Administracinė byla Nr. A-402-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02260-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.3., 12.3.2., 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, E. R., R. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas I. P. V. su skundu (I t., b. l. 1–11), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 36–44) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 158. Šiuo sprendimu buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas ir nuspręsta I. P. V. ir G. V. prašymo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – tvorą t8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybes teises į jį, netenkinti, nes nepateikti nekilnojamojo daikto statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai.

Pareiškėjas nurodė, kad valdžia leido vykdyti 1979 m. statytos mūro tvoros sustiprinimo darbus. Pagal išlikusius dokumentus mūro tvoros t8 renovacijos ir kiti darbai nebuvo pripažinti savavališkais. Mūro tvora pastatyta teisėtai, todėl statybos techninių reglamentų reikalavimai negali būti taikomi jos įregistravimui. Kito statinio priklausiniu ji niekada nebuvo. Pastatų išdėstymo planą 2009 m. balandžio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „JTG Projektai“ specialistai rengė pagal galiojančius dokumentus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrino vietoje pareiškėjo sklype esančio statinio 3I1p padėtį ir situacijos plane pažymėjo statinio 3I1p sieną, sutapatintą su nuo gretimo sklypo skiriančia mūrine tvora, o tai neatitinka tikrovės. Seimo kontrolieriaus tyrimo byloje yra ne vienas inventorizacijos biuro raštas apie atliktus sandėliuko 3I1p ir mūro tvoros t8 kadastrinius matavimus.

Atsakovas VĮ Registrų centras, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 78-79).

Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais: I. P. V. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2011 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo daikto (toliau – ND) kadastro duomenų bylą ir 2011 m. rugsėjo 9 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurių pagrindu buvo įregistruota tvora (t8) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į ją. Komisija 2013 m. birželio 10 d. sprendime Nr. 158 nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. ND kadastro duomenų byloje pirmą kartą užfiksuoti inžinerinio statinio – tvoros t8 duomenys nurodant, kad ji pradėta ir baigta statyti 1979 metais. ND kadastro duomenų byloje duomenų apie tvoros t8 rekonstrukciją nėra. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 28 d. nutartyje, statybos teisėtumo faktą gali patvirtinti Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (toliau – ir Sąrašas) nurodyti dokumentai, t. y. Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą kartu su statybą leidžiančiu dokumentu. Pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti įgyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ 1979 m. statytos tvoros (t8) statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas yra statybos leidimas. Atsižvelgiant į tai, kad leidimo statyti galiojimas buvo 2 metai, tvoros statybos teisėtumo faktą patvirtintų laikotarpyje nuo 1977 m. sausio 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d. išduotas statybos leidimas, tačiau toks dokumentas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir Komisijai nebuvo pateiktas. I. P. V. 2011 m. rugsėjo 9 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 nurodė, kad ginčo statinys pastatytas 1979 m., deklaracijoje įrašyta, jog buvo atlikti projektiniai suderinimai 1965 metais ir 1995 metais. Tokie paties pareiškėjo deklaracijoje įrašyti duomenys (statybą leidžiančių dokumentų eilutėje) yra prieštaraujantys ND kadastro duomenų byloje įrašytiems duomenims, t. y. ND kadastro duomenų byloje informacijos apie tvoros remontą/rekonstrukciją ar kita nėra. Du tvoros statybos derinimo etapai, t. y. 1965 m. ir 1995 m. rodo, jog tvora gali būti faktiškai pastatyta (rekonstruota ar pan.) ne 1979 m., o tik po 1995 m. Komisija ištyrė visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatė, jog šie dokumentai taip pat nepatvirtina, jog 1979 metais mūro tvoros t8 statyba buvo vykdyta turint galiojantį statybos leidimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–2). Savo poziciją grindė šiais argumentais: atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės pateikti dokumentai nepatvirtina ginčo tvoros statybos teisėtumo 1979 metais; pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą yra neteisinga. Trečiasis suinteresuotas asmuo įtaria, kad Valstybinio statybos reikalų komiteto 1980 m. balandžio 20 d. raštas Nr. IA-64, kurio kopiją pareiškėjas yra pateikęs atsakovui yra suklastotas, kadangi minėtame rašte esanti neva tvoros nuotrauka daryta 2009 m. gegužės 14 d. Tikėtina, kad pareiškėjas į Valstybinio statybos reikalų komiteto 1980 m. balandžio 20 d. raštą Nr. IA-64 įklijavo 2009 m. gegužės 14 d. dieną darytą fotonuotrauką, teigdamas, kad neva ši fotonuotrauka buvo padaryta 1980 metais ir kad pareiškėjo nurodoma tvora nėra ir negali būti laikoma savavališka statyba. Taip pat, tikėtina, kad suklastotas yra ir pridedamas planas, kuriame nurodyta, kad ginčo tvorai leidimas išduotas 1976 m. gegužės 5 d. Minėtame plane esanti nuotrauka daryta 2010 m. rugpjūčio 17 d., o ne 1988 metais. Valstybinio statybos reikalų komiteto 1980 m. balandžio 20 d. rašte Nr. IA-64 minima mūro tvora yra pastatyta, tačiau ne toje vietoje, kaip nurodo pareiškėjas. Lietuvos TSR Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugsėjo 12 d. išduotame rašte Nr. 645-57 nurodoma, kad „individualinės valdos dalyje J. K. g. 31 pastatyta mūro tvora, metaliniai vartai – įteisinti“. Todėl pareiškėjas nepagrįstai dokumentus, patvirtinančius mūro tvoros ir metalinių vartelių statybą, teikia kaip įrodymą, kad tai yra tvoros, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybą patvirtinantys dokumentai. Neteisėtai įregistruota tvora iš tikrųjų yra neteisėtai rekonstruoto statinio-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, siena rytinėje pusėje. Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1640 konstatavo, kad UAB „KM Centras“ direktorės M. B. atliktos kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas daiktas – tvora t8 iš tikrųjų yra savavališkos statybos padarinys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 61). Savo poziciją grindė šiais argumentais: pareiškėjo argumentai, kad siena, kurią teismas įpareigojo nugriauti yra tvora, yra nepagrįsti; pareiškėjas mūrinių tvorų statybai neturi nei jos, nei trečiojo suinteresuotojo asmens E. R. sutikimo; pareiškėjas taip pat neturi leidimo statybai; savavališkai rekonstruoto pastato dalis, kurią pareiškėjas vadina tvora, patenka į kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas; UAB „KM Centro“ kadastrinės bylos planas atliktas pagal negaliojantį UAB „Topografija“ planą; šio plano derinimas panaikintas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu (III t., b. l. 69-78) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintu Sąrašu, išdėstytu Vyriausybės 2011 m spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija, Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“ (galiojo nuo 1975-06-25 iki 1983-08-04) patvirtintais Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatais (Žin., 1975, Nr. 20-177), kurių 3 punkte inter alia buvo nustatyta, kad kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą leidimą statybai, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307, kuriuo patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka (toliau – Tvarka), pagal kurią Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkama leidimą, o jo 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius sekančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti. Tvarkos 1 punkto 4 pastraipoje buvo nustatyta, kad leidimas gali būti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedami statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje.

