Civilinė byla Nr. 2A-226/2013

Teismo proceso Nr.2-56-3-00945-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

28.1.;35.5.;42.8.;71.;106.4.;114.11.;109.;119.3.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.  

Vilnius

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. firmos „Ugrima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1021-413/2011 pagal ieškovo Jungtinių Amerikos Valstijų juridinio asmens „Polygrade L.L.C“ (toliau - „Polygrade L.L.C“) ieškinį atsakovui M. S. firmai „Ugrima“ dėl piniginio įnašo, pelno dalies, žalos ir palūkanų priteisimo.

          Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė

I. Ginčo esmė

          Ieškovas patikslintu ieškiniu (6 t., 41-58 b. l., 52-55 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo 98 360,67 Lt piniginio įnašo, 58 988,70 Lt pelno, 250 657,43 Lt žalos atlyginimo, iš viso: 408 006,80 Lt, bei 9,5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteitos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo nuo reikalavimo priteisti piniginį įnašą ir pelną sumos ir 6 proc. procesinių palūkanų. Reikalavaimą grindė 2004 m. birželio 7 d. šalių jungtinės veiklos sutartimi dėl Konsorciumo įkūrimo žemės ūkio produkcijai gaminti, įsigyti, platinti ir realizuoti (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl bendro verslo vykdymo, gauto pelno paskirstymo tvarkos bei sąlygų. Ieškovo teigimu, atsakovas minėtos veiklos gavo  2 056 460,40 Lt pajamų (be PVM) ir 263 357,70 Lt pelno, tačiau su ieškovu neatsiskaitė, taip pat pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai ieškovui negrąžino veikloje nepanaudoto piniginio įnašo dalies.

          Atsakovas prašė ieškinį atmesti motyvuodamas tuo, kad jungtinė veikla buvo nuostolinga, o jos dalyvių piniginiai įnašai panaudoti pagal tikslinę paskirtį ir sutarties nutraukimo momentui jų neliko. Be to, prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies –ieškovui „Polygrade L.L.C.” iš atsakovo M. S. firmos „Ugrima“ priteisė 89 001,11 Lt piniginio įnašo, 9,5 proc. metines palūkanas už 89 001,11 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 598,36 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė; atsakovui iš ieškovo priteisė 20 446,95 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 4.3 ir 4.5 punktus jungtinei veiklai vykdyti atsakovas įsipareigojo įnešti piniginius įnašus, žinias, darbą ir įgūdžius, o ieškovas Polygrade L.L.C.“ - žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir darbą. Šių ir kitų Sutarties reikalavimų šalys nesilaikė. 2004 m. birželio 10 d., atsakovas įmokėjo į ieškovo sąskaitą 30 000 JAV dolerių ((84 618 Lt) 1 t.,  89 b. l.; 3 t. , 168 b. l.), o ieškovas „Polygrade L.L.C.“ per 2004 m. lapkričio 8 d. – 2004 m. lapkričio 29 d. laikotarpį, keturiais mokėjimų pavedimais, į atsakovo sąskaitą įmokėjo 72 425 JAV dolerius ir 70 000 EUR arba 433 014,95 Lt (1 t., 68, 72 b. l.; 3 t., 168 b.l.). Kadangi iki Sitarties šalių nesiejo jokie santykiai, teismas laikė, kad atsakovas ieškovui pervedė 30 000 JAV (84 618 Lt) dolerių bendrai veiklai ir nustatydamas ieškovo įnašą į jungtinę veiklą šią sumą atėmė iš ieškovo atsakovui sumokėtos laikydamas, kad ieškovo įnašas į bendrą veiklą sudarė 348 396,95 Lt (433 014,95 – 84 618 Lt). Pagal Sutartį atsakovas iš AB „Jonavos grūdai“, AB „Akmens meistrai“ ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (toliau – Agentūra) už 1 895 401,44 Lt (be PVM) nupirko 4866,67 tonų  grūdų. Teismas rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis, nes juose į prekės savikainą pagrįstai įtrauktos ir 102 921,93 Lt išlaidos, susijusios su grūdų saugojimu, transportavimu ir kt. (3 t. 3, 160-161 b. l.). Teismas nustatė, kad dalis grūdų ir paslaugų 2005 m. liepos 29 d. buvo parduota Agentūrai už 383 716,45 Lt (be PVM) ir velesnis 1174,63 t grūdų įsigijimas buvo finansuojama jau iš šių lėšų. Tokiu būdu teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo įnašais buvo finansuojama 1 511 684,99 Lt (be PVM) dydžio grūdų įsigijimo savikainos dalis (1 895 401,04 Lt pirktų grūdų vertė be PVM – 383 716,45 Lt piniginės lėšos, gautos iš Agentūros), todėl sprendė, kad atsakovo piniginis įnašas į Konsorciumo jungtinę veiklą sudarė 1 163 288,04 Lt (1 511 684,99 – 348 396,95 Lt ieškovo įnašo dalis), t. y., proporcine išraiška ieškovo 383 716,45 Lt piniginis įnašas sudarė 25,4 proc., o atsakovo 1 163 288,04 Lt įnašas - 74,6 proc. jungtinės veiklos dalyvių piniginių įnašų sumos.

Teismas taip pat nustatė, kad visi šalių piniginiai įnašai buvo panaudoti grūdų pirkimui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti įnašo dalį nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, ieškovas reikalavimą priteisti piniginio įnašo ir pelno dalis sieja ne su ieškovo nepanaudota grūdų pirkimui įnašų dalimi, bet su atsakovo už prekybą grūdais gautomis pajamomis (6  t., 42-44 b. l.). Teismas nustatė, kad už prekybą grūdais atsakovas gavo 983 474,37 Lt pajamų, be to, pagal PVM įstatymą įgijo teisę susigrąžinti iš valstybės biudžeto 260 412,03 Lt PVM permoką (arba netiesiogines pajamas) (3 t., 29, 162-166 b.l.). Gaudamas 983 474,37 Lt dydžio pajamas, atsakovas patyrė 102 921,93 Lt grūdų saugojimo, transportavimo, muitinės procedūrų ir kitų išlaidų (3 t., 160-161 b.l.), todėl laikė, kad atsakovo grynosios pajamos už prekybą grūdais sudarė 880 552,44 Lt ( 983 474,37 - 102 921,93 ) ir 260 412,03 Lt sudarė netiesioginės pajamos, iš viso: 1 140 964,47 Lt. Prekyba su pirkėju „Minskij mielkombinat“ buvo pelninga ir atsakovas uždirbo 150 063,21 Lt (527 249,12 Lt (grųdų pardavimo kaina)  – 377 185,91 Lt (grudų įsigijimo kaina)) grynųjų pajamų (3 t., 164 b. l., 6 t., 46 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo įnašas į jungtinę veiklą sudarė 1 163 288,04 Lt, o faktiškai pagal Sutartį iš prekybos grūdais jis gavo 1 140 964,47 Lt, teismas sprendė, kad atsakovas susigrąžino beveik visą (98 proc.) savo įnašo dalį. Teismas laikė, kad atsakovo teisė į grąžintiną iš valstybės biudžeto 260 412,03 Lt PVM permoką negali būti pripažinta konsorciumo pelnu, todėl Sutarties 5.1.5. punkto reikalavimai negali būti taikomi ir ieškovo reikalavimas priteisti 58 988,70 Lt pelno, laikytinas nepagrįstu.

Kadangi ieškovo įnašas sudarė 348 396,95 Lt, o atsakovas 2005 m. spalio 17 d. grąžino ieškovui 134 659,20 Lt (39 000 EUR ), teismas sprendė, kad ieškovui negrąžinta įnašo dalis yra 213 737,75 Lt (348 396,95 - 134 659,20) arba 61,35 proc. viso įnašo. Tuo pačiu nustatė, kad šalys nesilaikė Sutarties sąlygų, kiek tai liečia jų įnašus į konsorciumo veiklą, todėl pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, jų turtas turėtų būti dalijamas pagal CK 6.978 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kadangi atsakovo grynąsias pajamas už prekybą grūdais sudarė 880 552,44 Lt, kurių didžiąją dalį (745 893,24 Lt (grynosios pajamos 880 552,44 – ieškovui išmokėta 134 659,20 Lt suma) susigrąžino atsakovas, o ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje sudarė 25,4 proc. įnašų sumos, iš Konsorciumo pabaigoje 880 552,44 Lt turėtų pajamų ieškovui tenkanti dalis sudarytų 223 660,31 Lt (348 396,95 Lt įnašas x 25,4 proc.), o atsakovui - likusi - 656 892,13 Lt dalis. Grąžinus ieškovui 134 659,20 Lt, negrąžinta piniginių lėšų dalis sudarytų 89 001,11 Lt (223 660,31 Lt - 134 659,20 Lt). Teismas nustatė, kad ieškovui nebuvo žinoma ir prieinama informacija apie atsakovo gautas pajamas pagal jo sudarytus sandorius su trečiaisiais asmenims, už prekybą grūdais pajamos (išlaidos) nebuvo paskirstomos, todėl pripažino, kad ieškovas iki Konsorciumo pabaigos įgijo teisę į dalį atsakovo gautų pajamų ir laikė, kad reikalavimas dėl 98 360,67 Lt piniginio įnašo grąžinimo pagrįstas ir tenkintas 89 001,11 Lt dydžio dalyje.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad dėl Konsorciumo negautų 1 131 519,85 Lt pajamų iš valstiečių ūkio „Nechačevskoje“ jungtinės veiklos dalyvių veikla buvo nuostolinga, nes pagal neįvykdytą Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo ūkio teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimą, šalys proporcingai savo įnašų daliai įgijo turtinę reikalavimo teisę, nors ši suma ir yra neišieškota.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti 250 657,43 Lt žalą, kurią ieškovas grindė atsakovo be kitų partnerių pritarimo sudarytų su Baltarusijos Respublikos valstiečių ūkiu „Nechačevskoje“ Konsorciumui nuostolingų sandorių, nes ieškovas šalių 2005 m. birželio 15 d. susitarimu prisiėmė visą riziką ir įsipareigojo padengti visus nuostolius, susijusius su 3500 tonų grūdų pirkimu ir pardavimu, tame tarpe pirkimo-pardavimo kainų skirtumus, kitas išlaidas, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias su grūdų pirkimu ir pardavimu (3 t., 7 b. l.). Ieškovui buvo žinoma apie atsakovo sandorius su Baltarusijos Respublikos valstiečių ūkiu „Nechačevskoje“ ir jų vykdymą, todėl laikė, kad ieškovas neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo. Be to, ieškovui apie sandorių nuostolingumą su valstiečių ūkiu „Nechačevskoje“, nepriklausomai nuo atsakovo nuomonės pasikeitimo dėl šalių jungtinės veiklos teisinių santykių kvalifikavimo,  buvo žinoma arba turėjo būti žinoma dar 2006 m. – 2007 m. (3 t., 36-40, 153 b. l.), o ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas tik 2011 m. kovo 24 d., t. y., praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškovas šio termino neprašė atnaujinti, o atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį, teismas konstatavo, kad ir šiuo pagrindu reikalavimo dalis dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinama.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas M. S. firma „Ugrima“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iki Konsorciumo sutarties pabaigos buvo gautos pajamos iš jungtinės veiklos. Ankstesniais teismų sprendimais nustatyta, kad jungtinė veikla buvo nuostolinga, o visi partnerių piniginiai įnašai buvo panaudoti jungtinėje veikloje ir jų nebėra likę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis). Šie teismo sprendimai sukėlė CPK 18 strapsnyje, 182 straipsnio 2 punkte bei 279 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes - teismo sprendimo privalomumo, res judicata ir prejudicinę galią). Be to, ieškovas reikalavimą dėl piniginių įnašų priteisimo patikslintame ieškinyje grindžia Konsorciumo sutarties 4.10 ir 10.4 punktuose įtvirtintais įsipareigojimas, t. y. pasibaigus/nutraukus Sutartį grąžinti tik faktiškai nepanaudotą įnašą (ar nepanaudotą įnašo dalį). Taigi, pasibaigus Sutarčiai galėjo būti grąžinti tik nepanaudoti įnašai. Kadangi ieškovo įnašas buvo panaudotas vykdant Sutartį, nėra pagrindo priteisti ieškovui jo įnašo.

2. Teismas teisingai nustatė šalių įnašų dydžius, tačiau neteisingai paskaičiavo procentines jų išraiškas. Ieškovo piniginis įnašas bendroje šalių įnašų masėje sudarė ne 25,4 proc., o 23,05 proc., atsakovo ne 74, 60 proc. o 76,95 proc.

3. Sutarties 5.1.6 p. šalys susitarė, kad tarp jų bus skirstomas tik pelnas, iš gauto pelno išskaičiavus išlaidas ir nuostolius. Remiantis ataskaitos Lentele Nr. 5, šalių bendros veiklos rezultatas sudarė 911 921,01 Lt nuostolio. Visus šiuos nuostolius 2005 m. birželio 15 d. šalių susitarimu įsipareigojo padengti ieškovas. Nepaisant to, atsakovas ieškovui 2005 m. spalio 17 d. pervedė 134 659,20 Lt (39 000 eurų). Ši piniginė išraiška sudaro ieškovui priskirtus 23,05 proc. bendros veiklos pajamų, kurios faktiškai nebuvo panaudotos bendroje veikloje po jų gavimo. Tokiu būdu tarp šalių liko dalintina tik nerealizuota turtinė teisė išsiieškoti iš Baltarusijos ūkio „Nechačevskoje“ priteistas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo siekinat išspręsti jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo padarinius – padalinti iki šiol nerealizuotą teisę – išsiieškoti iš Baltarusijos ūkio priteistas lėšas ir pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį, kasacinio teismo išaiškinimai yra privalomi teismui iš naujo nagrinėjančiam bylą.  

4. Ieškovui patikslinus ieškinį buvo reikalaujama kitokių sumų priteisimo, papildomai buvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl apelianto nuomone, tai buvo pareikštas naujas ieškinys, kuris negalėjo būti vertintinas kaip patikslintas.  

5. Kadangi ieškovas tikslindamas ieškinį pateikė iš esmės naują ieškinį, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, procesinės palūkanos priteistinos nuo 2011 m. kovo 24 d., t. y. nuo naujo patikslinto ieškinio priėmimo dienos. Dėl to, Vilibor palūkanų norma taip pat turėtų būti perskaičiuota.

6. Apelianto nuomone, šiuo atveju, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas nėra taikytinas, nes šis įstatymas taikomas tik sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Tuo tarpu šalių tokia veikla nesiejo, todėl teismas nepagrįstai ieškovui priteisė 9,5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško išvykdymo.

7. Atsakovas 2010 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu teismui pateikė rašytinį įrodymą,  kad ieškovas yra nebeegzistuojantis juridinis asmuo. Procesiniuose dokumentuose nurodytos ieškovo sąskaitos neegzistuoja, ieškovą atstovauja neįgalioti asmenys. Ieškovas nėra civilinį procesinį veiksnumą CPK 38 straipsnio l dalies prasme turintis juridinis asmuo, todėl iškyla civilinės bylos nutraukimo būtinybė arba ieškinio palikimas nenagrinėtu.

          Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

          Pagal apeliaciniame skunde suformuluotus pagrindus, šioje apeliacijoje keliami jungtinės veiklos sutarties turinio aiškinimo, faktinių aplinkybių dėl šalių proporcinių įnašų į jungtinę veiklą nustatymo, jų panaudojimo (grąžinimo), ankstesnių teismų procesinių sprendimų res judicata ir prejudinė galia, procesinių palūkanų ir ieškovo subjektiškumo klausimai. 

          Dėl jungtinės veiklos sutarties turinio aiškinimo.

          Pagal CK nuostatas, jungtinės veiklos sutartimi keli asmenys, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinais, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, įstatymui neprieštaraujančiam tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Jungtinės veiklos sutarties dalyku gali būti įvairi bendra veikla, dėl kurios gali būti sukurti materialūs ir nematerialūs bendros veiklos produktai (rezultatai). Veikiant pagal jungtinės veiklos sutartį, remiantis sutarties nuostatomis, proporcingai dalijamas sutarties pagrindu gautas pelnas ir patirti nuostoliai.

Nagrinėjamu  atveju,  šalys  2004 m. birželio 7 d.  sudarė  jungtinės  veiklos  (Konsorciumo) sutartį  dėl  Konsorciumo  įkūrimo  žemės  ūkio  produkcijai  gaminti,  įsigyti,  platinti  ir  realizuoti (1 t., 8-14 b. l.).  Pagal Sutarties 4.3 ir 4.5 punktus jungtinei veiklai vykdyti atsakovas įsipareigojo įnešti piniginius įnašus, žinias, darbą ir įgūdžius, o ieškovas - žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir darbą.  Šalys susitarė dalintis faktiškai gautą pelną, kuris apskaičiuojamas iš realiai gautų pajamų atėmus visas turėtas išlaidas ir nuostolius (Sutarties 5.1.5; 5.1.6; 5.1.7 p.).  Kaip teisingai pažymi apeliantas, Sutarties 4.10 punkte šalys numatė, kad piniginį įnašą gavusi šalis turi grąžinti įnašą perdavusiai šaliai nepanaudotą piniginio įnašo dalį,  proporcingą įneštam kiekvienos šalies įnašui, jeigu  nustatytu  terminu  jis  nebuvo  panaudotas, o  pagal  Sutarties 10.4 p.,  pasibaigus  Sutarčiai, susitarė grąžinti likusius nepanaudotus piniginius įnašus juos perdavusiems partneriams. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas priteisti pelno dalį yra nepagrįstas, tuo tarpu, reikalavimas priteisti nepanaudotą įnašo dalį tenkintinas 89 001,11 Lt dalyje. Apelianto teigimu, visi šalių įnašai buvo panaudoti juntinėje veikloje, o veikla buvo nuostolinga, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja jungtinės veiklos pelno dalies, taip pat nepagrįstai reikalauja sugrąžinti jungtinėje veikloje nepanaudotą įnašo dalį, nes tarp šalių liko dalintina tik nerealizuota turtinė teisė - išsiieškoti iš Baltarusijos ūkio „Nechačevskoje“ priteistas lėšas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Dėl šalių proporcinių įnašų į jungtinę veiklą nustatymo, jų panaudojimo (grąžinimo).

Byloje nustatyta, kad Sutarties 1.7 . punktu, ieškovui buvo suteikta teisė pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, t. y., vedančiuoju jungtinės veiklos dalyviu turėjo būti ieškovas. Bylos duomenys liudija, kad 2004 m. birželio 10 d., atsakovas įmokėjo į ieškovo sąskaitą 30 000 JAV dolerių (arba 84 618 Lt) (1 t., 89 b. l.; 3 t.,  168 b. l.). Tačiau tarp šalių susiklostė priešinga situacija, vedančiuoju jungtinės veiklos dalyviu tapo atsakovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2004 m. lapkričio 8 d. iki 2004 m. lapkričio 29 d. keturiais mokėjimų pavedimais į atsakovo sąskaitą įmokėjo 72 425 JAV dolerius ir 70 000 EUR (arba 433 014,95 Lt) (1 t., 68, 72 b. l.; 3 t., 168 b. l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iki Sutarties sudarymo šalių nesiejo jokie kiti komerciniai ir civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo piniginį  įnašą į jungtinę veiklą sumažino atsakovo jam sumokėta 84 618 Lt (30 000 JAV dolerių) suma ir laikė, kad ieškovo piniginis įnašas į juntinę veiklą sudarė 348 396,95 Lt (433 014,95 Lt – 84 618 Lt). Apeliantas pritaria tokiai teismo išvadai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Sutartį atsakovas iš AB „Jonavos grūdai“, AB „Akmens meistrai“ ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros už 1 895 401,44 Lt (be PVM) nupirko 4 866,67 t grūdų (1 792 479,51 Lt grudų kaina (6 t., 46 b. l.), ir 102 921,93 Lt grūdų saugojimo, transportavimo ir kt. išlaidos (3 t., 160-161 b.l.)). Konsorciumas 2005 m. liepos 29 d. už 383 716,45 Lt (be PVM) Agentūrai pardavė 1 174,63 tonus grūdų ir transporto paslaugų. Vėlesni grūdų pirkimai buvo finansuojami būtent iš Agentūros gautų lėšų (383 716,45 Lt). Šalys tokiai pozijai pritarė, todėl teismas laikė, kad ieškovo ir atsakovo įnašais buvo finansuojama 1 511 684,99 Lt (be PVM) grūdų įsigijimo savikainos dalis (1 895 401,04 Lt pirktų grūdų vertė be PVM  – 383 716,45 Lt lėšos, gautos iš Agentūros). Tokiu būdu apskaičiavo, kad atsakovo piniginis įnašas į jungtinę veiklą sudarė 1 163 288,04 Lt (1 511 684,99 Lt grudų įsigijimo savikaina – 348 396,95 Lt ieškovo įnašo dalis) ir sprendė, kad proporcine išraiška ieškovo 348 396,95 Lt piniginis įnašas sudarė 25,4 proc., o atsakovo 1 163 288,04 Lt įnašas - 74,6 proc. jungtinės veiklos dalyvių piniginių įnašų sumos. Apeliantas pripažįsta, kad ieškovo įnašas sudarė 348 396,95 Lt, o atsakovo – 1 163 261,04 Lt, iš viso 1 511 657,99 Lt, tačiau nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo šalių įnašus proporcine išraiška bendroje 1 511 657,99 Lt šalių įnašų masėje, todėl ieškovo įnašo dalis sudarė ne 25,4 proc, o 23,05 proc., ir atsakovo įnašo dalis sudarė ne 74,6 proc., o 76,95 proc. Teisėjų kolegija pritaria šiems apelianto argumentams, kad apskaičiuojant proporcines išraiškas buvo padarytos skaičiavimo klaidos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo įnašas į jungtinę veiklą skaičiuotinas ne nuo 348 396,95 Lt sumos.

Minėta, kad ieškovas nuo 2004 m. lapkričio 8 d. iki 2004 m. lapkričio 29 d. keturiais mokėjimų pavedimais į atsakovo sąskaitą įmokėjo 72 425 JAV dolerius ir 70 000 EUR (arba 433 014,95 Lt) (1 t., 68, 72 b. l.; 3 t., 168 b. l.). Iš šios sumos atėmus atsakovo ieškovui 2004 m. birželio 10 d., pervestus 30 000 JAV dolerių ( arba 84 618 Lt) (1 t., 89 b. l.; 3 t.,  168 b. l.), ieškovo piniginis įnašas į juntinę veiklą sudarė 348 396,95 Lt (433 014,95 Lt – 84 618 Lt). Atsakovas konsorciumo vardu nuo 2004 m. spalio 15 d. iki 2005 m. gegužės 5 d. iš UAB „Jonavos grūdai“ ir UAB „Akmenės meistrai“ už 1 415 293,6 Lt įsigijo 3 692,04 tonus grudų (6 t., 46 b. l.). 2 692,04 tonus grudų nuo 2005 m. balandžio 21 d. iki 2005 m. birželio 22 d. už 1 204 028,6 Lt pardavė Baltarusijos ūkiui „Nechačevskoje“, kuris neatsiskaitė su konsorciumu ir 2005 m. liepo 29 d. 998,26 tonas grudų už 360 292 Lt pardavė Agentūrai, taip pat už 23 079,77 Lt Agentūrai suteikė transportavimo paslaugų. Iš viso iš Agentūros gauta 383 371,7 Lt, tačiau įvertinus grudų įsigijimo vidutinę kainą (383,33 Lt) ir kainą, už kurią Agentūrai buvo parduoti grūdai (360,92 Lt), matyti, kad Agentūrai grūdų pardavimas nebuvo pelningas. Be to, atsakovas 2005 m. spalio 17 d. grąžino ieškovui 134 659,20 Lt (39 000 EUR ). Taigi ieškovui liko negrąžinta 213 737,75 Lt (348 396,95 - 134 659,20) įnašo dalis, kuri pagal proporcinę išraišką sudaro tik 16,47 proc. šalių įnašų masėje.            Įvertinus sandorių seką matyti, kad nepasant to, kad Baltarusijos ūkis „Nechačevskoje“ su konsorciumu neatsiskaitė, konsorciumas toliau vykdė veiklą iš likusių lėšų, t. y., iš Agentūros gautų 383 371,7 Lt pardavus Agentūrai grūdus ir suteikus transportavimo paslaugas ir nuo 2005 m. lapkričio 30 d. konsorciumas keturiais sandoriais bei skirtingais kiekiais už 377 185,91 Lt įsigijo 1 174,63 tonus grūdus šį kartą jau iš Agentūros ir tokiomis pačiomis partijomis už 527 249,12 Lt pardavė juos kitam Baltarusijos Respublikos juridiniam asmeniui – SOOO „Minskij melkombinat”, ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas uždirbo 150 063,21 Lt (3 t., 164 b. l., 6 t., 46 b. l.). Taigi, nors pirmasis pirkėjas Baltarusijos ūkis „Nechačevskoje“ neatsiskaitė su konsorciumu, antrajam pirkėjui - Agentūrai grūdai buvo parduoti nepelningai, vis tik Agentūrai atsiskaičius su konsorciumu ir šiam susigrąžinus dalį įnašų, pastarojo žinioje buvo 383 371,7 Lt konsorciumo lėšų, iš kurių atsakovas ieškovui grąžino 134 659,20 Lt (39 000 eurus) ir iš likusių lėšų tokiau vykdė veiklą ir gavo pelną. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarant sandorius su Baltarusijos ūkiu „Nechačevskoje“ ir Agentūra (pardavus Agentūrai grūdus), ieškovo įnašo dalis sudarė 23,05 proc., o atsakovo 76,95 proc., tačiau ieškovui grąžinus 134 659,20 Lt (39 000 eurus), ieškovo įnašo dalis sumažėjo iki 16,47 proc.

Pagal Sutarties 5.1.6 punktą, pelnas, nuostoliai ir išlaidos turėjo būti paskirstomi šalims už kiekvieną mėnesį, ne vėliau, kaip iki sekančio mėnesio 15 d. Vadovaujantis minėta Sutarties nuostata, pirmajam pirkėjui Baltarusijos ūkiui „Nechačevskoje“, neatsiskaičius su konsorciumu ir išieškojus tik dalį investuotų lėšų, šalims proporcingai turėtų būti paskirstyta išieškota 21 000 eurų suma (arba 72 508,80 Lt) pagal tokias proporcijas – ieškovui 23,05 proc., ir atsakovui 76,95 proc. Tokiomis proporcijomis šalims paskirstytina ir iš Baltarusijos ūkio „Nechačevskoje“ neišieškota 1 131 519,85 Lt skola. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovas 2005 m. birželio 15 d. šalių susitarimu (5 t., 7 b. l.) ir prisiėmė pareigą padengti visus nuostolius, susijusius su 3 500 tonų grūdų pirkimu – pardavimu, teisėjų kolegijos vertinimu, vienam juntinės veiklos dalyviui priskirti visus nuostolius ir išlaidas, o kitam pripažinti tik teisę į pelną, proporcingai įneštai įnašo daliai, būtų nesąžinga ir toks pelno – nuostolių paskirstymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. ). Be to, CK 6.974 straispnio 2 dalis numato, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja.  

Minėta, kad Agentūrai atsiskaičius su konsorciumu, pastarojo žinioje buvo 383 371,7 Lt konsorciumo lėšų, iš kurių atsakovas ieškovui grąžino 134 659,20 Lt (39 000 eurus) ir iš likusių 248 712,5 Lt tokiau vykdė veiklą. Ieškovo įnašas 2005 m. spalio 17 d. jam sugrąžinus 134 659,20 Lt (39 000 EUR ), proporcine išraiška sumažėjo iki 16,47 proc. (348 396,95 Lt – 134 659,20 Lt = 213 737,75 Lt). Veiklos metu konsorciumas turėjo 102 921,93 Lt išlaidų, susigrąžino 260 412,03 Lt PVM permoką ir gavo 150 063,21 Lt pelno (nuo 2005 m. lapkričio 30 d. konsorciumas keturiais sandoriais įsigijo grudų už 85 270,87 Lt - pardavė už 119 195,84 Lt; įsigijo už 108 471,09 Lt – pardavė už 151 626,26 Lt; įsigijo už 102 867,72 Lt – pardavė už 143 793,58 Lt; įsigijo už 80 576,23 Lt – pardavė už 112 633,44 Lt). Apeliantas neginčija turėtų išlaidų sumos, todėl teisėjų kolegija laiko ją teisinga. Taigi, faktinės bylos aplinkybės liudija, kad pirmąjam pirkėjui Baltarusijos ūkiui „Nechačevskoje“ neatsiskaičius su konsorciumu, nebuvo prarastos visos lėšos (visi įnašai), sekantis pirkėjas – Agentūra atsiskaitė su konsorciumu, ir šiomis lėšomis (dalimi jungtinės veiklos lėšų) buvo toliau vykdoma veikla, gautas pelnas, susigražinta PVM permoka. Taigi šios lėšos liko atsakovo žinioje, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad juntinės veiklos pabaigoje neliko dalintino turto (įnašų dalies). Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti pelno dalį yra nepagrįstas. Dalintu turtu taip pat pripažintina iš Baltarusijos ūkio „Nechačevskoje“ išieškota 21 000 eurų suma (arba 72 508,80 Lt) (ieškovui tenkanti dalis sudaro 16 713,27 Lt (23,05proc.)) ir neišieškota 1 131 519,85 Lt skola iš Baltarusijos ūkio „Nechačevskoje“ (ieškovui tenkanti dalis sudaro 260 815, 32 Lt (23,05 proc.)), kadangi ieškovo įnašas iki 2005 m. spalio 17 d. 134 659,20 Lt (39 000 EUR ) įnašo dalies grąžinimo, sudarė būtent tokias proporcijas.

          Taigi, jungtinės veiklos pabaigoje šalims turėtų būti proporcingai padalijamas 145 844,78 Lt likusi iš veiklos suma (383 371,7 Lt iš Agentūros gautos lėšos – 134 659,20 Lt ieškovui grąžinta įnašo dalis) - 102 867,72 Lt turėtos išlaidos = 145 844,78 Lt) (ieškovui tenkanti dalis sudaro 24 020,60 Lt (16, 47 proc.)). Taip pat turėtų būti padalintas 150 063,21 Lt pelnas (ieškovui tenkanti dalis - 24 715,41 Lt (16,47 proc.)) ir susigrąžinta 260 412,03 Lt PVM permoka (ieškovui tenkanti dalis – 42 822 Lt); iš Baltarusijos ūkio „Nechačevskoje“ išieškota 72 508,80 Lt skolos dalis (ieškovui tenkanti dalis sudaro 16 713,27 Lt (23,05proc.)) ir  neišieškota 1 131 519,85 Lt skola iš Baltarusijos ūkio „Nechačevskoje“ (ieškovui tenkanti dalis sudaro 260 815, 32 Lt (23,05 proc.)). Ieškovui tenkanti dalis iš viso sudaro 108 271,28 Lt ir  260 815,32 Lt neiškota turtinė teisė.

          Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 89 001,11 Lt piniginio įnašo. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas palankesnis apeliantui, nei apeliacinės instancijos teismo išvados. Tačiau apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo šioje byloje buvo paduotas tik vienos iš šalių – atsakovo. CPK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju (apeliacinės instancijos teismo sprendimas, priimtas ginant viešąjį interesą, nelaikytinas blogesniu sprendimu). Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka nagrinėjama trečią kartą. Byloje pakanka duomenų nustatyti faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl pelno ir įnašų dalies priteisimo paliekamos nepakeistos.

          Dėl ankstesnių teismų procesinių sprendimų res judicata ir prejudinės galios.

Apelianto teigimu ankstesniais teismų sprendimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis) nustatyta, kad jungtinė veikla buvo nuostolinga, o visi partnerių piniginiai įnašai buvo panaudoti jungtinėje veikloje ir jų nebėra likę. Šie teismo sprendimai sukėlė teismo sprendimo privalomumo, res judicata ir prejudicinę galią, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovui priteisti piniginio įnašo. Be to, jungtinės veiklos sutarties 4.10 ir 10.4 punktuose įtvirtintas įsipareigojimas grąžinti tik faktiškai nepanaudotą įnašą. Kadangi ieškovo įnašas buvo panaudotas vykdant Sutartį, nėra pagrindo priteisti ieškovui jo įnašo.

          Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas;2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įsiteisėjusio teismo sprendimo savybių tarpusavio santykio pasisakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N. , bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Hronas“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-579/2012).

          Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2010 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-69/2009, kuria apeliacinės instancijos teismas pripažino jungtinę veiklą buvus nuostolinga, pažymėdamas, jog neatsleista bylos esmės, nes pareikšti reikalavimai netinkamai kvalifikuoti. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal ieškovų pareikštus reikalavimus dėl pelno, gauto iš jungtinės veiklos priteisimo, bylos nagrinėjimo dalyką sudarė gauto pelno pagal kiekvieną sandorį nustatymas bei pelno paskirstymas. Taip pat pripažino, kad reikalavimas priteisti pelno dalį yra neatskiriamai susijęs su reikalavimu priteisti vienam iš kasatorių jo piniginį įnašą pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai. Atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo tirtos ir nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, koks turtas yra bendroji partnerių nuosavybė. Taigi negalima sutikti su apelianto argumentais, kad įsiteisėjusiais ankstesniais procesiniais sprendimais buvo pripažinta jungtinė veikla nuostolinga, todėl apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi minėtų sprendimų res judicata ir prejudicine galia. 

          Dėl Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo.

          Vadovaujantis CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnių nuostatomis skolininkas, kuris iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti įstatymo arba sutarties nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas – reglamentuoti palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai (Įstatymo 1 str. 1 d.). Šis Įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Įstatymo 1 str. 2 d.). Palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.).

          Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis normomis, apskaičiavo ir priteisė ieškovui procesines palūkanas, neįvertinęs, jog šalių nesiejo minėto Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisiniai santykiai. Taigi, sutiktina, su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas, rėmėsi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ir ieškovui iš atsakovo priteistos 9,5 proc. procesinės palūkanos mažintinos iki 6 proc.  (CK 6.210 str. 2 d.). 

          Tačiau teisėjų kolegija nesutika su apelianto argumentais, kad procesinės palūkanos turėtų būti priteistos nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos. Atsakovui reikalavimai dėl pelno dalies, nepanaudoto įnašo dalies ir procesinių palūkanų priteisimo pareikšti 2006 m. kovo 24 d. Ieškovas, 2011 m. tikslindamas ieškinį tik papildė ieškinį nauju reikalavimu, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus. Pareištas naujas reikalavimas neatsiejamai susijęs su ieškovo reikalavimais dėl pelno dalies ir nepanaudoto įnašo dalies priteisimo, todėl negalima sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė patikslintą ieškinį, ar kad buvo pakeistas ieškinio dalykas ir pagrindas. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos.

          Dėl ieškovo subjektiškumo.

Apelianto teigimu, atsakovas 2010 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu teismui pateikė rašytinį įrodymą, kad ieškovas yra nebeegzistuojantis juridinis asmuo. Pasak apelianto, procesiniuose dokumentuose nurodytos ieškovo sąskaitos neegzistuoja, ieškovą atstovauja neįgalioti asmenys, todėl civilinė byla turėjo būti nutraukta arba ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Apeliantas šį reikalavimą kėlė taip pat ir pirmosios instancijos teisme.  Tuo tarpu, ieškovas siekdamas paneigti šiuos argumentus pateikė JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės vartotojų ir priežiūros reikalų departamento 2010 m. gruodžio 7 d. pažymėjimą, kuriuo nustatyta, kad vadovaujantis Departamento Akcinių bendrovių skyriui pateiktomis pagal Kolumbijos apygardos Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymą privalomomis ataskaitomis „Polvgrade L.L.C.“ yra geros finansinės padėties, tinkamai valdoma bei veikianti įmonė. Pažymėjime nurodyta, kad „Polygrade L.L.C.“ įstatai Departamente gauti ir priimti 2001 m. lapkričio 2 d.. Šis pažymėjimas pasirašytas kompetentingo pareigūno, jo parašo bei antspaudo tikrumas patvirtinti apostile (5 t., 175-178 b. l.) (CPK 197 str. 2 d.). 2010 m. gegužės 31 d. Įgaliojimu, patvirtintu bendrovės „Star gruop finance holdings, inc“, kuri pagal pateiktus įrodymus yra ieškovo „PolyGrade L.L.C.“ steigėja ir vienintelė akcininke, ieškovo įgaliotam asmeniui Igors Korotkovs suteikta teisė įmonės vardu pradėti teisines procedūras ir veikti taip, kaip Bendrovė veiktų per Direktorių tarybą arba narių susirinkimą, su pergaliojimo teise (Įgaliojimo 6, 7, 8 punktai) (CK 2.137 str. 1 d., CK 2.146 str. 1 d., 2.147 str. 1 d. 3 p.). Įgaliotinio ir perįgalioto asmens - atstovo pagal pavedimą (advokato) - tarpusavio santykiai įforminti laikantis CPK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimų (4 t., 62 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad minėta atstovavimo sutartis būtų nutraukta. Taigi, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepagrindė savo argumentų, kad ieškovas yra nebeegzistuojantis juridinis asmuo ir atsirado aplinkybės spręsti klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo ar ieškinio palikimo nenagrinėtu (3 t.,  141 b. l., 4 t., 19, 33 b. l.).

Dėl bylos baigties.

Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas negali priimti sprendimo bloginančio apelianto padėtį ( CPK 313 str.), teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą , kadangi procesinių palūkanų normos sumažinimas nuo 9,5 proc. iki 6 proc. nelaikytinas skundžiamo teismo sprendimo esmės keitimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovui priimtas nepalankus procesinis sprendimas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.)

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 1,35 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų (6 t., 119 b. l.), kurios, pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir LR teisingumo ir finansų ministrų 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. IR-261/IK-355, iš apelianto nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Ieškovui „Polygrade L.L.C.” iš atsakovo M. S. firmos „Ugrima” priteistas 9,5 procentų palūkanas už priteistą 89 001,11 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2006 m. kovo 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo sumažinti iki 6 procentų.  

Teisėjai                                                                                                         Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                     Vytas Milius

                                                                                                                     Vigintas Višinskis