Administracinė byla Nr. AS-396-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06540-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) priteisti 3 421,83 Eur darbo užmokestį ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad su atsakovu yra sudaręs Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo. Šios sutarties, Tarnybos pavedimo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties pagrindu baudžiamojoje byloje Nr. 1-204-1020/2018 pareiškėjas gynė kaltinamąjį E. P. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas jam nuolat neteisingai apskaičiuodavo užmokestį už darbą, jį mažindamas, todėl prašė priteisti 3 421,83 Eur darbo užmokesčio ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo J. J. skundą atsisakė priimti, išaiškino pareiškėjui teisę dėl ginčo kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas nurodė įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 17, 18 straipsniais, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nustatė, kad pareiškėjas siekia išspręsti apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą klausimą su atsakovu. Teismas sprendė, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjo darbo apmokėjimu. Pareiškėjui darbo užmokestis dėl teisinių paslaugų teikimo yra mokamas pagal Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatų padėjėjams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, koordinatoriams ir mediatoriams mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką, o Taisyklių 38 punkte imperatyviai nurodyta, kad Tarnybos sprendimai dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis neatitinka įstatymų nuostatų, prieštarauja principams, išdėstytiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 4 dalyje, pažymi, jog kartu su skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį, kurioje taip pat atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nurodant kreiptis į specialiosios kompetencijos teismą. Pareiškėjas teigia, kad teismai nesiaiškino, kiek pareiškėjo siekis išspręsti apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą yra susijęs su teismų kompetencija, todėl susidarė įspūdis, kad ieškoma būdo skundą atsisakyti priimti. Pareiškėjas nurodo, kad kilusio ginčo priežastis – Taisyklių nuostatų prieštaringumas ne tik įstatymų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, skundžiami trys Tarnybos sprendimai dėl neteisingo Taisyklių nuostatų aiškinimo ir taikymo, jų galiojimo laike. Pareiškėjo įsitikinimu, minimų klausimų išsprendimas priklauso administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios atsakovui nuolat neteisingai apskaičiuojant pareiškėjui priklausantį mokėti darbo užmokestį už suteiktas teisines paslaugas, ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti kaip neteismingą, nes administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.) ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, nes pareiškėjas siekia išspręsti apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą klausimą su atsakovu, pagrindinis pareiškėjo reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręst su prašymu išspręsti bylos pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-45/2023 nutarė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir su juo susijusius kitus teisės aktus. Šios tarnybos santykiai su asmenimis, kuriems yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi pavaldumo požymį ir yra administraciniai. Tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos santykiai su teisinę pagalbą teikiančiais advokatais yra kitokio pobūdžio. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Šiose sutartyje dominuoja atlygintinų paslaugų sutarties elementai, kas leidžia daryti išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatų santykiai nėra pagrįsti pavaldumu (yra sutartinio pobūdžio), todėl jie laikytini ne administraciniais, o privatinės teisės normų reglamentavimo sričiai priskirtinais santykiais (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81-2011; 2014 m. kovo 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31-2014).

Be to, kaip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 38 punktas, Tarnybos sprendimai dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš tarp Tarnybos ir advokato atsiradusių sutartinių santykių, t. y. jis nėra viešojo administravimo srityje kylantis ginčas, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 3 str. 1 d.; Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Tuo atveju, jei žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, byla nagrinėtina administraciniame teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2019). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą sieja būtent su netinkamu užmokesčio už advokato darbą apskaičiavimu, t. y. žala siejama ne su viešojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais (Civilinio kodekso 6.271 str.), taigi ir šis reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 3 str. 1 d.; Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).

Pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-45/2023 padarytas išvadas, konstatuoja, kad atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis pripažintina iš esmės teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-71-525/2022, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje eAS-114-463/2023).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a: