Civilinė byla Nr. e2A-172-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29627-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.2.3.4; 2.6.29.1; 3.2.4.11
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Materialistė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Seven Seas Europe“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Materialistė“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Seven Seas Europe“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Materialistė“ (toliau – ir atsakovė) 59 000 Eur skolą, 2 094,90 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad ji yra Lietuvos banko licencijuota elektroninė pinigų įstaiga. 2020 m. kovo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Materialistė“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią 2020 m. kovo 31 d. atsakovės vardu ieškovė atidarė elektroninių pinigų sąskaitą. 2020 m. kovo 31 d. į atsakovės sąskaitą iš kitos sąskaitos, esančios kitoje finansų įstaigoje, buvo pervesti 59 500 Eur.
3. 2020 m. kovo 31 d. atsakovės prašymu ieškovė 59 000 Eur konvertavo į 456 977,89 CNY (Kinijos juanius) ir tarptautiniu SWIFT pavedimu šią sumą pervedė į atsakovės nurodytą tiekėjo Shenzhen Chenyang Chuangzhan Technology Co. Ltd sąskaitą, esančią Kinijos banke China Merchants Bank Shenzhen. Mokėjimo pavedimas buvo atliktas, vadovaujantis 2020 m. kovo 30 d. tarp atsakovės ir tiekėjo iš Kinijos sudaryta produktų pirkimo sutartimi. Mokėjimo pavedimą ieškovė atliko per ieškovės bankų partnerius Currency Cloud Limited ir Barclays Bank, tačiau mokėjimas nepasiekė atsakovės nurodytos Kinijos tiekėjo banko sąskaitos dėl galimai neteisingai nurodyto CNAPS numerio, kuris Kinijoje indikuoja banko skyrių, į kurį siunčiami pinigai.
4. Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė atliks savo 59 000 Eur apyvartinių lėšų konvertavimą į kitą valiutą, juos perves į atsakovės sąskaitą bei atliks konvertuotų 59 000 Eur pavedimą į kitą atsakovės nurodytą Kinijos tiekėjo banko sąskaitą, o vėliau atsakovė grąžins šiuos pinigus ieškovei. 2020 m. balandžio 8-9 d. ieškovė atliko savo 59 000 Eur apyvartinių lėšų keitimą į Honkongo dolerius (497 293,30 HKD) ir padarė mokėjimo pavedimą į kitą Kinijos tiekėjo banko sąskaitą Honkonge pagal tą pačią 2020 m. kovo 30 d. tarp atsakovės ir tiekėjo sudarytą produktų pirkimo sutartį. Nors pakartotinis 59 000 Eur (497 293,30 HKD) mokėjimo pavedimas buvo atliktas iš atsakovės sąskaitos, tačiau ši suma buvo sugeneruota iš ieškovės apyvartinių lėšų.
5. 2020 m. balandžio 15 d. atsakovė paprašė uždaryti sąskaitą ir grąžinti 59 500 Eur, kurie 2020 m. kovo 31 d. buvo į ją pervesti, taip pat atšaukti mokėjimų pavedimus į Kiniją (456 977,89 CNY) ir Honkongą (497 293,30 HKD), kadangi mokėjimo įskaitymas truko per ilgai. 2020 m. balandžio 16 d. pirminis pavedimas į Kiniją (456 977,89 CNY) buvo sėkmingai atšauktas bei grąžintas į atsakovės sąskaitą, kurią ieškovė uždarė ir grąžino atsakovei pinigus, t. y. 59 500 Eur, kurie buvo į ją pervesti. Pavedimo, atlikto į Honkongą iš ieškovės apyvartinių lėšų (t. y. 497 293,30 HKD arba 59 000 Eur), atšaukti nebuvo galimybės, nes mokėjimas jau buvo įskaitytas į Kinijos tiekėjo banko sąskaitą Honkonge. Šalys sutarė, kad atsakovė grąžins ieškovei 59 000 Eur sumą per protingą terminą.
