Civilinė byla Nr. 2A-234-658/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12317-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2, 73.2.6.1.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Plučas
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Nerijaus Meilučio, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-234-658/2012 pagal apeliantų – ieškovės G. K. ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-999-615/2011 pagal ieškovės – G. K. ieškinį atsakovams - UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Č. Ž. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovė – G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Č. Ž. bei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad 2005-03-29, apie 13 val. 55 min. Kaune, Vytauto prospekte esančioje viešojo transporto stotelėje „Autobusų stotis“ autobuso „Ikarus 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, priklausančio atsakovui – UAB“Kauno autobusai“ ir vairuojamo trečiojo asmens Č. Ž., durys privėrė ieškovės seseriai – R. M. ranką, dėl ko autobusui pradėjus važiuoti, R. M. pateko po autobuso ratais ir buvo jo pervažiuota. Nuo patirtų sužalojimų ieškovės sesuo tą pačią dieną mirė. Dėl ieškovės sesers mirties aplinkybių pradėtas baudžiamasis procesas trečiojo asmens Č. Ž. atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-956-651/2010 buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d., senaties terminui. Minėta teismo nutartimi ieškovės G. K., kuri buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje, pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu atsakovais ieškovė G. K. patraukė UAB „Kauno autobusai“ bei UAB DK „PZU Lietuva“, kadangi įvykio, kurio metu mirtinus sužalojimus patyrė ieškovės sesuo R. M., tretysis asmuo Č. Ž. dirbo UAB „Kauno autobusai“, kuri, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja privalo atlyginti padarytą žalą. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens žalos atlyginimo prievolė esanti solidarioji, todėl ieškovė pareikalavo žalą priteisti solidariai iš UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje atsakovas „Kauno autobusai“ buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Ieškiniu ieškovė prašė iš solidariųjų atsakovų jos naudai priteisti 849,90 Lt turtinei bei 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 3-6, t. 1). Dubliku ieškovė ieškininių reikalavimų apimtį sumažino ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2011-09-21 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris teismui paduotas 2010-07-16, yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 straipsnio 7-8 d. Kita vertus, nagrinėjant bylą teisme ieškovė dublike pareiškė prašymą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (b. l. 80, t. 1), kurį pirmosios instancijos teismas tenkino pabrėždamas, kad dėl R. M. mirties 2005-03-29 buvo pradėtas baudžiamasis ikiteisminis tyrimas, o ieškovė baudžiamojo proceso metu buvo aktyvi ir visomis jai prieinamomis, teisėtomis priemonėmis siekė ginti savo teises (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 58- 62, 77- 78, 105- 106, 113- 114, 126-127 b.l. ir kt.); 2007-05-28 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. 116 b.l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi baudžiamąjį procesą byloje Nr. 1-956-651/2010 nutraukus, G. K. 2010-07-16 pareiškė teisme civilinį ieškinį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių, todėl jį atnaujino.
Vertindamas faktines aplinkybes, kuriomis buvo padaryta žala, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas teisme nagrinėjamose civilinėse ir baudžiamosiose bylose iš esmės skiriasi. Jei baudžiamajame procese visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tai civiliniame procese įrodymų pakankamumo taisyklė yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog iš baudžiamojoje byloje paimtame ir apžiūrėtame žuvusiosios R. M. turėtame vienkartiniame visuomeninio transporto biliete esančių žymėjimo datos ir visuomeninio transporto priemonės garažinio numerio matyti, jog eismo įvykyje dalyvavo trečiojo asmens Č. Ž. vairuotas autobusas Ikarus 260, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o tikėtina eismo įvykio, kurio metu ieškovės sesuo buvo mirtinai sužalota, eiga buvusi tokia: autobusui važiuojant Vytauto prospektu nuo viešojo transporto stotelės „Autobusų stotis“ M. K. Čiurlionio gatvės link, o ieškovės seseriai nugriuvus ant gatvės važiuojamosios dalies ir esant horizontalioje arba tam artimoje padėtyje, jos kūnas buvo pervažiuotas autobuso Ikarus 260, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudvejintais užpakaliniais ratais per dubens sritį bei kojas. Tuo atveju, jei ieškovės sesuo ant gatvės važiuojamosios dalies nugriuvo iki autobusui pradedant važiuoti, trečiojo asmens Č. Ž. veiksmai, t. y., kad jis nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Žuvusiosios R. M. veiksmai pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti būtų tik tuo atveju, jeigu į gatvės važiuojamąją dalį ji pateko (nugriuvo) tuomet, kai autobusas jau važiavo. Transporto priemonės savininkas, kuris šioje byloje patrauktas atsakovu – UAB „Kauno autobusai“ yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl jį saistanti LR CK 6.270 str. įtvirtinta pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovai civilinėje byloje neginčijo aplinkybės, jog UAB „Kauno autobusai“ buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, neįrodinėjo, jog trečiasis asmuo Č. Ž. šį autobusą vairavo jį užvaldęs neteisėtu būdu, todėl padidinto pavojaus šaltinio valdytojo deliktinė atsakomybė nekiltų tik tuomet, jei šis būtų įrodęs R. M. į važiuojamąją gatvės dalį patekus tuomet, kai atsakovui UAB „Kauno autobusai“ priklausanti transporto priemonė jau važiavo. Vadinasi, pareiga įrodinėti šią aplinkybę tenka atsakovams, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog minėtos aplinkybės atsakovai neįrodė. Priešingai, teismo nuomone, aplinkybę, jog į gatvės važiuojamąją dalį R. M. pateko tuo metu, kai autobusas jau važiavo, paneigia liudytos R. D. baudžiamojoje byloje duoti parodymai. Nors eismo įvykio aplinkybes liudytoja prisiminė ne visai tiksliai, bet kuriuo atveju jos parodymai nepatvirtina eismo įvykį kilus dėl žuvusiosios R. M. tyčios arba didelio neatsargumo. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų eismo įvykį buvus nulemtą jo metu nukentėjusio asmens tyčios arba didelio neatsargumo, atsakovai nepateikė, neprašė jų išreikalauti, skirti civilinėje byloje papildomą ekspertizę, apklausti papildomus liudytojus ir pan. Teismui konstatavo, jog atsakovai neįrodė R. M. tyčios ar didelio neatsargumo dėl eismo įvykio kilimo, padidinto pavojaus šaltinio valdytojui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atlyginimo pripažintas esantis pagrįstas.
Spręsdamas atsakomybės už kilusią žalą klausimą ir vertindamas tai, kad patirtos žalos atlyginimą ieškovė G. K. prašė solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Kauno autobusai“ bei UAB DK „PZU Lietuva“, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojas - „Kauno autobusai“ žalos padarymo metu buvo sudaręs dvi draudimo sutartis: 2004-04-30 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AHA Nr. 0351993 (b. l. 41, t. ) (toliau nutartyje – TPSVCAPDS) bei 2004-07-27 Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį BCA Nr. 000614/1/168 (toliau nutartyje – BCADS) (b. l. 44-47). Įvertinęs nurodytų sutarčių sąlygas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į 2004-04-30 TPSVCAPDS bei eismo įvykio metu galiojusios redakcijos LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, draudiko atsakomybė atlyginant trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą, yra ribojama 500 EUR (1726,40 Lt) suma. Tuo tarpu pagal 2004-07-27 BCADS, kuri laikytina papildoma atsakovo - UAB „Kauno autobusai“ draudimine apsauga, pirmosios instancijos teismo nuomone, privalo būti padengiama toji žala, kurios nepadengia kitos draudimo rūšys. Teismas taip pat konstatavo, jog remiantis BCADS sutarties 2.1 punktu, šalys neabejotinai yra susitarusios dėl žalos asmens sveikatai ir gyvybei draudimo, o kadangi žalos sveikatai ar gyvybei rūšis, t. y. turtinė ar neturtinė žala, pačioje sutartyje nėra konkretizuota, sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies, o būtent atsakovo - UAB DK „PZU Lietuva“ nenaudai. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė laikydamas, jog BCADS atsakovas – UAB „Kauno autobusai“ sudarė prisijungimo prie draudiko patvirtintų standartinių šios rūšies draudimo taisyklių būdu. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog draudiko – atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ prievolė atlyginti neturtinę žalą pagal: 1) TPSVCAPDS kyla 500 EUR ribose; 2) Pagal BCADS, tenkinant ieškovės reikalavimus yra atsižvelgtina į minėtos sutarties 7.3 punkte šalių numatytą besąlyginę 4000 Lt dydžio franšizę, o būtent atitinkamai 2273,60 Lt (4000-500 x 3,4528) atsakovo UAB „Kauno autobusai“ atžvilgiu, o atsakovo – UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu kitai ieškovės reikalavimų, kuriuos teismas pripažins pagrįstais ir tenkintinais, daliai.