Teismas konstatavo, kad nei Komisijai atliekant administracinę procedūrą, kurios metu priimtas ginčijamas Komisijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 158, nei teismui šios administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas inžinerinio statinio (tvoros t8) statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento – nuo 1977-1979 metais išduoto statybos leidimo – originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Taip pat pareiškėjas nepateikė atitinkamo teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo ar teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Įvertinus kitų byloje esančių rašytinių dokumentų, inter alia prie I. P. V. 2013 m. gegužės 29 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų (I t., b. l. 128–135), pridėtų dokumentų kopijas (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-02-25 raštą Nr. 1.10.-(2084)-12570 (I t., b. l. 136); Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17438-734-2011 (I t., b. l. 137); Pažymą /papildant/ (t. I; b. l. 138); Statinių išdėstymo planą (1988-1992) (I t., b. l. 139); UAB „PROSPEKTUS“ 2007-05-21 sudarytą statinių išdėstymo planą (I t., b. l. 140); Aukštesniojo administracinio teismo 2000-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A -124/2000 m. (I t., b. l. 141); AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1999-12-28 sudarytą naudojimosi tvarkos planą (I t., b. l. 142); Vilniaus miesto valdybos 1994-12-01 raštą Nr. V-242 (I t., b. l. 143); Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. I19-893/04 (I t., b. l. 144); Vilniaus apygardos teismo 2012-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-305-585/2012 (I t., b. l. 145, 146); Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2840-14-2006 (I t., b. l. 147, 148); 2009-03-17 priedą prie faktinių aplinkybių protokolo Nr. 62/08/0011 (I t., b. l. 149); Žemės sklypo ribų suderinimo planą, patvirtintą 2003-03-17 (I t., b. l. 150); Valstybinės architektūros ir statybos kontrolės inspekcijos 1983-04-13 raštą Nr. 6-88 (I t., b. l. 151); Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 1996-09-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. 222-5203 1996 m. (I t., b. l. 152)), daryta išvada, kad jie taip pat negali būti vertinami kaip Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Sąraše nurodyti dokumentai, galintys patvirtinti inžinerinio statinio (tvoros t8) statybos teisėtumą. Tokiais dokumentais, teismas nelaikė ir kartu su I. P. V. rašytiniais paaiškinimais, kurie teisme gauti ir užregistruoti 2014 m. balandžio 3 d. (registracijos Nr. DOK-8942) pateiktų dokumentų (III t., b. l. 6–41), inter alia Lietuvos TSR Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. 645-57 „Jūsų pareiškimą gautą iš Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto“ (III t., b. l. 25). Pažymėta, kad, įvertinus pareiškėjo pateikto Lietuvos TSR Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. 645-57 „Jūsų pareiškimą gautą iš Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto“ (III t., b. l. 25) kopiją, konstatuojama, kad nors šis dokumentas yra surašytas 1980 metais, o jame, be kita ko, nurodoma, kad „individualinės valdos dalyje (duomenys neskelbtini) pastatyta mūro tvora, metaliniai vartai – įteisinti“, jis patikimai nepatvirtina, kad šiame rašte kalbama apie ginčo inžinerinį statinį – tvorą t8. Teismas Vykdomojo komiteto 1980 m. rugsėjo 12 d.  raštą Nr. 645-57 įvertinęs kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (įskaitant 2007-05-04 pateiktus kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis (III t.,b. l. 25)) ir bylos šalių paaiškinimų kontekste, darė išvadą, kad Vykdomojo komiteto 1980 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 645-57 minima „mūro tvora, metaliniai vartai“ yra ne ginčo inžinerinis statinys – tvora (t8), o tvora, kuri susideda iš dalių t1, t2, t3, t4, t5, t6. Vadinasi, pareiškėjas nepagrįstai dokumentus, patvirtinančius mūro tvoros ir metalinių vartelių statybą, teikia kaip įrodymą, kad tai yra ginčo inžinerinio statinio – tvoros (t8), esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybą patvirtinantys dokumentai.

Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas turi tiesioginę įtaką E. R. teises ir jis yra suinteresuotas tokio sprendimo apskundimu. Įvertinus šią byloje nustatytą aplinkybę Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 3 dalies kontekste, konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. galėjo kreiptis į Komisiją (centrinį registratorių) dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (teritorinio registratoriaus) 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo panaikinimo, o Komisija tokį skundą priėmusi nagrinėti ir išnagrinėjusi savo kompetencijos neviršijo. Taigi, pareiškėjo atstovo argumentai, kad E. R. yra netinkamas subjektas, o Komisija negalėjo priimti 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 158, kuriuo iš esmės panaikintas tvoros (t8) registravimas, atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat laikė nepagrįstu pareiškėjo atstovo argumentą, kad Komisija negalėjo nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens E. R. skundo, nes jis paduotas praleidus numatytus terminus. Pažymėjo, kad LVAT 2013 m. vasario 28 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-482/2013 nutarė panaikinti Komisijos 2012 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 59 ir konstatavo, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, tuo suponuojant atsakovo pareigą iš naujo išnagrinėti E. R. kreipimąsi. Ši LVAT nutartis buvo pakankamas pagrindas Komisijai pakartotinai, atsižvelgiant į joje nurodytus įpareigojimus, savo iniciatyva pakartotinai nagrinėti trečiojo asmens E. R. skundą. Tai atlikusi Komisija 2013 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 158.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 86-101), nurodydamas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas tvirtina, kad LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartimi, kuri nagrinėjamu atveju turi res judicata galią, konstatavo, kad mūro tvora 1979 m. pastatyta teisėtai, todėl statybos techninių reglamentų reikalavimai negali būti taikomi jos įregistravimui, kito statinio priklausiniu ji niekada nebuvo. Teigia, kad teismas ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintą gretimų žemė sklypų (duomenys neskelbtini) persidengimo faktą, LVAT 2009 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-847/2009. Mano, kad teismas ignoravo Seimo kontrolieriaus 2011 m. gruodžio 19 d. pažymą Nr.4D-2011/1-1284 ir visą tyrimo medžiagą, taip pat informaciją, esančią Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A31-1400/2000 ir Nr. 2S-3654/202, LVAT administracinėse bylose A7-124/2000 ir Nr. A6-137/2007, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 226-1556/1997 ir 222-5203/1996 ir kitose pareiškėjo minimose bylose nustatytas faktines aplinkybes. Pažymi, kad prokuratūra teisėtai gynė pareiškėjo vykdomus statybos darbus, nes statybas vykdė nepažeisdami tuomet veikusių nuostatų ir civilinio kodekso. Mano, kad ginčo tvoros statybos teisėtumą patvirtina byloje esantys dokumentai. Remiasi LVAT 2009 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-847/2009, Vilniaus miesto savivaldybės administracinių ginčų komisijos 1996 m. gegužės 9 d. sprendimu, Vilniaus miesto valdybos 1994 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 1485 V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“, kitais dokumentais. Mano, kad teismas nepagrįstai tvorą įvardino kaip mūro sieną, kurią reikia griauti. Pareiškėjas pažymi, kad LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartimi nenustatė Komisijai pareigos iš naujo išnagrinėti E. R. 2012 m. sausio 9 d. skundo, be to šis asmuo patikslintą skundą Komisijai pateikė tik 2013 m. gegužės 14 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti. Mano, kad teisę reikalauti išregistruoti statinius turi tik tos teisės turėtojas, t. y. šiuo atveju pareiškėjas.

Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (III t., b. l. 120-121).

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo dokumentus, kurių nėra pateikęs į bylą, todėl šie dokumentai negali būti pripažinti tinkamu juridiniu pagrindu tvorai registruoti. Atsakovas nurodo sutinkantis su teismo sprendimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti (III t., b. l. 122-123).

R. M. nurodo, kad bendrosios kompetencijos teismuose yra įrodyta, kad ginčo objektas yra ne tvora, o pastato 3I1/p savavališkai rekonstruota dalis, kurią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. spalio 4 d. sprendimu įpareigojo nugriauti. Minėtas teismo sprendimas yra neįvykdytas. Pažymi, kad pareiškėjas neturi notaro patvirtinto R. M. sutikimo ir leidimo rekonstrukcijai, kurią pareiškėjas vadina tvora, vykdyti. Tvirtina, kad rekonstruota ūkinio pastato dalis yra E. R. žemės sklype. Teigia, kad pareiškėjo nurodomas UAB „Prospektus“ planas yra be atsakingo asmens parašų, nėra įrašo, kokiu pirminiu dokumentu remiantis planas nubraižytas, kas daro planą negaliojančiu. AB Topografija plano derinimas yra panaikintas. Matininkės M. B. planas, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra negaliojantis, kadangi yra nubraižytas remiantis anksčiau paminėtais dviem negaliojančiais planais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (III t., b. l. 124-126).

E. R. mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Teigia, kad apelianto nurodomi dokumentai: UAB „Prospektus“ planas, Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 1 d. raštas, LTSR Vilniaus m. LDT vykdomojo komiteto 1980 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. 645-57 ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybų inspekcijos 1997 m. aktas Nr. 145V bei kiti apeliaciniame skunde nurodyti dokumentai nepatvirtina tvoros t8 statybos teisėtumo. Be to, pareiškėjas pateikė į bylą nurodytų dokumentų nepatvirtintas kopijas, kas kelia abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A502-482/2013 nenustatė tvoros t8 statybos teisėtumo fakto. Tvirtina, kad tvora t8 tėra rekonstruota ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro seno statinio (tvoros, pastatytos 1979 m.) teisinės registracijos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu teisėtumas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. gruodžio 8 d. šį prašymą patenkino ir įregistravo tvorą t8 bei nuosavybės teises į ją (administracinės bylos Nr. I-2850-629/2012 t. I; b. l. 62), įregistravimo pagrindu nurodyta 2011 m. lapkričio 9 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 (t. I; b. l. 86–87).

