Civilinė byla Nr.2-247-554/2015

Proceso Nr. 2-59-3-00302-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.7; 2.5.10.5.2.1; 2.5.10.8; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.4.2.3; 3.4.2.6;                            

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. spalio 20 d.

Panevėžys

                            Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui  advokatui Algimantui Kolpertui,  atsakovų atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-247-544/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams Ž. B., M. B., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje M. B., dėl žalos atlyginimo priteisimo  ir

n u s t a t ė:

              Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, patikslinusi ieškinio reikalavimus po to, kai su vienu iš atsakovų M. B. sudarė taikos sutartį ir toje  dalyje byla buvo nutraukta, prašė jos naudai priteisti: 1) iš  atsakovų Ž. B. ir M. B. 55 089,06 Eur žalai atlyginti, nes atsakovai savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) iš atsakovo  Ž. B. 17 924,09 Eur neperduoto bankroto administratoriui bendrovės turto vertę; 3) iš  M. B. 25 545,82 Eur neteisėtai į jo sąskaitą pervestų bendrovei priklausiusių lėšų; 4) iš abiejų atsakovų 5 procentų metines palūkanas  ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-01-17 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė L. P..  Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės dokumentus,  nustatė, kad atsakovai Ž. B., kaip bendrovės direktorius, ir M. B., kaip bendrovės dalyvis (akcininkas), pažeidė kreditorių teises, nes neperdavė bankroto  administratoriui bendrovės turto, apskaitos dokumentų, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pasisavino bendrovės lėšas ir, nemokėdami mokesčių, padarė žalą  bendrovei, kuri pasireiškė jai taikytų ekonominių sankcijų forma.

Bendrovės direktoriumi nuo 2010-10-08 iki 2013-02-28 buvo M. B., o nuo 2013-03-01 iki 2014-04-03 – Ž. B.. Panevėžio apygardos teismas 2014-01-17 nutartyje  ieškovei iškelti bankroto bylą konstatavo, kad  ieškovės veikla  nuostolinga nuo 2011 metų ir kad ji yra nemoki. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo atsakovą, bendrovės vadovą Ž. B. perduoti administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę ir dokumentus, tačiau atsakovas įpareigojimo  neįvykdė. Todėl teismas jam 2014-02-13, 2014-05-22 nutartimis paskyrė atitinkamai 500 Lt ir 1500 Lt baudas. Atsakovas Ž. B., kaip buvęs įmonės direktorius, buvo atsakingas už turto išsaugojimą ir jo perdavimą administratoriui ir jo kaltė yra preziumuojama. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje teismas yra patvirtinęs  kreditorių sąrašą ir 55 089,06 Eur kreditorinių reikalavimų sumą. Ieškovės nuomone, po direktoriaus pasikeitimo 2013-03-01 komercinė-ūkinė veikla nebebuvo vykdoma. Iš 2013-01-01 balanso duomenų matyti, kad ieškovė turėjo turto už 103 409 Lt, o pradelstos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 318 815,49 Lt. Iš to paties balanso matyti, kad  ieškovė jau  2011-12-31 buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai sudarė daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis CK 2.82 str.2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, bendrovės vadovas buvo tiesiogiai atsakingas už bendrovės turto apsaugą, turto išsaugojimą. Atsakovas Ž. B. neperdavė administratoriui turto, šio turto neišsaugojo, todėl bendrovei turi atlyginti prarasto turto vertę pagal bandomojo balanso duomenis - 17 924,09 Eur (61 888,30 Lt). Ši atsakomybė kildinama iš administracijos vadovo  atsakomybės, nes jis neišsaugojo turto.

L R Įmonių bankroto įstatymas  nustato, kad, kai  įmonės vadovas ar įmonės savininkas, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi žalos dydžiu yra laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad, iškėlus bankroto bylą, paaiškėja, jog įmonė neturi savo turto ir negali atsiskaityti su kreditoriais, ieškovė prašo priteisti iš atsakovų Ž. B. ir M. B. solidariai žalos atlyginimui sumą, lygią patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai - 55 089,06 Eur. Akcininkas ir administracijos vadovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė bendrai prieš kreditorius, todėl jų atsakomybė solidari. Mano, kad tarp žalos ir įmonės savininko ir vadovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu įmonės vadovas ir/ar savininkas būtų kreipęsi iš karto į teismą, kai paaiškėjo įmonės nemokumas, įmonės turto būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais.

VMI po atliktų patikrinimų nustatė eilę pažeidimų bendrovės veikloje teikiant ir tvarkant apskaitos dokumentus už 2011-2012 metus, nustatė, jog apskaita vesta neteisingai ir pažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimus.  Be kita ko, buvo nustatyta, kad bendrovė neapskaitė visų gautų pajamų, todėl netinkamai nustatė mokesčio bazę, į dokumentus įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir jos buhalteriniai dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų operacijų turinio. Konstatuota, jog bendrovei skirti pinigai už ieškovės suteiktas paslaugas tretiesiems asmenims laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2012-12-31 pateko į akcininko  M. B. sąskaitą, į kurią neteisėtai pervesta 25 545,82 Eur (88 204,62 Lt). Tokiu būdu atsakovas M. B. gavo nelegalias pajamas, nerodė apskaitoje  ieškovės, kaip verslo subjekto, gaunamų  pajamų, o jas pasisavino. Todėl šią sumą ieškovė prašė priteisti  kaip bendrovei padarytą žalą.

Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovų priteisti 131 452,82 Lt, t. y. patvirtintų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje sumą. Tokiose bylose žalos dydžiu yra laikomi kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus didesnei nei patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, pats sau prieštarauja ir lieka neaišku kieno interesus jis gina šioje byloje ir ką atstovauja.  

              Mano, kad nepagrįstas ieškinys ir dėl 61 888,30 Lt priteisimo. Šią reikalavimo sumą sudaro 2013-10-31 dienai turėtas ieškovės turtas, tačiau dar 2013 m. pradžioje buvo parduota priekaba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), autovežis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir priekaba E. V. priekaba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo pavogta Lietuvoje ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo draudimo išmoką. Apie tai yra pažymėta tiek ilgalaikio turto apskaitos kortelėje, tiek ir ieškovo atstovo administratoriaus sudarytame ilgalaikio turto sąraše. Viena priekaba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra dingusi (galimai pavogta) Anglijoje. Dėl jos suradimo Ž. B. dar aiškinasi ir jei ji bus susigrąžinta, bus perduota bankroto administratoriui.

              Mano, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti kaip žalos atlyginimą į atsakovo M. B. vardu atidarytas sąskaitas pervestas lėšas. Ne visos į M. B. vardu atidarytą sąskaitą pervestos lėšos yra už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Artimųjų giminaičių ir draugų pervestos lėšos ir dovanos nėra ieškovei skirtos lėšos už suteiktas  paslaugas, nes  tie asmenys UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paslaugomis nesinaudojo. Nemaža dalis išlaidų yra padaryta dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos: pirkti degalai, mokėta už reklamą. Nors ieškovas šias sumas vertina kaip pasisavintas lėšas, tačiau Panevėžio AVMI 2014-10-17 patikrinimo akte ir sprendime nustatė, kad šios lėšos yra M. B. ir M. B. iš ieškovo gautos pajamos, priskirtos A klasės pajamoms.  Ieškovo atstovas administratorius jokių pastabų dėl minėto 2014-10-17 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė.

              M. B. yra Ž. B. sūnus, kuriam įsteigiant įmonę  tebuvo 18 metų ir jis tuo metu dar mokėsi. M. B. tik formaliai tapo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ steigėju, į bendrovės veiklą visiškai nesikišo ir joje faktiškai nedalyvavo. Bendrovė įsteigta Ž. B. iniciatyva, tik jis domėjosi ir faktiškai dalyvavo jos veikloje. Minėta banko sąskaita buvo atidaryta M. B. kaip bendrovės akcininko vardu, tačiau ja naudojosi tik Ž. B., pas jį buvo mokėjimo kortelė. Apie į sąskaitą gaunamas ar mokamas lėšas M. B. nebuvo žinoma, apie gaunamų ar mokamų sumų paskirtį jis nežinojo, šiomis sumomis disponavo tik Ž. B.. Todėl mano, jog yra pagrindas M. B. atžvilgiu netaikyti jokios civilinės atsakomybės.

              Trečiasis asmuo M. B. ir jo atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (3 t., b. l. 174).

              Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-10-08. Jos pagrindinė veikla buvo susijusi su keleivių ir krovinių pervežimu, pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla. Bendrovės akcininkais nuo bendrovės įsteigimo buvo M. B. (66 vnt.) ir M. B. (34 vnt.). Pagal 2013-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“  akcininkų protokolo  Nr. 001 duomenis M. B. ir M. B. turėjo po 500 akcijų (1 t., b. l. 24-25). Bendrovės direktoriumi laikotarpiu nuo 2010-10-08 iki 2013-03-08 buvo M. B., o nuo 2013-03-01 iki 2014-04-23 (iki bankroto bylos iškėlimo) – Ž. B. (1 t., b. l. 14-18, 24-25, 2 t., b. l. 7-31, bankroto bylos 1 t., b. l. 20-21, 35-38). 2014-01-17 Panevėžio apygardos teismas nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014-04-03, UAB “(duomenys neskelbtini)” iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė L. P. (1 t., b. l. 5, bankroto bylos 1 t., b. l. 57-58, 94-96). Šis bankroto administratoriaus ieškinys atsakovams pareikštas ĮBĮ  8 str.  1 d., 4 d., 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas patikrinti bendrovės sandorius,  finansines aperacijas, imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.  Bankroto byloje Nr. B2-155-280/2015 Panevėžio apygardos teismo 2014-08-14 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ( b. l. 7, 158-159, bankroto bylos 2 t., b. l. 131-132). 2014-05-30 teismo nutartimi ir vėlesnėmis nutartimis  patvirtintas ir patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 55 089,06 Eur  sumai (bankroto bylos 1 t., b. l. 132, 2 t., b. l. 166). Ieškovė siekia prisiteisti žalos atlyginimą iš buvusių bendrovės direktorių  ir akcininko, tvirtindama, jog jie  kiekvienas atskirai ir/ar solidariais neteisėtais veiksmais padarė  bendrovei ir jos kreditoriams ieškinyje nurodyto dydžio žalą.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vienas iš atsakovų M. B. šioje byloje sudarė taikos sutartį, kuri yra patvirtinta įsiteisėjusia  Panevėžio apygardos teismo  2015-05-21 nutartimi  ir   byla jo atžvilgiu nutraukta (3 t., b. l. 148-150, 153-157, 162).

Dėl reikalavimo  priteisti iš atsakovo Ž. B. 17 924,09 Eur  neperduoto bankroto administratoriui bendrovės turto vertę.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad  įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per  teismo nustatytus terminus. 2014-01-17 nutartimi Panevėžio apygardos teismas įpareigojo atsakovą, nuo 2013-03-01 iki 2014-04-03  UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigas ėjusį Ž. B., perduoti bankroto administratoriui L. P. turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai ir visus dokumentus (1 t., b. l. 5). Atsakovas šios nutarties neįvykdė, todėl teismas bankroto byloje jam 2014-02-13, 2014-05-22, 2014-08-14 nutartimis paskyrė atitinkamai  500 Lt  ir 1500 Lt baudas už dokumentų ir turto neperdavimą bei apribojo  teisę  iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti  kolegialaus valdymo organo nariu. Vėliau dar kelis kartus administratorius kreipėsi į Ž. B. dėl turto perdavimo, bet šis įpareigojimo nevykdė (1 t., b. l. 8-13, bankroto bylos 1 t., b. l. 81-82, 123-129, 2 t., b. l. 131-132).

Iš bylos duomenų matyti, kad akcininkų sprendimu nuo 2013-03-01 iš direktoriaus pareigų  buvo atleistas atsakovas M. B., o paskirtas atsakovas Ž. B., kuris pareigas ėjo iki bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 24-25). Kadangi bendrovės finansinės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui perduoti ne visi ir nepilnai, tai apie tai, kokį turtą bendrovė nuosavybės teise valdė atsakovo Ž. B. pareigų perėmimo metu ir bankroto bylos iškėlimo metu, sprendžiama pagal turimų įrodymų turinį. Rašytinių įrodymų apie tai, kad buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius  M. B. pasirašytinai perdavė naujajam direktoriui Ž. B. bendrovės turtą, nėra. Tačiau  trečiasis asmuo M. B. atsiliepime pripažino, kad visą buhalterinę apskaitą ir visą turtą (materialines vertybes) Ž. B. perdavė. Atsakovas Ž. B. neginčijo fakto, jog bendrovei priklausiusį turtą iš  M. B. perėmė, pretenzijų buvusiam administracijos vadovui nei bendrovės veiklos  laikotarpiu, nei po bankroto bylos iškėlimo nekėlė, o  šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas Ž. B. perdavė administratoriui dalį turto, kas patvirtina, kad bendrovės turtas buvo  atsakovo Ž. B. valdyme ir žinioje.

Ieškovė pagrįstai ir teisėtai nurodė bei pateiktais įrodymais įrodė, kad  atsakovas Ž. B. bankroto administratoriui neperdavė dalies bendrovės turto, šio turto neišsaugojo, todėl bendrovei turi atlyginti prarasto turto vertę. Iš pateiktų išlikusių įrodymų apie bendrovės turtą visumos daroma išvada, kad 2012-12-31 bendrovė nuosavybės teise valdė autovežį „(duomenys neskelbtini)“  24 817,04 Lt vertės, priekabą „(duomenys neskelbtini)“ 9926,84 Lt vertės, telefoną (duomenys neskelbtini) 1285,62 Lt vertės, kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ 782,99 Lt vertės, kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ 757,65 Lt vertės, telefoną (duomenys neskelbtini)1002,01 Lt vertės, dvi 2011 metų gamybos automobilius priekabas „(duomenys neskelbtini)“ atitinkami 5836,88 Lt (Nr.FB120) ir 13769,08 Lt (Nr.956) vertės, todėl  bendrovė viso turėjo turto už  16 849,55 Eur (58 178,11 Lt) (1 t., b. l. 19-23, 85, 87, 103-111, bankroto bylos 1 t., b. l. 61-66). 2011-05-05 viena iš turėtų priekabų „(duomenys neskelbtini)“ 9511,43 Lt vertės buvo nurašyta dėl vagystės, todėl atsakovui Ž. B. ji negalėjo būti perduota. Iš 2013-03-06  PVM sąskaitos-faktūros ir  2013-03-07 pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad autovežis su priekaba „(duomenys neskelbtini)“ ir priekaba „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau  sutartį sudarė M. B., veikdamas kaip  direktorius, nors nuo 2013-0-03-01 jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir negalėjo veikti bendrovės vardu. Pagal bylos duomenis atsakovas Ž. B. M. B. nebuvo suteikęs įgaliojimo šiam sandoriui sudaryti.  Byloje nėra duomenų, kad gauti pinigai pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (2 t., b. l. 42-43). Atsakovas Ž. B., nuo 2013-03-01 ėjo direktoriaus pareigas, tačiau pretenzijų atsakovui M. B. dėl minėtos transporto priemonės praradimo nepareiškė ir nesiėmė priemonių turtą grąžinti bendrovei. Todėl šioje dalyje už turto neišsaugojimą, jo praradimą ir žalos padarymą bendrovei yra atsakingas atsakovas Ž. B.. Tačiau priekaba „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota 2013-02-05, kada direktoriaus pareigas ėjo M. B. (2 t., b . l. 46-47), sandoris nenuginčytas, todėl atsakovui Ž. B. šis turtas po jo paskyrimo į direktoriaus pareigas 2013-03-01 negalėjo būti perduotas. Todėl šioje dalyje iš jo priteisti žalos atlyginimą taip pat nėra pagrindo. 2015-02-26 jau šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas Ž. B. perdavė bankroto administratoriui L. P. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, telefoną (duomenys neskelbtini), priekabą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 115), kurį  kreditoriai 2015-06-01 nutarė parduoti (bankroto bylos 2 t., b. l. 144-145). Todėl  tuo pagrindu, kad atsakovas Ž. B., kaip asmuo, kuris ėjo direktoriaus pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ir buvo atsakingas už bendrovės turto išsaugojimą, viso jo neišsaugojo ir neperdavė administratoriui, taip pat neįvykdė ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. reikalavimų ir teismo nutarties reikalavimų, iš šio atsakovo priteisiama 10 289,29 Eur (35 526,87 Lt) žalai atlyginti.

Dėl 55 089,06 Eur priteisimo iš bendrovės direktoriaus  Ž. B. ir akcininko M. B., kai žala padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 

                    Taikant deliktinę civilinę atsakomybę atsakovo Ž. B., kaip administracijos vadovo (direktoriaus), atžvilgiu, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Ieškovas privalėjo įrodyti, ir teismo nuomone, įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir dydį, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Ieškovui įrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostoliu) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Atsakovas Ž. B. šios prezumpcijos nepaneigė.

CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. numatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. To paties įstatymo 37 str. 10 d. numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą.

ĮBĮ 2 str. 8 p. apibrėžia, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ) 8 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 4 str., 5 str. 1 d. 1 p.) arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esančių, tiek naujų kreditorių interesus.  Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis.

Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų, privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatytų įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Nustatant,  kada  UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įvertinama, kada tapo akivaizdu, kad įmonė dėl nemokumo negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriais, taip pat vertinamos aplinkybės, susijusios su įmonės įsipareigojimų vykdymu, su pagrindinių funkcijų vykdymu, darbo užmokesčio, privalomų mokėjimų į valstybės ir savivaldybės, VSDF biudžetus mokėjimu, susijusios  su verslo praktika, rizika ir kiti duomenys. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2010-10-06, o jos  pagrindinė veikla  buvo keleivių ir krovinių pervežimas, pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla, tai bendrovė turėjo gauti licencijas keleivių vežimui, pasamdyti darbuotojus, neabejotinai patyrė su įmonės veiklos pradžia, su klientų paieška, su įsitvirtinimu rinkoje susijusių išlaidų. Nepaneigti atsakovų argumentai, kad faktiškai ūkinę-komercinė veiklą bendrovė pradėjo vykdyti  2010 metų pabaigoje, nes 2010-10-25 jai buvo išduota licencija vežti keleivius užsakomaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais (1 t., b. l. 102),  2011-07-05 ji buvo įrašyta į  pasiuntinių  paslaugų tiekėjų sąrašą (1 t., b. l. 101), nuo 2010 metų iki 2012 metų darbuotojų skaičius išaugo  nuo 5 iki 23 darbuotojų (1 t., b. l. 112).  Iš pateiktų balansų ir bandomųjų balansų duomenų matyti, kad 2011 finansinių metų pabaigoje įmonė turėjo 48 038,32 Lt vertės turtą ir 58 190,26 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų, tačiau  nėra duomenų, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigai jos buvo pradelstos (1 t., b. l. 85, 86, 94-97). 2012 finansinių metų pabaigoje įmonė turėjo 103 409,00 Lt vertės turto, nes 2012 metais bendrovė įgijo autovežį „(duomenys neskelbtini)“ su priekaba „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi bendrovė buvo neseniai įsteigta įmonė, tikėtina, jog jos veikla pirmaisiais veiklos metais negalėjo būti labai pelninga ir galėjo būti netgi nuostolinga. Todėl, nors 2011-12-31 bendrovė turėjo turto už 48 038,32 Lt, įsipareigojimai sudarė 58 190,26 Lt, o teismas nutartyje iškelti bankroto bylą nurodė, kad įmonės veikla 2011 metais buvo nuostolinga, tai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad ką tik įsteigta įmonė jau buvo nemoki, o atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nuomone, nedidelis bendrovės veiklos pelningumas jos veiklos pradžioje ar net laikinų nuostolių buvimas tuo metu dar nereiškė, kad tai buvo atsakovų  neteisėto ir nesąžiningo veikimo bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu  pasekmė, o ne ekonomikos raidos ar normalios verslo rizikos  pasekmė.

2014-01-17 Panevėžio apygardos teismo nutartyje  iškelti ieškovei bankroto bylą (1 t., b. l. 5) konstatuota, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” 2012 metus baigė su 314 870,23 Lt nuostoliu, o bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovė apskaito skolų už 329 330,70 Lt, turto - už 61 473,23 Lt, todėl yra nemoki pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuosatatas. Iš balanso 2013-01-01  dienai matyti, kad 2012-12-31 ieškovė turėjo turto už 103 409 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 318 815,49 Lt. Tuo metu bendrovės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas M. B., kuriam, patvirtinus balansą už 2012 metų ataskaitinį laikotarpį su minėtais rodikliais, atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tapo aišku, kad atsakovų siekis atkurti įmonės mokumą ir toliau tęsti ūkinę–komercinę veiklą nedavė teigiamų rezultatų, ir įmonė nesugebėjo subalansuoti esamos situacijos. Tačiau nei jis, nei nuo 2013-03-01 direktoriaus pareigas pradėjęs eiti atsakovas Ž. B. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nors pagal bylos duomenis nuo 2013 metų pradžios bendrovė komercinės-ūkinės veiklos beveik nebevykdė, o jos rodikliai prastėjo. 2013-02-21 dienai bendrovė VSDFV Panevėžio skyriui buvo skolinga 14 249 Lt (bankroto bylos 1 t. ,b .l. 115), 2013-03-27 skola išaugo 8395,47 Lt, 2013-04-25  - dar 7221,71 Lt (bankroto bylos 1 t., b. l. 105, 118) ir 2013-04-25 sudarė 31 141,04 Lt (1 t., b. l. 98-99). Darbuotojai buvo atleisti  daugiausia 2012 metų gruodžio mėnesį. Dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei į teismą 2013-12-06 kreipėsi įmonės kreditoriai (bankroto bylos 1 t., b. l. 2-6, 14-15). Kadangi dėl nesikreipimo į teismą  bendrovės turto sumažėjo, o skolos išaugo, daroma išvada, kad tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 str.)

Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-05 nutartis civilinėje yloje Nr. 3K-3-228/2011,  2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). 2014-05-30 nutartimi bei vėlesnėmis nutartimis Panevėžio apygardos teismas bankroto byloje Nr. B2-155-280/2015 patvirtino ir patikslino kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų sumą - 55 089 Eur, kas ir laikytina žalos dydžiu nurodytuoju pagrindu (bankroto bylos 1 t., b. l. 132, 2 t., b. l. 131-132, 2 t., b. l. 166). Žalos dydis (nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma) pagal bylos duomenis susidarė per visą bendrovės ūkinės-komercinės veiklos laikotarpį. Bendrovės direktoriaus (administracijos vadovo) pareigas 28 mėnesius ėjo M. B., su kuriuo ieškovas susitarė dėl žalos atlyginimo dydžio taikos sutartimi. Todėl iš atsakovo Ž. B., direktoriaus pareigas ėjusio 9 mėnesius, proporcingai eitam pareigų laikui, priteisiama 13 400,04 Eur žalai atlyginti (55 089,06 Eur: 37mėn×9 mėn), kurią jis padarė pažeidęs pareigą savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nors ieškovas šioje dalyje žalos atlyginimą dėl to, kad žala buvo padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, prašė priteisti solidariai iš direktoriaus Ž. B. ir akcininko M. B., tačiau, teismo nuomone, akcininko M. B. atžvilgiu ieškinys šioje ieškinio dalyje nurodytu pagrindu atmestinas.  CK 6.6 str. 1 d. solidari skolininkų pareiga nėra preziumuojama. Ieškovei pareiškus reikalavimą atsakovams taikyti solidarią atsakomybę, teismas turi nustatyti prievolės rūšį ir jos dydį kiekvienam atsakovui. Teismo nuomone,  šiuo atveju taikytina, ne solidari, o dalinė atsakovų, buvusių direktorių atsakomybė, o iš akcininko atžvilgiu šioje dalyje ieškinys atmestinas.

ĮBĮ nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą gali kreiptis ir įmonės vadovas, ir savininkas ir kad šie asmenys privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įstatymas numato  ne tik įmonės vadovo, bet ir jos savininko (akcininko) pareigą, paaiškėjus įmonės nemokumui nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės savininko, vadovo kaltė yra  preziumuojama, tačiau įmonės vadovo ir jos akcininko (juridinio asmens dalyvio)  civilinės atsakomybės pagrindai, nors ir yra susiję, tačiau nėra tapatūs ir skiriasi dėl  jų atliekamų funkcijų bendrovės atžvilgiu skirtingumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (atitinkamai pagal CK 2.50 str. 3 d. ir  CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). ).

Juridinio asmens dalyvio (akcininko) civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti juridinio asmens dalyvio veiksmai (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.); juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-18 nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147). Pagal CK 2.50 str. 3 d. nuostatas vertinant atsakovo M. B., kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningus veiksmus taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai - juridinio asmens dalyvis laikytinas nesąžiningu, jeigu jis žinojo, kad jo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-04 nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-650/2003). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka CK 6.263 str. 1 d. įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29). Teismo nuomone, byloje nenustatytos visos sąlygos, būtinos juridinio asmens dalyvio M. B. civilinei atsakomybei dėl  55 089,06 Eur priteisimo  solidariai su atsakovu Ž. B. taikyti, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad  jis, kaip akcininkas, veikdamas solidariai su kitais atsakovais, priėmė nesąžiningus, neprotingus sprendimus, kuriais veikė ne bendrovės naudai ir  sukėlė žalą kitiems asmenims.  Kadangi įmonė  įgyja civilines teise ir įgyja pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), tai akcininkai privalėjo savalaikiai paskirti  bendrovės direktorių, kuris turėjo vadovauti kasdieninei įmonės veiklai tiek jos viduje, tiek su trečiasiais asmenimis.  Akcininkas atsakovas M. B. dalyvavo susirinkime paskiriant atsakovą Ž. B. bendrovės direktoriumi. Bendrovėje esant akcininkų paskirtam ir faktiškai direktoriaus pareigas atlikusiam asmeniui  pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir  atsakomybė dėl šios pareigos neįvykdymo laiku pirmiausia kyla  bendrovės direktoriui.Todėl ieškinys atsakovo M. B., kaip vieno iš bendrovės akcininkų atžvilgiu, šiuo faktiniu pagrindu atmetamas.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo, bendrovės akcininko M. B. 25 545,82 Eur neteisėtai į jo sąskaitą pervestų bendrovės lėšų.                           

                      Kaip minėta, atsakovas M. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad pinigai į akcininko  M. B. sąskaitą buvo pervedami po to, kai bendrovės sąskaita buvo areštuota, o pinigus pervesti į akcininko sąskaitą netinkamai patarė finansininkė. Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-10-17 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį patvirtinusio 2014-11-24 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b .l. 115-117), iš atsakovo M. B. vardu atidarytos banko sąskaitos išrašo nuo 2010-12-06 iki 2011-12-05 duomenų (2 t., b. l. 96-115) matyti, kad bendrovei skirti pinigai už siuntų, mašinų, keleivių pervežimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas tretiesiems asmenims, nuo 2010-10-08 iki 2012-12-31 buvo pervedamos į akcininko  M. B. sąskaitą: 2010 metais pervesta 3250 Lt, 2011 metais – 43 544 Lt, 2012 metais - 41  410,62 Lt, viso –  25 545,82 Eur  (88 204,62 Lt). M. P. apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentuose, kurie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, be kita ko, konstatuota, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir neteikė būtinųjų  apskaitos dokumentų už 2011-2012 metus susijusių su keleivių vežimu, todėl bendrovės veiklos ir turto negalima nustatyti. Taip pat nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, kad neteisingai vedama kasa, todėl negalima nustatyti visų ūkinių įvykių ir aplinkybių, gautų pajamų ir patirtų išlaidų pagrįstumo. Konstatuota, kad ieškovė vedė apskaitą nesilaikydama reikalavimų, nes 2010-2012 metais ne visos ūkinės operacijos apskaitytos registruose, netvarkingi apskaitos pirminiai dokumentai. Nustatyta, kad bendrovė neapskaitė visų gautų pajamų, todėl netinkamai nustatė mokesčio bazę, į dokumentus įrašė neteisingus duomenis apie pajamas ir jos buhalteriniai dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų operacijų turinio (1 t., b. l. 112-121, 2 t., b. l. 32-36). Atsakovas M. B. buvo bendrovės akcininkas nuo pat jos įkūrimo, kuris negalėjo nežinoti ir nematyti, kad į jo banko sąskaitą pakankamai ilgą laiką ir ženkliomis sumomis yra pervedami pinigai, kuriuos, kaip matyti iš sąskaitos išrašo, jis naudojo įvairioms išlaidoms apmokėti, ženklios  sumos buvo išimtos grynaisiais pinigais. Teismo nuomone, atsižvelgiant į virš jau išdėstytas nuostatas dėl akcininko veiksmų vertinimo pagal sąžiningumo kriterijų ir CK 2.50 str. 3 d. nuostatas, daroma išvada, jog šioje dalyje  atsakovo M. B., kaip juridinio asmens dalyvio, veiksmai buvo nesąžiningi  bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, padarė jiems žalos, nes bendrovė ir kreditoriai neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos ūkinei-komercinei veiklai vykdyti ir atsiskaityti su kreditoriais.

Atsakovas nurodė, kad 2700 Lt nėra pagrindo laikyti mokėjimais už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas  paslaugas ir bendrovės lėšomis, kurių ji negavo, nes D. A., 2010-12-16 pervedęs 700 Lt, yra Ž. B. žmonos brolis, R. V., 2011-03-26 ir 2011-06-15 dovanojusi 400 Lt, yra Ž. B. žmonos sesuo, pervedę 50 Lt A ir E. Č. – draugai, G. A. 2011-12-05 Ž. B. grąžino 1 550 Lt skolą. Visi šie asmenys UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paslaugomis nesinaudojo (2 t., b .l. 93-95, 143-144). Liudytojai A. P.,  A. Č., R. Š. parodė, kad jie į  atsakovo sąskaitą pinigus yra įnešę grąžindami skolas, skolindami ar dovanodami pinigų, tačiau ne už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, kuriomis nesinaudojo. Iš minėto atsakovo M. B. sąskaitos banko išrašo matyti, kad dalis išlaidų buvo padarytos ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklai ir jos išlaidoms apmokėti. Pateikti duomenys patvirtina, jog  UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už skelbimus, kur bendrovė skelbėsi siūlanti  pervežimo paslaugas svetainėje  (duomenys neskelbtini), 2011-2012 metais buvo sumokėta, kaip nurodo ir patys atsakovai, apie 10 025 Lt. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad bendrovė 2010-2011 veiklą vykdė, vadinasi, turėjo būti finansuojama, į atsakovų, liudytojų sutampančius paaiškinimus, minėtos banko sąskaitos išrašo įrašų turinį įnešant pinigines lėšas, daroma išvada, jog yra labiau tikėtina, kad 3685,41 Eur (12 725 Lt) buvo panaudoti  bendrovės  naudai jos išlaidoms apmokėti arba buvo  atsakovo artimųjų asmenų dovanos, paskolos, o ne bendrovės pajamos iš ūkinės-komercinės veiklos. Todėl, teismo nuomone, yra nustatytas pagrindas  priteistiną žalos dydį šiuo pagrindu sumažinti 3685,41 Eur iki 21 860,41 Eur. 

Nors atsakovas nurodė, kad per 2011-2012 metus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. B. kuro pirkimui iš minėtos sąskaitos banke buvo pervesta 4 405 Lt, darbuotojams A. K. – 14 475 Lt,  R. P. – 7 000 Lt,  tačiau  šiems teiginiams pagrįsti jokie įrodymai nepateikti, nors tokias aplinkybes buvo galima įrodyti  prekių pirkimo-dokumentais ar kitais įrodymais.  Iš sąskaitos  per 2011-2012 metus  išimtų grynųjų pinigų 60 426,97 Lt panaudojimas bendrovės interesais ar jos išlaidų padengimui, taip pat pinigų įnešimas į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą taip pat neįrodytais patikimais ir objektyviais įrodymais. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų, taip ir savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Todėl daroma išvada, kad atsakovas M. B. neįrodė, kad  į jo  asmeninę  pervestos minėtos sumos buvo panaudotos bendrovės naudai ir interesais ar kreditorių reikalavimų tenkinimui ir nepadarė bendrovei ir jos kreditoriams turtinės žalos. Atsakovo Ž. B. paaiškinimas apie tai, kad jo tuomet dar 18 metų sūnus M. B. buvo formalus akcininkas,  kad jis  bendrovės veikloje nedalyvavo, apie  gaunamas į jo sąskaitą pajamas ir daroma išlaidas nežinojo, sūnaus banko mokėjimo kortele disponavo tik jis (2 t., b. l. 93-95), vertinamas kritiškai ir atmetamas kaip siekis padėti  jam išvengti atsakomybės.

Kadangi bendrovės vadovas ir dalyvis šiuo atveju žalą padarė skirtingiems subjektams (bendrovei ir kreditoriams)  skirtingu juridiniu pagrindu ir faktiniu pagrindu, nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad priteisiamos žalos dydis negali būti didesnis nei bankroto byloje patvirtintų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydis.

Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Byla atsakovui  Ž. B. iškelta 2014-09-02 (1 t., b. l. 2), atsakovui M. B. – 2014-12-16 (2 t., b. l. 2).

              Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (apie po 40 %), atsižvelgiant ir į atsakovo M. B. sumokėtą 11 585 Eur žalos atlyginimą (apie 20 %), iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (15, 24 Eur; 1 t., b. l. 1, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96  str.). Ieškovė  už ieškinio surašymą turėjo 250 Lt, už jo patikslinimą ir atstovavimą teismo posėdyje turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso – 203 Eur (1 t., b. l. 26, 2 t., b. l. 50-52) ir 54 Eur (185,95 Lt) sumokėjo antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą  (1 t., b. l. 67-69, 79-80).

              Vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 259, 260, 263, 270 straipsniais

  n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

              Priteisti ieškovei bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23 689,33 Eur žalai atlyginti už neperduotą bankroto administratoriui bendrovės turtą ir  dėl pareigos  kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo, 5 %  dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 81,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 22,00 Eur vykdymo išlaidų.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 860,41 Eur žalai atlyginti dėl neteisėtai gautų bendrovės pajamų, 5 %  dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 81,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 22,00 Eur  vykdymo išlaidų.

              Priteisti iš atsakovo Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą  711,00 Eur žyminio mokesčio, 6,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660). 

Priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. ((duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą  656,00 Eur žyminio mokesčio, 6,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660). 

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja                                                                      Ramunė Čeknienė