Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-479-478/2017

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00059-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, kuria Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir V. G. skundas netenkintas.

Teismas

n u s t a t ė :

1. V. G. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 29 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. kovo 11 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
2. V. G. minėtą nutarimą apskundė Prienų rajono apylinkės teismui, tačiau šis 2017 m. birželio 2 d. nutartimi skundą atmetė, nurodant, kad pareiškėjo priešingi teisei veiksmai yra kvalifikuoti teisingai, pareiškėjo neblaivumas nustatytas pagal patvirtintas ir aprobuotas metodikas, abejoti rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
3. Apeliaciniame skunde V. G. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – jo skundą dėl Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 29 d. nutarimo panaikinimo tenkinti, t. y. administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
1. Skunde V. G. nurodo, kad įvykio metu jis nebuvo tiek apsvaigęs, kad būtų pasiekęs lengvą girtumo laipsnį, t. y. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas 0,44 promilių alkoholio kiekis buvo nustatytas pagal iškvepiamame ore esančią alkoholio garų koncentraciją. Tikras jo alkoholio kiekis kraujyje ir jo girtumo laipsnis tikrinimo metu nesiekė 0,4 promilės. Be to, policijos pareigūnai neleido jam pūsti antrą kartą po pusvalandžio, nors jis to prašė, nes vairuodamas buvo suvalgęs saldainį „Vilnius“, kurio likučiai, pareigūnams jį sustabdžius, dar buvo burnoje. Pareigūnai, jautę, kad jis yra teisus, dirbtinai vilkino protokolo surašymo procedūrą, kad jis negalėtų laiku pasiekti ligoninės ir pasitikrinti savo blaivumą. Jis prašė išreikalauti pareigūnų automobilyje veikusios vaizdo ir garso įrašymo aparatūros duomenis, taip pat minėto automobilio telemetrinės sistemos duomenis, kurie parodytų, kiek laiko policijos automobilis stovėjo jį sustabdžius ir rašant protokolą. Pareiškėjas prašė iškviesti ir apklausti liudytoja toksikologijos laboratorijos specialistę E. Š., kuri atliko jo kraujo, paimto 2017 m. kovo 11 d., 16.25 val., tyrimą ir nustatė, kad jo kraujyje buvo 0,30 promilės etilo alkoholio. Ši liudytoja būtų moksliškai patvirtinusi arba paneigusi jo girtumą. Tačiau apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl jo skundą atmetė.
2. Apeliantas pažymi, kad turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu  nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, prieštaravimai ir netikslumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o pareiga įrodyti patrauktojo atsakomybėn asmens kaltę tenka administracinį protokolą surašiusiai institucijai. Apylinkės teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, nepilnai ištyrė jo prašyme nurodytus motyvus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis įvykdė administracinį nusižengimą.
3. V. G. nuomone, jo kaltės įrodymu negali būti prisipažinimas, jog iš vakaro jis buvo vartojęs alkoholio. Be to, nuo jo negalėjo sklisti stiprus alkoholio kvapas, jei užfiksuota tik 0,44 promilės alkoholio. Sklindančio alkoholio kvapą apibūdinęs pareigūnas D. L. teisme nebuvo apklaustas. Teismas, konstatuodamas alkoholio kiekio kraujyje mažėjimo faktą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau netyrė ir nevertino, kad alkoholio mažėjimo kiekio ir laiko santykiui turi reikšmės individualios žmogaus savybės, taip pat svoris, organizmo gebėjimas neutralizuoti alkoholį, amžius ir kiti faktoriai.
4. Skundo autoriui nesuprantama teismo pozicija, kad pažeidimo įforminimo procedūra buvo atliekama nuo 15.36 val. iki 16.00 val., nors administracinio nusižengimo protokole vienareikšmiškai užfiksuota, kad nusižengimo padarymo laikas yra 15.30 val. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuotas laikas yra 16.00 val. – 16.05 val., todėl teismo nurodomas 23 min. laikas išauga iki 35 min., tokiu būdu lieka neatsakyta, kur pradingo 12 min. Pirmosios instancijos teismas nustatė atstumą nuo įvykio vietos iki Prienų ligoninės visiškai patikėjęs abstrakčiu policijos pareigūno teiginiu: „bus koks kilometras“. Be to, teismas nurodė, kad jis šį atstumą turėjo nueiti per 10 minučių.
4. Atsiliepime į V. G. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – V. G. ginčija padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įrodytumą, teigia, jog 2017 m. kovo 11 d., apie 15.30 val., transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo neviršydamas leistiną 0,4 promilių neblaivumo ribą, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.