Spręsdamas klausimą dėl ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir pasisakydamas dėl priteistino žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-86/2005), jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą LR CK 6.284 str. 1 d. numatytiems asmenims priklauso neatsižvelgiant į darbingumą, o sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo bei priteistinos žalos dydžio klausimus, būtina atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju. Vertindamas šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas kreipė dėmesį į tai, jog eismo įvykio metu mirtinai sužalota R. M. ir ieškovė buvo biologinės dvynės, o ieškovės byloje duotais paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, jog ieškovė su seseria sutarė gerai, tam tikrą laikotarpį gyveno kartu, o kartu negyvendamos itin dažnai bendraudavo, prižiūrėdavo viena kitą ligos atveju, rėmė finansiškai bei maisto produktais, ieškovė sunkiai išgyveno sesers žūtį. Remdamasis šiuo aplinkybių visetu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė ir žuvusioji R. M. buvo itin artimos, o atsakovai tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Spręsdamas dėl priteistino žalos dydžio ir ieškovės pareikštą reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkindamas iš dalies, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie ieškovės išlaikymo žuvusioji prisidėjo nedidele dalimi, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei priteisė ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliantė (ieškovė) G. K. apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimą ir priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų - UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 80 000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nevisiškai teisingai įvertinti ieškovės patirti išgyvenimai dėl sesers dvynės žūties; priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiems išgyvenimams nėra adekvatus. Kaip nurodo apeliantė, ypatingus jos išgyvenimus dėl sesers žūties nulėmė ypatingas artumas su seseria, kuris buvo ne tik dvasinio, bet ir fiziologinio pobūdžio – ieškovė ir žuvusioji buvo biologinės dvynės. Dėl šių priežasčių po sesers mirties dėl patirto šoko ir streso labai pablogėjo bendra ieškovės sveikatos būklė, ji pasijuto vieniša, kankino nerimas ir nemiga. Be to, nuspręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas privalėjo atsižvelgti ir į žalą sukėlusio asmens kaltę, įvertinti tai, kad ikiteisminio tyrimo metu žalą padaręs asmuo siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vilkino teismo procesą. Šie žalą padariusiojo asmens veiksmai teismo turėjo būti įvertinti kaip pagrindas didinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimą. Ilgai trunkantis teismo procesas baudžiamojoje byloje ieškovei sukėlė papildomą nervinę įtampą, jo metu teko nuolat prisiminti sesers žūties aplinkybes ir tai ieškovei kėlė skausmingus išgyvenimus. Be to, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ginamos vertybės specifiką, o būtent asmens teisę į šeimą, kuri ieškovei yra neatkuriamai pažeista, o šios netekties sukelti išgyvenimai paliko ir kitas pasekmes, t. y. stipriai pablogino ieškovės sveikatą.
Apeliantas (atsakovas) – UAB DK „PZU Lietuva“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jį kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikinti. Priešingu atveju, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nepagrįstai priteista 7726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai. Apeliacinį skundą apeliantas (atsakovas) grindžia šiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovei praleistą ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą. Teismas be pagrindo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad baudžiamasis procesas trečiojo asmens Č. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, o ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtas. Teismų praktikoje svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis yra laikoma sunki liga, gydymasis ligoninėje, asmens neraštingumas ar kitos panašios aplinkybės. Apelianto nuomone, priežasčių, kurios būtų svarbios sprendžiant praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą ieškovė dublike nepateikė. Be to, nors baudžiamojoje byloje ieškovė G. K. ir buvo pripažinta civiline ieškove, nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo nustatyta ir įrodyta aplinkybė, jog apeliantas - UAB DK „PZU Lietuva“ buvo patrauktas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu ieškinio senaties termino eigą ieškinio pareiškimas nutraukia tik tų asmenų, kurie tame ieškinyje nurodomi kaip atsakovai, atžvilgiu. Apeliantas taip pat nurodo, kad net ir tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo to momento, kai ieškovė G. K. buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje 2007-05-28, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas būtų suėjęs 2010-05-29, t. y. bet kuriuo atveju civilinio proceso tvarka pareikšdama ieškinį 2010-07-16, tai padarė suėjus ieškinio senačiai.
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai aiškino ir vertino tarp atsakovų - UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytas draudimo sutartis. Atsakovo kaip draudimo bendrovės atsakomybė esanti sutartinė, todėl ji atsako tik sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ribose. Taigi, jo atžvilgiu netaikytini deliktinės atsakomybės principai, kuriuose galioja visiško nuostolių atlyginimo taisyklė. Kokią žalą ir kokia apimtimi privalo atlyginti draudikas, nustato draudimo sutartis ir įstatymas.
2.1. Apelianto nuomone, pagal 2004-04-30 TPSVCAPDS bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą yra suėjęs 4 metų terminas nuo eismo įvykio dienos pareikšti pretenzijai dėl žalos atlyginimo. Atsakovo įsitikinimu, šis terminas yra naikinamasis, todėl jam suėjus, išnyksta draudimo bendrovės pareiga mokėti draudimo išmoką. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal 2004-04-30 TPSVCAPDS apelianto (atsakovo) prievolė nėra pasibaigusi ir priteisė 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai.
2.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir tarp atsakovų sudarytos 2004-07-27 BCADS sąlygas. Apelianto nuomone, tai, kad pačioje draudimo sutartyje žalos asmens sveikatai ir gyvybei rūšis nebuvo detalizuota, nėra pagrindas daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl neturtinės žalos draudimo. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis su UAB „Kauno autobusai“ buvo sudaryta UAB DK „Lindra“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“, Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 pagrindu. Minėtų taisyklių, kurios yra neatskiriama Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties dalis, 4.4.3 punkte nustatyta, kad jokiomis aplinkybėmis įvykiai negali būti laikomi draudiminiais, jei jie susieti su pretenzijomis dėl moralinės žalos, garbės ar orumo įžeidimo, žalos prestižui, žalos dėl kliento paslapties neišsaugojimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ saistanti prievolė atlyginti neturtinę žalą ir skundžiamu sprendimu priteisė 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai.
2.3. Be to, kad apeliantas nesutinka su tuo, jog jį pagal 2004-07-27 BCADS, sudarytą su atsakovu – UAB „Kauno autobusai“, saistanti draudiko prievolė atlyginti neturtinę žalą, jis ginčija ir pirmosios instancijos teismo remiantis BCADS iš jo priteisto neturtinės žalos atlyginimo paskaičiavimą. Atsižvelgiant į minėtoje sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą (franšizę), kurios dydis yra 4000 Lt, iš apelianto priteistinas neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paskaičiuojamas šitaip: 10 000,00 Lt – 1726,40 Lt = 8273,60 Lt; 8273,60 Lt – 4000,00 Lt = 4273,60 Lt. Vadinasi, iš apelianto turėtų būti priteista 1726, 40 Lt (pagal 2004-04-30 TPSVCAPDS) + 4273,60 Lt (pagal 2004-07-27 BCADS); iš viso – 6000,00 Lt. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas ne tik neteisingai sprendė dėl apelianto prievolės atlyginti žalą, tačiau ir netinkamai nustatė apelianto ir atsakovo – UAB „Kauno autobusai“ atsakomybės ribas.
Pateiktu atsiliepimu į apeliantės (ieškovės) G. K. apeliacinį skundą, atsakovas - UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Priešingu atveju, sprendimą pakeisti dalyje, kuria iš atsakovo - UAB DK „PZU Lietuva“, jo nuomone, nepagrįstai priteista 7726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovės G. K. naudai. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas grindžia analogiškais motyvais kaip ir savo pateiktą apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, o būtent, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą, netinkamai aiškino tarp atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Kauno autobusai“ sudarytų draudimo sutarčių sąlygas bei padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ saisto prievolė atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą, neteisingai atribojo atsakovų atsakomybės ribas, neturtinės žalos atlyginimą priteisė neįvertinęs 2004-07-27 BCADS numatytos besąlyginės išskaitos (franšizės). Papildomai atsakovas pažymi, jog jokiu būdu negalima sutikti su apeliantės (ieškovės) G. K. apeliaciniame skunde reiškiamu reikalavimu priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų - UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, kadangi šiuo atveju atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ prievolė jokiu būdu nėra ir negali būti solidari. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė yra sutartinė ir nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisyklių principus, o pagal draudimo sutartį ir ją reglamentuojančias teisės normas. Draudikas ne atlygina žalą, o moka pagal draudimo sutartį ir teisės aktų nuostatas paskaičiuotą draudimo išmoką turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Kadangi ieškovė yra praleidusi terminus pretenzijoms bei ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti, atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
Ieškovė G. K. atsiliepimu į atsakovo - UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismą šio skundo netenkinti ir priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas jai praleistą ieškinio senaties terminą svarbia priežastimi šiam terminui atnaujinti pagrįstai laikė užsitęsusį procesą baudžiamojoje byloje, tinkamai įvertino tai, kad teisingumo vykdymas ir realios pažeistų subjektinių teisių apsaugos užtikrinimas nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 2004-04-30 TPSVCAPDS sudarymo metu galiojusią LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakciją (galiojusią nuo 2004-03-13 iki 2004-05-03), neišskyrusią neturtinės žalos ir jos dydžio, o numatančią tik žalą asmeniui ir turtui ir taip pat nenumatančią termino, kuriam suėjus draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką pasibaigia. Kadangi 2004-04-30 TPSVCAPDS sudarymo metu galiojęs įstatymas nenumatė draudiko atsakomybės ribojimo laiko atžvilgiu, šiuo metu galiojančios redakcijos LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nuostatų taikymas pablogintų atsakovo UAB „Kauno autobusai“ padėtį.
Atsakovas - UAB „Kauno autobusai“ pateiktu atsiliepimu į atsakovo – UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 2273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 68,22 Lt žyminio mokesčio, 26,15 Lt ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 2,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu priteisimo iš UAB „Kauno autobusai“. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujinto ieškovei G. K. praleistą ieškinio senaties terminą. Prašyme pripažinti ją civiline ieškove baudžiamojoje byloje ieškovė G. K. prašė turtinę ir neturtinę žalą priteisti iš trečiojo asmens Č. Ž., tuo tarpu nei UAB „Kauno autobusai“, nei UAB DK „PZU Lietuva“ nebuvo įtraukti baudžiamojoje byloje civiliniais atsakovais, neturėjo galimybės rinkti ir teikti į bylą įrodymus, susipažinti su reikalavimais ir tokiu būdu liko nelygiavertėje procesinėje padėtyje. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios ieškovei pareikšti ieškinį atsakovams UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo nepraleidus ieškinio senaties termino. Atsakovas taip pat nurodo, kad priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai įvertino UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybę pagal su UAB „Kauno autobusai“ sudarytas draudimo sutartis. Įvykio metu UAB „Kauno autobusai“ 2004-04-30 TPSVCAPDS buvo savo civilinę atsakomybę apsidraudęs 1 426 400 Lt sumai asmeniui (neišskiriant turtinės ir neturtinės žalos), todėl apelianto (atsakovo) UAB DK „PZU Lietuva“ rėmimasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. yra neteisėtas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybę apribojo 500 EUR (1726,40 Lt) sumai neturtinei žalai atlyginti. Dėl 2004-07-27 BCADS atsakovas – UAB „Kauno autobusai“ pasisako, kad ši sutartis laikytina papildoma draudimine atsakovo UAB „Kauno autobusai“ apsauga. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad kadangi šioje sutartyje žalos asmens sveikatai bei gyvybei rūšis (turtinė ar neturtinė žala) betarpiškai nėra konkretizuota, nesama ir pagrindo teigti, kad šia sutartimi šalys nesusitarė dėl neturtinės žalos draudimo. Atsakovo įsitikinimu, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškininės senaties terminas ieškovei buvo atnaujintas dėl svarbių priežasčių, o ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisėti ir pagrįsti, teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteisiamas iš draudimo bendrovių, kuriose atsakovas – UAB „Kauno autobusai“ yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl ieškinio senaties termino ir pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo jį atnaujinti teisėtumo bei pagrįstumo
Apeliantas (atsakovas) – UAB DK „PZU Lietuva“ savo apeliaciniame skunde, o atsakovas – UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovę G. K. praleidus ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo senaties terminą, jį nepagrįstai atnaujino, nors svarbių termino praleidimo priežasčių nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovės sesuo, o ieškovė patyrė neturtinę žalą įvyko 2005-03-29. Dėl šio įvykio buvo pradėtas baudžiamasis procesas ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. patrauktas atsakovui – UAB „Kauno autobusai“ priklausančią transporto priemonę valdęs tretysis asmuo Č. Ž.. Ieškovė G. K. 2007-05-28 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t., b.l. 116).
Kolegija, išanalizavusi civilinės ir prie jos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagą, atmeta apeliantų argumentus dėl to, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje nenutraukė ieškininės senaties termino eigos nei atsakovo – UAB „Kauno autobusai“, nei - UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, nes ieškinys buvo pareikštas tik Č. Ž., kuris šioje civilinėje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Tokia išvada daroma, kadangi iš baudžiamojoje byloje esančio G. K. pareiškimo pripažinti ją baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu matyti, jog ieškovė prašo „pripažinti šioje baudžiamojoje byloje civiline ieškove ir priteisti civilinį ieškinį 2683 Lt turtinei žalai ir 100000 Lt moralinei (neturtinei) žalai atlyginti“. Taigi, šiame pareiškime nukentėjusioji ir civiline ieškove prašiusi būti pripažinta G. K. nedetalizavo iš ko konkrečiai turi būti priteista žala, o tik nurodo, jog prašo atlyginti žalą, kilusią dėl 2005-03-29 eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sesuo R. M. (baudžiamosios bylos Nr. 1-956/2010 I t. b. l. 105-106). 