Civilinė byla Nr. 2A-1011-259/2007

pirmos instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 11.9.3, 11.9.8 (S)

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų  Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei,               dalyvaujant ieškovui A. T., jo atstovei advokatei V. K., atsakovo Kauno medicinos universiteto atstovei K. A.,  viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4543-638/2007 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui Kauno medicinos universitetui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką  priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. T. ieškiniu prašė teismo: pripažinti  neteisėtu jo atleidimą iš darbo Kauno medicinos universiteto studijų gamybinės bazės direktoriaus pareigų, grąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidas ( b.l.2-3).      

Ieškovas nurodė, kad 2006-10-16 pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2007-01-02, tačiau 2006-12-31 susirgo. 2007-01-17 jis grįžo į darbą po ligos ir tą pačią dieną buvo  atleistas iš darbo jo paties prašymu pagal LR DK 127 str. Iš darbo buvo atleistas neteisėtai, nes prašymo atleisti nuo 2007-01-17 nerašė. Prašymas, rašytas 2006-10-16 buvo iš jo išgautas prievarta, psichologinio spaudimo būdu.

Atsakovas Kauno medicinos universitetas (KMU)  prašė ieškinį atmesti, kadangi  niekas ieškovo nevertė rašyti prašymo atleisti jį iš darbo, jis pats 2006-10-16 prašyme parašė nurodė atleisti jį iš darbo nuo 2007-01-02. Ieškovas prašymo neatšaukė,  kadangi  2007-01-02 ieškovas susirgo, atleidimo data buvo nukelta iki kol ieškovas pasveiks, jam pasveikus ir buvo atleistas.  

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad  tarp ieškovo ir atsakovo darbo sutartis buvo sudaryta 2003-10-30, ieškovas priimtas dirbti studijų gamybinės bazės direktoriumi (b.l.11-13). 2006-10-16 ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2007-01-02 ( b.l.14). Teismas nurodė, kad pagal LR Darbo kodekso 127 str. 1 d. darbuotojas turi teisę nutraukti  neterminuotą darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Pareiškimas nutraukti darbo sutartį turi būti surašytas darbuotojo laisva valia. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktų elektroninių laiškų turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovui buvo siūlyta palikti darbą, tačiau nepakanka duomenų daryti išvadą, kad ieškovui buvo daromas spaudimas, kadangi darbdavio ar jo įgalioto asmens išreikštų vilčių, kad darbuotojas apleis darbą, negalima laikyti spaudimu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų buvęs darbdavio persekiojamas, kad jam nepagrįstai būtų buvę skiriamos drausminės nuobaudos ar pan., nenustatyta, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai ar kitaip kaip pažeidinėtos ieškovo teisės. Ieškovas nuo 2006-10-16 iki 2007-01-01 ieškovas turėjo pakankamai laiko atšaukti savo prašymą, bet to nedarė.  Net ir laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki atleidimo iš darbo 2007-01-17 ieškovas neatšaukė savo prašymo atleisti iš darbo, nors tą galėjo padaryti, net ir turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, nes namuose dirbo kompiuteriu (b.l.51).

Teismas nurodė, kad draudimas atleisti darbuotoją   jo laikino nedarbingumo laikotarpiu  (LR DK 131 str. 1 d.) galioja tik tais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Teismų praktikoje (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-586/2004) pripažįstama, kad LR DK 131 str. 1 d. 1 p.  nuostata, darbo sutarties nutraukimui pagal LR DK 127 str. 1 d. netaikytina. Tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo laikytasi LR DK 131 str. 1 d. nustatytų apribojimų nutraukti darbo sutartį, nedaro neteisėtu ieškovo atleidimo iš darbo 2007-01-17 pagal LR DK 127 str. 1 d., nes ieškovo teisinės situacijos tai nepablogino palyginus su ta situacija, kad ieškovas būtų buvęs atleistas nuo jo prašomos datos.  

