Civilinė byla Nr. 2-1593-962/2015

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01303-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.4.2; 3.2.6.1; 3.1.7.7

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS  TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. gruodžio 16 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant pareiškėjai N. Š.,

nedalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui E. U.,

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė:

pareiškėja N. Š. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos M. B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodo, jog 2014 m. vasario 11 d. mirė jos motina M. B. Ž.. Po jos mirties pas notarą nustatyta tvarka nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Motina iki pat mirties gyveno kartu su ja, jos žiniomis po motinos mirties jokio turto neliko, tik jos asmeniniai daiktai, kurie jai atiteko. Vėliau sužinojusi, kad motinos M. B. Ž. vardu likęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kitą savo turtą, dar būdama gyva, motina perleido pareiškėjos dukrai. Nurodė, kad ji yra vienintelė paveldėtoja, motina M. B. Ž. mirė daugiau kaip prieš metus, jos sutuoktinis V. Ž. miręs (duomenys neskelbtini), visą laiką ji viena rūpinosi ir naudojosi turtu kaip savo.

              Pareiškėja N. Š. posėdžio metu pareiškimą, jame nurodytus argumentus palaikė. Paaiškino, kad motina M. B. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties ketverius metus ji sunkiai sirgo, ją reikėjo slaugyti, gyveno pareiškėjai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), čia buvo jos visi asmeniniai daiktai. Po motinos mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi motinos mirties metu ji jokio turto neturėjo, prieš 10-15 metų motina visą turtą perleido pareiškėjos dukrai, sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį. Apie motinos M. B. Ž. vardu esamą žemės sklypą ji nieko nežinojo, apie jį motina nieko nebuvo sakiusi, žemės sklypo dokumentų nebuvo mačiusi. Apie esamą žemės sklypą sužinojo praėjus metams laiko po motinos mirties iš seniūnės, žemės sklypo nuosavybės dokumentai buvo Išlaužo seniūnijoje. M. B. Ž. vardu atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį senelių žemės sklypą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po M. B. Ž., mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą, ji paveldėjo visus motinos likusius daiktus, žemės sklypą tvarko, jį šienauja, kaimynui leido ganyti gyvulius.

              Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai patvirtinus ir įrodžius paveldimo turto valdymą per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą po palikėjos mirties, kad ji faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusiosios motinos M. B. Ž. palikimą, neprieštaraus prašomo juridinio fakto nustatymui.

              Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad pareiškėjos N. Š. motina M. B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Byloje pateiktas Prienų rajono 3-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, kad po M. B. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 3). M. B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė būdama našle, vaikai: N. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Po M. B. Ž., mirties (duomenys neskelbtini) liko turtas – 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas M. B. Ž. (b.l. 8-9). Pareiškėja yra vienintelė M. B. Ž. turto paveldėtoja pagal įstatymą, M. B. Ž. sutuoktinis V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).

Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Pareiškėjos parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja N. Š. po motinos mirties iškarto pradėjo rūpintis ir iki šiol rūpinasi likusiu turtu, motinos vardu atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, juo rūpinosi, prižiūrėjo, kaimynui leido naudotis gyvulių ganykla, taip įgyvendindama savo teisę į palikimą ir tokiais aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad N. Š. po M. B. Ž. mirties ėmė valdyti likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, todėl teismas sprendžia, kad ji priėmė palikimą, likusį po motinos mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos N. Š. priteistinos 3,27 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai N. Š. paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,27 Eur (tris eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.