Byla Nr. TS-9-224/2019

Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1;

 (S)

2.5.14.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 4 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-43 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (16 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnį, 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

3. Šakių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

4. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

6. Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio l dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

7. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio l dalį, 253 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi 2006 m. kovo 17 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 8 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

8. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

9. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

10. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 17 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2004 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 7 d. Į bausmės laiką įskaityta 2 mėnesiai 9 dienos. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2006 m. balandžio 6 d.

2019 m. gegužės 8 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-43 nutarė nuteistajam K. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis nėra didelė. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos namuose dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose. Nuteistasis dalyvauja individualiuose pokalbiuose su psichologais ir būrio specialistu. Pataisos namuose nuteistasis mokėsi, įgijo 10 klasių išsilavinimą. Nuteistasis tvarko bei prižiūri pataisos namuose esančius gėlynus. Stebima stabili nuteistojo emocinė būsena. Nuteistasis yra 12 kartų paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes, kurios neleidžia konstatuoti visiškos bei akivaizdžios pažangos mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. 2019 metų kovo mėnesį nuteistajam buvo paskirta drausminė nuobauda, jo padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nėra grubus, tačiau tai charakterizuoja jį neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nuo 125 balų, tačiau vis dar išlieka aukšta – 111 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Anot Komisijos, visos nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, kuri leistų tikėti, jog lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam K. B. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

2019 m. gegužės 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo K. B. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-43. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, neišsamus, todėl turi būti panaikintas. Jo asmens byloje yra pakankamai daug informacijos, patvirtinančios teigiamą jo pokytį. Šiuo metu jis pastoviai dirba, gauna pajamas, dalyvauja renginiuose, mokėsi ir įgijo 10 klasių išsilavinimą, buvo skatintas, teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui, jam yra išskaičiuojama iš darbo užmokesčio pagal vykdomuosius raštus, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija tik paviršutiniškai ir neišsamiai ištyrė pateiktą dokumentinę medžiagą, neatsižvelgė į jo paaiškinimus bei netinkamai įvertino jo asmenybę bei kitas aplinkybes, dėl to ir susidarė klaidingą nuomonę apie jo asmenybę, todėl ir priėmė neteisingą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Jis yra įsitikinęs, kad visiškai atitinka visus formaliuosius lygtinio paleidimo reikalavimus, kadangi jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo. Jis nekonfliktuoja nei su pataisos namų administracija, nei su kitais nuteistaisiais, bendrauja su seserimi, jos šeima bei savo vaikais. Jis pilnai pripažįsta savo padarytus nusikaltimus, įsipareigoja daugiau nenusikalsti, laikytis įstatymų. Jis yra jau beveik pensinio amžiaus, yra ligotas, gydėsi laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nori bent likusius savo gyvenimo metus praleisti laisvėje, apie tai tik ir svajoja. Paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė jį stipriai paveikė, jis kritiškai vertina savo elgesį. Jis elgiasi tinkamai, priešingu atveju, būtų atleistas iš darbo. Tik pateikus prašymą dėl lygtinio paleidimo, vyko jo pokalbis su psichologu, buvo atliktas jo elgesio vertinimas. Nuteistasis prašė vadovautis ne vien paskirtos bausmės skyrimo tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Nuteistasis patikino, jog jis yra pasiruošęs būti atsakingu, sąžiningu piliečiu, pažada, kad ateityje nedarys jokių teisės pažeidimų.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Nuteistasis K. B. yra atlikęs įstatyme nustatytas ¾ dalis bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-40 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių 3 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 4 nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip aukšta – 111 balų pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 50 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 61 balą sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų bei ženklų rizikos balų sumažėjimą, kadangi pirmojo vertinimo metu rizikos vertinimo rezultatas buvo 125 balai, antrojo vertinimo – 119 balų, trečiojo vertinimo – 111 balų. Iš to galima spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėjo, tačiau nežymiai – tik 14 balų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 17 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, susijusią net su dešimčia apkaltinamųjų nuosprendžių. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis K. B. dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas net 8 kartus, iš kurių pirmąjį – tebūdamas vos 15 metų. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Vien paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis ir nepažeidė šiuo institutu jam nustatytų sąlygų, tačiau vėliau jis padarė naujas nusikalstamas veikas. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo nusikaltimai.

Tiek nuteistojo skunde, tiek ir socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama tai, kad jis pripažįsta visas savo padarytas nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismas pažymi, jog šios aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nesudaro esminės reikšmės, jos vertinamos tik nustatytų aplinkybių visumos kontekste. Be to, minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius ir skiriant jam bausmes. Nuteistasis skunde apeliuoja ir į jo turimas sveikatos problemas. Tačiau nuteistojo turimos sveikatos problemos taip pat neturi esminės reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui, kadangi nuteistojo ligų klausimai bausmės atlikimo metu sprendžiami BK 76 straipsnio ir BPK 359 straipsnio nustatyta tvarka.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog laisvėje nuteistasis gyveno kartu su savo sutuoktine. Šiuo metu nuteistasis yra oficialiai išsituokęs. Išėjęs į laisvę, jis planuoja apsigyventi pas savo seserį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo 10 klasių išsilavinimą, jo teigimu, laisvėje jis yra įgijęs elektriko ir statybininko specialybes. Nuteistasis teigia, jog, išėjęs į laisvę, jis registruosis Užimtumo tarnyboje ir bandys įsidarbinti pagal turimą profesiją. Jis tikisi, kad sesuo jam padės įsidarbinti. Tačiau šiais nuteistojo teiginiais leidžia abejoti jo paties pripažintas faktas, kad laisvėje pinigų jis prasimanydavo iš atsitiktinių darbų ir vagysčių. Be to, ir socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pagrindinė nuteistojo veikla laisvėje buvo vagystės. Jis vogdavo kartu su teistais draugais, buvo linkęs daryti nusikalstamas veikas ir bendrininkų grupėje. Tokios aplinkybės leidžia abejoti tuo, jog nuteistasis turi teigiamą motyvaciją ir reikiamą nusiteikimą darbui. Nors nuteistasis akcentavo, jog, išėjęs į laisvę, jis planuoja ieškoti sau tinkamo darbo ir dirbti, tačiau vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, tokį jo teiginį galima traktuoti ir laikyti deklaratyviu, nesuteikiančiu absoliučiai jokių garantijų, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų. Pagal nuosprendį iš nuteistojo priteista 6 571 Eur suma. Taip pat iš nuteistojo yra priteistas ir nepilnamečio vaiko išlaikymas, kurio įsiskolinimas siekia net 7 345,11 Eur, iš kurių išmokėta 2 476,25 Eur suma. Teismo vertinimu paminėtos finansinės prievolės taip pat stipriai sunkins jo integraciją į visuomenę ir dabartinę darbo rinką.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo savęs vertinimas ne visada yra adekvatus, kartais jis stokoja pasitikėjimo savimi, o kartais jis pernelyg savimi pasitiki, jis yra egocentriškas. Nuteistasis bendrauja su daugeliu asmenų, tačiau jis palaiko labiau dalykiškus nei draugiškus santykius. Nuteistasis neigia ankstesnį autoagresyvų suicidinį elgesį, pokalbio metu jis tokį elgesį vertina kritiškai, nors ir pripažįsta, kad praeityje buvo ir susižalojęs. Nuteistajam yra būdingas tų pačių klaidų kartojimas, jis ne visada įvertina ankstesnę savo patirtį. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja gan noriai bei atvirai, jis stengiasi sudaryti gerą nuomonę apie save. Nuteistojo ankstesniame elgesyje buvo polinkių priimti impulsyvius sprendimus, veikti spontaniškai. Nuteistasis turėjo polinkį rizikuoti, elgtis lengvabūdiškai, nemąstė apie savo elgesio pasekmes. Nuteistojo elgesyje buvo stebimi ir savitvardos praradimo momentai. Kartais nuteistajam kyla sunkumų numatant savo elgesio pasekmes ir atpažįstant kylančias problemas. Nuteistajam yra būdingas savo elgesio racionalizavimas, pasekmių minimalizavimas.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas visos bausmės atlikimo metu. Šį faktorių didžiąja dalimi rodo pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių laikymasis. Nagrinėjamu atveju visos bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytą vidaus tvarką buvo pažeidęs 11 kartų. Labai svarbu pažymėti, jog paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2019 m. kovo 29 d. ir ši nuobauda vis dar yra galiojanti (BVK 143 straipsnio 9 dalis). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, bausmės atlikimo nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymą, mobilaus ryšio telefono turėjimą ir kt. Nors paminėtos aplinkybės dėl galiojančios drausminės nuobaudos bei bendro jų skaičiaus savaime ir negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu traktuoti kaip nepriekaištingą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 12 kartų. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos tikslų siekimą. Be kita ko, būtina atkreipti dėmesį bei įvertinti nuteistajam įtaką darančius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesni jo nusikaltimai; gyvenimo stilius ir draugai – emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys (linkęs kartoti tas pačias klaidas, nusikaltimų minimalizavimas); gyvenimo stilius ir draugai.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis K. B., būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 2 metai 10 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi vertinant visas nustatytas bei aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis K. B. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis K. B. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo K. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo Nr. 357-43 panaikinimo atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas                                                 Jonas Malinauskas