – įspėjimo apie būsimą sutarties nutraukimą, taip pat nenurodo jokių kliūčių, kurios jai trukdė atnaujinti darbų vykdymą po įspėjimo apie sutarties nutraukimą.
21.2. Atsakovė nurodo abstrakčius teiginius, jog renovacijos administratorė UAB „Luksalis“ buvo pasyvi, tačiau nenurodo, kokiais aktyviais veiksmais renovacijos administratorė turėjo prisidėti prie rangos sutarties vykdymo ir kokie jos veiksmai ar neveikimas sudarė kliūtis rangovei vykdyti darbus. UAB „Luksalis“ organizavo rangos darbų konkursą ir ieškovės vardu bei interesais sudarė sutartį su atsakove, organizavo rangos darbų techninės priežiūros konkursą ir su techniniu prižiūrėtoju sudarytos sutarties pagrindu vykdė rangos darbų priežiūrą, suderindavo ir įformindavo rangos darbų atlikimo terminų pratęsimus, techninio prižiūrėtojo priimtų darbų pagrindu įformindavo atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktus, siuntė raginimus, priminimus atsakovei dėl darbų vėlavimo ir ragino juos vykdyti laiku, siuntė pranešimus dėl sutarties nutraukimo, netesybų sumokėjimo, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog renovacijos administratorės veiksmai ar neveikimas rangovui trukdė vykdyti darbus sutartais terminais.
21.3. Atsakovė nepagrįstai remiasi 2018 m. birželio mėn. ir 2018 m. spalio 31 d. susitarimais dėl rangos sutarties pratęsimo, jais grįsdama tą, kad vėlavimas atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių. Pirma, reikalavimas priteisti netesybas pareikštas už laikotarpį po sutarties terminų pratęsimų, t. y. atsakovei praleidus paskutiniame pratęsime nustatytą rangos darbų atlikimo terminą (2019 m. birželio 30 d.) ir priskaičiuotas už vėlavimo laikotarpį iki sutarties nutraukimo (2019 m. rugsėjo 16 d.), todėl ankstesni sutarties vykdymo terminų pratęsimai ar juose nurodytos tariamos tokių pratęsimų priežastys teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl netesybų priteisimo. Antra, UAB „Luksalis“ ir ieškovė tiek iki susitarimų dėl terminų pratęsimo, tiek po jų pasirašymo ragino atsakovę laikytis savo pasiūlytų sutarties vykdymo grafikų, informavo apie nuolatinius vėlavimus, tačiau, nepaisant to, atsakovė to nedarė ir nepateikė jokių duomenų, kad jos nuolatiniai vėlavimai buvo nulemti trečiųjų asmenų veiksmų / neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių.
21.4. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad byloje nebuvo nustatytos tikrosios vėlavimą atlikti darbus lėmusios priežastys, kurias ji įvardija kaip teisminius ginčus ir konfliktus, kilusius tarp namo gyventojų ir administratorės. Pirma, 2017-2018 metais vykęs ginčas tarp 3 namo gyventojų ir ieškovės dėl renovacijos statybos leidimo panaikinimo nei teisiškai, nei faktiškai nekliudė atsakovei vykdyti darbų, kadangi per ginčo laikotarpį ir po ginčo laikotarpio atsakovė faktiškai juos vykdė ir dalimis (7 aktais) perdavinėjo ieškovei. Antra, atsakovė neįrodė, nei kad atskirų gyventojų nepasitenkinimas ar ginčai buvo reali ir neįveikiama kliūtis darbų vykdymui, nei kad ji buvo atlikusi visus įmanomus darbus, o likusių darbų vykdymą buvo teisėtai sustabdžiusi dėl neįveikiamų kliūčių.
