Administracinė byla Nr. eA-2919-525/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRH LT“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „GRH LT“ (toliau – ir UAB „GRH LT“, Įmonė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Agentūra, pareiškėjas) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą „Dėl projekto Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 „Moksliniai tyrimai, skirti inovatyvių ir tvarių statybos sprendimų kūrimui“ patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą išnagrinėti pareiškėjo pateiktus Europos patento paraiškos licencijos įsigijimo rinkos kainos pagrindimo dokumentus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūrai atliekant paraiškos Nr. 01.2.1-LPVA-T-848-01-0015 (toliau – ir Paraiška) vertinimą, pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. pateikė patentinės licencijos įsigijimo projektą (toliau – ir Patentinė sutartis), kuriame buvo nurodyta, jog įsigyjama patentinė licencija, kurios kaina sudaro 500 000 Eur. Kartu buvo pateikta patentinių patikėtinių Hautier IP pažyma, kurioje pateikiama išvada, kad nurodoma kaina atitinka patento sukūrimui skirtas išlaidas. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, vertinimo procese išanalizavęs minėtą pažymą, nekėlė jokių klausimų ar abejonių dėl jos patikimumo, išsamumo ar joje esančių kitų trūkumų. Agentūra 2019 m. liepos 15 d. raštu pareiškėjui išaiškino, kad patento įsigijimo kainos atitikimas rinkos sąlygomis nebuvo tinkamai pagrįstas ir paprašė pateikti turto savikainos skaičiavimo metodiką arba kitokį kainos nustatymo pagrindą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. pateikė atsakovui pareiškėjo motininės bendrovės Groupe Renouveau Habitat International (toliau – ir Motininė bendrovė, Investuotojas) licencijuoto apskaitininko patvirtinimą, jog finansinės atskaitomybės nematerialaus turto eilutėje „Concessions, patents, similar rights“ nurodoma suma atitinka patento sukūrimui skirtas išlaidas bei minėta Hautier IP pažyma pareiškėjo nebuvo laikomi tinkamais dokumentais, kurie pagrindžia patento kainos atitikimą įprastoms rinkos sąlygoms. 2019 m. spalio 7 d. susitikimo tarp pareiškėjo ir Agentūros atstovo metu buvo sutarta, kad pareiškėjas kreipsis į ekspertus, kurie atliks patento rinkos kainos vertinimą. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovui finansų konsultantų tarptautinės įmonės „Mazars“ vertinimo ataskaitą, tačiau atsakovas pripažino, jog ši ataskaita nėra pagrįsta, nes atliktas vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu vertinimu.

3.       Pareiškėjo teigimu, pagrindinis aspektas, kuris yra vertinamas dėl patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų pripažinimo finansuotinomis, yra išlaidų atitikimas Bendrojo bendrosios išimties reglamento Nr. 651/2014 (toliau – ir Reglamentas) 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatoms. Pareiškėjas mano, kad kai rinkos kaina negali būti nustatyta konkurso tvarka, ji (kaina) gali būti nustatoma vadovaujantis kitais metodais, t. y. pateikiant ekspertinį vertinimą. Pasak pareiškėjo, tokią poziciją pagrindžiančios nuostatos buvo pateiktos ir Agentūros 2019 m. kovo 25 d. rašte dėl Paraiškos vertinimo, kuriame pateiktas „eState aid Wiki“ išaiškinimas, susijęs su nusidėvėjimo išlaidų vertinimu. Pareiškėjas pabrėžė, jog paties atsakovo cituojamame išaiškinime nurodoma, kad rinkos vertė gali būti nustatoma vadovaujantis įvairiais metodais, pavyzdžiui, kaina, pagrindžiama lyginamaisiais rinkos standartais; kaina, nustatyta pagal patento sukūrimui patirtas išlaidas ir maržą bei derybų dėl intelektinės nuosavybės rezultatais.

4.       Pareiškėjo tvirtinimu, reikalavimas dėl rinkos sąlygų turi būti laikomas įgyvendintinu ir tuo atveju, kai negali būti organizuojamas konkursas dėl patento įsigijimo, tačiau atitiktis rinkos sąlygoms užtikrinama kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, nepriklausomų ekspertų vertinimu, kuris vadovaujasi pripažintomis kainos nustatymo taisyklėmis). Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nurodoma reikalavimo, pagal kurį nepriklausomas ekspertas, nustatydamas rinkos sąlygas bei kainą, privalo remtis kokiu nors konkrečiu vertinimo metodu. Pareiškėjo nuomone, tai, kad „Mazars“ vertinime nustatyta patento vertė svyruoja nuo 1,626 mln. Eur iki 5,023 mln. Eur. neturi jokios reikšmės. Šios išvados gautos taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą, o šis vertinimo metodas yra pripažintas kaip galimas taikyti vertinant sandorių tarp susijusių asmenų rinkos kainą. Todėl, pareiškėjo vertinimu, toks metodas gali būti taikomas ir nustatant konkrečiu atveju nagrinėjamo patentinės paraiškos licencijos įsigijimo rinkos kainą.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad „Mazars“ vertinimas pagal taikytinus rinkos kainos nustatymo metodus atitinka Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatų reikalavimus, todėl jis turi būti laikomas pagrindžiančiu išlaidas, kurias pareiškėjas prašo finansuoti. Pareiškėjo manymu, Agentūros Sprendimas įsigijimo išlaidų nepripažinti tinkamomis finansuoti yra nepagrįstas ir turi būti naikintinas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Agentūra, spręsdama klausimą dėl pareiškėjo patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti, nesilaikė gero viešo administravimo taisyklių. Agentūra, gavusi pirminę informaciją neįvardijo visų sąlygų, reikalingų, kad patentinės licencijos įsigijimo išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti. Iki 2019 m. liepos 15 d. Agentūra kaip iš esmės vienintelį trūkumą nurodė tai, kad minėtos išlaidos negali būti finansuojamos, nes Motininė bendrovė pareiškėjo atžvilgiu negali būti laikoma „išorės subjektu“. Tačiau pareiškėjas šiuo klausimu kreipėsi išaiškinimo į Europos Komisiją ir gavo patvirtinimą, kad Agentūros pozicija yra nepagrįsta. Tuo tarpu dėl pareiškėjo pateiktos Hautier IP pažymos, kurioje pasisakoma dėl patentinės licencijos įsigijimo kainos, tinkamumo Agentūra jokių pastabų ar komentarų nepateikė. Praėjus daugiau nei pusei metų ir pareiškėjui įrodžius, kad įsigijimas iš Motininės bendrovės taip pat gali būti finansuojamas, Agentūra pradėjo kelti klausimus dėl patento rinkos kainos įvertinimo. Agentūra, prašydama pateikti patento rinkos kainos pagrindimą, nenurodė aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis rinkos kainos vertinimas turi būti atliktas, nors pagal gero viešojo administravimo principo reikalavimus turėjo tai padaryti. Pareiškėjas pastebi, kad net ir įvykdžius Agentūros reikalavimus ir pateikus pasaulyje pripažintų ekspertų „Mazars“ vertinimo ataskaitą, Agentūra vis vien dėl neaiškių priežasčių nepripažįsta minėtos ataskaitos kaip tinkamos ir tuo prieštarauja teismų praktikai. 

6.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas patento paraiškos licencijos rinkos kainą iš pradžių grindė patentinių patikėtinių Hautier IP pažyma, kurioje teigiama, kad patento kaina jau įvertinta patirtoms išlaidoms. Agentūros manymu, toks dokumentas nepagrindžia patento įsigijimo kainos dydžio, nes jame nebuvo detalizuojamos patirtos išlaidos. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. spalio 7 d. susitikimo su pareiškėjo atstovais metu, jo atstovai patikino, jog pateiks atsakovui patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jokių dokumentų nepateikė, tik patento paraiškos licencijos finansų įmonės „Mazars“ ekspertų rinkos kainos vertinimo ataskaitą, kurioje patento paraiškos licencijos kaina nurodyta jau pagal kitą metodą – ekspertų vertinimą, kuris vadovaujasi pripažintomis kainos nustatymo taisyklėmis.

8.       Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimą priėmė motyvuodamas ir argumentuodamas tuo, kad „Mazars“ atliktas vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, kaip tai aprašoma Europos Komisijos pateiktame išaiškinime, nes iš pateiktos ataskaitos matyti, kad nebuvo atliktas nepriklausomas rinkos tyrimas, neįvertintos gamybinės sąnaudos, neatlikta rinkos apklausa, neišnagrinėti konkurentai ir kita svarbi informacija, kuri yra reikalinga nepriklausomam vertinimui užtikrinti. Atsakovas teigė, kad prieš priimdamas sprendimą kreipėsi į intelektinės nuosavybės teisės ekspertus, siekdamas įsitikinti pareiškėjo pateiktu „Mazars“ vertinimo korektiškumu. Gavęs ekspertinę išvadą, jog pateiktas „Mazars“ vertinimas nepagrindžia patento paraiškos licencijos rinkos kainos, atsakovas priėmė Sprendimą šiame išlaidų vertinimo etape nepripažinti išlaidų tinkamomis. Agentūros vertinimu, pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog „Mazars“ ekspertinis vertinimas pagrindžia patento paraiškos licencijos rinkos kainą. Pareiškėjo skunde nėra teiginių dėl Agentūros atlikto ekspertinio vertinimo netinkamumo, todėl jo skundas turi būti atmestas.

9.       Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad patento paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamumo vertinimo metu jis nesilaikė gero administravimo principų. Atsakovas pažymi, kad aktyviai bendravo ir bendradarbiavo, siekdamas nustatyti patento išlaidų tinkamumą – kreipėsi į Europos Komisiją išaiškinimo, ekspertinio vertinimo bei susitiko su pareiškėjo atstovais. Atsakovo teigimu, nors Agentūros Sprendimas netenkina pareiškėjo teisėtų lūkesčių, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliekamas geras administravimas. Pasak atsakovo, ginčijamas Sprendimas priimtas atlikus ekspertinį vertinimą, todėl jis atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.