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pakartotinai išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens E. R. 2012 m. sausio 9 d. skundą, 2013 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 158. Šiuo sprendimu Komisija nusprendė panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir I. P. V. ir G. V. prašymo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – tvorą t8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į jo netenkino, nes „nepateikti nekilnojamojo daikto statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai“.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo I. P. V. skundą dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 158 panaikinimo atmetė, pabrėžė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – tvorą t8 ir nuosavybės teises į jį galėjo tik tuo atveju, jeigu, be kita ko, kartu su prašymu I. P. V. ir G. V. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dviem egzemplioriais būtų pateikę, o jis būtų gavęs ir išnagrinėjęs šio inžinerinio statinio statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, t. y. 1977-1979 metais išduotą statybos leidimą šiam inžineriniam statiniui statyti (jo originalą arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo nuorašą), tuo atveju, jeigu I. P. V. ir G. V. tokių dokumentų neturėjo, vietoj jų galėjo pateikti atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, arba teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjas I. P. V., apeliaciniu skundu nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje ir padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad nėra statinio (tvoros t8) statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

Reikalavimai seno statinio teisinei registracijai

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. 158 buvo grindžiamas reikalavimais, įtvirtintais Nekilnojamojo turto registro įstatyme, Vyriausybės 2003 m. kovo 3 nutarimu Nr. 278 patvirtintame Sąraše.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Ginčo administracinių sprendimų priėmimo metu galiojo Vyriausybės 2003 kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintas Sąrašas, išdėstytas Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija. Šio Sąrašo 2.3 punktas nustatė, kad miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami šio registro tvarkytojui pateikus inter alia statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Remiantis šio Sąrašo 6 punktu, dokumentais, patvirtinančiais miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d. pastatytų statybos teisėtumo faktą, gali būti: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kiti sprendimai (6.1 punktas), Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimai, potvarkiai ir kiti sprendimai (6.2 punktas), vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti (6.3 punktas), patvirtintas individualus arba statybos vietai pritaikytas tipinis projektas (6.5 punktas), statinio priėmimo naudoti komisijų aktai (6.7 punktas); dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą (6.8 punktas), Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (6.9 punktas). Pagal Sąrašo 8 punktą miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m.  liepos 25 d. pastatytų senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš šio sąrašo 2.3 punkte išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia inter alia atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, o pagal 9 punktą miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m.  liepos 25 d. pastatyti seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2.3 ir 6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami nustatyta tvarka, pateikus inter alia teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio, kuriame nustatyta prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka, 2 dalimi, kartu su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, turi būti pateikti dviem egzemplioriais, o vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančia I. P. V. ir G. V. kartu su 2011 m. gruodžio 1 d. prašymu VĮ Registrų centro Vilniaus filialui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – tvorą t8, pateikta 2011 m. gruodžio 9 d. deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą, padarė išvadą, kad inžinerinis statinys – tvora t8 buvo pastatyta 1979 m., ir pareiškėjas šios išvados nekvestionuoja.

Inžinerinio statinio (tvoros t8) statybos metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“ (galiojo nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1983 m. rugpjūčio 4 d.) patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai (Žin., 1975, Nr. 20-177), kurių 3 punkte inter alia buvo nustatyta, kad kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą leidimą statybai. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307, kuriuo patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka (toliau – Tvarka) nurodyta, jog Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkama leidimą, o jo 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius sekančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti. Tvarkos 1 punkto 4 pastraipoje buvo nustatyta, kad leidimas gali būti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedami statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad I. P. V. ir G. V. 2011 m. rugsėjo 9 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 nurodomo kad inžinerinio statinio – tvoros t8, pastatytos 1979 metais, statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu laikytinas 1977-1979 metais išduotas statybos leidimas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, kuriais būtų paneigta pirmosios instancijos teismo išvada apie inžinerinio statinio – tvoros t8 statybos metu 1979 m. galiojusius teisės aktų reikalavimus dėl statybos leidimo, kaip statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento, pateikimo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės ginčija byloje atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad buvo netinkamai įvertintos aplinkybės byloje, kurios pareiškėjo manymu patvirtina ginčo statinio statybos teisėtumą.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo inžinerinio statinio – tvoros t8 – teisinės registracijos teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjo visus pareiškėjo teritoriniam ir centriniam registratoriui pateiktus dokumentus, t.y. tuos, kurie buvo pateikti I. P. V. ir G. V. kartu su 2011 m. gruodžio 1 d. prašymu VĮ Registrų centro Vilniaus filialui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – tvorą t8, pateikta 2011 m. gruodžio 9 d. deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą (t. I, b. l. 81-98), bei tuos, kuriuos I. P. V. buvo pateikęs Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai kartu su 2013 m. gegužės 29 d. rašytiniais paaiškinimais (t. I, b.l. 128-135).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčą dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 158 teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti vertinami tie duomenys, kurie buvo pateikti ar galėjo būti žinomi registro tvarkytojui nagrinėjant pareiškėjo prašymą; administracinę bylą nagrinėjantis teismas taip pat yra saistomas tiek tų pačių faktinių aplinkybių, tiek teisinio pagrindo, kuriais pareiškėjas grindė savo prašymą atlikti inžinerinio statinio tvoros t8 teisinę registraciją, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina atsižvelgdama į aptartas ginčo ribas.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo dokumentus, kurie buvo pateikti su prašymu atlikti inžinerinio statinio tvoros t8 teisinę registraciją, padarė išvadą, kad nėra pateiktas statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas – 1977-1979 metais iš duotas statybos leidimas, ir nė vienas iš pateiktų dokumentų negali būti vertinamas kaip Vyriausybės 2003 kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Sąraše nurodytas dokumentas, galintis patvirtinti inžinerinio statinio tvoros t8 statybos teisėtumą. Sprendime įvertinus pareiškėjo pateiktą Lietuvos TSR Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. 645-57 „Jūsų pareiškimą gautą iš Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto“ (t. III; b. l. 25) kopiją, pagrįstai konstatuota, kad nors šis patikimai nepatvirtina, kad šiame rašte kalbama apie ginčo inžinerinį statinį – tvorą t8, bei padaryta kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (įskaitant 2007 m. gegužės 4 d. pateiktus kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis (t. III; b. l. 25)), bylos šalių paaiškinimus atitinkanti išvada, kad Vykdomojo komiteto 1980 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. 645-57 minima „mūro tvora, metaliniai vartai“ yra ne ginčo inžinerinis statinys – tvora (t8), o tvora, kuri susideda iš dalių t1, t2, t3, t4, t5, t6. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu, todėl iš naujo byloje surinktų duomenų neanalizuoja ir motyvų dėl to nedėsto, kartu pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi duomenys nėra reikšmingi sprendžiant dėl ginčo inžinerinio statinio statybos teisėtumo, neatitinka Vyriausybės 2003 kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Sąraše nurodytų dokumentų. Į pareiškėjo argumentus, kad trečiojo suinteresuoto asmens E. R. skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytus terminus, išsamiai atsakyta pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija analogiškų apeliacinio skundo argumentų papildomai neaptarinėja. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde peržengdamas administracinės bylos ribas, nepagrįstai nurodo kitus duomenis, teismų sprendimus, kurie, jo manymu, galėtų patvirtinti ginčo statybos teisėtumą. Pareiškėjo nurodomi teiginiai apie žemės sklypų formavimą nesietini su sprendžiamu ginču, minimuose teismų sprendimuose (taip pat Seimo kontrolieriaus pažymoje, prokuratūros atsakymuose, kt.) nebuvo nustatinėjami ginčo statinio tvoros t8 statybos teisėtumą patvirtinantys faktai. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A502-847/2009 bei Nr. A502-482/2013 nebuvo nustatyti šio ginčo sprendimui reikšmingi prejudiciniai faktai dėl inžinerinio statinio tvoros t8 statybos 1979 m. teisėtumo, todėl apelianto teiginiai dėl minėtų teismų sprendimų res judicata galios nurodomu aspektu nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą tarp šalių kilusiam ginčui spręsti aktualia apimtimi, nenustatė pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, aiškiai išdėstė motyvus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai              Anatolijus Baranovas

              Arūnas Sutkevičius

              Virginija Volskienė