6. Atsakovė nedėjo jokių pastangų grąžinti ieškovei 59 000 Eur sumą, todėl 2020 m. birželio 15 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos grąžinimo, siūlė sudaryti susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis iki 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau atsakovė iš viso pradėjo neigti skolos faktą. Ieškovės vertinimu, toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas, o pati atsakovė iš esmės praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl skola turi būti priteista teismo sprendimu.
7. Kadangi atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų grąžinti skolą, praturtėjo ieškovės sąskaita ir iš esmės naudojosi ieškovės pinigais, atsakovė taip pat privalo sumokėti įstatyme nustatytas 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurių suma už 2020 m. balandžio 16 d. – 2020 m. lapkričio 18 d. (216 dienos) laikotarpį sudaro 2 094,90 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Materialistė“ 59 000 Eur skolą, 2 094,90 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 61 094,90 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 075,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Seven Seas Europe“ naudai.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis ir elektroniniu paštu patvirtina, kad pirmasis atliktas mokėjimas operatyviai nepasiekė Kinijos tiekėjo banko sąskaitos, todėl 2020 m. balandžio 9 d. ieškovė iš savo apyvartinių lėšų atsakovės vardu konvertavo 59 000 Eur sumą į 497 293,30 HKD (Honkongo dolerius) ir pervedė ją gavėjui Zhong Hua Liang Bao Lou Campany Limited į Honkongą.
10. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino atsakovės argumentus, kad antrą pavedimą ieškovė atliko savo rizika be atsakovės sutikimo, kad kito gavėjo duomenys (sąskaita, pavadinimas) buvo derinti su neįgaliotu asmeniu, nes Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija ir pačios atsakovės pateikta muitinės deklaracija patvirtina, kad atsakovė 2020 m. balandžio 23 d., t. y. praėjus 14 dienų nuo ieškovės atlikto atsakovės vardu mokėjimo pavedimo (atsakovės atliktas mokėjimas 2020 m. balandžio 16 d. buvo atšauktas), gavo iš savo tiekėjo Kinijoje Shenzhen Chenyang Chuangzhan Technology Co. Ltd kaukių už 24 127,40 Eur sumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad gautos kaukės (jų dalis) buvo gautos ne 2020 m. kovo 30 d. su tiekėju sudarytos 2020 m. kovo 30 d. produktų pirkimo sutarties pagrindu ir ne po 2020 m. balandžio 9 d. ieškovės atlikto mokėjimo atsakovės vardu. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso tvarka 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje atsakovės vadovas A. P. pripažino, kad kaukės buvo įsigytos už ieškovės lėšas, prekes atsakovė priėmė, sumokėjo muitinės mokesčius, tačiau ieškovei lėšų negrąžino, nes gautos kaukės buvo nekokybiškos. Ieškovės vadovo T. B. parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti teismui padaryti išvadą, kad šalys sudarė žodinį susitarimą dėl lėšų, kurias ieškovė sumokėjo atsakovės vardu jos tiekėjui Kinijoje, pervesdama 59 000 Eur (497 293,30 HKD) gavėjui Zhong Hua Liang Bao Lou Campany Limited į Honkongą, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamiems santykiams netaikytinas.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra lėšų, kurias ieškovė sumokėjo atsakovės vardu jos tiekėjui Kinijoje, pervesdama 59 000 Eur (497 293,30 HKD) gavėjui Zhong Hua Liang Bao Lou Campany Limited į Honkongą, grąžinimas ieškovei iš atsakovės, todėl aplinkybės dėl atsakovei pristatyto kaukių kiekio, kaukių kokybės reikalavimų ir kaukių perpardavimo (ne)galimumo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Teismo vertinimu, klausimus dėl kaukių kiekio, kokybės atsakovė gali spręsti ne su ieškove, kaip finansų įstaiga, atlikusia mokėjimo pavedimą, o su prekių tiekėju.
12. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovės vadovas A. P. liudijo, jog užsakyti prekes atsakovei padėjo jo kaimynas J. L. ir jo žmona Cindy, reziduojanti Kinijoje, t. y. būtent tas asmuo, su kuriuo ieškovės atstovas bendravo dėl kitų atsakovės tiekėjo rekvizitų, siekiant pervesti pinigines lėšas už kaukes. Atsakovės vadovo A. P. žodiniai paaiškinimai iš esmės paneigia pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
13. Teismo vertinimu, atsakovės elgesys, t. y. atsisakymas ieškovei grąžinti ieškovės atsakovės vardu už kaukes sumokėtas lėšas, yra nesąžiningas. Būtent atsakovės su tiekėju sudarytoje sutartyje nebuvo nurodyti visi būtini duomenys mokėjimo pavedimo atlikimui, todėl buvo suvestas ne tas CNAPS numeris. Ieškovė vėliau geranoriškai siekė padėti atsakovei įvykdyti mokėjimo pavedimą iš savo apyvartinių lėšų. Tai, kad atsakovė gavo ir priėmė kaukes, bei sumokėjo už jas muito mokestį, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovė negali išvengti civilinės atsakomybės ir turi grąžinti ieškovei jai priklausančias lėšas, kurias ieškovė atsakovės vardu sumokėjo tiekėjui Kinijoje, pervedus atsakovės vardu 59 000 Eur (497 293,30 HKD) gavėjui Zhong Hua Liang Bao Lou Campany Limited į Honkongą. Vadinasi, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę įvykdytos prievolės už atsakovę apimtyje, o atsakovė įgijo pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtas lėšas.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė 59 000 Eur sumą tiekėjui Kinijoje už atsakovę sumokėjo 2020 m. balandžio 9 d. Vadinasi, jau nuo nurodytos datos ieškovė turėjo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti jos vardu ir interesais sumokėtas savo apyvartines lėšas. 2020 m. balandžio 16 d. pirmas atsakovės pavedimas į Kiniją (456 977,89 CNY) buvo atšauktas ir grąžintas į atsakovės sąskaitą, kurią ieškovė atsakovės prašymu uždarė ir grąžino atsakovei pinigus, t. y. 59 500 Eur, kurie atsakovės į sąskaitą buvo pervesti dar 2020 m. kovo 31 d. Vadinasi, jau 2020 m. balandžio 16 d. atsakovė turėjo galimybę grąžinti ieškovei patirtas išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo 2020 m. balandžio 16 d. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama grąžinti skolą, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo 2020 m. balandžio 16 d. paskaičiavo įstatyme nustatytas 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurių suma už 2020 m. balandžio 16 d. – 2020 m. lapkričio 18 d. (216 dienų) laikotarpį sudarė 2 094,90 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Materialistė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovė su ieškove nesudarė jokio žodinio susitarimo dėl pavedimo atlikimo į Honkonge esančią banko sąskaitą.
15.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalį reikšmingų bylos faktinių aplinkybių – nenustatė L. X. (Cindy) teisinio statuso ir vaidmens byloje susiklosčiusioje situacijoje, iš pradžių pripažinęs būtinybę byloje apklausti liudytoju J. L., šiam be svarbios priežasties neatvykus į posėdį, nesiėmė priemonių užtikrinti šio liudytojo dalyvavimą.
15.3. Net jeigu prekių gavimas įrodo tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl prekių apmokėjimo antruoju pavedimu, tai toks susitarimas yra įrodytas tik dėl 11 230 Eur, nes gauta tik 17 000 vnt. iš 50 000 vnt. kaukių, t. y. už 20 230 Eur, iš kurių atsakovė grynais pinigais sumokėjo 9 000 Eur.
15.4. Įstatymai ir ieškovės bendrosios sutarties sąlygos numato privalomą rašytinę sandorio (mokėjimo nurodymo) formą, todėl vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi byloje negali būti vadovaujamasi L. X. (Cindy) pateiktais rašytinis paaiškinimais. Be to, nėra galimybės įsitikinti šio įrodymo autentiškumu.
15.5. Ieškovei, kaip savo srities profesionalei, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Iš to seka, kad ieškovė privalėjo tinkamai įforminti susitarimą, įsitikinti, kad pavedimas būtų daromas pagal kliento nurodymą ir tinkamai įgalioto asmens, taip pat asmeniui, susijusiam su klientu sutartiniais santykiais. To nepadariusi ieškovė privalo prisiimti savo rizika atlikto neautorizuoto mokėjimo pasekmes.