II.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „GRH LT“ skundą, panaikino Agentūros 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 ir įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktus Europos patento paraiškos licencijos įsigijimo rinkos kainos dokumentus. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 748,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad Agentūra ir pareiškėjas 2019 m. birželio 6 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Moksliniai tyrimai, skirti inovatyvių ir tvarių statybos sprendimų kūrimui“ projekto Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 sutartį Nr. S-01.2.1-LVPA-T-848-01-0015. Projekto sutarties 6.30 papunktyje šalys numatė išlygą dėl patento įsigijimo išlaidų, nes Agentūra nusprendė kreiptis į Europos Komisiją dėl Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto taikymo. Pareiškėjas Projekto įgyvendinimui įsigijo Europos patento paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) licenciją iš motininės įmonės Groupe Renouveasu Habitat International, kuri valdo 100 procentų pareiškėjo įmonės akcijų (Investuotojui priklauso minėto patento teisės). Paraiškos vertinimo metu buvo pateiktas Investuotojo komercinis pasiūlymas pareiškėjo įmonei, kurios vertė yra 500 000 Eur bei patentinių patikėtinių Hautier IP pažyma. Agentūra 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. R4-3059 pareiškėją informavo, kad 2019 m. birželio 17 d. buvo gautas Europos Komisijos išaiškinimas dėl Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto taikymo, t. y. dėl patento įsigijimo iš pareiškėjo patronuojančiosios įmonės Projekto veiklų vykdymui. Įvertinęs gautą išaiškinimą atsakovas nustatė, kad patento įsigijimo išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, jei laikomasi „ištiestos rankos“ principo, t. y. įsigyjama įprastomis rinkos sąlygomis. Nustatyta, jog patento įsigijimas dėl techninių priežasčių galimas tik iš vieno tiekėjo, taip pat paraiškos priede „Verslo planas“ numatyta, kad prototipo kūrimui reikalingas konkretus patentas, rinkos sąlygos turi būti užtikrinamos kitais metodais: 1) kainą pagrindžiant lyginamaisiais rinkos standartais; 2) nustatant kainą pagal patento sukūrimui patirtas išlaidas pridedant pagrįstą maržą arba 3) derybomis dėl intelektinės nuosavybės. 2019 m. sausio 25 d. pateiktoje patentinių patikėtinių Hautier IP išvadoje daroma išvada, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta suma jau yra įvertinta taikant išlaidų vertinimo metodą. Agentūra 2019 m. spalio 1 d. per DMS komunikavimo įrankį siųstu paklausimu dėl mokėjimo prašymo Nr. 1 pakartotinai prašė pareiškėjo nurodyti, kaip Groupe Renouveau Habitat International įmonėje buvo įvertinta intelektinės nuosavybės savikaina. Pareiškėjas 2019 m. gruodžo 2 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2, kuriame pakartotinai deklaravo patento įsigijimo išlaidas (pateiktas Finansų konsultantų tarptautinės įmonės „Mazars“ patento rinkos kainos vertinimas). Agentūra, atlikusi pareiškėjo pateiktų patento paraiškos licencijos rinkos kainos pagrindimo dokumentų ekspertinį vertinimą, priėmė sprendimą nepripažinti patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamomis finansuoti, nes pateiktas finansų įmonės „Mazars“ patentinės paraiškos licencijos rinkos kainos vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, kaip tai laikoma pagal Europos Komisijos pateiktą išaiškinimą.

12.       Teismas, vertindamas byloje kilusį ginčą dėl rinkos kainos nustatymo, atsižvelgdamas į Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto, Reglamento nuostatas gyvendinančios priemonės Nr. 01.2.1-LPVA-T-848 „Smart FDI“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 58 punkto nuostatas, pažymėjo, kad tam, jog išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, turi būti tenkinamos dvi būtinos sąlygos: 1) patentas įsigyjamas iš išorės šaltinio; ir 2) patentas įsigyjamas įprastomis rinkos sąlygomis. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos įgyvendinimo, nes iš bylos rašytinių duomenų matyti, jog per paraiškos nagrinėjimo procesą, remiantis Reglamento ir Aprašo nuostatomis bei Europos Komisijos išaiškinimu, pareiškėjo Motininė bendrovė buvo pripažinta išorės subjektu.

13.       Teismas, sistemiškai įvertinęs Reglamento 2 straipsnio 89 punkto, Aprašo 58 punkto, Komisijos komunikato Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistemos (toliau – ir Komunikatas) 29 punkto nuostatas, nurodė, kad, kai rinkos kaina negali būti nustatyta konkurso tvarka, ji gali būti nustatoma vadovaujantis kitais metodais. Šios pozicijos laikėsi ir atsakovas savo 2019 m. kovo 25 d. rašte „Dėl Paraiškos vertinimo“, kuriame pateikė eState aid QIKI išaiškinimą, susijusį su nusidėvėjimo išlaidų vertinimu. Atsakovo minėtame išaiškinime nurodoma, kad rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis įvairiais metodais, t. y. kainą pagrindžiant lyginamaisiais rinkos standartais; kaina, nustatyta pagal patento sukūrimui patirtas išlaidas ir maržą; bei derybų dėl intelektinės nuosavybės rezultatais. Todėl iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog atitiktis rinkos sąlygoms gali būti užtikrinama ne tik organizuojamu konkursu dėl patento įsigijimo, bet ir kitomis priemonėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, nepriklausomų ekspertų vertinimu ir kt. (Komunikato b) punktas)). Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra nurodoma, kokiais kriterijais remiantis nepriklausomas ekspertas, nustatydamas rinkos sąlygas bei kainą, privalo remtis (nėra nustatyto konkretaus vertinimo metodo).

14.       Teisėjų kolegija iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir proceso šalių papildomų rašytinių paaiškinimų nustatė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju patento kainos rinkos vertę įrodinėjo trimis skirtingais rinkos kainos nustatymo metodais (Hautier IP pažyma, Motininės bendrovės licencijuoto apskaitininko rašytiniu patvirtinimu bei „Mazars“ vertinimo ataskaita). Iš atsakovo ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog jame atsakovas nenurodo konkrečių argumentų, kodėl remiantis šiais trijų skirtingų subjektų atliktų skirtingais rinkos vertės nustatymo metodais, negalima pagrįsti patento kainą pagrindžiančias rinkos vertes. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai atsakovas pateikė pareiškėjui raštą dėl trūkumų šalinimo, jame neišdėstė jokių argumentų, susijusių su pateiktu pažymų netinkamumu, be to, nepaaiškino, jei šios pažymos netinkamos, kokiu rinkos kainos nustatymo metodu pareiškėjas turėjo nagrinėjamu atveju pasinaudoti, kad būtų tenkinamas prašymas dėl išlaidų finansavimo.

