VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,

kaltinamajam V. M. (V. M.),

kaltinamojo gynėjui advokatei Danutai Cytovič,

nukentėjusioji G. M.,

vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

          kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio      2 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. M. sukėlė fizinį skausmą artimam šeimos nariui, o būtent: 2015 m. vasario 16 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 prom. girtumas), konflikto metu tyčia sudavė ranka savo motinai F. M. į krūtinę, pastūmė ir taip sukėlė nukentėjusiajai F. M. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. M. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: 2015 m. lapkričio 17 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia pastūmė savo žmoną G. M., kuri dėl stumtelėjimo griūdama į spintelės kraštą susimušė nugaros dešiniąją pusę, o, jai nugriuvus, sudavė rankomis nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajai į galvą ir sprandą, tokiais veiksmais padarydamas G. M. poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl 2015 m. vasario 16 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. 2015-02-16 buvo susitikęs su draugais, su kuriais išgėrė alkoholio. Grįžęs namo įsijungė televizorių, tačiau motina neleido jam žiūrėti mėgstamo kanalo rusų kalba, ji norėjo žiūrėti baltarusių laidas. Iš pradžių jis žodžiu paprašė leisti jam perjungti kanalą, tačiau motina neleido, stovėjo prie televizoriaus ir jis priėjęs ranka pastūmė ją į krūtinę, po ko motina nukrito. Pastaroji buvo senyvo amžiaus, užteko tik truputį stumptelti ir ji nugriuvo. Atsikėlusi nukentėjusioji nuėjo pas kaimynę. Jis tuo metu persijungė kanalą ir žiūrėjo televizorių, o kaimynė iškvietė pareigūnus. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Po visko su mama buvo susitaikęs (b. l. 130-138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. M. savo kaltę taip pat pripažino pilnai. Gyvena kartu su senyvo amžiaus motina F. M., pastaroji negali save prižiūrėti, jis jai padeda. 2015-02-16 su savo draugais išgėrė 4 butelius vyno po 0,5 l, po to parėjo pas savo motiną į namus. Vakare apie 20 val. jis žiūrėjo televizorių. Tuo metu, kai jis norėjo perjungti kanalą, jo motina stovėjo šalia ir neleido jam prieiti prie televizoriaus. Jis dėl to supyko ir vieną kartą ranka sudavė motinai į krūtinę, pastumdamas ją. Po kažkiek laiko į namus atvažiavo policija, jis buvo sulaikytas ir uždarytas į Šalčininkų r. PK areštinę. Tokio pobūdžio konfliktas su motina kilo pirmą kartą, labai gailisi (b. l. 22, 97).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusiosi F. M., kurios parodymai teisme perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, parodė gyvenanti savo namuose kartu su sūnumi V. M.. Pastarasis ją prižiūri bei padeda tvarkytis namuose. 2015-02-16 ji buvo savo namuose. Tą dieną jos sūnus iš ryto išėjo iš namų ir grįžo tik po pietų išgėręs alkoholio. Vakare apie 20 val. tarp judviejų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji neleido sūnui žiūrėti televizoriaus. Tuo metu, kai sūnus priėjęs prie televizoriaus norėjo perjungti kanalą, ji stovėjo šalia ir neleido šiam prieiti prie televizoriaus. Tada sūnus supyko ir sudavė jai vieną kartą ranka į krūtinę, pastumdamas ją. Ji iškvietė policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, sūnus buvo sulaikytas. Dėl patirto fizinio skausmo į medikus  nesikreips. Tokio pobūdžio konfliktas tarp jų kilo pirmą kartą, prieš tai jos sūnus niekados prie ją nekėlė rankų. Šiuo metu ji su sūnumi susitaikė, pastarajam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 14).             

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio V. Č. 2015-02-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-02-16, apie 19.30 val., neblaivus V. M. sudavė su ranka savo motinai, stumdė ją, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 7).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. M. 2015-02-16, 20.29 val., nustatytas 2,18 prom. girtumas (b. l. 26).