7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas pažeidėjo V. G. kaltę, vadovavosi institucijos, surašiusios protokolą, atstovo paaiškinimais, paties pažeidėjo parodymais, pareigūno D. L. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Apylinkės teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė, kuriuos parodymus laiko patikimais ir kuriuos vertina kritiškai. Esminių nepašalintų prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų byloje neužfiksuota, todėl atmetamas apelianto skundo teiginys, kad nepagrįstai nesivadovauta in dubio pro reo principu. Įvertinus visą bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir pagrįstai paliko galioti skundžiamą institucijos nutarimą, kuriuo V. G. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
9. Lengvas girtumo laipsnis pripažįstamas nuo 0,41 iki 1,50 promilės, nagrinėjamu atveju V. G. buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas, tačiau alkotesteriui Alcotest 7510 Nr. ARCK-0040 taikoma ± 0,017 promilės paklaida. Pažymėtina, kad ši paklaida yra kintamas dydis ir jo skaitinė išraiška priklauso nuo nustatyto pradinio neblaivumo įvertinimo. Minėta paklaida reiškia, kad alkotesteriu nėra absoliučiai tiksliai nustatomas neblaivumo laipsnis, o leidžiamas kintamas svyravimas į didesnę ar mažesnę pusę 0,017 promilės amplitude. Kadangi V. G. 2017 m. kovo 11 d. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0040 buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas, šio neblaivumo ribos yra 0,457 – 0,423 (0,44 + 0,017 = 0,457; 0,44 – 0,017 = 0,423). Šiuo atveju aukščiausia riba yra 0,457 promilės, o žemiausia – 0,423 promilės. Vadovaujantis matematikos apvalinimo taisyklėmis, žemiausia riba gaunasi 0,42 promilės, kas atitinka pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, kadangi administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. nuo 0,41 promilės iki 1,50 promilės.
10. Kiekvienas asmuo, nesutinkantis su alkotesterio parodymais, turi teisę pats nuvykti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti galimą neblaivumą. Šiuo atveju, nustačius lengvą girtumo laipsnį, buvo nuspręsta taip ir padaryti, siekiant pašalinti visas abejones. Alkotesterio duomenys yra užfiksuoti 2017 m. kovo 11 d., apie 15.30 val. (administracinė byla Nr. 17066065370, b. l. 6), o apelianto kraujas tyrimui paimtas 2017 m. kovo 11 d., 16.25 val., t. y. praėjus beveik valandai laiko nuo pirminės patikros momento. Atlikus tyrimą, pateikta specialisto išvada Nr. T-A 2442/2017(01) (b. l. 11), kuria nustatyta, kad V. G. kraujyje rasta 0,30 promilės etilo alkoholio. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas nėra pateiktas, todėl nėra galimybės įvertinti, kokius apsvaigimo požymius stebėjo ar nestebėjo apeliantą tiesiogiai apžiūrėjęs medikas, t. y. ar atvykęs į ligoninę pažeidėjas buvo orientuotas, ar nuosekliai mąstė, rišliai kalbėjo ir pan. Nebuvo atliktas ir alkoholio nustatymo iškvepiamame ore tyrimas. Vis dėlto, net ir nesant šių duomenų, laikantis nuoseklios aukštesnės instancijos teismų praktikos, kuria pagrįstai vadovavosi ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, galima daryti patikimą išvadą dėl apelianto neleistino neblaivumo įvykio dieną buvimo. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina apie 0,15 – 0,2 promilės etilo alkoholio, taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, normalu, jog kepenys, nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, suardo dalį ar visą suvartoto alkoholio kiekio. Teoriškai galima svarstyti ir apie mažesnį promilių kiekio pasišalinimą, tačiau tuomet asmens organizmas turėtų būti visiškai neaktyvus, ramybės būsenoje. Šiuo atveju taip nebuvo, nes apeliantas neabejotinai judėjo, t. y. bendravo su jį sustabdžiusiais policijos pareigūnais, vyko į Prienų ligoninę etilo alkoholio kraujyje nustatymui. Pažymėtina ir tai, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014).
11. Nors apeliantas pageidavo, jog į teismo posėdį būtų iškviesta bei apklausta specialistė E. Š., kuri atliko jo kraujo tyrimą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio prašymo netenkino. E. Š. nedirba Prienų ligoninėje, jos darbovietė yra Vilniuje, ji tyrimą atliko pagal siuntimą, su pačiu V. G. įvykio dieną ji nebendravo, jo tiesiogiai neapžiūrėjo, todėl objektyviai spręstina, kad jokių papildomų, bylai reikšmingų duomenų ji pateikti negalės.
12. Atsakant į skundo argumentus dėl to, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad V. G. iki jo vairuotos transporto priemonės sustabdymo suvalgė saldainį „Vilnius“, pažymėtina, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesureikšmino šio duomens ir neteikė jam išskirtinumo. V. G. apie savo suvartotus produktus tikrinimo metu pareigūnams nieko neužsiminė. Tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis D. L. pažymėjo tik tai, jog pažeidėjas pripažino alkoholį vartojęs iš vakaro. Administracinio nusižengimo protokole, skiltyje „asmens pasiaiškinimas ir pastabos“, nurodyta: „vairavau automobilį iš vakaro išgėręs alaus. Automobilį saugosiu pats. Dėl tolimesnio vairavimo esu įspėtas“. Pasirašyta paties apelianto. Taigi, jokių pastabų apie suvalgytus saldainius ar apie pareigūnams pateiktą prašymą pakartotinai pūsti į alkotesterį, nėra. Jokių pastabų dėl suvartotų produktų ar netinkamo pareigūnų elgesio nebuvo pateikta ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo metu, nors V. G. 2017 m. kovo 29 d. į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą buvo atvykęs. Byla išnagrinėta jam dalyvaujant žodinio proceso tvarka. Pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos tiksliai išsiaiškinti, ką pažeidėjas iki sustabdymo valgė. Nėra numatytos ir pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas alkotesterio naudojimo instrukcijos nepažeidė, jis išsiaiškino, prieš kiek laiko paskutinį kartą buvo vartotas alkoholis, o visus kitus pastebėjimus, jei jų turėjo, V. G. galėjo pažymėti administracinio nusižengimo protokole. Versija apie suvalgytą saldainį iškelta tik pirmosios instancijos teisme, kur pažeidėjo interesus pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokatas Gintautas Malaveckas. Nors skunde aukštesnės instancijos teismui šios pozicijos yra ir toliau laikomasi, tačiau apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neva suvalgyto saldainio galimai iškraipytų duomenų tikimybę vertina kaip apelianto gynybinę versiją, t. y. tai yra niekuo nepagrįstos prielaidos iškėlimas, o prielaidomis bei spėjimais teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas.
13. Apeliaciniame skunde bandoma įrodyti ir tai, kad apylinkės teismas netinkamai skaičiavo bei vertino laiko tarpą nuo įvykio užfiksavimo (pūtimo į alkotesterį momento) iki V. G. kraujo ligoninėje paėmimo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas kaip įmanoma tiksliau nustatyti šį laikotarpį, pateikė užklausą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įvykio metu pareigūnų naudoto tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašo bei telemetrinės sistemos duomenų pateikimo (b. l. 15). Vaizdo ir garso įrangos įrašai, nesant būtinumo, nebuvo išsaugoti, todėl nepateikti, tačiau telemetrinės įrangos duomenys pateikti (b. l. 19). Iš šių duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 11 d. patruliavusių policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo nuo 15.36 val. iki 16.00 val. Administracinio nusižengimo protokolas V. G. surašytas 15.50 val., o alkotesterio duomenys fiksuoti 15.30 val. Taigi, šie duomenys iš esmės neprieštarauja telemetrinės sistemos duomenims. Vis dėlto, tiksliai vertinant alkotesterio duomenų fiksavimą, galima daryti išvadą, jog jie negalėjo būti fiksuoti anksčiau nei 15.36 val. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šešių minučių amplitudė esmingai pakeisti alkoholio kiekio pasišalinimo iš asmens organizmo paveikti negalėjo. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo surašymo laikas (16.00 - 16.05 val.) šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi vairuotojo pažymėjimo paėmimas vyko jau po V. G. blaivumo patikrinimo alkotesteriu bei administracinio nusižengimo protokolo surašymo.
14. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai nustatė padaryto pažeidimo sudėtį. Specialisto išvados rezultatai nenusveria kitų įrodymų, t. y. policijos pareigūnai, sustabdę V. G. vairuojamą automobilį ir pabendravę su juo, jautė sklindantį alkoholio kvapą, alkoholio vartojimo fakto neneigė ir pats pažeidėjas. Todėl konstatuoti, kad apeliantas nepadarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nėra pagrindo. Todėl skundžiama Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                 Jūratė Jakubonienė