15.       Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog „Mazars“ ataskaita negali būti laikoma nepriklausomu ekspertiniu vertinimu pagal Reglamento nuostatas, nes nebuvo atliktas nepriklausomas rinkos tyrimas, neįvertintos gamybinės sąnaudos, neatlikta rinkos apklausa, neišnagrinėti konkurentai ir kita svarbi informacija, reikalinga nepriklausomam vertinimui užtikrinti.

16.       Teismas, įvertinęs minėtas Reglamento nuostatas, nenustatė, kad jose būtų įvardijami konkretūs metodai, kurių pagrindu turėtų būti atliekamas kainos vertinimas rinkos sąlygomis. Atsakovas ginčijamame Sprendime nepagrindė aplinkybių, kodėl būtent Agentūros, o ne pareiškėjo, nurodomi metodai yra privalomi vertinant tikrąją rinkos vertę, be to, atsakovas nepateikė jokių nuorodų į teisės aktų nuostatas, kurios įpareigotų taikyti nagrinėjamu atveju tik atsakovo nurodomos metodus. Be to, atsiliepime atsakovas nurodė, kad jis, priimdama Sprendimą, rėmėsi ir intelektinės nuosavybės teisių eksperto išvadomis, tačiau šių išvadų turinio ginčijamame Sprendime neatskleidė. Teismui iš atsakovo Sprendimo nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių abejojama „Mazars“ vertinimo ataskaitos ekspertų nešališkumu ir nepriklausomumu. Teismo nuomone, „Mazars“ ataskaitoje atlikta detali duomenų analizė, t. y. joje nustatyti pareiškėjo verslo aplinkos aspektai ir pateiktos ateities prognozės, įvertinta rinkos paklausa, technologiniai procesai bei jų įtaka rinkos sąlygoms bei kiti ekonominiai veiksniai. Todėl atsakovo teiginius, jog „Mazars“ vertinimo ataskaitoje nėra analizuojami vieši duomenys ir nėra atliktas nepriklausomas rinkos vertinimas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes šios ataskaitos tinkamumą, šiuo atveju – patento įsigijimo išlaidoms pagrįsti, patvirtina ne tik tarptautiniai standartai, bet ir formuojama teismų praktika. Be to, kaip teisingai savo rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo pareiškėjas, „Mazars“ ataskaitoje vertinimas atliktas naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą, kuris tarptautinėje praktikoje pripažįstamas tinkamu vertinant turto vertę.

17.       Teismas atkreipė dėmesį ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudenciją, kurioje nurodyta, kad nustatyti, ar sandoris atitinka rinkos sąlygas galima remiantis ir visuotinai pripažinta standartine vertinimo metodika. Diskontuotų pinigų srautų metodas yra visuotinai pripažintas bendrasis vertinimo standartas, kuris tinkamas nustatyti įprastų rinkos sąlygų vertę. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Europos Komisijos Pranešime dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, kuriame numatyta, kad taikoma plačiai pripažinta standartinė investicijų grąžos nustatymo metodika, pagal kurią apskaičiuojama vidinė grąžos norma. Europos Komisija išaiškino, jog grynąją dabartinę vertę galima įvertinti taikant tinkamą grąžą diskontuotų teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumą investicijos gyvavimo laikotarpiu.

18.       Teismas nurodė, kad kaip matyti iš „Mazars“ vertinimo ataskaitos, joje ir buvo nustatyta grynoji dabartinė vertė, todėl ataskaitoje naudojami rinkos vertės nustatymo metodai turi būti pripažinti tinkamais pagal Reglamento nuostatas. Atsakovo atsiliepimo argumentai, kad „Mazars“ vertinimas buvo atliktas pareiškėjo pateiktų duomenų pagrindu, teismo nuomone, niekaip nepaneigia „Mazars“ vertinimo ataskaitos tinkamumo. Teismas pažymėjo, jog nors ataskaitoje ir buvo vertinami pareiškėjo verslo plano duomenys, tai dar nereiškia, jog vertinimas atliktas šališkai, nes kaip jau buvo minėta, šis duomenų vertinimo metodas yra plačiai taikomas turto vertinimo praktikoje bei pripažįstamas Europos Komisijos ir ESTT. Todėl šios aplinkybės nepaneigia „Mazars“ ekspertų nepriklausomumo ir ataskaitos tinkamumo patento įsigijimo išlaidoms pagrįsti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas „Mazars“ vertinimas pagal taikytinus rinkos kainos nustatymo metodus atitinka Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatų reikalavimus, todėl jis turėjo nagrinėjamu atveju būti vertinamas pagrindžiant patento įsigijimo išlaidas.