Dėl 2015 m. lapkričio 17 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltę iš esmės pripažino, tik nesutiko su inkriminuotų smūgių skaičiumi. 2015-11-17 susutiko su draugais, pakvietė juos į kavinę ir pasiūlė atšvęsti jo artėjantį 65 metų jubiliejų, kuris turėjo būti už keleto dienų. Kavinėje vartojo alkoholį, namo grįžo neblaivus, parsinešė 200 ml degtinės buteliuką. Žmona supyko, apdraskė jam veidą ir išpylė degtinę, dėl ko jis supyko. Pripažįsta ranka pastūmęs žmoną, po ko ši virtuvėje nugriuvo. Neneigia ir to, kad begulinčiai žmonai ranka sudavė keletą smūgių į galvą, galbūt kliuvo ir į sprandą. Kiek tiksliai buvo smūgių, pasakyti negali. Yra įsitikinęs, jog 3-4, tačiau tikrai ne 8. Atsikėlusi žmona basa išbėgo pas kaimynus, kurie iškvietė policiją. Prisipažįsta smurtavęs prieš žmoną, sudavęs jai smūgius, tačiau kategoriškai nesutinka jų buvus tiek daug. Paprasčiausiai jis negalėtų tiek daug kartų suduoti moteriai. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Atsiprašė žmonos, tačiau, ar ji atleido, neaišku. Šiuo metu su žmona nuolat negyvena, matosi gana retai, pas ją atvažiuoja kartą į mėnesį. Po motinos mirties gyvena jos dideliame name, rūpinasi ten esančiais gyvūnais. Neneigia išgeriantis alkoholio, tačiau nedažnai, nemano turintis problemų dėl alkoholio vartojimo (b. l. 130-138).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas V. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2015-11-17 jis su žmona G. M. sukonfliktavo. Konfliktas kilo dėl to, kad žmona pasakė, jog jis turi duoti daugiau pinigų apmokant už butą. Kadangi jis retai būna namuose (gyvena mamos namuose), atsakė duodantis pakankamai. Jis buvo išgėręs, o paskui žmona dar išpylė degtinę. Pradžioje žmona nagais apibraižė jam veidą. Prisimena, kad jis konflikto metu žmoną pastūmė ir ši nugriuvo ant grindų, atsitrenkė šonu į spintelę. Tuomet žmona išsitraukė iš spintelės medinį kočėlą ir šiuo trenkė jam per galvą (negali pasakyti, kiek kartų). Tuomet jis pasakė žmonai „ką tu darai, gyvate“ ir kumščiu sudavė pastarajai 2-3 kartus per galvą. Paskui žmona išbėgo iš buto ir iškvietė policiją (b. l. 84). Papildomai apklaustas V. M. taip pat tvirtino žmonai sudavęs 2-3 kartus, bet tikrai ne 8 (b. l. 97).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. M. parodė esanti kaltinamojo sutuoktinė. 2015-11-17, apie 15 val., jos vyras V. M. pargrįžo į namus, buvo neblaivus, dar parsinešė alaus, degtinės ir užkandos, kurią sumetė į sofą-lovą. Ji nenorėjo leisti jam daugiau gerti, kadangi išgėręs pastarasis pasidaro neprognozuojamas, nebeatsimena, ką daro. Ji paėmė ir pusę atsineštos degtinės prie vyro akių išpylė į kriauklę. Tada ji priėjo prie sofos, norėdama surinkti lovoje besimėtantį maistą. Ji buvo pasilenkusi, kai keikdamasis vyras ranką ją pastūmė, po ko ji