Administracinė byla Nr. eAS-743-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03419-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.10; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų – grupės asmenų (77 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A., atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų – grupės asmenų (77 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A., skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai – grupė asmenų (77 asmenys pagal sąrašą), atstovaujami grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A. (toliau – ir Grupė asmenų), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti kiekvienam grupės nariui (pareiškėjui) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), 5 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

2025 m. gruodžio 18 d. teisme gautas Grupės asmenų prašymas dėl vertimo užtikrinimo. Prašyme buvo nurodyta, kad 2025 m. spalio 27 d. administracinė byla rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta iš esmės, o 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje teismas nutarė atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės, skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Susipažinę su nutartimi, 12 iš 77 grupės asmenų (pareiškėjų) išreiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, todėl prašė užtikrinti jiems vertimą į anglų, arabų, farsi ir prancūzų kalbas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1268 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsnio 4 dalimi.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi Grupės asmenų prašymo dėl vertimo užtikrinimo kitiems grupės nariams netenkino. Teismas nutarė grupės atstovui S. A. A. A. teismo posėdžio metu užtikrinti teisę naudotis arabų kalbos vertėjo paslaugomis.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 1268 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4415 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalimis, CPK 4414 straipsnio 5 dalies 1–6 punktais, nurodė, kad įstatymų leidėjas grupės skundo procese grupės nariams (pareiškėjams) nesuteikia teisės savarankiškai vesti bylą ir veikti savo vardu grupės skundo byloje, išskyrus individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nereiškiami individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju grupės nariai nėra savarankiški proceso dalyviai, galintys atskirai savarankiškai vesti bylą ir veikti savo vardu, ir kuriems būtų būtina užtikrinti tiesioginį dalyvavimą teismo posėdyje ar individualias procesines garantijas, šiuo atveju vertimą į jų gimtąją kalbą. Jų teisės ir interesai yra realizuojami per grupės atstovą ir grupės advokatą, kurie privalo veikti atsižvelgdami į grupės narių interesus, bendradarbiauti su jais, informuoti apie bylos eigą ir kt. 

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal ABTĮ 12612 straipsnį, kartu su mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomu CPK 44111 straipsniu, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl kitų grupės narių kvietimo į teismo posėdį. CPK 44111 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad teismas, be grupės atstovo, į posėdį gali kviesti ir kitus grupės narius, kai, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant tinkamai išnagrinėti bylą. Taigi kitų grupės narių dalyvavimas posėdyje nėra privalomas ir priklauso nuo teismo vertinimo dėl tokio asmens dalyvavimo būtinybės.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju kitų grupės narių dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas tinkamam bylos išnagrinėjimui. Bylos nagrinėjime dalyvaujantis grupės atstovas kartu su grupės advokatu, veikdami grupės narių vardu ir pagal įstatyme nustatytas proceso normas, gali tinkamai užtikrinti visų grupės narių (pareiškėjų) interesų atstovavimą, todėl sprendė, jog prašymas užtikrinti vertimą kitiems grupės nariams neatitinka grupės skundo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl jo netenkino.

Vadovaudamasis ABTĮ 9 straipsnio 4 dalimi, teismas nurodė, kad grupės asmenų atstovui S. A. A. A. teismo posėdžio metu bus užtikrintas arabų kalbos vertėjo dalyvavimas.

III.

Grupė asmenų atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamoje nutartyje teismas vertino, jog grupės narių dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas tinkamam bylos išnagrinėjimui, tačiau toks teismo sprendimas nepagrįstai apriboja Grupės asmenų teisę į teisingą teismą.

2. ABTĮ 1268 straipsnio 3 dalis nustato, jog visi grupės nariai laikomi pareiškėjais, o pagal ABTĮ 9 straipsnio 4 dalį proceso šalims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, teisė būti išklausytam yra teisinės valstybės principo elementas, visuotinai pripažintas bendrasis teisės principas, kylantis ne tik iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bet ir Konstitucijos 18 ir 30 straipsniais užtikrinamų teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą paisymo. Taigi teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo.

3. Grupės nariai sutiko su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, tačiau nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka šalys turi teises, įtvirtintas ABTĮ. Nors pareiškėjai savo teises įgyvendina per atstovą, jų individuali teisė dalyvauti teismo posėdyje nėra apribota, ir turi būti užtikrinta tam, kad kiekvienas grupės narys, atsižvelgdamas į kitų proceso šalių veiksmus, galėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

4. Grupė asmenų, cituodami teismų praktiką, nurodo, jog šalių lygybės principas yra neatskiriamas nuo teisės į teisingą teismą. Kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta galimybė pateikti savo argumentus, įskaitant įrodymus, sąlygomis, kurios nesudaro jai didelio nepalankumo padėties kitos šalies atžvilgiu. Nepriimtina, jog viena šalis teiktų teismui pareiškimus be kitos šalies žinios ir, kad pastaroji neturėtų galimybės pateikti savo pastabų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties, kuria netenkintas grupės asmenų (77 asmenys pagal sąrašą) advokato Ryčio Satkausko prašymas dėl vertimo užtikrinimo kitiems grupės nariams, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad kitų grupės narių dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas tinkamam bylos išnagrinėjimui, bylos nagrinėjime dalyvaujantis grupės atstovas kartu su grupės advokatu, veikdami grupės narių vardu ir pagal įstatyme nustatytas proceso normas, gali tinkamai užtikrinti visų Grupės asmenų interesų atstovavimą, prašymo užtikrinti vertimą kitiems grupės nariams nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka netenkino.

Grupės atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismo nutartis apriboja grupės narių teisę į teisingą teismą, pažeidžia jų teisę būti išklausytiems, lygybės principą, todėl turi būti panaikinta.

Nagrinėjamu atveju pirmiausiai keltinas klausimas, ar tokia teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas užtikrinti vertimą kitiems grupės nariams nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, apskritai yra skundžiama apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 12614 straipsnio (Apeliacinio proceso taisyklės grupės skundo byloje) 2 dalyje numatyta, kad atskirieji skundai paduodami ir nagrinėjami pagal šio įstatymo III dalies ketvirtajame skyriuje nustatytas taisykles. Būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą.

Akcentuotina, kad šiuo atveju ABTĮ nenustato, kad dėl teismo nutarties, kuria išsprendžiamas grupės atstovo prašymo dėl vertimo užtikrinimo klausimas, gali būti paduotas atskirasis skundas, kaip to reikalauja ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią proceso eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti prašymo užtikrinti vertimą kitiems grupės nariams), t. y. administracinė byla toliau galės būti nagrinėjama. Juolab, įvertinus tai, kad grupės atstovui S. A. A. A. teismo posėdžio metu nuspręsta užtikrinti teisę naudotis vertėjo paslaugomis.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi nepagrįstai priėmė grupės asmenų (77 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A. atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta atsisakyti užtikrinti vertimą kitiems grupės nariams, panaikinimo, apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas (ABTĮ 138 str. 8 d. ir 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu ir 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjų – grupės asmenų (77 asmenys pagal sąrašą), atstovaujamų grupės atstovo advokato Ryčio Satkausko ir grupės atstovo S. A. A. A., atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius 

        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Sutkevičius