19.       Teismas, pasisakydama dėl antrojo pareiškėjo skundo argumento, susijusio su gero administravimo principo pažeidimu, pripažino, kad atsakovas nesilaikė gero administravimo taisyklių. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Sprendimas priimtas praėjus metams po sutarties gavimo. Atsakovas, gavęs iš pareiškėjo informaciją, neįvardijo trūkumų ir sąlygų, kurioms esant patentinės licencijos įsigijimo išlaidos galėtų būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Atsakovas rašte dėl trūkumų šalinimo vieninteliu trūkumu jame įvardijo tai, kad išlaidos negali būti finansuojamos, nes Motininė bendrovė negali būti laikoma išorės subjektu, nors ir šis faktas buvo vėliau paneigtas Europos Komisijos išaiškinimu. Dėl Hautier IP pažymos, kuri buvo atsakovui pateikta pirmoji, jis jokių pastabų dėl Hautier IP pažymos netinkamumo nepateikė. Be to, atsakovas, nurodydamas pareiškėjui pateikti patento rinkos kainą pagrindžiančius įrodymus, nenurodė aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis rinkos kainos vertinimas turi būti atliktas, nors remiantis gero administravimo principu privalėjo tai padaryti.

20.       Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog jis atliko jam numatytus veiksmus ir motyvuotai argumentavo pareiškėjui, kodėl šiame išlaidų vertinimo etape negali patvirtinti patento paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamomis. Teismui nebuvo aišku, kodėl pareiškėjui įvykdžius atsakovo reikalavimus bei pateikus visuotinai pasaulyje pripažįstamų ekspertų „Mazars“ vertinimo ataskaitą, atsakovas nepripažino minėtos ataskaitos tinkamumo, tokiu būdu pažeisdamas gero viešojo administravimo principus (nenurodydamas, kokie yra pateiktų dokumentų trūkumai, nenurodydamas aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis rinkos kainos vertinimas turėtų būti atliktas, laiku nekėlė klausimų ir netikslino aplinkybių dėl pateiktų dokumentų duomenų, nesuteikė galimybės pareiškėjui susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas).

21.       Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pažymėjo, kad atsakovas įvertino ne visus pareiškėjo pateiktus dokumentus. Sprendimo turinys skiriamas išimtinai tik „Mazars“ ataskaitos turiniui aptarti, šios ataskaitos vertinimas ginčijamame Sprendime paremtas subjektyviu oficialių išaiškinimų vertinimu ir interpretavimu vieno subjekto naudai. Atsakovas Sprendime nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti vertinama „Mazars“ ataskaita kaip tinkama išlaidoms pagrįsti, kodėl rinkos tyrimas turėjo būti atliktas remiantis atsakovo nurodomais kriterijais, kodėl atsakovo atsiliepime nurodomi kriterijai nebuvo pareiškėjui nurodomi nustatant tam tikrus procedūros trūkumus ir kt. Vertinimo proceso metu atsakovui buvo pateikta ne tik „Mazars“ vertinimo ataskaita, tačiau ir kiti dokumentai, kurių visuma turėjo būti įvertinta priimant ginčijamą Sprendimą. Dar daugiau, pats atsakovas Sprendime nurodė, kad siekiant pagrįsti patentinės paraiškos licencijos įsigijimą rinkos kainą, reikalinga pateikti dokumentus, įrodančius patento sukūrimui patirtas išlaidas arba nepriklausomą tarptautinės įmonės patento kainos vertinimo ataskaitą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė atsakovui nepriklausomos tarptautinės įmonės patento kainos vertinimo ataskaitą ir kitus papildomus dokumentus, pagrindžiančius rinkos kainą, tačiau neaišku, kokiais objektyviais kriterijais remiantis atsakovas nusprendė, jog pareiškėjo pateikta ataskaita yra netinkama, ir kokius kriterijus pareiškėjo ataskaita turi atitikti tuo atveju, jeigu siekia gauti finansavimą. Teismas priėjo prie išvados, jog atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jį panaikino.

III.

22.       Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus: 2019 m. birželio 17 d. gautą Europos Komisijos išaiškinimą per eState-Aid Wiki sistemą (dokumentas anglų kalba ir išverstas dokumentas į lietuvių kalbą); Agentūros 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2019-R4-3059; Agentūros 2019 m. spalio 14 d. kreipimąsi ir gautą atsakymą į jį; projekto verslo planą (PDF dokumentas ir Excel dokumentas); pareiškėjo 2021 m. sausio 29 d. pateiktą mokėjimo prašymą, kuriame išlaidų kompensavimo būdu prašoma apmokėti 300 000 Eur ir sąskaitų apmokėjimo būdu 200 000 Eur su patento įsigijimu susijusių išlaidų.

23.       Atsakovas nurodo, kad neginčija, jog sandorio atitikimą rinkos kainai galima įrodinėti ekspertų išvadomis, ar kad patento licencijos rinkos kainos nustatymui gali būti naudojamas diskontuotų pinigų srautų metodas. Tačiau Agentūra apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ir tinkamai vertintas ekspertų ataskaitos turinys, neatsižvelgta į Agentūros nurodytus jo trūkumus, neanalizuota „Mazars“ ataskaitos įrodomoji vertė ir dėl to padaryta nepagrįsta išvada, kad „Mazars“ vertinimas pagrindžia patento įsigijimo išlaidas. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo Europos Sąjungos Bendrojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią privaloma bent jau išnagrinėti ekspertų įvertinimų turinį, kad būtų galima nustatyti jų įrodomąją vertę (Žr. 2007 m. kovo 29 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Scott prieš Komisiją, T-366/00, ECLI:EU:T:2007:99, 134 punktą). Taip pat ignoruotas ir Agentūros išaiškinimas, kad vertinimo veiksmai turi visiškai atitikti apdairumo ir atsargumo kriterijus. 