15.6. Ieškovė negali būti laikoma įvykdžiusia mokėjimą už atsakovę, nes šią mokėjimo prievolę įvykdė ne atsakovės kreditoriui, o trečiajam asmeniui.
15.7. Nepagrįstai ieškovės sąskaita praturtėjo kažkuri iš Kinijos įmonių (Shenzhen Chenyang Chuangzhan Technology Co. Ltd arba Zhong Hua Liang Bao Lou Company Limited) arba antrąjį pavedimą inicijavusi L. X. (Cindy), o atsakovė sumokėjusi 9 000 Eur avansą, gavo 17 000 vnt. prekių. Šis prekių kiekis vertintinas kaip gautas už sumokėtą avansą.
15.8. Ieškovė nenurodo, kokiu pagrindu ėmė skaičiuoti palūkanas atsakovės atžvilgiu nuo 2020 m. balandžio 16 d.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Seven Seas Europe“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
16.1. Atsakovė apeliaciniame skunde melagingai ir nepagrįstai teigia, jog atsakovė su ieškove nesudarė žodinio susitarimo dėl 59 000 Eur pavedimo atsakovės vardu į Honkongą. Susitarimo faktą patvirtina tarp ieškovės ir atsakovės atstovų vykęs susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis ir el. laiškais. 2021 m. kovo 31 d. vykusio teismo posėdžio metu pats atsakovės vadovas patvirtino, kad situacija dėl atliekamo pavedimo į Honkongą jam buvo žinoma. Dar daugiau – atsakovės vadovas pripažino, kad kaukės buvo įsigytos už ieškovės lėšas. Atsakovė kaukes iš tiekėjo gavo ir priėmė, sumokėjo už jas muito mokestį, tačiau ieškovės lėšas atsisako grąžinti.
16.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas būtent į atsakovės vadovo A. P. parodymus, konstatavo, kad L. X. (Cindy) atstovavo atsakovės interesus prekių (kaukių) užsakyme bei atliekant pavedimus tiek į Kiniją, tiek į Honkongą. Šias aplinkybes atsakovė patvirtina ir apeliaciniame skunde.
16.3. Atsakovės teiginiai dėl prekių kiekio ir kokybės nėra šios bylos dalykas ir niekaip nėra susiję su ieškove.
16.4. Atsakovės teiginiai dėl L. X. (Cindy) surašyto liudijimo nepatikimumo neturi jokios reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, šiuo įrodymu nesirėmė.
16.5. Atsakovės argumentas, susijęs su ieškovei neva keliamais didesniais atidumo ir rūpestingumo standartais yra nepagrįstas. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, veikdama išimtinai atsakovės naudai ir jos interesais.
16.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė privalo prisiimti neva ieškovės rizika atlikto neautorizuoto mokėjimo pasekmes. Ieškovė veikė išimtinai pagal žodinį susitarimą sudarytą su atsakove.
16.7. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija ir pačios atsakovės pateikta muitinės deklaracija patvirtina, kad atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. būtent iš tiekėjo Kinijoje Shenzhen Chenyang Chuangzhan Technology Co. Ltd gavo dalį kaukių. Taigi, akivaizdu, kad tiekėjas apmokėjimą neabejotinai gavo, priešingu atveju, prekės tikrai nebūtų pasiekusios atsakovės.
16.8. Jei teismas vertintų, kad žodinis susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytas (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), atsakovė bet kokiu atveju privalo grąžinti ieškovei 59 000 Eur, kadangi tokiu atveju, atsakovė be jokio teisinio pagrindo būtų nepagrįstai praturtėjusi ieškovės sąskaita.
16.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės naudai privalo būti priteista 2 094,90 Eur metinių palūkanų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas ar absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
19. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė 2021 m. gegužės 26 d. ieškovės el. laišką dėl banko sąskaitos išrašų ir atsakovės banko sąskaitų pas ieškovę išrašus. Šiais įrodymais atsakovė įrodinėja aplinkybes, susijusias su ginčo pavedimų datomis. Paaiškina, kad šiuos įrodymus gavo jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos.
20. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teikiami įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, t. y. nei patvirtina, nei paneigia bylai išnagrinėti esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Be to, šie įrodymai atsakovei buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (teikiami įrodymai yra būtent atsakovės banko sąskaitų išrašai), tačiau atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė šių įrodymų išreikalauti ir nevertino jų kaip turinčių esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės teikiamus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme.
Dėl bylos esmės
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas visų pirma kilo dėl to, ar šalys buvo susitarusios dėl ieškovės atlikto antrojo mokėjimo pavedimo į Honkongą ieškovės lėšomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina tokio susitarimo egzistavimo faktą.
24. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).
25. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).
26. Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos sandoriai, turintys galimos rizikos požymių, turi būti sudaryti raštiškai. Finansų įstaiga, veikdama kapitalo ir pinigų rinkose, gali sudaryti sandorius ir žodžiu, tačiau informacija apie tokių sandorių sudarymą vėliau turi būti išdėstyta raštiškai arba kita leidžiančia atskleisti sandorius forma. Minėto įstatymo 2 straipsnio 36 punktas nustato, kokie sandoriai yra laikomi, turinčiais galimos rizikos požymių: 1) skolinimas, skolos vertybinių popierių pirkimas; 2) vekselių, čekių ir kitų skolinių įsipareigojimų diskontas; 3) finansinės garantijos, finansinio laidavimo arba visų kitų finansų įstaigos išleistų (jos arba kitų asmenų prievolėms užtikrinti) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių suteikimas, kitų finansų įstaigų finansinių garantijų arba finansinių laidavimų priėmimas; 4) prisiėmimas visų įsipareigojimų, pagal kuriuos finansų įstaiga įsipareigoja mokėti pagal jos priimtą mokėjimo reikalavimą arba priimti juos išpirkti, jeigu pirkėjas jų reikalauja; 5) kitų įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimas, neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu ir kokiam laikui tai padaryta; 6) reikalavimų pagal įsipareigojimus mokėti pirkimas; 7) finansų įstaigai nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas naudotis kitiems asmenims pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį; 8) išvestinių finansinių priemonių išleidimas ir įsigijimas; 9) lėšų laikymas didesnės rizikos kredito įstaigose; 10) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodyti veiksmai.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad mokėjimo vykdymas nėra laikomas sandoriu, turinčiu galimos rizikos požymių, todėl atsakovės argumentas, kad šis įstatymas nagrinėjamu atveju nustatė privalomą rašytinę sandorio formą – atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė ir nurodo, jog privalomą rašytinę sandorio formą numatė ieškovės bendrosios sąlygos, tačiau šių sąlygų nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra, o atsakovė pateikia nuorodą į ieškovės bendrųjų sąlygų tekstą ne valstybine kalba (CPK 11 straipsnio 1 dalis) ir nenurodo, kuriuo konkrečiu punktu remiasi.
28. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą, byloje vertintina, ar tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė finansavimo, t. y. paskolos teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, jog nepavykus atlikti 2020 m. kovo 31 d. mokėjimo pavedimo į Kiniją šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė atliks savo 59 000 Eur apyvartinių lėšų konvertavimą į kitą valiutą, juos perves į atsakovės sąskaitą bei atliks konvertuotų 59 000 Eur mokėjimo pavedimą į kitą tiekėjo sąskaitą, o atsakovė vėliau šiuos pinigus grąžins ieškovei.
29. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis).
30. Be kita ko, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).
31. Remiantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022).
32. Kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, jos įrodinėjamas finansavimo (paskolos) sandoris turėjo būti sudarytas rašytine forma (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto, įstatymas įsakmiai nenustato, kad šiuo atveju sandorio rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas sąlygotų sandorio negaliojimą.
33. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad byloje yra netiesioginių įrodymų dėl šalis galimai siejusių finansavimo teisinių santykių, t. y. į bylą pateiktos SMS žinutės patvirtina, kad ieškovė 2020 m. balandžio 9 d. atsakovei nurodė, kad „išsiuntė Honkongo dolerius iš savo pinigų“, be to, ieškovė 2020 m. birželio 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti 59 000 Eur skolą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju gali būti taikoma CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta įrodinėjimo liudytojų parodymais negalimumo išimtis. Be to, manytina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į sandorio šalių bendravimo formą (šalys tarpusavio santykius aptardavo telefonu ar SMS žinutėmis), šalių nurodytą mokėjimo pavedimo skubą ir tai, kad byloje parodymus davė tik pačių šalių įstatyminiai atstovai (vadovai), draudimas panaudoti liudytojų parodymus ginčo susitarimo faktui įrodyti prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
34. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2021 m. kovo 31 d. teismo posėdyje atsakovės vadovas A. P. pripažino, kad kaukės buvo įsigytos už ieškovės lėšas, prekes atsakovė priėmė, sumokėjo muitinės mokesčius, tačiau ieškovei lėšų negrąžino. Byloje esantis šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad atsakovei buvo žinomas faktas, jog mokėjimas į Honkongą yra atliktas iš ieškovės pinigų, t. y. ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. nurodė, kad „išsiuntė Honkongo dolerius iš savo pinigų“, 2020 m. balandžio 23 d. nurodė, kad „norėtume atgauti tuos pinigus kuo greičiau, mes panaudojome mokėjimui savo įmonės apyvartines lėšas, kurių dabar neturime“. Atsakovė prieštaravimo dėl ieškovės suteikto finansavimo mokėjimo prievolės pagal 2020 m. kovo 30 d. produktų tiekimo sutartį įvykdymui nereiškė ir neneigė, kad turi pareigą šiuos pinigus grąžinti ieškovei. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl to, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų finansuos atsakovės mokėjimo prievolės pagal 2020 m. kovo 30 d. produktų tiekimo sutartį vykdymą, o atsakovė šias lėšas turės grąžinti ieškovei, t. y. tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pozicija, kad apie ieškovės suteiktą finansavimą jai nebuvo žinoma ir dėl jo nebuvo tartasi, t. y. ieškovė veikė išimtinai savo rizika, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo asmens L. X. (Cindy) vaidmuo iš esmės yra aktualus tik siekiant išsiaiškinti aplinkybę dėl skirtingų mokėjimo gavėjo adresatų atliekant pirmąjį pavedimą (adresatas Shenzhen Chenyang Chuangzhan Technology Co. Ltd) ir antrąjį pavedimą (adresatas Zhong Hua Liang Bao Lou Campany Limited).
36. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė iš esmės sutinka, jog įsigyti kaukes Kinijoje jai padėjo L. X. (Cindy), nurodo, kad sutartis su Kinijos tiekėju buvo pasirašoma persiunčiant skenuotus dokumentus L. X. (Cindy) el. paštu, o su Kinijos tiekėju tiesiogiai nėra bendravusi. Ieškovė paaiškino, kad būtent atsakovė nurodė, jog visus kylančius klausimus dėl atsiskaitymo padės spręsti atsakovės interesus atstovaujanti L. X. (Cindy), reziduojanti Kinijoje. Aplinkybę, kad L. X. (Cindy) atstovavo atsakovės interesus prekių užsakyme bei vykdant mokėjimo pavedimus nurodė ir pirmosios instancijos teisme apklaustas atsakovės vadovas A. P.. Byloje esantis šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis taip pat patvirtina, kad atsakovė neprieštaravo, jog ieškovė mokėjimų aplinkybes (adresatus) derina su minėtu asmeniu – 2020 m. balandžio 8 d. SMS žinutėje ieškovė nurodė atsakovei: „Aleksandrai, su Cindy kalbamės, kaip ir išsiaiškinom“, o atsakovė atsako: „duokit man žinot, ką darom“. Taigi byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti faktui, kad L. X. (Cindy) santykyje su ieškove veikė kaip atsakovės atstovė, įgaliota derinti apmokėjimo Kinijos tiekėjui klausimą; atstovavimo faktą ieškovei nurodė pati atsakovė, o vėliau nereiškė jokio prieštaravimo dėl šio asmens atliekamų veiksmų, priešingai – 2020 m. balandžio 8 d. gavusi informaciją, kad ieškovė kalbasi su L. X. (Cindy) atsakovė ieškovei nurodė „duoti šiandien žinoti, ką darom“. Atitinkamai, manytina, kad nagrinėjamoje byloje įrodytas ieškovės ir atsakovės susitarimas pinigus Kinijos tiekėjui pagal 2020 m. kovo 30 d. produktų tiekimo sutartį pervesti į trečiojo asmens Zhong Hua Liang Bao Lou Campany Limited sąskaitą Honkonge.
37. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar L. X. (Cindy) veikė įgaliojimų ribose, ar ne, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorius su tokią teisę turinčiu atsakovės atstovu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).
38. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2020 m. balandžio – birželio mėn. gavo prekių iš Kinijos tiekėjo už 24 127,40 Eur. Šią aplinkybę patvirtina Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija ir pačios atsakovės pateikta muitinės deklaracija. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės dėl atsakovės ir tiekėjo santykių, prekių kokybės ir kiekio nėra nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimus dėl netinkamo 2020 m. kovo 30 d. produktų pirkimo sutarties vykdymo ieškovė gali reikšti tiekėjui, tačiau ne ieškovei, kaip mokėjimo įstaigai, sudariusiai su atsakove finansavimo (paskolos) sandorį.
39. Atlikus šalių teisinių santykių kvalifikaciją, atsakovės argumentai dėl CK 6.50 straipsnio ir CK 6.107 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė savarankiški paskolos teisiniai santykiai, t. y. ieškovė savo vardu nevykdė prievolės už atsakovę pagal 2020 m. kovo 30 d. produktų tiekimo sutartį, o tik suteikė finansavimą atsakovei, kad ši atsiskaitytų su tiekėju. Atsakovė su finansavimo faktu sutiko ir turi pareigą grąžinti ieškovei paskolintus pinigus. Be to, atlikus šalių teisinių santykių kvalifikaciją, akivaizdu, kad šalių teisiniams santykiams nėra taikomos nepagrįsto praturtėjimo normos (CK 6.242 straipsnis), todėl plačiau dėl šio instituto taikymo teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl palūkanų
40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai jau nuo 2020 m. balandžio 16 d. skaičiavo 6 proc. dydžio metines palūkanas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė skaičiavo palūkanas nuo 2020 m. balandžio 16 d.
41. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (CK 6.261 straipsnis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
42. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 straipsnio 2 dalis).
43. Byloje nėra įrodymų, kad šalys buvo susitarusios, jog paskolos grąžinimo terminas sueis 2020 m. balandžio 16 d., t. y. nuo pinigų įskaitymo į Honkonge esančią sąskaitą momento. Taigi prievolės įvykdymo terminas šalių susitarimu nebuvo apibrėžtas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmą kartą ieškovė prašymą grąžinti pinigus atsakovei pateikė 2020 m. balandžio 23 d. SMS žinute, nurodžiusi, kad „norėtų atgauti tuos pinigus kuo greičiau“. Taigi kreditorius (ieškovė) pareikalavo prievolę įvykdyti 2020 m. balandžio 23 d., o prievolės įvykdymo terminas suėjo 2020 m. balandžio 30 d. (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, ieškovė turėjo teisę skaičiuoti palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. (už 200 dienų), todėl ieškovei priteistas palūkanų dydis mažinamas iki 1 940 Eur (59 000 Eur x 0,06 x 200 / 365).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą dėl skolos priteisimo, kurio naikinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslinimas sumažinant ieškovei priteistas palūkanas iki 1 940 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
46. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas pirmosios instancijos teismo sprendimo patikslinimas yra itin nežymus (tik dėl 155 Eur) ir neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų perskirstymui. Dėl šios priežasties pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teismo nėra perskirstomos.
47. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 996,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažinamos iki maksimalios sumos – 1 891,24 Eur ir priteisiamos iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą patikslinti – priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Seven Seas Europe“, juridinio asmens kodas 304632897, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Materialistė“, juridinio asmens kodas 304961921, 59 000 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių eurų) skolą, 1 940 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimties eurų) palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 075,42 Eur (dešimties tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Seven Seas Europe“, juridinio asmens kodas 304632897, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Materialistė“, juridinio asmens kodas 304961921, 1 891,24 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno euro 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Agnė Tikniūtė
Vigintas Višinskis