nugriuvo, atsitrenkdama į virtuvės spintelę. Jai skauda sąnarius, sunku stovėti, todėl po pastūmimo iš karto nugriuvo. Dėl to, jog griuvimo metu atsitrenkė į spintelę, susitrenkė nugarą, po to visą mėnesį negalėjo miegoti ant tos pusės, ant kurios nukrito. Nukentėjusioji parodė, jog tuo metu, kai ji nugriuvo vyras pradėjo daužyti jai galvą kumščiais, taip pat kliuvo ir į sprandą. Daugiau nieko nepamena, jai pradėjo darytis bloga. Ji pradėjo rėkti, kad paliktų ją gyvą. Smūgių tikrai buvo ne 3 ar 4, buvo daugiau – gal 7 ar 8, o gal ir dar daugiau, ji neskaičiavo. Išbėgusi į laiptinę pradėjo rėkti, tuomet duris atidarė kaimynas, po to buvo iškviesta policija. Nors jai ir labai skaudėjo susitrenktą petį, greitosios nepageidavo. Po smūgių jautėsi apsvaigusi, kaip girta. Nukentėjusioji pažymėjo, jog apklausiama tą patį vakarą nurodė tik bendras aplinkybes, atvažiavusi tyrėja prašė parodyti, kur jai trenkė, kur ji nugriuvo. Tuo tarpu komisariate, klausė konkretaus smūgių skaičiaus, reikėjo pasakoti detaliau. Vyras jos neatsiprašė ir šiuo metu jų santykiai nėra patys geriausi. Agresijos atvejų yra pasitaikę ir anksčiau. Ki tik vyras išgeria alkoholio, pasidaro lyg nesavas. Būdamas blaivus, smurto nevartoja (b. l. 130-138).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji G. M. parodė, kad       2015-11-17, apie 15 val., jos vyras V. M. grįžo į namus neblaivus ir parsinešė butelį degtinės. Ji pastarajam papriekaištavo ir išpylė degtinę. Tada vyras įsiuto, pastūmė ją virtuvėje, ji nukrito. Vyras kelis kartus kumščiu smogė jai į galvą, išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji ištrūko ir pabėgo pas kaimynę, kuri iškvietė policiją. Vyras nuolat geria, konfliktuoja, varo ją iš namų, smurtauja nebe pirmą kartą. Paskutinį kartą ji kvietė policiją prieš metus. Jai sumušta galva, kaklas, pargriuvusi susitrenkė visą kūną (b. l. 54). Papildomai apklausta G. M. parodė, kad     2015-11-17, apie 15 val., namuose vykusio konflikto tarp jos ir jos vyro V. M. metu, pastarasis ją pastūmė rankomis iš priekio į krūtinę, po ko ji dėl to griūdama ant virtuvės grindų dešine nugaros puse atsitrenkė į virtuvinės spintelės kraštą. Kai nugriuvo, pasisuko veidu į grindis, bandė keltis ir tada vyras jai ne mažiau kaip 8 kartus abiejų rankų kumščiais sudavė į galvą ir sprandą. Iš smūgių jautė, kad duoda kumščiais, o ne delnais. Dėl tokių vyro smurtinių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo sumuštą vietą nugaroje, kurioje vėliau buvo mėlynė, taip pat labai skaudėjo sumuštą galvą ir sprandą. Įvykio metu padarytos žalos pinigais nevertina, ieškinio neteiks. Vyras po šio įvykio išvyko gyventi į kaimą, į namus negrįžta. V. M. dažnai ir daug geria, po ko tampa labai agresyvus, elgiasi neprognozuojamai, ji realiai bijo, kad pastarasis jos neužmuštų (b. l. 58).