              Apeliaciniu skundu ieškovas A. T. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą patenkinti ieškinio reikalavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

              1) teismas neįvertino visumos faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovui buvo daromas spaudimas išeiti iš darbo. Iki parašant pareiškimą dėl išėjimo iš darbo su rektoriumi vyko konfliktai dėl darbo, ką įrodo ir byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovo ir rektoriaus, pvz. 2006-10-10 žinutė, kurioje pranešta, kad  „šią savaitę tikiuosi sulaukti Jūsų prašymo, kad paliekate užimamas pareigas nuo 2007-01-01“. Po šios žinutės 2007-10-16 parašytas pareiškimas išeiti iš darbo nuo 2007-01-01, kaip buvo reikalavęs rektorius, tačiau personalo skyriaus vadovė liepė pataisyti datą į 2007-01-02, kad nekiltų keblumų forminant atleidimą nedarbo dieną. Vėliau konfliktai dėl darbo su rektoriumi švelnėjo, todėl buvo tikimasi, kad šiuo pareiškimu nebus pasinaudota. Kadangi nedarbingumo metu elektroniniu paštu buvo siunčiami darbai, todėl ir po 2007-01-02 manyta, kad sutartis nebus nutraukta;

2) iš susirašinėjimo matyti aiški konfliktinė situacija, aiškus pasakymas, kad laukiama ieškovo išėjimo iš darbo, nurodyta išeiti iš darbo nuo konkrečios datos rodo. Šios aplinkybės patvirtina, kad spaudimas buvo;

3) ieškovo valią neišeiti, o likti darbe patvirtina ir tai, kad net ir būnant namie nedarbingumo metu buvo dirbama. Akivaizdu, kad žmogus, kuri žino, kad bus atleistas, nedirbs namie sirgdamas ir intensyviai nedirbs atleidimo dieną;

4) teismas, taikydamas LR DK 127 str. neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kurioje nurodyta, kad darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos, nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime, pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat - rašytine - forma, kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos (2001-01-22 LAT civ. byla Nr. 3K-3- 48/2001) bei <...> nutraukti neterminuotą darbo sutartį <...> galima, kai yra nustatytas pagrindas - darbuotojo valia. Darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį turi būti pareikšta savanoriškai, be kitos darbo sutarties šalies, t.y. darbdavio įtakos ar įsikišimo.“ (2002-06-12 LAT civ. byla Nr. 3K-3- 845/2002);

5) teismas netinkamai taikė LR DK 127 str. 4 d., kur numatyta, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos, vėliau jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Ši teisinė norma nenumato, kad atšaukti yra būtina raštu, vadinasi darbuotojas atšaukti savo pareiškimą (o darbdavys sutikti su atšaukimu) gali taip pat ir žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Ieškovui skiriamos užduotys nedarbingumo metu ir ieškovo atliekami darbai patvirtina tai, kad tokie konkliudentiniai veiksmai buvo.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas skundą palaikė, papildomai paaiškino, jog parašyti pareiškimą atleisti iš darbo privertė rektoriaus 2006 10 10 dieną gautas elektroninis laiškas. To poveikyje 2006 10 16 d. surašė pareiškimą atleisti iš darbo, jį tą pat dieną pateikė atsakovui, vėliau pataisė atleidimo iš darbo datą iš 2007 01 01 į 2007 01 02 d.  Daugiau dėl atleidimo iš darbo su rektoriumi jis nebendravęs, tačiau vylėsi, kad nebus atleistas iš darbo pagal pateiktą pareiškimą. Atšaukti pareiškimą atleisti iš darbo nei per 3 dienas, nei vėliau nebandė, į atsakovą tuo klausimu nesikreipė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Kauno medicinos universitetas (KMU) nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė palikti teismo sprendimą nepakeistą, dėl šių motyvų:

1)  įrodymų, kad buvo pažeidžiamos ieškovo, kaip darbuotojo teisės, ieškovas nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis kokiu nors būdu atšaukė savo prašymą atleisti iš darbo nuo 2007 m. sausio 2 d. Net ir laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2007 m. sausio 17 d., kada buvo pabaigta ieškovo atleidimo procedūra, ieškovas niekaip neišreiškė savo valios atšaukti 2006 m. spalio 16 d. prašymą, nors  savo nedarbingumo laikotarpiu buvo darbingas ir galėjo bendrauti tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu;

2) ieškovas nepagrįstai teigia, kad nedarbingumo laikotarpiu darbdavys jam „siuntė darbus“ ir daro nepagrįstą išvadą, jog tokiu būdu 2006 m. spalio 16 d. prašymas su darbdavio pritarimu buvo atšauktas. Ieškovo teismui pateikti du laiškai iš el. adresų rektoratas@kmu. lt ir (duomenys neskelbtini) negali būti laikomi ieškovui siųstomis užduotimis nes:

1. laiškas iš rektoratas@kmu.lt yra adresuotas ne tik ieškovui, bet ir jį nedarbingumo laikotarpiu pavadavusiam darbuotojui,
2. laiškas iš (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip kažką įrodantis, kadangi jame nėra jokio teksto, be to, jis išsiųstas iš elektroninio adreso darbuotojo, dirbusio Universiteto padalinyje, kuriam vadovavo ieškovas.