2007-05-28 nutarime pripažinti civiliniu ieškovu taip pat nurodoma, jog „G. K. reikalauja atlyginti dėl įtariamojo Č. Ž. nusikalstamos veikos padarytą turtinę ir neturtinę žalą“. Vadinasi, negalima tvirtinti, kad civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje G. K. pareiškė konkrečiai trečiajam asmeniui Č. Ž., o šioje civilinėje byloje atsakovais patrauktų UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu ieškinio senaties termino eiga nutraukta nebuvo. Kolegijos nuomone, šioje byloje sprendžiant ieškinio senaties termino eigos nutraukimo klausimą, šiuo atveju reikšmingas yra paties civilinio ieškinio atlyginti dėl eismo įvykio kilusią žalą pareiškimo faktas bei momentas. Tuo tarpu tai, kas konkrečiai yra subjektas, privalantis atlyginti žalą, kuri yra 2005-03-29 eismo įvykio padarinys, kitaip tariant, kas baudžiamojoje byloje turėtų būti pripažinti civiliniu atsakovu: ar Č. Ž., kurio veiksmų tiesioginė pasekmė buvo ieškovės G. K. sesers žūtis, ar transporto priemonės valdytojas – UAB „Kauno autobusai“ ir jo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė,- galėjo būti sprendžiami tik sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo tenkinimo klausimą. Tačiau, kaip žinoma iš baudžiamosios bylos medžiagos, nutraukus baudžiamąjį procesą dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Vadinasi, darytina išvada, jog ieškovė G. K. tinkamai ėmėsi jai prieinamų priemonių įgyvendindama materialinę reikalavimo teisę atlyginti žalą, t.y. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau deliktinės atsakomybės subjektų bei šios atsakomybės apimties klausimas baudžiamojoje byloje net nebuvo pradėtas spręsti ir byla nutraukta.
Kolegijos nuomone, sprendžiant ieškinio senaties klausimą, dera atkreipti dėmesį į tai, kad LR CK 1.130 str. 4 d. nustatyta, jog ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Šiuo atveju jokių baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažintos G. K. veiksmų ar neveikimo, iš kurių būtų galima spręsti esant jos kaltę dėl to, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas, nenustatyta. Tai nulėmė teismo procesinis sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
Be to, kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad net ir tuomet, jei ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo momento, kai G. K. buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje, t. y. 2007-05-28, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas vis tiek suėjo 2010-05-29, o 2010-07-16 civilinio proceso tvarka pareikštas ieškinys yra pareikštas minėtą terminą praleidus. LR CK 1.130 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu teismas palieka ieškinį baudžiamojoje byloje nenagrinėtą, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Vadinasi ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina 2005-03-29, kuomet įvykusio eismo įvykio metu žuvo ieškovės sesuo, o ieškovė apie tai sužinojo. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamojoje byloje 2007-05-28 ieškinio senaties termino eigą nutraukė. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo baigta ne priimant nuosprendį, kadangi dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, toks procesinis sprendimas byloje negalėjo būti priimtas, o nutartimi nutraukti baudžiamąjį procesą. Kolegijos nuomone, tokiam atvejui pagal įstatymo analogiją turi būti taikoma LR CK 1.130 str. 5 d. nuostata, kadangi priimtoji nutartis nutraukti bylą, kaip ir teismo nuosprendis, yra procesinis sprendimas, kuriuo baudžiamoji byla baigiama. Tokią išvadą, kolegijos nuomone, be kita ko, grįsti galima ir tuo, kad nagrinėjant bylą teisme, ir ją nutraukiant dėl senaties, LR BPK 318 str. 3 d. aiškiai numato, jog teismo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą gali būti apeliacine tvarka skundžiama tokia pačia tvarka bei terminais kaip ir teismo nuosprendis, t. y., pagal LR BPK 313 straipsnį. Taigi, ieškininės senaties termino tolimesnė eiga skaičiuotina nuo to momento, kai Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-09 nutartis nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjo. Tai įvyko Kauno apygardos teismui 2010-07-09 nutartimi išnagrinėjus Č. Ž. apeliacinį skundą (baudžiamosios bylos t. III, b. l. 61-63). Senaties termino eigą nutraukė ieškovės 2010-07-16 civilinio proceso tvarka pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje. Remdamasi savo išdėstytais motyvais, kolegija daro išvadą, jog ieškininės senaties termino ieškovė G. K. apskritai nebuvo praleidusi, ir nors pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties termino eigą ir todėl sprendė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, tai nėra pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškinio senaties termino praleidimo teisinės pasekmės ieškovės pareikšto reikalavimo atžvilgiu negali būti taikomos, nes ji šio termino nebuvo praleidusi.