24.       Atsakovo teigimu, „Mazars“ vertinimo ataskaita neatitinka apdairumo ir atsargumo kriterijų ir negali būti vertinama kaip nepriklausoma. „Mazars“ vertinimo ataskaita negali būti pripažįstama įrodymu, jog pareiškėjo įsigytos patento licencijos vertė atitinka rinkos kainą. Vien pats ataskaitos pateikimo faktas, neatsižvelgiant į jos turinį ir tokio pobūdžio vertinimams keliamus reikalavimus, neturėtų būti pagrindu pripažinti, kad licencija yra įsigyta įprastomis rinkos sąlygomis, o jos įsigijimo išlaidos gali būti finansuojamos.

25.       Atsakovo vertinimu, nesusiję asmenys, esant palyginamai situacijai, rinkos sąlygomis neprisiimtų rizikos įsigyti patento licencijos tokiomis sąlygomis, kuriomis tai daro pareiškėjas: už licenciją mokant ne įprastinius periodinius mokėjimus (skaičiuojamus nuo pardavimo apimčių), tačiau konkrečią 500 000 Eur sumą; įsigyjant viešuosiuose registruose neįregistruotą licenciją, kuri nesuteikia teisės ginti pažeistų patento teisių teisme ir gali būti prarandama licencijos davėjui perleidus nuosavybės teisę į patentą; neįgyjant sublicencijos teisės; įgyjant teisę naudotis patentu, kuris niekada nebuvo naudotas gamybinėje veikloje, kurio panaudojimas gamyboje dar nėra aiškus, panaudojimo technologijos nėra sukurtos ir kt.

26.       Atsakovo nuomone, šiuo atveju jis pagrįstai nepripažino tinkamais ir kitų pareiškėjo pateiktų patento licencijos rinkos kainą tariamai pagrindžiančių dokumentų – Hautier IP pažymos ir Motininės bendrovės licencijuoto apskaitininko rašytinio patvirtinimo, kuriuose teigiama, jog patento sukūrimo išlaidos sudaro 592 040 Eur. Atsakovas pažymi, kad ne kartą prašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, susijusius su patento rinkos kainos nustatymu patirtų sąnaudų būdu (konkrečiai nurodydama, kokių dokumentų trūksta), tačiau pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė.

27.       Atsakovas teigia, kad teismas ignoravo Agentūros argumentus, susijusius su tuo, kad ginčo licencija nėra įregistruota viešuosiuose registruose. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui suteikta licencija būtų registruota Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure, Prancūzijos Nacionaliniame patentų registre, Europos patentų registre ar kituose Europos Sąjungos valstybių nacionaliniuose patentų registruose. Pasak atsakovo, licencijos registracija gali turėti įtakos patento naudojimo efektyvumui, o tuo pačiu ir licencijos rinkos kainai. Be to, situacija, kai licencija neregistruojama, papildomai demonstruoja pareiškėjo požiūrį į vykdomą projektą. Pareiškėjo sudaryta Patento licencijos sutartis apskritai negali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir Agentūrą, į kurią pareiškėjas kreipėsi dėl licencijos įsigijimo išlaidų kompensavimo.

28.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų Motininei bendrovei pagal Patento licencijos sutartį, kurioje numatyta pareiga atlikti antrąjį mokėjimą už Patento licenciją per 12 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo mokėjimo, taigi iki 2020 m. birželio 24 d. sąskaita antrajam mokėjimui išrašyta 2020 m. gruodžio 17 d., tačiau nėra apmokėta.

29.       Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Agentūra pažeidė gero administravimo principą; neįvardino trūkumų ir sąlygų, kurioms esant Patento licencijos išlaidos galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti; „Mazars“ ataskaitą vertino subjektyviai; nenurodė, kodėl rinkos tyrimas turėtų būti atliktas remiantis Agentūros nurodytais kriterijais; neaišku, kokiais objektyviais kriterijais remiantis, nusprendė, jog pareiškėjo pateikta ataskaita yra netinkama, ir kokius kriterijus pareiškėjo ataskaita turi atitikti tuo atveju, jeigu siekia gauti finansavimą. Atsakovo teigimu, jis aiškiai nurodė pareiškėjui, kokie papildomi dokumentai turi būti pateikiami, jeigu Patento licencijos įsigijimo kainą norima grįsti patirtomis Patento sukūrimo sąnaudomis/kaštais. Tačiau pareiškėjas šių dokumentų neteikė, vietoj to pristatė „Mazars“ ataskaitą, kurios trūkumus Agentūra nurodė savo Sprendime, pagrįstame objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, tuo pačiu įvardindama ir kai kuriuos konkrečius „Mazars“ ataskaitos teiginius (pavyzdžiui, tai, kad ataskaita buvo parengta išimtinai vidiniam užsakovo – Motininės bendrovės – naudojimui ir „Mazars“ neatsako už ataskaitos turinį, jeigu jis pateikiamas tretiesiems asmenims). Atsakovo nuomone, priimtas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir LVAT praktiką, pagal kurią sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą. Negana to, vykdydamas projekto finansavimo administravimo procedūrą, atsakovas buvo pakankamai aktyvus ir padėjo pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teisę į projekto finansavimą, suteikė informaciją, padedančią rasti tikslo siekimo būdus. Vien tai, kad prašymas dėl Patento licencijos įsigijimo išlaidų kompensavimo nebuvo patenkintas, savaime nereiškia, jog Agentūra pažeidė gero administravimo principą. Agentūra neturi pareigos už pareiškėją atlikti veiksmus, surenkant konkrečiai nurodytą informaciją, galinčią pagrįsti, jog sandoris dėl Patento licencijos įsigijimo buvo sudarytas rinkos kainomis, o pareiškėjui tokios informacijos nepateikus – Agentūra turi pareigą netenkinti prašymo dėl išlaidų kompensavimo.

