Civilinė byla Nr. e2S-1368-1060/2024

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01124-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11;

 (S)

3.1.18.3; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditinių prievolių padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Aktiva Finance Group OU, B2 Impact, uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui V. K. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditinių prievolių padalijimo.

2.       Ieškiniu prašoma nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2019 m. kovo 15 d. (Santuokos sudarymo įrašo Nr. 786) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę A. pavardę, o atsakovui prigimtinę – K. pavardę; nustatyti bylos šalių nepilnamečių vaikų: sūnaus N. K. ir dukters L. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 18 000,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį OPEL ASTRA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 100,00 Eur; priteisti atsakovui asmeniškai vykdyti šiuos turtinius įsipareigojimus: 2 611,78 Eur, 3 733,40 Eur, 1 479,00 Eur skolas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui; 100,00 Eur, 1 700,00 Eur, 67,29 Eur, 46,34 Eur, 6,26 Eur, 1 158,48 Eur skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 2 732,17 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui; 3 338,37 Eur skolą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos; priteisti ieškovei asmeniškai vykdyti šiuos turtinius įsipareigojimus: 6,64 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 361,4 Eur, 82,09 Eur, 1 226,63 Eur skolas Aktiva Finance Group OU; 408,63 Eur skolą UAB „B2KAPITAL“; 227,58 Eur skolą UAB „Jonavos paslaugos“; 1 374,41 Eur skolą UAB „GS Core“; 331,9 Eur skolą UAB „Teledema“; priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas.

3.       Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama iki sprendimo byloje priėmimo iš atsakovo priteisti po 250,00 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui – nepilnamečiui sūnui ir nepilnametei dukrai, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Nurodė, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, tuo tarpu vaikų poreikiai turi būti tenkinami stabiliai. Taip pat ieškovė prašė laikinai (iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo) nustatyti ir kitą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais pagal ieškovės siūlomą projektą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: priteisė laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovo V. K. nepilnamečiams vaikams N. K. ir L. K. po 250,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

5.       Teismas pažymėjo, kad visiems žinomos aplinkybės, jog vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki tol, kol bus išnagrinėta byla. Be to, teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei tėvų galimybės teikti atitinkamo dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą.

6.       Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas pabrėžė, kad nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tik preliminariai sprendžia dėl laikino išlaikymo dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga sudaro 924,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į prašymo nagrinėjimui aktualią teismų praktiką, nepilnamečių vaikų amžių, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad ieškovė šioje proceso stadijoje tikėtinai pagrindė, kad kas mėnesį abiejų vaikų poreikiams patenkinti reikia apie 500,00 Eur.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisiant laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams N. K. ir L. K. po 80,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

8.       Atskirajame skunde nurodo, kad neturi finansinių galimybių teikti 250,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, kadangi šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir atsakovo pajamos sudaro tik 220,00 Eur per mėnesį, iš kurių dar yra atskaitoma pagal vykdomuosius raštus. Atsakovas turėtų galimybę teikti tik po 80,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

9.       Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė I. K. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nenurodo jokių priežasčių, dėl ko priteista laikino išlaikymo suma dviem nepilnamečiams vaikams galėtų būti sumažinama. Situacija, kad šiuo metu atsakovas yra laisvės atėmimo vietoje, o, be to, iš jo priverstinai išieškoma pagal vykdomuosius raštus yra nulemta paties atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. išimtinai sąlygota atsakovo subjektyvaus elgesio. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, neturintis sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo darbines galimybes. Atsakovas turi prisiimti tėvišką atsakomybę ir pagaliau imtis rimtai vykdyti jam tenkančias pareigas. Tai, jog vaikų tėvas šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje, neeliminuoja jo vaikų kasdienių poreikių būstui išlaikyti, maistui ir gėrimams, aprangai ir avalynei, vaistams susirgus, lavinimo ir mokymosi priemonėms, lėšų kelionėms į švietimo įstaigą ir atgal, į ekskursijas, pažintinių gebėjimų ugdymui, socialinių ryšių plėtimui ir kitoms reikmėms. Tuo tarpu ieškovės prašoma priteisti laikino išlaikymo suma net nesiekia minimalios sumos, kuri yra pripažįstama teisminėje praktikoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

13.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių dviem nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas iš esmės neginčijamais būtinaisiais vaikų poreikiais ir prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, pagrįsdamas minimalios mėnesinės algos dydžiu. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės tuo, kad priteisto išlaikymo teikimas neatitinka atsakovo finansinių galimybių. Šiuos argumentus grindžia savo gaunamomis pajamomis ir iš jų vykdomais atskaitymais pagal išduotus vykdomuosius raštus.

14.       Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad šalių sūnaus N. poreikių tenkinimui skiria iš viso 655,00  Eur per mėnesį: būsto išlaikymui – 40,00 Eur, namų ūkio ir buities prekėms – 15,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, maistui – 210,00 Eur, rūbams ir avalynei – 120,00 Eur, vitaminams ir gydymo išlaidoms – 25,00 Eur, akiniams – 25,00 Eur, lavinimosi priemonėms - 55,00 Eur, vaikų pavėžėjimui – 20,00 Eur, daiktams vaikų poreikiams – 50,00 Eur, gimtadienio renginiui – 20,00 Eur, pažintiniams gebėjimams ir socialinių ryšių plėtimui – 45,00 Eur, telefono ryšiui ir internetui – 10,00 Eur. 

15.       Šalių dukters L. poreikių tenkinimui skiria iš viso 655,00 Eur per mėnesį: būsto išlaikymui – 40,00 Eur, namų ūkio ir buities prekėms – 15,00 Eur, higienos priemonėms – 20,00 Eur, maistui – 210,00 Eur, rūbams ir avalynei – 120,00 Eur, vitaminams ir gydymo išlaidoms – 25,00 Eur, mokesčiui už maitinimą ugdymo įstaigoje – 25,00 Eur, lavinimosi priemonėms, vaikų pavėžėjimui – 20,00 Eur, daiktams vaikų poreikiams – 50,00 Eur, gimtadienio renginiui – 20,00 Eur, pažintiniams gebėjimams ir socialinių ryšių plėtimui 45,00 Eur, telefono ryšiui ir internetui – 10,00 Eur.

16.       Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, turto neturi, jo nurodymu mėnesinės pajamos sudaro 220,00 Eur, iš kurių vykdomi atskaitymai vykdomosiose bylose Nr. 0186/22/02186, 0186/21/00055, 0186/20/01507, 0186/20/00740, 0186/19/07584, 0110/15/00314, 0165/19/03809, 0165/14/01292, 0165/13/00833, 0186/20/00489, 0186/20/00339.

17.       Ieškovės pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, ieškovė nuomojasi socialinį būstą, jos vardu yra registruota viena transporto priemonė, ieškovė tyri įsiskolinimų, kurie vykdomi priverstinai vykdomosiose bylose Nr. 0165/24/00990, 0165/23/02442, 0165/23/01952, 0165/21/01804, 0165/22/00040, 0165/21/02097, 0165/21/00543, 0165/20/01177.

18.       Pirmosios instancijos teismas, turėdamas tik ieškovės pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikius sprendė, kad iš esamų duomenų nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties. Tačiau, įvertinęs teismų praktikoje pripažįstamą taisyklę, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 924,00 Eur (bruto) arba 709,00 Eur (neto), taip pat atsižvelgęs ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti laikinas išlaikymas po 250,00 Eur kiekvienam vaikui yra tinkamas.

19.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK  6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2024 m. sausio MMA iki mokesčių sudaro 924,00 Eur arba 709,00 Eur atskaičius mokesčius.

20.       Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, sveikatos būklė ir su tuo susijusios galimybės gauti pajamų, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

21.       Pabrėžtina, kad laikino išlaikymo priteisimu pirmiausia yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taigi tėvų galimybė ir gebėjimas išlaikyti savo vaikus ne visais atvejais yra lygiai taip pat reikšminga. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Kaip matyti, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas iš esmės šiomis nuostatomis ir vadovavosi. Priešingu atveju, t. y. jei teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertintų visus šalių argumentus, susijusius su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, iš esmės, pasisakytų dėl ginčo esmės, kas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra neleistina.

22.       Nagrinėjamu atveju atsakovas atskiruoju skundu sutinka mokėti laikiną išlaikymą vaikams kiekvienam po 80,00 Eur, nes tik tokio dydžio išlaikymą esą jis būtų pajėgus mokėti, todėl prašo pakeisti teismo nutartį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomi argumentai dėl jo teisinės padėties (atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje), turtinės padėties (neturi turto), gaunamo darbo užmokesčio dydžio (220,00 Eur / mėn.), skolų, vykdomų išieškojimų, nesudaro pagrindo mažinti nustatytą laikiną išlaikymo dydį vaikams. Nors pripažintina, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tokiais atvejais tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama plačiai, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23.       Sprendžiant dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio pagrįstumo, nesant galimybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nustatyti nei tikrosios tėvų turtinės padėties, nei nepilnamečių vaikų poreikių, teisminėje praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Laikoma, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tuo tarpu mažesnis nei 1 MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba dėl sveikatos, amžiaus, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovo teisinė padėtis yra susiklosčiusi ne dėl objektyvių aplinkybių (sveikatos, amžiaus ir pan.), tačiau dėl subjektyvių priežasčių. Šios priežastys negali eliminuoti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Taigi, teismo priteistas laikino išlaikymo dydis, kuris yra mažesnis nei teisminėje praktikoje įprastai nustatomas išlaikymo dydis, orientuotas į MMA dydį, niekaip negali būti vertinamas kaip per didelis.

24.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja             Agnė Vyliaudaitė