              3) į ieškovo nurodytas nuostatas iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos reiktų atsižvelgti, jei atsakovas nebūtų laiku, per įspėjimo terminą, sureagavęs į ieškovo 2006 m. spalio 16 d. pareiškimą. 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. P - 1260 ieškovo atleidimą iš darbo nuo 2007 m. sausio 2 dienos buvo įformintas, o 2006 m. gruodžio 29 d., ieškovui pranešus apie nedarbingumą, įsakymu Nr. P - 1269 buvo nukelta atleidimo procedūros pabaiga iki ieškovo nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Tai rodo, jog atsakovas ieškovo atleidimą pradėjo forminti laiku, tačiau dėl to, jog ieškovas buvo materialiai atsakingas darbuotojas, ieškovo atleidimo procedūrą atidėjo iki nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog „tai, kad darbdavys, [...] pratęsė darbo sutarties nutraukimą ieškovo nedarbingumo laikotarpiui, negalima traktuoti kaip įstatymo pažeidimą, nes iš minėtų darbdavio įsakymų akivaizdu, kad darbdavys tik prailgina atleidimo procedūrą dėl susiklosčiusių konkrečių aplinkybių, kurios įstatyme absoliučia prasme ir negali būti išsamiai detalizuotos (2001 m. rugsėjo 5 d. LAT c.b. Nr. 3K-3-772/2001);

              4) ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai taikė LR DK 127 str. 4 d., kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių daryti išvadą, jog jis kokiu nors būdu susitarė su darbdaviu  atšaukti savo 2007 m. spalio 16 d. prašymą atleisti iš darbo.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė siūlė skundą atmesti.

2007 09 11 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. J. paaiškino, jog žino, kad ieškovui atsakovas siūlė išeiti iš darbo 2006 m spalio mėnesį,  ieškovas susirgo 2007 m sausio mėnesį, liudytoja jį pavadavo. 2007 m sausio 17 d. T. atėjo į darbą, apie 8 valandą, šią dieną jis buvo atleistas iš darbo.

2007 09 11 d. apeliacinės instancijos teismo  posėdžio metu apklaustas liudytojas S. P. paaiškino, jog 2007 01 17 d. vykdė T. nurodymus, vežė po vaistinės filialus, direktorius T. važiavo darbo reikalais.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme yra nustatyta, kad               ieškovas ir atsakovas   2003-10-30 sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti studijų gamybinės bazės direktoriumi (b.l. 11-13). 2006-10-16 ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2007-01-02 (b.l. 14). 2006 12 29 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas liudija, kad ieškovas nuo 2006 12 29 d. iki 2007 01 16 d. sirgo, buvo nedarbingas (b.l. 16). 2007 01 17 d. atsakovo administracijos įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. (b.l. 17).

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog darbuotojas turi teisę nutraukti  neterminuotą darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų (LR DK 127 str. 1 d.). Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog ieškovas apie tai , jog ketina nutraukti darbo sutartį su atsakovu nuo 2007 01 02 dienos, atsakovui pranešė 2006 10 16 dieną (b.l. 14, 51). Apelianto nurodomos aplinkybės, jog paminėtas pareiškimas galėjo būti pas atsakovą neužregistruotas jį padavus, o užregistruotas tik 2006 12 28 dieną, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą, kadangi ieškovas neginčijo, jog pareiškimą atleisti iš darbo  atsakovui pateikė 2006 10 16 d., t.y. tinkamai ir laiku įspėjo darbdavį, jog ketina nutraukti darbo santykius nuo 2007 01 02 dienos.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir neįrodytais apelianto argumentus, jog 2006 10 16 d. pareiškimą atleisti iš darbo A. T. parašė ne savo valia, o atsakovo administracijos priverstas. Apeliantas patvirtino, jog jo valią paveikė vienintelė aplinkybė-rektoriaus atsiųsta elektroniniu paštu 2006-10-10 žinutė, kurioje „tikimasi sulaukti ieškovo prašymo palikti užimamas pareigas nuo 2007 01 01 d.“ (b.l. 40). Daugiau jokių poveikio priemonių, kad ieškovas parašytų pareiškimą prieš savo valią, apelianto teigimu nebuvo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visumos faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovui buvo daromas spaudimas išeiti iš darbo, kadangi apart minėto elektroninio laiško, kitų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių atsakovo administracijos spaudimą nebuvo. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateiktų elektroninių laiškų turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovui buvo siūlyta palikti darbą, tačiau nepakanka duomenų daryti išvadą, kad ieškovui buvo daromas spaudimas, kadangi darbdavio ar jo įgalioto asmens išreikštų vilčių ir pamastymų, kad darbuotojas parašys pareiškimą atleisti iš darbo, negalima laikyti spaudimu. Byloje nėra kitų duomenų, kad ieškovas būtų buvęs darbdavio persekiojamas, nenustatyta, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai ar kitaip kaip pažeidinėtos ieškovo teisės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotus liudytojos R. J. parodymus, jog jai buvo žinoma apie tai, kad ieškovui 2006 m. spalio mėnesį buvo siūloma išeiti iš darbo, laiko, kad tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas pareiškimą nutraukti darbo sutartį parašė ne savo valia.

Įstatymas suteikia teisę pareiškimą dėl darbo santykių nutraukimo pateikusiam darbuotojui  per 3 dienas atšaukti tokį pareiškimą. Vėliau atšaukti gali su darbdavio sutikimu (LR DK 127 str. 4 d.). Teisėjų kolegija nustatė, kad šiomis teisėmis  ieškovas nuo 2006-10-16 iki 2007-01-17 nepasinaudojo, nors turėjo pakankamai laiko atšaukti savo prašymą atleisti iš darbo arba siekti jį atšaukti, supratęs, kad pareiškimą parašė ne savo valia. Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių konkliudentiniai veiksmai (jo atliekamos darbinės pareigos laikino nedarbingumo laikotarpiu ir jam skiriamos užduotys tuo laikotarpiu) įrodo, kad šalys sutarė dėl pareiškimo atleisti iš darbo atšaukimo. Aiškinant LR DK 127 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymą  logine ir gramatine prasme, spręstina, kad raštu išreikštą valią nutraukti darbo sutartį atšaukti darbuotojas turi taip pat pareikšti raštu kreipdamasis į darbdavį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad absoliutus draudimas atleisti darbuotoją   jo laikino nedarbingumo laikotarpiu  (LR DK 131 str. 1 d.) galioja tik tais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai ir teisėtai ieškovo atleidimo procedūrą perkėlė vėlesniam laikui (iš 2007 01 02 d. į 2007 01 17 d.), t. y . iki jis pasveiks ir atvyks į darbą.  Tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo laikytasi LR DK 131 str. 1 d. nustatytų apribojimų nutraukti darbo sutartį, nedaro neteisėtu ieškovo atleidimo iš darbo 2007-01-17 d. pagal LR DK 127 str. 1 d., nes ieškovo teisinės situacijos tai nepablogino palyginus su ta situacija, kad ieškovas būtų buvęs atleistas nuo jo prašomos datos. Tokiam atleidimo datos perkėlimui atskiro ieškovo prašymo atsakovui gauti nereikėjo.

Teisėjų kolegija priimdama sprendimą nesivadovauja ir atmeta ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus- keturis A. T. 2007 01 17 d. surašytus nurodymus (b.l.  -  ), kadangi nėra žinoma, kada jie surašyti, nėra žymų apie tai, kad jie gauti ir užregistruoti pas atsakovą, teisėjų kolegija todėl sprendžia, kad šie rašytiniai įrodymai jokios įrodomosios reikšmės byloje sprendžiant šalių ginčą neturi. Taip pat nėra svarbūs ir liudytojo S. P. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad A. T. 2007 01 17 d. buvo atvykęs į darbą darbo reikalais. Šio nustatyto fakto niekas neginčija, nes paskutinė A. T. darbo diena buvo 2007 01 17 d., kai jis buvo atleistas iš darbo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir padarė išvadas įvertinęs byloje surinktą medžiagą,  rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais nagrinėjamus teisinius santykius byloje, teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje (LR CPK 185 str.), bei neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai, sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Apeliantas  nepagrįstai  teigia apeliaciniame skunde, jog teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose (2001-01-22 LAT civ. byla Nr. 3K-3- 48/2001) bei (2002-06-12 LAT civ. byla Nr. 3K-3- 845/2002) nes apelianto nurodomose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).

           Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  331 straipsniu,

n  u  t  a  r  i  a :

A. T. apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Arvydas Žibas

Kolegijos teisėjai                                                                                             Antanas Burdulis                                         

                                                                                              Raimondas Buzelis