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas V. M. parodė, kad 2015-11-17 apie 15 val. buvo gautas pranešimas, kad  (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyras smurtauja prieš žmoną. Atvykus nurodytu adresu, bute buvusi G. M. paaiškino, kad jos vyras prieš ją smurtavo. Moteris buvo susijaudinusi, apsiverkusi, bendravo rusiškai. Visos aplinkybės, ką papasakojo moteris, kaip vyras elgėsi ir ką darė, yra išdėstytos 2015-11-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto. Akivaizdžių sumušimo požymių ant moters nebuvo pastebėta, todėl tarnybiniame pranešime smurto požymiai nepažymėti. G. M. vyras           V. M. buvo girtas, elgėsi ramiai, sakė, kad žmona jam neduoda išgerti. Kadangi visos įvykio aplinkybės buvo iškart po įvykio surašytos minėtame tarnybiniame pranešime, prašo remtis jame surašyta informacija (b. l. 60).

Apklausiama ikiteisminiame tyrime kaip liudytoja B. L. parodė, kad      2015-11-17 dienos metu, tiksliai valandos neprisimena, į jos butą atėjo kaimynė G. M. iš gretimo buto. Duris atidarė jos vyras A. L.. Ji tuo metu buvo rūsyje ir girdėjo, kaip G. dėl kažko šaukė, rėkė „gelbėkit“. Ji parbėgo iš rūsio namo ir ten jau rado G.. Pastaroji buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, visa drebėjo, akivaizdžių sumušimų ant G. veido ar kitur nesimatė, bet ši sakė, kad girtas vyras sumušė, nes ji atėmė degtinę ir išpylė į kriauklę. G. griebėsi už galvos, krūtinės, sakė, kad visur skauda. Būdama pas juos, G. iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko pas juos į butą.  K. G. labai drebėjo ir negalėjo rašyti, tai pareiškimą už G. ji surašė savo ranka (G. diktuojant tekstą). Triukšmas ir konfliktai iš kaimynų buto girdėdavosi dažnai, dabar aptilo, bet barnių priežastis ji nežino. Su minėtais kaimynais bendrauja mažai, pasisveikina, kartais pagelbsti kaimynei užsinešti krepšius su maistu (b. l. 62).

         Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio patrulio V. M. 2015-11-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gautas pranešimas dėl neblaivus sutuoktinio smurto prieš žmoną (b. l. 38-39).

         2016-02-24 apžiūros protokolu apžiūrėtas skambutis, užfiksuotas bendrajame pagalbos centre. Atliekant apžiūrą, nustatyta, jog skambinanti moteris prisistato kaimynė B. L., fone girdisi moters, kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusios, verksmas. Moteris prašo, kad būtų iškviesta policija dėl sutuoktinio smurto, verkia, rusų kalba atsako pranešėjai į užduodamus klausimus. Pagalbos skambutis užfiksuotas ir prie bylos pridėtame kompaktiniame diske (b. l. 48-51, 52).

         2015-11-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. M. padaryta poodinė kraujosruva nugaros dešinėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 57).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. M. 2015-11-17, 16.07 val., nustatytas 1,76 prom. girtumas (b. l. 89, 90).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog                          V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (išskyrus, vieną aplinkybę dėl antros nusikalstamos veikos) yra pilnai įrodyta. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam šeimos giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pirmuoju atveju (dėl 2015-02-16 įvykdytos nusikalstamos veikos) V. M. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui (motinai), kadangi V. M., pastumdamas motiną į krūtinę, dėl ko ši nukrito, sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinamojo kaltės padarant antrąją nusikalstamą veiką. Šiuo atveju V. M. pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, išskyrus tai, jog pastarasis nesutiko su inkriminuotų suduotų smūgių skaičiumi. Pažymėtina, jog kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino sutuotinei sudavęs ne daugiau kaip 3-4 kartus, tačiau tikrai ne aštuonis. Tuo tarpu nukentėjusioji G. M. nurodė beveik dvigubai didesnį smūgių skaičių (ikiteisminiame tyrime teigė buvus 8 smūgius, teisme – 7-8, o gal ir dar daugiau) (b. l. 130-138). Teismas neturi galimybės pašalinti tokius pastarųjų parodymuose esančius prieštaravimus. Atsižvelgiant į tai, jog                   V. M. pripažįsta esmines kaltinimo aplinkybes, neneigė sudavęs žmonai smūgius į galvą bei galimai sprandą, tai, jog nukentėjusioji, nors ir tvirtino smūgių buvus daugiau, tačiau pilnai  tikslaus skaičiaus nurodyti negalėjo, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog kaltinime įvardintu laiku ir vietoje V. M. rankomis sudavė nukentėjusiajai G. M. nenustatytą smūgių skaičių. 

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiama tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, nukentėjusiųjų            F. M. (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu) ir                 G. M. parodymais, liudytojų V. M. bei B. L. parodymais, apžiūros protokolu, specialisto išvada, kuria konstatuota, joh nukentėjusiajai G. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimje aplinkoje, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. M. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. Nusikalstamos veikos baigtos, pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius teisingai kvalifikuotos pagal BK              140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2015-02-16 nusikalstamos veikos kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs įstatymo uždraustą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies               2 punktas). Dėl antros veikos teismas neturi pagrindo konstatuoti minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios egzistavimui būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. M. neparodė nuoširdaus gailesčio, neatsiprašė nukentėjusiosios (G. M. kategoriškai paneigė sulaukusi bent kokio atsiprašymo) ir bandė teisinti veiksmus, teigdamas, jog tai pati nukentėjusioji išpylė jo degtinę, iš ko galima suprasti neva tai buvo pretekstas kaltinamajam smurtauti prieš savo sutuoktinę.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje, 55 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, baigti. Kaltinamojo atsakomybę dėl vienos nusikalstamos veikos lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę abiem atvejais sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat įvertinami ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. teisiamas pirmą kartą (b. l. 69-70), administracine tvarka nebaustas (b. l. 72), Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Psichikos sveikatos centre negydytas, į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 76, 77, 78).

Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi parinkti tokią bausmę, kuri ne tik formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet tuo pačiu privalo atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kaltinamojo           V. M. įvykdytų nusikaltimų sankcijos numato eilę bausmės rūšių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir galiausiai laisvės atėmimą. Teimas, spręsdamas klausimą dėl      V. M. parinktinos bausmės rūšies, įvertina tai, kad V. M. yra pensinio amžiaus, anksčiau neteistas, taip pat nebaustas administracine tvarka, dėl ko laikytina, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną švelniausių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių-laisvės apribojimą, jo dydį abiem atvejais nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (atsižvelgiant į amžių, švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, skirti netikslinga). Nustatant bausmės trukmę tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, jog teismas šioje byloje turėjo galimybę atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir paskirti kaltinamajam trečdaliu mažesnę bausmę, tačiau kaltinamojo išreikšta pozicija dėl 2015-11-17 įvykdytos nusikalstamos veikos, su kuria sutiko tik iš dalies, panaikino galimybę taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir atitinkamai sumažinti kaltinamajam skirtiną bausmę, nors, kaip matyti, kaltinamojo pozicija bylos nagrinėjimo metu iš esmės ir pasitvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2015-02-16, 20.15 val., iki 2015-02-17, 13.40 val., bei nuo 2015-11-17, 16.00 val., iki 2015-11-18, 13.55 val. (b. l. 25, 27, 88, 92). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 85, 86), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad V. M. 2015-02-17 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta 2015-03-06 nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 30-32).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienas vokas su CD disku      (b. l. 52), kuriame užfiksuotas garso įrašas, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio                         1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2015-02-16 nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2015-11-17 nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir V. M. paskirti subendrintą 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-02-16, 20.15 val., iki 2015-02-17, 13.40 val., bei nuo 2015-11-17, 16.00 val., iki 2015-11-18, 13.55 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti V. M. visą bausmės laiką nevartoti alkoholinių gėrimų.

Vadovaujatntis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šia programą išklausyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

              Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

              Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                              Julita Dabulskytė – Raizgienė