Dėl apelianto (atsakovo) – UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo argumento dėl naikinamųjų terminų ir draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką pasibaigimo
Kolegija atmeta apelianto (atsakovo) – UAB DK „PZU Lietuva“ argumentą, kad jo prievolė mokėti draudimo išmoką pagal 2004-04-30 TPSVCAPDS yra pasibaigusi suėjus LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 4 d. nustatytam 4 metų nuo eismo įvykio dienos terminui, per kurį privalo būti pateikta pretenzija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 34) pažymima, jog: „Svarbią reikšmę TPVCAPD draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos galiojimui turi draudiko (ar Draudikų biuro) informavimas apie draudžiamąjį įvykį kaip apie draudimo sutartimi prisiimtos rizikos atsiradimą. Informacija apie įvykį draudikui reikšminga tiek dėl jo veiklos specifikos, tiek ir užtikrinant draudiko teisės tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes įgyvendinimą. Įstatyme nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas apie eismo įvykį turi pranešti draudikui (ar Draudikų biurui) per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis). Informavimo funkciją atlieka ir nukentėjusio asmens pateikiama pretenzija (reikalavimas) draudikui (ar Draudikų biurui) išmokėti draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 13 straipsnis). Kartu nukentėjusio asmens pretenzijos pateikimas draudikui (ar Draudikų biurui) yra pagrindas pradėti draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo procesą. Pretenzijos pateikimo teisiniai padariniai: TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Draudikų biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos. Praleidęs įstatyme nustatytus terminus pretenzijai pateikti nukentėjusysis ir transporto priemonės valdytojas praranda draudimo apsaugą, nebent draudikas apie draudžiamąjį įvykį buvo informuotas draudėjo arba Draudikų biuras apie eismo įvykį informuotas kaltininko ar transporto priemonės valdytojo. Tačiau šių terminų praleidimas neturi įtakos nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo deliktiniams santykiams“.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad į jį ieškovė G. K. kreipėsi 2005-04-22 dėl laidojimo išlaidų atlyginimo ir nereikalavo/neprašė išmokėti draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti, o tuo tarpu pretenzija dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pateikta tik 2010-03-05, t. y. praleidus nustatytus terminus. Kolegijos nuomone, vertinant ieškovės pateiktą pretenziją, būtina atsižvelgti ne į žalos rūšį, kurią joje nurodė ieškovė, bet į pretenzijos atliekamą funkciją. Kaip matyti, kasacinis teismas nurodo, jog nukentėjusiojo asmens pretenzija atlieka draudiko informavimo apie draudiminį įvykį funkciją. Taigi, nepaisant to, kad įvykus eismo įvykiui, kurio metu žuvo ieškovės sesuo, ieškovė į draudiką kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo, o būtent prašė padengti su sesers laidojimu susijusias išlaidas, draudikui (atsakovui) vis tiek tada tapo žinoma apie draudiminį įvykį. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvada, kad TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytas terminas nėra praleistas.
Dėl draudiko atsakomybės pagal 2004-07-27 BCADS
Kolegija nesutinka su apelianto (atsakovo) – UAB DK „PZU Lietuva“ argumentu, kad pagal 2004-07-27 BCADS, sudarytą su atsakovu – UAB „Kauno autobusai“, nekyla draudiko atsakomybė atlyginti neturtinę žalą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pačioje draudimo sutartyje žalos asmeniui rūšis, t. y. turtinė ar neturtinė žala, nėra specifikuota. Taigi, pagal ją kyla draudiko sutartinė prievolė mokėti draudimo išmoką nepriklausomai nuo žalos asmeniui rūšies. Apelianto nuoroda į tai, kad sutartis buvo sudaryta UAB DK „Lindra“, kurios teisių perėmėja yra atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“, Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 pagrindu, o šių taisyklių 4.4.3 punkte nustatyta, kad jokiomis aplinkybėmis įvykiai negali būti laikomi draudiminiais, jei jie susieti su pretenzijomis dėl moralinės žalos, garbės ar orumo įžeidimo, žalos prestižui, žalos dėl kliento paslapties neišsaugojimo, atmestina. Kolegijos nuomone, draudiko pareiga mokėti draudiminę išmoką pagal minėtas taisykles neatsiranda tik labai aiškiai įvardintais konkrečiais atvejais, o būtent, kai asmeniui padaroma moralinė žala pažeidžiant jo garbę, sumenkinant orumą, prestižą, atskleidžiant (paviešinant) kliento paslaptį ir neapima visų neturtinės žalos atvejų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neturtinę žalą patyrė ne dėl to, kad buvo pažeista jos garbė ar orumas, o dėl tos priežasties, kad draudiminis įvykis – sesers žūtis sukėlė stresą, išgyvenimus, negatyviai paveikė ieškovės sveikatos būklę ir t. t. Kolegijos nuomone, draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką kilus būtent tokio pobūdžio žalai neeliminuoja nei sutartis, nei standartinės taisyklės, kurių pagrindu, draudimo sutartis buvo sudaryta.