30.       Pareiškėjas UAB „GRH LT“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

31.       Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes jame išsamiai išnagrinėtos bylai esminės reikšmės turinčios aplinkybės ir ištirti įrodymai, įvertinta aktuali teismų praktika ir teisės aktai. Teismo atlikta sisteminė teisinio reglamentavimo analizė parodė, jog pareiškėjo Agentūrai pateikti trys skirtingi patento rinkos kainą pagrindžiantys dokumentai pagal teisės aktų reikalavimus yra pripažįstami tinkamais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais patento rinkos vertę. Negana to, trys skirtingi subjektai, remdamiesi skirtingais rinkos vertės nustatymo metodais, pareiškėjo įsigyto patento vertę įvertino ne mažesne nei 500 000 Eur rinkos vertės kaina. Tai reiškia, kad lyginamosios analizės būdu buvo analizuojami skirtingi duomenys, naudojami skirtingi tyrimo metodai, tačiau gaunama vieninga ir analogiška išvada – patento rinkos vertė ne mažesnė nei 500 000 Eur. Tuo tarpu, Agentūra nepateikė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kodėl remiantis šiais trijų skirtingų subjektų atliktais skirtingais rinkos vertės nustatymo metodais negalima pagrįsti patento kainą pagrindžiančių rinkos verčių. Netgi atvirkščiai – Sprendime pateikiama analizė patvirtina aplinkybes, kad nepriklausomi ekspertai turi teisę savo nuožiūra pasirinkti vertinimo duomenis ir atlikti kitus jų nuožiūra vertinimui skirtus veiksmus.

32.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes dėl „Mazars“ ataskaitos nepriklausomumo. Pareiškėjo pateiktos „Mazars“ išvados sisteminė analizė rodo, jog „Mazars“ ataskaitoje buvo naudojami tarptautinėje turto vertinimo praktikoje pripažinti ir naudojami duomenų vertinimo metodai, analizuojami duomenys, galintys nustatyti patento rinkos kainą, todėl „Mazars“ vertinimas buvo atliktas nepriklausomai ir objektyviai. Be to, byloje pateikiama „Mazars“ ataskaitoje vertintų duomenų analizė pagrindžia, jog ekspertai išsamiai ir tinkamai nustatė patento rinkos vertę. Tuo tarpu, byloje nurodomi ir Agentūros keliami reikalavimai ekspertinei išvadai yra nepagrįsti teisės aktų nuostatomis ir galiojančia praktika bei neatitinka Komunikato 29 punkto ir Europos Komisijos oficialių išaiškinimų sąlygų.

33.       Pareiškėjo nuomone, Agentūra veikė nesilaikydama gero viešojo administravimo principo reikalavimų, keitė poziciją, nebendradarbiavo su pareiškėju ir tinkamai bei laiku nenagrinėjo visų su patento licencijos finansavimu susijusių teisinių ir faktinių aplinkybių, o bylos nagrinėjimo teisme metu tik bandė įvairiais būdais motyvuoti savo priimtą neteisėtą Sprendimą, kuris neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

34.       Pareiškėjas teigia, kad Agentūra nepagrįstai sieja patento licencijos įregistravimo viešuose registruose faktą su teisių ir pareigų kilimo momentu tarp šalių, t. y. pasak atsakovo, tik įregistravus patento licencinę sutartį Agentūrai atsirastų pareiga pripažinti patento licencijos įsigijimo išlaidas tinkamomis finansuoti. Pasak pareiškėjo, Agentūros pareiga finansuoti minėtas išlaidas kyla iš jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Finansavimo sutartį. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, atkreipia dėmesį, jog teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją, todėl Agentūros pateikiami argumentai yra subjektyvūs ir prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

35.       Pareiškėjas sutinka su teismo nustatytu atsakovo gero administravimo principo pažeidimu. Pareiškėjas nurodo, kad būtent Agentūros veiksmų visuma ir jos pareigos elgtis aktyviai, rūpestingai ir atidžiai, padedant ir konsultuojant pareiškėją neįgyvendinimas, lėmė gero viešojo administravimo principo pažeidimą, kas lėmė ir neteisėto Sprendimo priėmimą.

36.       Pareiškėjas pažymi, kad išsamius argumentus, paneigiančius Agentūros poziciją, jis (pareiškėjas) buvo nurodęs 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. rašytiniuose papildomuose paaiškinimuose, kuriuos teismo prašo vertinti sistemiškai kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą.

37.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Agentūra apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus ir analizuoja naujas teisines aplinkybes, kurios nebuvo pareikštos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo 26–32 punktuose (analizuojamas PMĮ ir jį detalizuojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos komentaras dėl PMĮ taikymo, GPMĮ 15 str. 2 d. įgyvendinimo taisyklės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) sandorių kainodaros gairės tarptautinėms įmonėms ir mokesčių institucijoms) pateikiamas naujas teisinis reguliavimas, kuris neva reglamentuoja įprastų rinkos sąlygų kriterijų. Tačiau tokie argumentai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, jie nėra susiję su teisiniais santykiais ir jų kvalifikavimu šiame ginče, t. y. ginčas dėl patentinės licencijos įsigijimo sandorio teisinių mokestinių pasekmių (pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėtų mokesčių, baudų ir pan.) nekyla ir jokiais aspektai nėra susijęs su bylos dalyku ir pareiškėjo pateikto skundo dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

38.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2020 m. sausio 27 d. sprendimo „Dėl projekto Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 „Moksliniai tyrimai, skirti inovatyvių ir tvarių statybos sprendimų kūrimui“ patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų“ pagrįstumo ir teisėtumo.

