Administracinė byla Nr. ATP-993-290/2012
Teisminio proceso Nr. 4-21-3-00637-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
45.4.2., 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
2012-07-11 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK nutarimu Nr. 65N-1799847-12-05 L. B. už Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 1242 str. 2 d. numatytus pažeidimus, padarytus 2012-04-25, paskirta 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.
Išnagrinėjęs L. B. skundą, Kauno rajono apylinkės teismas 2012-10-08 nutartimi atmetė.
Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui L. B. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują sprendimą. Jis nurodė, kad skundas atmestas nepagrįstai. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad jis vairuodamas automobilį, prekybos centro automobilių stovėjimo, iš chuliganiškų paskatų suko ratus, praslystant automobilių ratams. Teismas nevertino, kad jis automobilių aikštelėje apsuko tris kartus, norėdamas privažiuoti arčiau draugo, pavojaus aplinkiniams nekėlė. Teismas nevertino, kad pareigūnai su juo bendravo tik 5 min. ir neleido paaiškinti susidariusios situacijos. Apskundus priimtą nutarimą, teismas taip pat nevertino pateiktų rašytinių įrodymų bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apelianto teigimu, nepagrįsta teismo išvada, jog jis siekia išvengti administracinės atsakomybės. Keleto kartų apsisukimas neturint vairavimo įgūdžių, tačiau neužvažiavimas ant šaligatvio, asmenų ir automobilių nekliudymas, jokio pavojaus nesukėlė. Teismas nevertino ir galimybės taikyti jam Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nuostatas. Šiuo metu, kaip nurodė apeliantas, jis yra bedarbis, nors ir turi specialybę, tačiau įsidarbinimo galimybės ribotos, nes neturi patirties. Atsižvelgtina į tai, kad jis turi padėti nedarbingiems tėvams ūkininkauti, vežti juos pas daktarus, o taip pat vežioti į mokyklą seserį ir brolį. Šiuo metu jis galėtų įsidarbinti, tačiau tam būtinas vairuotojo pažymėjimas, o baudą galėtų sumokėti, nes gauna pašalpą. Be to apeliantas nurodė, kad jo tėvo nedarbingumo pobūdis neleidžia jam vairuoti automobilio, o mama yra onkologinė ligonė, todėl jam vairuotojo pažymėjimas būtinas. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės visumoje vertintinos kaip išimtinės, todėl paskirtoji nuobauda galėtų būti švelninama atimant specialiąją teisę nuo 3 iki 6 mėnesių.
Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. B. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d., 123 str. 1 d., galutinė nuobauda paskirta laikantis šio kodekso 302 str. numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų.
Kaip matyti iš L. B. skundo argumentų, jie iš dalies analogiški skundo motyvams, kurie buvo nurodyti skunde pateiktame apylinkės teismui. Šie argumentai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai.
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, savo nutartyje nurodė, jog L. B. vairavimo pobūdis slidžioje aikštelėje, nuolat keičiant važiavimo kryptį ir automobiliui tampant nevaldomu, yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Administracinė byla Nr. N63-482/2010), todėl toks L. B. automobilio vairavimas pagrįstai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktų reikalavimus ir tai abejonių teismui nekelia.
Atsižvelgiant į teisminę praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Pareiškėjo L. B. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo artimųjų sveikata bei būtinumu jais rūpintis, galimybe gauti darbą, susijusį su vairavimu, nėra išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. ir leistų skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei tai numato griežtesnio straipsnio, pagal kurį nubaustas, sankcija. Be to, apylinkės teismas nenustatė L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių aukštesnysis teismas, pagal ištirtus duomenis, tai pat neturėjo galimybės pripažinti.
Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo L. B. skundą. Priimta teisėta, teisinga bei pagrįsta nutartis, kurią naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211, 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
n u t a r ė :
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Jurgis Kiškis