Dėl atsakovų – UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Kauno autobusai“ atsakomybės ribų
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą iš atsakovų – UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, tinkamai nustatė atsakovų atsakomybės ribas. Apelianto (atsakovo) DK “PZU Lietuva“ pareiga mokėti draudimo išmokas kyla pagal abi su atsakovu UAB „Kauno autobusai“ sudarytas draudimo sutartis. 2004-07-27 BCADS yra numatyta 4000 Lt dydžio besąlyginė išskaita (franšižė), t. y. ši suma privalo būti išskaitoma iš draudimo išmokos ir ją atlygina ne draudikas, o pats draudėjas. Bendra ieškovės naudai priteisto neturtinės žalos atlyginimo suma yra 10 000 Lt. 2004-07-27 sutartimi draudėjas – atsakovas UAB „Kauno autobusai“ apdraudė bendrąją civilinę atsakomybę, taigi 4000 Lt dydžio franšizė turi būti minusuojama iš bendro priteistos žalos dydžio. Tačiau kadangi be bendrojo civilinės atsakomybės draudimo draudikas apdraudė ir atsakovo – UAB „Kauno autobusai“ kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, teismas įvertino ir pagal šią sutartį kylančią draudiko prievolę ir ją įskaitė, t. y. atsakovo UAB „Kauno autobusai“ ieškovei mokėtiną žalos atlyginimo dydį sumažino minusuodamas iš jo draudiko – UAB DK „PZU Lietuva“ pagal 2004-04-30 TPSVCAPDS mokėtiną sumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo žalos dydžius.
Dėl atsakovo – UAB „Kauno autobusai“ atsiliepimo į atsakovo –UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą
Susipažinusi su atsakovo – UAB „Kauno autobusai“ atsiliepimu į atsakovo – UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą, kolegija sprendžia, kad atsakovas – UAB „Kauno autobusai“ nors ir prašo atmesti atsakovo – UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą, tačiau iš esmės jame reikalauja ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. tenkinti ieškinį visiškai ir žalos atlyginimą priteisti tik iš atsakovo – UAB DK „PZU Lietuva“. Civiliniam procese galiojant dispozityvumo principui kiekviena šalis pati renkasi savo pažeistų teisių gynimo ribas ir būdus. Išaiškintina, kad atsakovui nesutinkant su teismo sprendimu, jis gali sprendimą ginčyti pateikdamas apeliacinį skundą arba prisidėti prie apeliacinio skundo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas tikrina tik atsižvelgdamas į apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą ir spręsdamas ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tačiau UAB „Kauno autobusai“ nepateikė nei apeliacinio skundo, nei neprisidėjo prie kito atsakovo apeliacinio skundo, todėl jo atsiliepime nurodyti reikalavimai dėl sprendimo, liečiančio išimtinai šio atsakovo interesus, keitimo negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme.
Dėl ieškovės G. K. apeliacinio skundo
Ieškovė G. K. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios yra svarbios nustatant priteistiną žalos atlyginimo dydį, o būtent jos artimus santykius su žuvusia seseria R. M., nutrūkusius šeimos ryšius, taip pat tai, jog žuvusioji turėdama tam galimybių teikė ieškovei materialinę paramą. Be to, apeliantė (ieškovė) nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog žalą padaręs asmuo vilkino baudžiamąjį procesą, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o ilgai besitęsiantis procesas kėlė ieškovei išgyvenimus, vertė nuolatos prisiminti sesers žūties aplinkybes ir t. t.
Šiuos apeliantės argumentus kolegija atmeta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tam tarpe ir artimus giminystės bei emocinius ryšius, kurie siejo ieškovę su žuvusia seserimi. Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad ieškovę su žuvusiąja siejo artima giminystė, žuvusioji nebuvo ieškovės šeimos narys, materialinė parama, kurią žuvusioji teikė ieškovei, nebuvo privaloma, o nulemta geros valios ir artimų seserų tarpusavio ryšių. Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, jog priteisdamas žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į baudžiamojo proceso trukmę – baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiami ne atsakovai, o trečiasis asmuo – Č. Ž., todėl atsakovai negalėjo turėti įtakos baudžiamojo proceso trukmei, ir tai negali būti pagrindu didinant priteistos neturtinės žalos dydžiui.
Vadovaudamasi LR CPK 325 str. 3 d., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
apeliantės (ieškovės) G. K. apeliacinį skundą atsisakyti patenkinti.
Apelianto (atsakovo) – UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atsisakyti patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Nerijus Meilutis
Kolegijos teisėjai Evaldas Burzdikas
Arūnas Rudzinskas