39.       Apeliantas teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bylos medžiagos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

40.       ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

41.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

42.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

43.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl visų bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų.

44.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esminis byloje kilusio ginčo aspektas yra tai, ar pareiškėjo pateiktas Finansų konsultantų tarptautinės įmonės „Mazars“ patento rinkos kainos vertinimas gali būti laikomas nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, kaip tai laikoma pagal Europos Komisijos pateiktą išaiškinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad FKTĮ „Mazars“ panaudotas diskontuotų pinigų srautų metodas gali būti naudojamas siekiant nustatyti patento licencijos rinkos kainą. Tačiau kartu pažymėtina, kad teismui tenka pareiga išsamiai įvertinti ekspertų ataskaitos turinį, įvertinti atsakovo nurodomus ekspertinio vertinimo ataskaitos trūkumus, t.y. išanalizuoti ekspertinio vertinimo ataskaitos įrodomąją vertę (2007 m. kovo 29 d. ES Bendrojo Teismo sprendimas Scott prieš Komisiją, T-366/00, ECLI:EU:T:2007:99, 134 punktas).

45.       Atsakovo 2020m. sausio 27d. sprendime, kuriuo buvo atmesta pareiškėjo paraiška dėl patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų finansavimo, yra nurodoma, kad FKTĮ „Mazars“ patento rinkos kainos vertinimo negalima laikyti nepriklausomu vertinimu, nes visi ataskaitoje atlikti skaičiavimai yra paremti užsakovo Groupe Renouveau Habitat International pateiktais duomenimis, kad FKTĮ „Mazars“ neanalizavo tokio tipo egzistuojančių rinkos sandorių, nors esant nepriklausomam rinkos kainos vertinimui, turėtų būti įvertinti nepriklausomi duomenys, vertinant bent kelis tos ūkio srities analogiškus sandorius, kad ataskaitoje yra aiškiai nurodyta, jog ši ataskaita negali būti pateikiama tretiesiems asmenims, jeigu nėra aiškaus rašytinio jų sutikimo, kad ataskaitos 2 lapo 1 ir 3 pastraipoje nurodoma, jog ataskaita skirta tik užsakovui ir „Mazars“ neatsakys už turinį, jei turinys bus naudojamas prieš kitus trečiuosius asmenis, kad iš pateiktos ataskaitos galima suprasti, jog „Mazars“ nevertino pirminių patento kūrimui skirtų išlaidų dokumentų. Be to atsakovas 2020m. kovo 2d. atsiliepimuose į skundą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad FKTĮ „Mazars“ patentinės paraiškos licencijos rinkos kainos vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, nes nebuvo atliktas nepriklausomas rinkos tyrimas, neįvertintos gamybinės sąnaudos, neatlikta rinkos apklausa, neišnagrinėti konkurentai ir kita svarbi informacija, reikalinga nepriklausomam vertinimui užtikrinti. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas 2020m. lapkričio 10d. papildomuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją, jog pareiškėjui suteikta licencija nėra registruota Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure, Prancūzijos Nacionaliniame patentų registre, Europos patentų registre ar kituose Europos Sąjungos valstybių nacionaliniuose patentų registruose, todėl pareiškėjo sudaryta patento licencijos sutartis negali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis, įskaitant atsakovą, ir negali būti pagrindu patirtoms išlaidoms kompensuoti. Šiuose papildomuose paaiškinimuose atsakovas taip pat nurodė eilę argumentų, kurie atsakovo nuomone patvirtina, kad FKTĮ „Mazars“ ataskaita nėra nepriklausomas vertinimas (pvz., bendrovė „Mazars“ ataskaitoje nenurodo savęs kaip turto vertintojo, todėl nėra saistoma turto vertintojo atsakomybės; vertinimo ataskaita yra skirta vidiniam motininės bendrovės GHRI, o ne išoriniam naudojimui; FKTĮ „Mazars“ ataskaitoje neprisiima atsakomybės už pateiktų skaičiavimų pagrįstumą ir t.t.).

46.       Pirmosios instancijos teismas visų šios nutarties 45 punkte nurodytų atsakovo argumentų, kuriais grindžiami „Mazars“ ataskaitos trūkumai, išsamiai nenagrinėjo ir neįvertino jų reikšmės sprendžiant dėl ekspertinio vertinimo ataskaitos įrodomosios vertės. Toks teismo sprendimo argumentavimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintinas būtinųjų teismo sprendimo motyvų, nustatytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimu.

47.       Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme atsakovo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

48.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas priimdamas ginčo sprendimą nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ginčo sprendime neįvertino pareiškėjo anksčiau pateiktų Hautier IP pažymos bei įmonės Groupe Renouveau Habitat International licencijuoto apskaitininko rašto. Pažymėtina, kad šie pareiškėjo atsakovui pateikti dokumentai buvo įvertinti ankstesniais atsakovo raštais (2019m. liepos 15d. atsakovo raštas, 2019m. spalio 1d. raštas), dėl kurių ginčo byloje nėra.

49.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

50.       Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė