Administracinė byla Nr. I-8925-473/2014

Proceso Nr. 3-61-3-03335-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 35 000 Lt žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimą. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, teisme gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Skunde (b. l. 1-6) ir papildomuose paaiškinimuose (b. l. 118-122) nurodė, kad nuo 2014-01-17 iki 2014-04-17 buvo laikomas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Skundžiamu laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m. ploto reikalavimas, dėl to patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. Atsiliepime klaidingai nurodytas kartu kamerose laikytų asmenų skaičius – 2014-03-31 kameroje Nr. 373 iš viso buvo 3 asmenys, 2013-04-02 – 4 asmenys, 2014-04-09 – 4 asmenys, 2014-04-10 – 4 asmenys. Kamerose buvo nepakankamas apšvietimas, stalas buvo tik vienas, kas nepakankama visiems kameroje laikomiems asmenims. 2014-04-17 iš Lukiškių TI-K buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus, kuriuose 2014-05-05 buvo diagnozuota plaučių tuberkuliozė. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, yra pripažįstama ir administracinių teismų praktikoje. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusią Lietuvos ir viršnacionalinių teismų praktiką, patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti iš Lietuvos valstybės.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 23-27) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikui nuo jo nurodytų pažeidimų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas lygiomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K su juo būtų sąmoningai elgtasi nežmoniškai. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pagal šio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Visos kameros yra aprūpinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu (b. l. 58-62) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų buvę sąmoningai siekta su juo nežmoniškai elgtis, jis buvo laikomas analogiškomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys. Pareiškėjas pažeidimo metu dėl jo nusiskundimų nepateikė, skunde objektyviai jo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių patirtą žalą nepateikė, remiasi abstrakčiais nusiskundimais, nedetalizuoja, nepagrindžia priežastinio ryšio, kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Tam tikri nepatogumai yra neatsiejama pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo bausmės pasekmė, jis buvo laikomas vienodomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais. Panašiose bylose Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pakankamu atlyginimu pripažįstamas pažeidimo pripažinimas, nepriteisiant žalos atlyginimo. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kad egzistuoja kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašo skundą atmesti.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, nepriimtinomis, žiauriomis sąlygomis, buvo priverstas kalėti kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neviršijo 3,6 kv. m. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2014-01-17 iki 2014-04-17. Šiuo laikotarpiu, pažeidžiant nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 53 paras.

Žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą). Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Pagal šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, nr. 41211/98).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl susirgimo plaučių tuberkulioze. Kaip buvo minėta, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iki 2014-04-17. Viešojoje įstaigoje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2014-05-14 jam buvo diagnozuota infiltracinė plaučių tuberkuliozė (b. l. 97).

Gydytojos E. A. pažymoje (b. l. 98) nurodyta, kad Lietuvoje yra aukštas sergamumas tuberkulioze, todėl didžioji dalis gyventojų yra ja infekuoti. Tačiau asmenys gali būti ja infekuoti ir nesusirgti – ja gali būti susergama nusilpus imunitetui, sutrikdžius kvėpavimo funkciją. Išraše iš pareiškėjo medicininių dokumentų, pareiškėjo sveikatos istorijos kopijų ir minėtame rašte (b. l. 97-98, 131-141) nurodyta, kad pareiškėjas rūkė, vartojo alkoholį ir narkotikus, opiatus, kurie silpnina kvėpavimo funkciją ir predisponuoja pleuropneumonijų bei tuberkoliozės išsivystymui, ambulatorinės kortelės 2008-12-29, 2013-03-28, 2013-05-08 įrašuose nurodyta, kad vartojo narkotikus.

Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjo nurodomu laikotarpiu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, Visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo pašalinti (b. l. 37-56). Patikrinimų metu Visuomenės sveikatos centro specialistai vertino, Lukiškių TI-K sąlygų atitikimą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241) (toliau – ir Higienos norma), kurioje, inter alia, keliami reikalavimai sudaryti sveiką gyvenamąją aplinką, gyvenamųjų patalpų valymui, dezinfekavimui ir priežiūrai, reglamentuojama pareiga asmenims tiekti maistą, atitinkantį fiziologines mitybos normas, kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, pasivaikščioti, būti gryname ore, kiekvienam asmeniui užtikrinti sveikatos priežiūrą, nustatyti gyvenamųjų patalpų temperatūros, oro drėgmės, reikalavimai, sąlygos, reikalingos asmeninei higienos priežiūrai ir kt. Higienos normos 51 punkte nustatyta, kad ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi asmens sveikatos priežiūros įstaigose tik jų sutikimu ir tik kai dėl sveikatos būklės jų negalima palikti gyvenamojoje vietoje arba gyvenamosios patalpos neatitinka higienos reikalavimų.

Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K buvo nesilaikyta šių ir kitų susijusių teisės aktų keliamų reikalavimų, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K būtų kontaktavęs su galimai sirgusiu atvira tuberkuliozės forma asmeniu. Lukiškių TI-K nenustatyta nė vieno sergančio atvira tuberkuliozės forma asmens, kuris būtų galėjęs užkrėsti pareiškėją. Teismų praktikoje panašiose bylose jau buvo nustatyta, kad šiai ligai būdingas uždelstas pasireiškimas – nuo užkrėtimo praėjus ilgam laiko tarpui, susilpnėjus organizmo atsparumui (Kauno apygardos administracinio teismo 2009-05-28 sprendimas byloje Nr. I-501-402/09). Užsikrėsti tuberkuliozę sukeliančiomis bakterijomis pareiškėjas galėjo ir iki patekimo į laisvės atėmimo įstaigas. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų dėl kalinimo sąlygų ir su tuo susijusių konkrečių atsakovo ir jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises, kurie galėtų būti priežastiniu ryšiu susieti su dėl diagnozuotos plaučių tuberkuliozės patirta žala. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas susirgo minėta liga dėl kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Kaip minėta, pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą. Šis pažeidimas laikomas objektyviai darančiu neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, todėl pareiškėjui priteistinas patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau teismas pasisako, kad pareiškėjo prašoma priteisti pinginė kompensacija neproporcinga jo patirtai neturtinei žalai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką panašiose bylose, už vieną mėnesį laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteistina 200-600 Lt (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-790/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1453/2013, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-140-14, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-315-14, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-379-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-464-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-516-14,  2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-275-14, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje A575-622/2014, ir kt.). Be to, dalis pareiškėjo nusiskundimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiški, dalis aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti 35 000 Lt žalos atlyginimą tenkinamas iš dalies.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teisinių santykių reglamentavimą, susijusią teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad per skundžiamą laikotarpį (2014-01-17 – 2014-04-17) pareiškėjas 53 paras buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teisę į orumą, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl jam priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, žalos dydį įvertinant 1600 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.5 p., 127 str., teismas

n u s p r e n d ė :

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1600 Lt (tūkstantis šeši šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                           Violeta Balčytienė