Administracine byla Nr.I-1018-402/2010

Teisminio proceso Nr.3-62-3-00608-2010-1

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 16.5

 (S)

                           KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. rugsejo 23 d.

                                                                          Kaunas 

Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Natalja Zelionkiene,

sekretoriaujant Daivai Ci˛inauskienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo O. J. prašyma atsakovui Alytaus pataisos namams del darbo u˛mokescio dalies priteisimo,                     

n u s t a t e :

          Pareiškejas praše priteisti iš atsakovo 665,93 Lt nesumoketo darbo u˛mokescio dali ir ipareigoti atsakova apskaiciuoti ir sumoketi delspinigius nuo 2007 m. vasario 1 d. iki priklausancio  665,93 Lt sumos išmokejimo dienos.

          Prašyme nurode, kad atsakovas nesumoketo darbo u˛mokescio dali traktavo kaip priemoka ir del to, priskaiciuodamas ir išmokedamas darbo u˛mokesti, taike Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies ribojimus. Minetus ribojimus atsakovas taike neteisetai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio  reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes  tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies   nuostatai.

Atsakovas atsiliepime praše prašyma atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4 str. 2 d. nuostatos statutiniams valstybes tarnautojams taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Mineto istatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 proc. pareigines algos. Istatymas ar kitas teises aktas laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol nera konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todel atsakovas veike taip, kaip privalejo veikti pagal tuo metu galiojusius teises aktus. Pabre˛e, kad pareiškejas pasirinko netinkama šioje byloje atsakova. Praše atmesti prašymo reikalavima del delspinigiu kaip nepagrista. Prašymo reikalavimo atveju taikyti treju metu senaties termina bei atideti sprendimo vykdyma vieneriems metams.

Prašymas tenkintinas iš dalies.      

Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas (b.l. 41) ir jo reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo parengtose pa˛ymose nurodyta, jog laikotarpiu u˛ 2007-2008 metus pareiškejui buvo neišmoketa 665,93 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b.l. 7-8).

Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Šiame kontekste pa˛ymetina, kad valstybes tarnautoju darbo apmokejimo tvarka, be jokiu išlygu taikoma ir statutiniams valstybes tarnautojams, kuri buvo nustatyta Valstybes tarnybos istatymo VI skyriuje „Darbo u˛mokestis“. Pareiškejui darbo u˛mokestis  buvo skaiciuojamas  ir mokamas,  vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio  reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes  tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies   nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus  valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A¹²-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,   administracineje byloje Nr. A¹-638/2005 L. Š. v. Kauno  rajono policijos komisariatas, išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A⁶⁶²-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog  gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai  nera pasibaige  taikomos ir nagrinejamoje byloje.

Pareiškejas i teisma del negauto darbo u˛mokescio priteisimo kreipesi nepa˛eisdamas terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikšti. Pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pa˛eistas teises teisme.

Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui  nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Alytaus pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškejo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje  išdeste  2005-12-21 nutartyje  išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A¹-638/2005. Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo  prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis.  Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes. 

          Pa˛ymetina, kad pareiškejo reikalavimui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Pareiškejas gindamas savo pa˛eistas teises i teisma del negauto darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi paštu 2010-06-11. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja. Alytaus pataisos namai pateiktame atsiliepime praše taikyti senaties termina. Del šios prie˛asties pareiškejo prašymui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo taikytinas treju metu senaties terminas. Todel pareiškejui priteistina neišmoketa darbo u˛mokescio dalis u˛ laikotarpi nuo 2007-06-11 iki 2010-06-11, kuria sudaro 665,93 Lt (b.l. 7-8).

Delspinigiu priteisima pareiškejas sieja su Tarnybos Kalejimu departamente prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos statuto, patvirtinto 2000 m. baland˛io 18 d. istatymu Nr. VIII-1631, 43 straipsniu, kuris numato delspinigiu išmokejima, kai del Kalejimu departamento arba jam pavald˛ios istaigos kaltes paveluotai išmokamas darbo u˛mokestis ar kitos su tarnybos santykiais susijusios išlaidos. Teismas pripa˛ista, jog nera atsakovo kaltes del susidariusios darbo u˛mokescio nepriemokos pareiškejui, nes atsakovas veike taip, kaip privalejo veikti pagal tuo metu galiojusius teises aktus. Todel šioje dalyje skundas atmestinas (ABTI 88 str. 1d. 1p.)    

         Atsakovo prašymas sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui tenkintinas (ABTI 57 str.).

          Darydamas šia išvada teismas atsi˛velgia i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa). Teismas pa˛ymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 03 09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Teismas pripa˛ista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai administracinei bylai (ABTI 58 str., Teismu istatymo 33 str. 4 d.). Todel, vadovaudamasis ABTI 4 str. 5 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. (pagal šias procesines teises normas teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

Vadovaudamasis LR Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 2p., teismas

n u s p r e n d ˛ i a  :

         Prašyma patenkinti iš dalies.  

         Priteisti O. J. iš Alytaus pataisos namu 665,93 Lt darbo u˛mokescio dali.

Skunda del delspinigiu apskaiciavimo ir išmokejimo atmesti.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teiseja                                                                                                          Natalja Zelionkiene