Civilinė byla Nr. e2-2208-637/2023

   Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00570-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6.; 2.6.1.6.1.; 2.6.3.; 3.1.3.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska,

sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei, Gabrielei Liatukaitei,

dalyvaujant ieškovės UAB "Medvedis" atstovui pagal įgaliojimą E. G.,

atsakovės VšĮ ,,Mokumo projektai“ direktoriui L. M., atsakovės UAB ,,Varedas“ atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ ieškinį atsakovėms UAB „Varedas“ ir VšĮ „Mokumo projektai“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio actio Pauliana pagrindu, tretieji asmenys UAB „Karmo Invest“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (be savarankiško reikalavimo).

2.       Taip pat ieškovė ieškiniu prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus (vykdymo, pardavimo iš varžytinių, atsiskaitymo) Antstolio M. M. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0180/22/01720. Teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės UAB „Medvedis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

3.       2023 m. vasario 13 d. ieškovė teismui pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0180/22/01720. Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi pakartotinis ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

4.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp UAB „Varedas, į. k.304485721 ir VšĮ „Mokumo projektai, į. k. 302775875, 2022-09-29 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/09-29.

5.       Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi priimtas trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl reikalavimų atsisakymo ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta. Minėta teismo nutartimi panaikintos Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese, t.y. sustabdyti iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ išieškotų lėšų paskirstymą vykdomosiose bylose Nr. 0176/22/01796 ir Nr. 0180/22/01720, uždraudžiant antstoliams N. B. ir M. M. išieškotas lėšas pervesti atsakovei VšĮ „Mokumo projektai“, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2208-637/2023. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

6.       Teismo posėdyje ieškovės UAB „Medvedis“ atstovas paaiškino, kad teismo sprendimu priteistų ieškovės naudai 326 Eur bylinėjimosi išlaidų iki šios dienos atsakovė nėra sumokėjusi. Juolab nebuvo sumokėjusi ieškinio teismui pateikimo metu. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Varedas“ už reikalavimo perleidimą gavo užmokestį, tačiau su ieškove neatsiskaitė. R. U. pervestos lėšos įskaitytos į įmonės sąskaitą kaip avansas. Prašo ieškinį tenkinti.

7.       Teismo posėdyje atsakovės UAB „Varedas“ atstovas paaiškino, kad atsakovė ieškinio nepripažįsta. Nurodė, kad ieškovė pati buvo skolinga atsakovei 12 tūkst. eurų, o atsakovė ieškovei tik 326 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nepagrindė, kad atsakovė būtų nepajėgi sumokėti tuos 326 Eur. Atsakovė 2023 m. vasario 6 d. sumokėjo 326,70 Eur skolą. Taip pat ieškovė apskritai nepagrindė kodėl turi būti panaikinta visa reikalavimo perleidimo sutartis. Mano, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu. Atsakovė niekada nepripažino, kad patenkino ieškovės ieškinyje suformuluotą reikalavimą.

8.       Teismo posėdyje atsakovės VšĮ ,,Mokumo projektai“ direktorius paaiškino, kad VšĮ ,,Mokumo projektai“ turėjo padėti išieškoti bendrovei „Varedas“ skolą iš UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“. Toks buvo reikalavimo perleidimo sutarties tikslas. Vykdymo byloje vykdymo veiksmai iš solidariųjų skolininkų UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ pabaigti, skola išieškota. Vykdymo veiksmai buvo apsunkinti, bendrovės neturėjo turto, trukdė vykdymo veiksmus. Ieškovė niekada neturėjo reikalavimo į VšĮ ,,Mokumo projektai“. Ieškovė pati turėjo pareigą informuoti antstolį dėl galimybės atlikti įskaitymą. Ieškovės nurodytos UAB „Varedas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei buvo sumokėtos 2023 m. vasario mėnesį, t.y. praėjus mėnesiui po ieškinio pateikimo. Mano, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Prašo taikyti CPK 95 straipsnį dėl sankcijų ieškovei taikymo už piktnaudžiavimą procesu.

9.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teikdama atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nurodė, kad palieka spręsti teismui. Gautas prašymas bylą nagrinėti šiam trečiajam asmeniui nedalyvaujant.  Trečiasis asmuo UAB „Karmo Invest“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta pranešus apie teismo posėdį (CPK 234 straipsnis).  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl tinkamo ieškovo

10.       Pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovės kėlė klausimą dėl tinkamo ieškovo byloje.

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, išaiškinta, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas).

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 45 straipsnį, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Tik išsiaiškinus ieškovo valią dėl jo turimos procesinės teisės įgyvendinimo (dėl sutikimo/nesutikimo netinkamą šalį pakeisti tinkama), pirmosios instancijos teismas gali bylą nagrinėti iš esmės.

13.       Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Taigi net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų aplinkybes, susijusias su netinkama šalimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiūra, o netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia.

14.       Nagrinėjamoje byloje buvo gautas atsakovės UAB „Varedas“ prašymas prijungti įrodymą, kad UAB „Varedas“ yra pilnai atsiskaitęs su UAB „Medvedis“ ir atsižvelgiant į tai, kad UAB „Medvedis“ nebeturi galiojančio reikalavimo į UAB „Varedas“, prašė pakeisti ieškovą ginčo byloje ir tinkamu ieškovu laikyti Valstybinę mokesčių inspekciją. Teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria buvo sprendžiama dėl parengiamojo teismo posėdžio skyrimo, teismas nurodė, kad CPK 45 straipsnis nustato, kad klausimą dėl ieškovo pakeitimo teismas gali spręsti tik esant ieškovo nuomonei. Teismo nustatytu terminu ieškovė UAB „Medvedis“ pateikė nuomonę dėl atsakovės UAB „Varedas“ prašymo pakeisti ieškovą ginčo byloje, nurodydama, kad neprieštarautų atsakovės prašymui, jeigu iš atsakovių solidariai būtų priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė UAB „Medvedis“ nenurodė jog sutinka, kad būtų pakeista kitu ieškovu, teisme priimto ieškinio reikalavimas nėra dėl skolos priteisimo, teismas padarė išvadą, kad šiems klausimams spręsti skirtinas parengiamasis teismo posėdis.

15.       Parengiamojo teismo posėdžio metu 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi tesimas priėmė trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl reikalavimų atsisakymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Kadangi ieškovė nei iki parengiamojo teismo posėdžio, nei jo metu nepateikė prašymo dėl pareikšto ieškinio atsisakymo, teismas skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovės sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ieškinio teismui pateikimo metu UAB „Medvedis“ turėjo reikalavimą į UAB „Varedas“ dėl 326,70 Eur neatlygintų bylinėjimosi išlaidų, tuo patvirtindamos kad UAB „Medvedis“ buvo atsakovės UAB „Varedas“ kreditorius.

17.       Teismas įvykdė CPK 45 straipsnyje numatytą teismo pareigą, byla išnagrinėta iš esmės.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir actio Pauliana instituto taikymo

18.       Proceso dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas.

19.       Nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašoma pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2022/09-29, 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytą tarp UAB „Varedas“ ir VšĮ ,,Mokumo projektai“ negaliojančia (ab initio) actio Pauliana pagrindu.

20.        CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

22.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

23.       Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

24.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

25.       CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

26.       Ieškovė pati pripažįsta faktą ir tai patvirtina ieškovės su ieškiniu pateiktas vykdomasis raštas, išduotas 2022-12-23, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. ir Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Medvedis“ ieškinį atsakovei UAB „Varedas“ dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, skolos už patirtas išlaidas dėl netinkamo rangos darbų sutarties vykdymo ir atsakovės priešieškinį UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ ir teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovių pagal priešieškinį UAB „Medvedis“, UAB „Karmo Invest“ 8 746,51 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 8 746,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-10-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Varedas“ naudai. Priteisti iš atsakovių pagal priešieškinį UAB „Medvedis“, UAB „Karmo Invest“, po 98,50 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Varedas“ naudai. Priteisti solidariai iš atsakovių pagal priešieškinį UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ 2 156,22 Eur UAB „Varedas“ naudai.

27.       Atsakovės  UAB „Varedas“ ir VšĮ ,,Mokumo projektai“ nurodė, kad ieškovės prašoma pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tuo tikslu, kad iš UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ išieškoti šią skolą. Skolininkai UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ apie reikalavimo perleidimą žinojo, tai patvirtina pareikštas ieškinys ir kartu pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje reikalavimo perleidimo suma neviršija pačios ieškovės pripažįstamos ir teismo sprendimu priteistos sumos.

28.       Ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad VšĮ ,,Mokumo projektai“ būtų buvusi ar yra UAB „Medvedis“ skolininkė.

29.       Pagal bendrąjį civilinės teisės principą sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdys yra CK 6.67 straipsnis, kuriame įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos. Priklausomai nuo to, kuri prezumpcijų taikytina, keičiasi įrodinėjimo proceso taisyklės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Kasacinio teismo konstatuota, kad prezumpcijos pagal CPK 182 straipsnio 4 punktą turi reikšmės paskirstant įrodinėjimo naštą. Kadangi CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtis, tai kreditorius, siekdamas ieškinio patenkinimo, turi dvi alternatyvas: pirma, įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka (šiuo atveju įrodinėjimo naštą siekiant paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją turi ieškovas (kreditorius); antra, kreditorius, užuot įrodinėjęs atsakovų nesąžiningumą bendra tvarka, gali įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą. Įrodžius šias aplinkybes atsakovų nesąžiningumas bus preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teks patiems atsakovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo nei atsakovės UAB „Varedas“, nei atsakovės VšĮ „Mokumo projektai“ nesąžiningumo sudarant reikalavimo perleidimo sutartį kreditoriaus (ieškovė UAB „Medvedis“) atžvilgiu. Šia reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Varedas“ perleido savo reikalavimą būtent į UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo invest“ kaip solidariuosius skolininkus, t.y. ieškovė nenurodo ką be pagrindo ir nesąžiningai UAB „Varedas“ perleido VšĮ „Mokumo projektai“. Perleista suma yra pačios kreditorės nesumokėta atsakovei UAB „Varedas“ skola. Ieškovė neįrodė, kad pats ginčijamas sandoris (reikalavimo perleidimo sutartis) kaip nors pažeidė ieškovės UAB „Medvedis“, kaip kreditorės teises. Taip pat ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

31.       Tarp šalių nėra ginčo, kad iš UAB „Varedas“ buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos UAB „Medvedis“ naudai. Tačiau pastebėtina, kad šios bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos kitoje civilinėje byloje, t.y. pačios ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovei priklausančios bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne toje pačioje byloje, kurioje sprendimas priimtas dėl skolos priteisimo iš UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ , bet civilinėje byloje Nr. e2YT-10763-1149/2021, kurioje buvo netenkintas UAB „Varedas“ skundas dėl antstolio veiksmų.

32.       Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovės UAB „Varedas“ nemokumą, gresiantį bankrotą nepasitvirtino. Priešingai, ieškovės skola atsakovei, kuri viršijo 10 tūkst. eurų,  sudarė  atsakovės UAB „Varedas“ trumpalaikį turtą. Taip pat nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad atsakovė UAB „Varedas“ ne tik, kad nebankrutavo, bet ir sumokėjo skolą tiek VMI, tiek ieškovei.

33.       Į bylą pateiktas ieškovės įrodymas patvirtina, kad į UAB „Medvedis“ sąskaitą yra gauti 326,70 Eur (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). Prievolę įvykdė UAB „Varedas“ direktorius R. U. (CK 6.50 straipsnis).

34.       Ieškovės argumentas, kad UAB „Varedas“ nėra sumokėjusi iš jos priteistų ieškovei 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų nėra pagrįstas jokiu įrodymu. Visų pirma, pati ieškovė pateikė teismui įrodymą – pervedimo išrašą, iš kurio nustatyta, kad į UAB „Medvedis“ sąskaitą yra pervesta 326,70 Eur, mokėtojas R. U., paskirtis vykdomasis raštas e2YT-10763-1149/2021. Ką tik įmonėje pradėjusio dirbti teisininko argumentas, kad jis nežino kas yra U., nepatvirtina to, kad kas yra UAB “Varedas“ direktorius nežino pati šalis, t.y. UAB „Medvedis“ ir jos direktorius. Be to duomenys apie įmonės vadovą yra vieši ir juos galima pasitikrinti Juridinių asmenų Registre. Ieškovės į bylą pateiktas dokumentas buhalterinė pažyma Nr. 609014438, nėra laikytinas tinkamu įrodymu, nes: 1. Pateiktas ne iki teismo posėdžio pradžios; 2. El.laiškas nėra pasirašytas el.parašu; 3. El.laiškas siųstas ne iš oficialaus UAB „Medvedis“ elektroninio pašto; 4. Pažyma nepasirašyta, nenurodyta ją parengusio asmens pareigybė; 5. Pažyma nėra ūkinę operaciją patvirtinantis dokumentas (LR finansinės apskaitos įstatymo 3, 8 straipsniai); 6. Ieškovės atstovo argumentas, kad įmonės direktoriaus nežinojo kaip turi būti tvarkoma finansinė apskaita nėra pagrįstas, nes už apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas (LR finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis); 7. Ieškovę nuo pat ieškinio pateikimo dienos atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatas ir advokato padėjėjas, tad jeigu įmonėje būtų dokumentai patvirtinantys skolos negrąžinimą, jie būtų buvę pateikti (pažymoje nurodyta, kad ji sudaryta 2023-02-06); 8.Tiek ieškovės teisininkai, tiek ieškovės vadovas K. J. teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad UAB „Varedas“ skolą sumokėjo; 9. UAB „Varedas“ jau su 2023 m. vasario 12 d. atsiliepimu į ieškinį (ieškinys pareikštas 2023 m. sausio 30 d.), pateikė antstolės Rimaitės Žičkuvienės informaciją, kad pagal vykdomosios bylos duomenis 326,70 Eur skola yra sumokėta tiesiogiai kreditoriui į sąskaitą pašto perlaida. Šis antstolės raštas išsiųstas ir UAB „Medvedis“ el.paštu (duomenys neskelbtini). Parengiamojo teismo posėdžio metu UAB „Medvedis“ direktorius K. J. patvirtino teismui, kad tai yra oficialus įmonės el. pašto adresas; 10. Atsakovė nurodė priežastį – pavedimą atsakovės UAB “Varedas“ direktorius turėjo daryti iš asmeninės sąskaitos, nes atsakovės sąskaita buvo areštuota; 11. 2023-03-28 atsakovė UAB „Varedas“ pateikė papildomus duomenis dėl skolos sumokėjimo - Astos Rimaitės Žičkuvienės 2023 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. S-23-75-6811 dėl vykdomosios bylos užbaigimo; 12.  Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinėje byloje Nr.e2YT-10763-1149/2021 gautas antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2023 m. kovo 24 d. patvarkymas Nr. S-23-75-6811 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo (piniginis išieškojimas 326,70 Eur skola, skolininkas UAB „Varedas“, išieškotojas UAB „Medvedis“), visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir grąžinant jį išdavusiam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad antstolės veiksmai būtų buvę apskųsti, tokių duomenų nėra ir teismų informacinėje sistemoje.

35.       Atsakovės neginčija fakto, kad pagal reikalavimo perleidimo sutarties 3.1 punktą už reikalavimo perleidimą atsakovei UAB „Varedas“ buvo sumokėta, tačiau šios aplinkybės nepakanka, kad galima būtų taikyti actio Pauliana.

36.       Sutiktina su atsakovių argumentu, kad jeigu ieškovė manė, kad galėjo būti atliktas skolos įskaitymas, tai būtent ji pati būdama skolininkė, turėjo pareigą informuoti antstolį, teikti antstoliui duomenis apie jai priklausantį turtą ir pas trečiuosius asmenis esantį turtą, teikti prašymą vykdymo procese dėl skolininkės (nagrinėjamoje byloje ieškovės) skolos sumažinimo įskaitymu (CK 6.108 straipsnis, 6.136 straipsnis, CPK 645 straipsnis).

37.       Taip pat pažymėtina, kad vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-10763-1149/2021 UAB „Medvedis“ prašymu išduotas 2022 m. gruodžio 12 d., o reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2022 m. rugsėjo 29 d., t.y. anksčiau negu buvo išimtas vykdomasis raštas ir pradėti išieškojimo veiksmai.

38.       Kartu pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dar nesant teismo sprendimo, kuriuo ši skola būtų priteista, kas numatyta ir pačioje reikalavimo perleidimo sutartyje. Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-405-980/2022 įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d.

39.       Atsakovė VšĮ Mokumo projektai pateikė teismui duomenis apie vykdomojo dokumento grąžinimą antstolio M. M. 2023-05-30 patvarkymu Nr. S-23-180-12549, skolininkui UAB „Karmo Invest“ visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą išieškotojui VšĮ Mokumo projektai pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą e2-405-980/2022, tuo patvirtindama, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra įvykdyta.

40.       Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje.

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal įrodinėjimo nuostatas faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

42.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kitais sprendime nurodytais Kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė jog yra CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų visuma, todėl ieškovės UAB „Medvedis“ ieškinys atsakovėms UAB „Varedas“ ir VšĮ „Mokumo projektai“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2022/09-29 pripažinimo negaliojančia ab initio actio Pauliana pagrindu, atmestinas (CPK 176, 185 straipsniai).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

43.       Atsakovės UAB „Varedas“ ir VšĮ ,,Mokumo projektai“ atsiliepimuose į ieškinį prašė skirti UAB „Medvedis“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis penkių tūkstančių eurų baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovėms. Šį prašymą atsakovės atstovai palaikė ir teismo posėdžio metu.

44.       Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

45.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

46.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

47.       Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter  alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Pažymėtina, jog tai, kad šalys viena kitos veiksmus vertina kaip galbūt nesąžiningą elgesį, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi proceso dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) pasirinko teisių gynimo būdą, tačiau teismui nusprendus ieškinį atmesti, patyrė tam tikras pasekmes. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovių UAB „Varedas“ ir VšĮ ,,Mokumo projektai“ prašymai dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo UAB „Medvedis“ netenkintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49.       Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. 

50.       Nustatyta, kad atsakovė VšĮ ,,Mokumo projektai“ pateikė įrodymus apie advokato teisinei pagalbai patirtas 1000 Eur išlaidas. Atsakovė UAB „Varedas“ pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė taip pat 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai. Ieškovė neginčijo atsakovių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.

51.       Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovių pateiktų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, procesinį elgesį, atsižvelgiant į teismo posėdžio atidėjimo priežastis, advokatų laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog atsakovių prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovėms.

52.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pagal teismo pažymą sudaro 44,54 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Pažymėtina, kad didžioji dalis šių išlaidų susidarė teismui neįteikiant procesinių dokumentų trečiajam asmeniui UAB „Karmo Invest“, nors tiek UAB „Medvedis“, tiek  UAB „Karmo Invest“ vadovas yra tas pats asmuo. Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, 

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“  1000 Eur (vieną tūkstantį eurų)

teisinės pagalbos išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Varedas“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“  1000 Eur (vieną tūkstantį eurų)

teisinės pagalbos išlaidų atsakovei VšĮ ,,Mokumo projektai“.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ 44,54 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Netenkinti atsakovių UAB „Varedas“ ir VšĮ ,,Mokumo projektai“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo uždarajai akcinei bendrovei „Medvedis“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                Audra Hadrovska