21.5. Atsakovė nepagrįstai nuorodo, kad tikrosios sutarties nutraukimo priežastys buvo ne atsakovės vėlavimas vykdyti darbus. Pirma, byloje sprendžiamas ne sutarties nutraukimo klausimas ar sutarties nutraukimo priežastys, o delspinigių už apelianto vėlavimą atlikti darbus nustatytais terminais priteisimo klausimas. Antra, tikrosios sutarties nutraukimo priežastys buvo nurodytos įspėjime dėl sutarties nutraukimo – t. y. rangovės vengimas vykdyti darbus, nesilankymas statybvietėje ir darbų vykdymas taip lėtai, kad nebuvo pagrindo tikėtis, jog jie bus užbaigti. Trečia, tikrosios rangovo vengimo vykdyti darbus ir vėlavimo priežastys buvo nurodytos renovacijos administratorės ataskaitoje: namo atnaujinimo darbai (mazgai) yra labai sudėtingi; rangovės darbuotojų trūkumas; dalies butų savininkų pasipriešinimas namo atnaujinimui, kuris buvo spręstas suderinant darbų atlikimo laiką su gyventojais, tačiau rangovės montuotojai suderintu laiku nepasirodė – t. y. priežastys priklausiusios nuo pačios rangovės veiksmų ar neveikimo.
21.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų. Pirma, reikalavimui dėl netesybų priteisimo pakako įrodyti, jog iki nustatyto termino (2019 m. birželio 30 d.) atsakovė visų rangos darbų neatliko. Antra, atsakovė pripažino, jog neginčijo darbų vėlavimo fakto. Trečia, nėra ginčo dėl sutarties 10.4 punkte nustatytos sutartinės atsakomybės už vėlavimą atlikti darbus nurodytais terminais – t. y. 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pagrindinės sutarties kainos. Ketvirta, pagal sutartį būtent atsakovei teko pareiga atlikti darbus nustatytais terminais ir atsakovė neįrodė, jog prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos. Penkta, atsakovė sutiko su sutarties nutraukimu dėl vėlavimo atlikti darbus, jo neginčijo, vietoj to paliko statybvietę.
21.7. Atsakovės teiginiai dėl tariamai per trumpo 14 dienų įspėjimo pabaigti rangos darbus termino: 1) nepaneigia faktinių aplinkybių dėl atsakovės vėlavimo atlikti darbus sutartais terminais; 2) nepaneigia šalių sutarto delspinigių dydžio; 3) nepaneigia atsakovės vėlavimo užbaigti rangos darbus fakto ir laikotarpio skaičiavimo pagrįstumo; 4) nepaneigia ieškovės įrodytų aplinkybių, jog dėl vėlavimo rangos sutartis su atsakove buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir su sutarties nutraukimu atsakovė sutiko palikdama statybvietę. Numatytas 14 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas galėtų būti reikšmingas vertinant sutarties nutraukimo pagrįstumą, tačiau sutarties nutraukimo atsakovė neginčijo, todėl šis terminas teisiškai nereikšmingas sprendžiant dėl vėlavimo fakto ir priteistinų netesybų dydžio. Tiek Būsto energijos taupymo agentūra, tiek ieškovė ieškojo kompromisų, sutiko pratęsti sutarties vykdymo terminus, jeigu užsakovas pateiks sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, sutiko sumažinti sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą nuo 10 proc. iki 10 000 Eur, siuntė atsakovei pasirašytą susitarimą dėl depozito sumokėjimo, tačiau joks depozitas nurodytais terminais nebuvo sumokėtas. Todėl sutarties vykdymo terminas nebuvo pratęstas ne dėl ieškovės ar renovacijos administratorės vengimo bendradarbiauti, o dėl pačios atsakovės neveikimo.
21.8. Atsakovės teiginiai dėl tinkamo statybvietės jai neperdavimo: 1) nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais; 2) paneigti pačios atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų – renovacijos administratorės atstovo ir techninio prižiūrėtojo parodymais; 3) neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė vykdė darbus objekte ir buvo aktavusi darbų už 307 730 Eur; 4) atsakovė sutarties vykdymo metu neginčijo ir neteikė jokių prieštaravimų dėl vėlavimo perduoti statybvietę, neinicijavo nei darbų stabdymo, nei informavo ieškovę apie kliūtis darbams atlikti.
21.9. Atsakovės teiginiai, jog renovacijos administratorės ir techninio prižiūrėtojo liudijimai vertintini kritiškai, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti, kad nebūtų nustatyta administratorės atsakomybė dėl rangos darbų neįvykdymo laiku nepagrįsti, kadangi: 1) nepateikti jokie įrodymai dėl liudytojų šališkumo; 2) liudytojai apklausti pačios atsakovės iniciatyva ir jai užtikrinant jų dalyvavimą; 3) pati atsakovė remiasi tariamai šališkų liudytojų parodymais, todėl nėra pagrindo teigti, jog jų parodymai neatitinka tikrovės.
21.10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė neginčijo delspinigių dydžio, jų mažinti neprašė, todėl nesant ginčo teisme nebuvo pagrindo ieškovei įrodinėti, o teismui vertinti, ar netesybų dydis yra pagrįstas. Pirma, netesybų dydžio protingumo klausimas (kilus dėl to ginčui) nagrinėjamas atsižvelgiant į ieškovės įrodinėjamus tikėtinus nuostolius, o ieškovė tokių nuostolių pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, todėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo vertinti, ar priteistų delspinigių dydis yra protingas ir pagrįstas tikėtinais ieškovės nuostoliais. Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl delspinigių, jų dydžio, kadangi nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė dėl šių atsakovės reikalavimų (atsikirtimų) nesprendė ir nepasisakė. Trečia, atsakovė bendro pobūdžio argumentais bei teismų praktikos citatomis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog priteistas netesybų dydis yra protingas, atitinka įprastą praktiką, kad negali viršyti 10 proc. darbų kainos. Ketvirta, ieškovė nedelsė ir nepiktnaudžiavo savo teise auginti netesybas, po termino pabaigos inicijavo susitikimus ir derybas su atsakove, tačiau jos buvo nerezultatyvios, todėl reikalavimas priteisti netesybas už 2,5 mėnesio vėlavimą atlikti darbus yra pagrįstas ir protingo dydžio.
21.11. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog netesybos yra neprotingai didelės dėl to, jog ji buvo įvykdžiusi daugiau kaip 60 proc. darbų, o netesybos priteistos nuo visos sutarties kainos. Netesybų skaičiavimo pagrindas ir dydis šalių buvo individualiai aptartas, kadangi prieš sutarties sudarymą šalys atskirai derėjosi dėl netesybų dydžio ir skaičiavimo bazės – t. y. atsakovė 2017 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovės tuometinei pirmininkei pataisytą sutarties 10.4. punkto redakciją, kurioje siūlė delspinigius skaičiuoti nuo neatliktų darbų vertės, tačiau ieškovės atstovas koreguotoje sutarties versijoje pateikė argumentus, jog toks rangovės siūlymas skaičiuoti delspinigius nuo neatliktų darbų vertės nepriimtinas, kadangi „užsakovas yra suinteresuotas, kad rangovas nepabėgtų į kitą pelningesnį objektą prieš baigiant smulkius darbus ar nedidelius jų likučius, todėl didesnės netesybos yra skirtos tam, kad skatintų rangovą viską užbaigti iki galo“. Atsakovė sutiko su ieškovės argumentais ir pasirašė sutartį su ieškovės pasiūlyta 10.4. punkto redakcija, kurioje numatyta delspinigius skaičiuoti nuo visos sutarties kainos. Taigi toks susitarimas atitiko šalių suderintą valią. Atsakovė neįrodinėjo, jog sutartis neatitiko šalių valios, jog susitarimas dėl netesybų dydžio buvo sudarytas dėl apgaulės, suklydimo, ekonominio spaudimo ar kitų rangovės valią paveikusių priežasčių, todėl nėra pagrindo spręsti, jog susitarimas dėl delspinigių skaičiavimo ir delspinigių dydžio yra negaliojantis ar neteisėtas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 12 d. galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. preliminarus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus – 2017 m. spalio 3 d. atsakovės elektroninį laišką su siūloma rangos sutarties redakcija, 2017 m. spalio 6 d. ieškovės atstovo elektroninį laišką su siūloma rangos sutarties 10.4 punkto redakcija ir komentarais.
25. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jie yra susiję su kilusiu ginču, jais ieškovė atsikerta į atsakovės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, juose atsispindi ieškovės ir atsakovės derybos dėl rangos sutarties nuostatų (delspinigių), todėl šie įrodymai atsakovei žinomi, jų priėmimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, todėl jie priimtini.
Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
27. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinių suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 59 punktas).
29. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės DNSB „Latvių namai“ (įgaliotojos) ir UAB ,,Luksalis“ (įgaliotinės) 2016 m. vasario 1 d. buvo sudaryta pavedimo sutartis, pagal kurią ieškovė pavedė UAB „Luksalis“ atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu (sutarties 1 dalis). Tarp UAB „Luksalis“ (užsakovės) ir atsakovės UAB „Bona Mente“ (rangovės) 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta statinio statybos rangos darbų atlikimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti atnaujinimo (modernizavimo) darbus daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), <...> pagal užsakovės pateiktą pastato techninį darbo projektą, numatytas bei šalių suderintas lokalines darbų sąmatas, įkainotos veiklos grafikus bei techninę užduotį (specifikacijas) ir perduoti darbų rezultatą užsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka.
30. Ieškovė remdamasi tuo, jog atsakovė nuolat vėlavo atlikti rangos sutartyje numatytus darbus, vadovaudamasi UAB „Luksalis“ ir atsakovės UAB „Bona Mente“ sudarytos rangos sutarties 10.4 punktu, nuo paskutinio atsakovei nustatyto termino atlikti darbus – 2019 m. birželio 30 d. iki sutarties nutraukimo dienos – 2019 m. rugsėjo 10 d. (t. y. iš viso už 72 dienas) paskaičiavo 17 508,14 Eur delspinigius, kuriuos prašė pirmosios instancijos teismo priteisti ieškovei iš atsakovės. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog sutartiniai rangos santykiai siejo ją ir UAB „Luksalis“, kuri projekto metu buvo pasyvi, jog pagal rangos sutarties 3.5 punkto nuostatas atsakovei nebuvo tinkamai perduota statybvietė, jog ji darbų atlikti laiku negalėjo dėl namo gyventojų kišimosi į statybos procesą, teisminių ginčų, jog UAB „Luksalis“ nustatė nepagrįstai trumpą 14 dienų terminą darbams pabaigti.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje tarp šalių dėl to, kad iki nustatyto termino (2019 m. birželio 30 d.) atsakovė visų rangos darbų neatliko, nekilo, tačiau atsakovė nesutiko su tuo, jog darbai nebuvo atlikti laiku dėl jos kaltės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus sprendė, kad statybvietė atsakovei buvo perduota tinkamai, atsakovė nesikreipė į administratorę (UAB ,,Luksalis“) dėl netinkamo statybvietės perdavimo. Teismas pabrėžė, kad nors atsakovė akcentavo, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB ,,Luksalis“ pranešimu atsakovei buvo nustatytas neįmanomas įvykdyti 14 dienų terminas pabaigti statybos rangos darbus, tačiau nėra duomenų, kad, gavusi minėtą pranešimą, atsakovė būtų kreipusis į ieškovę (ar UAB ,,Luksalis“), prašydama pratęsti šį terminą, ar nurodžiusi dėl nuo atsakovės nepriklausančias priežastis, kodėl darbų negali atlikti, priešingai, bylos duomenimis, atsakovė pasišalino iš objekto. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo sutartinės civilinės atsakomybės ar sudarančių pagrindą ją sumažinti už netinkamą sutartinės pareigos šalių nustatytu laiku baigti statybos rangos darbus pažeidimą.
32. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė buvo kalta dėl rangos darbų neužbaigimo, kadangi rangos darbai laiku nebuvo vykdomi dėl nuo atsakovės nepriklausiusių aplinkybių. Atsakovė nurodo, kad tiek pavedimo sutarties (sutarties 1.1.2. punktas), tiek rangos sutarties (sutarties 3.1.1, 3.1.3 punktai) turinys patvirtina, kad UAB „Luksalis“ buvo atsakinga už projekto įgyvendinimą laiku ir tinkamai, įskaitant rangos darbų kokybės ir vykdymo terminų kontrolę. UAB „Luksalis“, vykdydama pavedimo sutartį ir rangos sutartį bei gaudama už tai atlygį, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, jog projektas būtų vykdomas sklandžiai, tačiau ji buvo pasyvi, rangos darbų terminai buvo pratęsiami ne dėl atsakovės valioje buvusių aplinkybių, dėl ko rangos darbų etapas užtruko ir UAB „Luksalis“ dėl daugiabučio gyventojų nepasitenkinimo galiausiai priėmė sprendimą nutraukti rangos santykius su atsakove. Šios aplinkybės liudija, kad UAB „Luksalis“ neveikimas (pasyvumas) galėjo lemti rangos darbų neužbaigimą laiku, ypač turint omenyje, kad UAB „Luksalis“ nebuvo suinteresuota greitu projekto užbaigimu, kadangi ilgesnė projekto trukmė UAB „Luksalis“ užtikrino pajamų iš projekto gavimą ilgesnį laiką. Atsakovė nurodo, kad UAB „Luksalis“ netinkamai perdavė statybvietę, kadangi ji turėjo užtikrinti atsakovės patekimą į statybvietę ne tik prieš pradedant vykdyti rangos darbus, tačiau ir užtikrinti tai, kad visą rangos darbų vykdymo laiką nebūtų sudaromos kliūtys vykdyti darbus objekte (patekti į butus). Atsakovės teigimu, UAB „Luksalis“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu atsakovei nustatytas 14 dienų terminas pabaigti statybos rangos darbus daugiabutyje buvo akivaizdžiai nesąžiningas ir neįmanomas. Pasak atsakovės, byloje nebuvo nustatytos ir įvertintos tikrosios rangos darbų vėlavimą lėmusios priežastys: tarp gyventojų ir UAB „Luksalis“ kilę konfliktai, teisminiai ginčai; teismas visiškai nevertino UAB „Luksalis“ pareigų, apimties, veiksmų rangos sutarties vykdymo metu, jų įtakos atsakovės negalėjimui tinkamai ir laiku vykdyti rangos darbus, todėl padarė klaidingą išvadą, kad už rangos sutarties neįvykdymą laiku išimtinai atsakinga atsakovė. Nustačius UAB „Luksalis“ pasyvumą, jai nustatytų pareigų nevykdymą, iš esmės gali būti konstatuotas rangos sutarties nutrūkimas dėl jos, o ne atsakovės, kaltės.
33. Pažymėtina, kad šioje byloje, vertinant ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, aktualios dvi dėl ginčo darbų sudarytos sutartys: 2016 m. vasario 1 d. pavedimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės DNSB „Latvių namai“ (įgaliotojos) ir UAB ,,Luksalis“ (įgaliotinės), ir 2017 m. rugsėjo 6 d. statinio statybos rangos darbų atlikimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Luksalis“ (užsakovės) ir atsakovės UAB „Bona Mente“ (rangovės). Paminėtina, kad nors tarp atsakovės ir UAB „Luksalis“ sudarytoje statinio statybos rangos darbų atlikimo sutartyje nėra nuorodų į tai, kad UAB „Luksalis“ veikia kaip DNSB „Latvių namai“ įgaliotinė, tačiau atsakovė aplinkybių, jog jai nebuvo žinoma tai, kad faktinė rangos darbų užsakovė yra DNSB „Latvių namai“, neįrodinėjo, todėl laikytina, kad atstovavimo faktas atsakovei buvo atskleistas.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Šie atstovavimo santykiai yra tarpusavyje susiję, t. y. išoriniai atstovavimo santykiai negali egzistuoti nesant vidinių (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010).
35. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti tai, kad atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, nurodydama argumentus dėl savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, rėmėsi tarp jos ir UAB „Luksalis“ sudaryta 2017 m. rugsėjo 6 d. statinio statybos rangos darbų atlikimo sutartimi, kuri atsakovei, kaip šios sutarties šaliai, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas. Pažymėtina, kad nors atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnis), taigi rangos sutarties šalies UAB „Luksalis“ atlikti veiksmai teisiškai teisines pasekmes sukelia ieškovei DNSB „Latvių namai“, tačiau atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, rėmėsi būtent UAB „Luksalis“, su kuria ji sudarė rangos sutartį, veiksmais (neveikimu) – pasyvumu, netinkamu rangos darbų kokybės ir vykdymo terminų kontrole, netinkamu statybvietės perdavimu, nesąžiningo termino pabaigti darbus nustatymo, kuriems esant teigė, jog atsakovė negali būti laikoma kalta dėl rangos darbų neužbaigimo, rangos darbai laiku nebuvo vykdomi dėl nuo atsakovės nepriklausiusių aplinkybių, tačiau dėl aplinkybių, už kurias atsakinga UAB „Luksalis“.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu bylą sprendė ieškovės naudai, t. y. konstatavo, kad atsakovė tinkamai sutartinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį neįvykdė ir ieškinį patenkino, priteisdamas iš atsakovės ieškovei prašomus delspinigius, tačiau, pasisakydamas dėl ieškinyje suformuluotų reikalavimų, faktiškai pasisakė ne tik dėl ieškovės ir atsakovės, tačiau ir dėl UAB „Luksalis“ teisių ir pareigų, t. y. teismas iš įvertino UAB „Luksalis“ faktinius veiksmus (neveikimą). Nors, kaip jau buvo minėta, atstovaujamojo vardu sudarytas sandoris tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas, tačiau tai, kad atsakovė savo atsikirtimus grindė būtent UAB „Luksalis“ faktiniais veiksmais (neveikimu), lemia tai, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, turėjo ir turėtų būti analizuojami būtent UAB „Luksalis“ įsipareigojimai tiek pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. rangos sutartį, tiek ir pagal 2016 m. vasario 1 d. pavedimo sutartį. Taigi šios bylos kontekste (dėl netesybų priteisimo) vertintinas ne tik teisinių pasekmių kilimas iš rangos sutarties atitinkamam subjektui (šiuo atveju – ieškovei, kaip atstovaujamajai), tačiau rangos sutarties šalių, kuriomis yra atsakovė ir UAB „Luksalis“, faktiniai veiksmai ir jų įtaka tinkamam sutartinių įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymui.
37. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas).
39. Pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jeigu byloje būtų konstatuotas toks UAB „Luksalis“ veikimas (neveikimas), kuris turėjo neigiamos įtakos atsakovės tinkamam sutartinių įsipareigojimų vykdymui, šios aplinkybės turėtų įtakos atsakovės prievolei atlyginti netesybas ar jų dydžiui. Atitinkamai, konstatavus tam tikrus UAB „Luksalis“ veiksmus, šis faktas taip pat galėtų būti ieškovės panaudotas prieš UAB „Luksalis“ (atlyginimo mažinimas, nuostolių atlyginimas, kt.). O tai reiškia, kad byloje vertinant rangos sutarties šalies, kuri į bylą neįtraukta jokioje procesinėje padėtyje, veiksmus, pasisakoma dėl šio subjekto teisių ir pareigų.
40. Nepaisant to, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. rangos sutartis, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, sudaryta tarp UAB „Luksalis“ ir atsakovės, ir byloje buvo vertinami UAB „Luksalis“ veiksmai (neveikimas), nei ieškovė ieškinyje neįtraukė įgaliotinės į bylą jokiu procesiniu statusu, prašymo UAB „Luksalis“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepateikė ir atsakovė, kuri gynėsi nuo jai pareikštų reikalavimų esą netinkamais būtent UAB „Luksalis“ veiksmais (neveikimu), šis subjektas nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir teismo iniciatyva.
41. Pažymėtina, kad atsakovė prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo buvo pareiškusi prašymą UAB „Luksalis“ į bylą įtraukti atsakove, tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad teisė pasirinkti atsakovą priklauso ieškovei, 2020 m. sausio 17 d. nutartimi šio atsakovės prašymo netenkino. Visgi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, byloje nustatinėjamas aplinkybes, konstatuotinus faktus ir jų įtaką atitinkamų subjektų teisėms ir pareigoms, netgi šalims nereiškiant tokio prašymo, turėjo procesinę pareigą įtraukti UAB „Luksalis“ į bylą trečiuoju asmeniu savo iniciatyva.
42. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išskirtinė pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija, negalėdama įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju UAB „Luksalis“, negali apeliacine tvarka išnagrinėti bylos iš esmės.
43. Pripažinus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Tačiau paminėtina, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų įrodinėjimo pareigas procese, tam, kad būtų nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su galimomis darbų vėlavimo priežastimis, taip pat tinkamai įvertinti atsakovo argumentai, susiję su reikalaujamų priteisti netesybų dydžio pagrįstumu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukė UAB „Luksalis“. Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą galutinį sprendimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
45. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, atsakovei už apeliacinį skundą grąžintinas jos sumokėtas 197 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bona Mente“, juridinio asmens kodas 300674190, grąžinti 197 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 765, „Swedbank“, AB, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko