Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-09-24][nuasmeninta nutartis byloje][e2-810-516-2019].docx
Bylos nr.: e2-810-516/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 188603472 atsakovas
BENU Vaistinė Lietuva 135874035 Ieškovas
" BTA Baltic Insurance Company "filialas Lietuvoje 300665654 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylinėjimosi išlaidos
Bylos nutraukimas
Bylos dėl viešo konkurso

?

Civilinė byla Nr. e2-810-516/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01974-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.8.1;

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės BENU Vaistinė Lietuva ir atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-272-431/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės BENU Vaistinė Lietuva ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiasis asmuo – „BTA Baltic Insurance Companyfilialas Lietuvoje, dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) BENU Vaistinė Lietuva kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vykdomo 80 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkurso sąlygas neteisėtomis ir konkursą nutraukti, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija vykdė viešąjį 80 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą (toliau – ir ginčo konkursas, konkursas), kurio sąlygos yra neteisėtos, nes: 1) nuomotoja siekia išnuomoti patalpas veiklai, kuri pagal imperatyvų reguliavimą negali būti faktiškai vykdoma tokios paskirties patalpose, t. y. visuomeninės vaistinės veikla objektyviai negali būti vykdoma gydymo paskirties patalpose; 2) nuomotojos pateikti dokumentai dėl patalpų yra neaiškūs, netikslūs, dviprasmiški, neužtikrina visų potencialių dalyvių lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų bei sąžiningos konkurencijos, t. y. nėra nurodyta, ar yra atlikti visi būtini patalpų remontai tam, jog patalpos atitiktų 2003 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-7 „Dėl vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų patvirtinimo“ normas, taip pat 2007 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-494 „Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ normas, o pačiam nuomininkui nėra leidžiama atlikti jokių remonto darbų, tačiau nuomotoja nepateikia informacijos, jog patalpos jau yra pritaikytos visuomeninės vaistinės veiklai vykdyti; 3) nuomotojos nustatytas pasirengimo vykdyti visuomeninės vaistinės veiklą terminas (60 d.) yra neproporcingai trumpas, objektyviai neįgyvendinamas dėl to, jog nuomininkas privalo atlikti pasirengimo darbus (įregistravimas, skaitiklių įvedimas), o licencijos, būtinos veiklai vykdyti išdavimas, pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pateiktus duomenis, užtrunka apie 45 dienas, taigi, ieškovės nuomone, tokiomis sąlygomis nuomotoja galimai proteguoja vieną konkretų rinkos dalyvį, iš anksto žinantį patalpų nuomos sąlygas ir atitinkamai pasiruošusį konkurso procesui; 4) nuomotojos nurodyti reikalavimai nuolat turėti savo asortimente kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių yra neproporcingi, neatitinka protingumo principų, nes visos visuomeninės vaistinės susiduria su konkrečių vaistų trūkumu dėl pasikeitusio kompensuojamų vaistų ir kitų priemonių teisinio reguliavimo, be to, šis reikalavimas yra įtvirtintas betiksliai, t. y. nėra jokių pasekmių dėl to, jog nuomininkas neįgyvendins šios sutarties ir konkurso sąlygų nuostatos (nėra numatytų vaistų trūkumo ištaisymo terminų, baudų už reikalavimo neįgyvendinimą). Ieškovės teigimu, tokiomis perteklinėmis, savitikslėmis sąlygomis galimai atsakovė siekia proteguoti vieną konkretų tiekėją, suvaržyti sąžiningą konkurenciją, taip pat siekia kištis į visuomeninių vaistinių vidaus organizavimo veiklą. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuomotoja konkurso būdu siekia įsigyti viešąsias paslaugas, t. y. nustato, jog nuomininkas turės savo darbo laiku (duomenys neskelbtini) dienos stacionaro skyriams ir poskyriams teikti vaistų kurjerio paslaugas. Taigi, šias paslaugas neteisėtai siekiama perduoti visuomeninei vaistinei, nors tai yra išimtinai ligoninės vaistinės veikla. Nuomotojos nustatytas sutarties terminas bei termino pratęsimo sąlygos yra netikslios, dviprasmiškos, pažeidžiančios lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus, nes konkrečiam subjektui suteikiamos išskirtinės sąlygos išsinuomoti patalpas po nustatyto 2 metų termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, grąžindamas ieškovei sumokėtą žyminį mokestį ir priteisdamas ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 29 d. byloje buvo gautas atsakovės pranešimas, jog 2019 m. sausio 24 d. ginčo konkursas buvo nutrauktas dėl konkurso laimėtojo atsisakymo pasirašyti konkurso sutartį, todėl, teismo vertinimu, atsirado būtinybė vertinti, ar išliko pagrindas ginti ieškovės pažeistas teises, nagrinėjant bylą iš esmės pagal ieškinio dalyką ir pagrindą.

5.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad aplinkybė, jog konkursas nutrauktas, neatima iš ieškovės teisės pasinaudoti pažeistų teisių gynybos priemonėmis ir neužkerta galimybės toliau nagrinėti civilinę bylą, nes, teismo vertinimu, tikimybės ateityje, kaip įvardija ieškovė, kad konkursas bus paskelbtas pagal analogiškas ar joms giminingas sąlygas nagrinėjimas iš esmės reiškia neegzistuojančio konkurso nepaskelbtų sąlygų teisėtumo nagrinėjimą, o tokiu atveju galima tik konstatuoti, kad ieškovė, kuri taip pat neaišku ar būtų tų teisinių santykių dalyvė, prašo išnagrinėti galimai kilsiantį ginčą, kuris niekaip nelemia ginčo nagrinėjimo momentu šioje byloje jos teisių ir įstatymų saugomų interesų, t. y. toks ginčo nagrinėjimas neatitiktų civilinių teisių gynimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnis) bei prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnyje suformuluotiems civilinio proceso tikslams. 

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, jog ginčo konkurso nutraukimu būtų pažeistos jos teisės ar teisinis suinteresuotumas, todėl teismas vertino kaip nereikšmingus ginčui išnagrinėti ieškovės argumentus, kad jai nėra aišku, dėl kokių tikrųjų priežasčių atsakovė nutraukė konkurso procedūras. Konkurso sąlygų vertinimas ieškovės nurodomais pagrindais nagrinėjamu atveju ir atitinkamai sprendimo, patenkinant ar atmetant ieškinį, priėmimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, todėl kadangi ieškinio pagrindas yra išnykęs bylos nagrinėjimo metu, byla nutrauktina.

7.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, ginčydama neteisėtas konkurso sąlygas ir reikalaudama nutraukti konkursą, tinkamai ir teisėtai naudojosi savo teisėmis, o atsakovė nutraukė konkursą jau prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimo procesui, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės dėl to patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Ieškovė UAB BENU Vaistinė Lietuva atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinė byla, ir grąžinti civilinę bylą dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

8.1.                      Atsižvelgiant į viešiesiems nuomos konkursams taikytinų principų turinį, šiuo atveju yra tikslinga tęsti civilinės bylos nagrinėjimą dėl konkurso sąlygų neteisėtumo. Konkurso procedūras reguliuoja lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principai (CK 1.2 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis), taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtinti racionalumo ir viešosios teisės principai bei iš šių principų kylanti teismų praktika. Taigi, šiuo konkrečiu atveju turi būti taikomas ir užtikrinamas veiksmingas pažeistų teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad civilinė byla dėl ginčo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis turi būti nagrinėjama toliau, net, jei bylos nagrinėjimo metu konkurso procedūros buvo nutrauktos.

8.2.                      Atsakovei nutraukus ginčo konkurso procedūras, neišnyko ginčo objektas, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama šioje byloje (1) pripažinti konkurso sąlygas neteisėtomis bei (2) nutraukti konkurso procedūras. Atsakovė nutraukė konkurso procedūras, taigi, patenkino vieną iš dviejų konkrečių ieškovės ieškinio reikalavimų. Vis dėlto, ieškinio reikalavimo dalis dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis vis dar liko neišspręsta. Atsakovė nepateikė duomenų, kad konkursas nutrauktas dėl jo sąlygų neteisėtumo. Teismas nutartyje taip pat nurodė ir patvirtino, kad atsako nutraukė konkursą dėl konkurso laimėtojo atsisakymo pasirašyti sutartį, o ne dėl to, jog atsakovė pripažino konkurso sąlygų neteisėtumą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl konkurso sąlygų neteisėtumo, taip pat yra pasisakęs, kad tai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu konkursas įstatymo pagrindu pasibaigė, nėra pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovo teisinis suinteresuotumas išnyko nepriklausomai nuo to, ar konkurso sąlygos buvo (ne)teisėtos. Teisinis suinteresuotumas ginčyti sąlygas galėtų pasibaigti tik tokiu atveju, jei būtų aišku, kad konkursas nebus dar kartą paskelbtas. Aplinkybė dėl konkurso nepaskelbimo ateityje neturi kelti jokių abejonių, o šią aplinkybę turi įrodyti konkursą vykdęs subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje buvo pakartota, kad, kai konkursas yra nutraukiamas, o konkurso sąlygos yra pripažįstamos neteisėtomis, konkursą organizavęs subjektas privalo į tai atsižvelgti, skelbdamas naują konkursą pagal naujas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019). Šiuo išaiškinimu neabejotinai dar kartą buvo patvirtinta konkurso sąlygų teisėtumo įvertinimo svarba, net ir tuo atveju, kai atitinkamo konkurso procedūros jau yra nutrauktos.

8.3.                      Civilinės bylos nagrinėjimas tam, kad konkurso sąlygos (net ir nutraukus konkursą) būtų pripažintos neteisėtomis, jokiu būdu nereiškia bylos dėl neegzistuojančio konkurso nepaskelbtų sąlygų teisėtumo nagrinėjimo. Priešingai, byla turi būti nagrinėjama toliau tam, kad būtent šio – egzistuojančio ir paskelbto (nors ir nutraukto) konkurso sąlygos būtų pripažintos neteisėtomis, taip prevenciškai užkertant kelią atsakovei pasinaudoti tomis pačiomis (neteisėtomis) ginčo sąlygomis bei jas vėl paskelbti ateityje, vykdant naujas konkurso procedūras. Atsakovei nutraukus konkursą ir nepripažinus šių konkurso sąlygų neteisėtomis, išlieka tikimybė, kad ateityje konkursas bus paskelbtas pagal analogiškas ar joms giminingas sąlygas, o tokiu atveju ieškovė netektų galimybės dalyvauti kituose atsakovės skelbiamuose konkursuose dėl to paties ar kito objekto nuomos ir juose teisėtai varžytis arba turėtų teikti savo pasiūlymą pagal analogiškas ar joms giminingas neteisėtas sąlygas. Tokia situacija suponuotų galimybę atsirasti teisiniam precedentui, suteikiančiam neribotas galimybes viešuosius konkursus vykdantiems subjektams piktnaudžiauti savo padėtimi – kiekvieną kartą prasidėjus ginčui dėl paskelbto konkurso sąlygų neteisėtumo, konkursą vykdantys subjektai konkurso procedūras galėtų nutraukti ir vėliau nevaržomai paskelbti pagal tas pačias ar joms giminingas neteisėtas sąlygas. Taigi, visiškai aiškus ieškovės teisinis suinteresuotumas, kad būtų atliktas konkurso, nors ir pasibaigusio, sąlygų teisėtumo teisinis įvertinimas.

9.       Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o teismui netenkinus šio prašymo – sumažinti ieškovei priteistas išlaidas, o taip pat jas priteisti ieškovei iš trečiojo asmens. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Ieškovei šioje byloje nebuvo priimtas palankus sprendimas. Teismas nutartyje atsižvelgė į atsakovės pranešimą ir nutarė nutraukti bylą, nes neliko teisinės prasmės nagrinėti ieškinį iš esmės, nelikus ginčo objekto, todėl laikytina, kad palankus sprendimas buvo priimtas ministerijai, nes būtent į pastarosios argumentus buvo atsižvelgta, o ieškovės prašymas pripažinti konkurso sąlygas neteisėtomis buvo netenkintas, nes teismas konstatavo, kad tenkinus prašymą toliau nagrinėti bylą iš esmės, būtų nagrinėjamas neegzistuojančio konkurso nepaskelbtų sąlygų teisėtumas. Iš nutarties motyvų akivaizdu, kad byloje nebuvo tenkinti ieškovės prašymai, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl teismas nepagrįstai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, kuria remdamasis priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

9.2.                      Byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas būtų konstatavęs netinkamą Sveikatos apsaugos ministerijos procesinį elgesį, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas tik lakoniškai nurodė, kad atsakovė nutraukė konkursą civilinė bylos nagrinėjimo metu, tačiau nemotyvavo, kodėl ši aplinkybė laikytina netinkamu procesiniu elgesiu, kai ginčo konkurso nutraukimą nulėmė šioje byloje nedalyvaujančios asmens (UAB „Alfos vaistinė“)  veiksmai (atsisakymas pasirašyti sutartį).

9.3.                      Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-846-232/2019 nutraukė bylą pagal kito juridinio asmens UAB „Pagalbos vaistinė“ ieškinį atsakovei dėl analogiškų reikalavimų, siekiant pripažinti to paties konkurso sąlygas neteisėtomis, ir bylinėjimosi išlaidas priteisė ne iš atsakovės, o iš UAB „Alfos vaistinė“, t. y. subjekto, kuris neatvyko pasirašyti konkurso sutarties. Minėtoje byloje ieškovę UAB „Pagalbos vaistinė“ atstovavo tas pats advokatas, kaip ir ieškovę šioje byloje, todėl laikytina, kad advokatui civilinės bylos aplinkybės, susijusios su ginčo konkursu ir jo teisiniu reguliavimu, jau buvo žinomos, todėl prieštaringai vertintinas ieškovės atstovo pateiktų šioje byloje išlaidų dydis (12 159,64 Eur).

9.4.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 5 000 Eur sumą, nes tokio dydžio suma iš esmės pasiekia maksimalų rekomenduojamą išlaidų dydį, nors ši byla nepriskirtina prie sudėtingų, ji nėra didelės apimties, buvo baigta, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, taigi, 5 000 Eur priteisimas neproporcingas, priteistas, be kita ko, neatsižvelgus į aplinkybę, kad tapataus turinio ieškiniu, ginčydamas to paties konkurso sąlygas tas pats advokatas jau atstovavo kitą vaistinę. Be to, ieškovė yra inicijavusi dar vieną administracinę bylą Nr. eI-1633-764/2019, kurioje keliamas ginčas taip pat susijęs su ginčo konkursu. Minėtoje byloje advokatas taip pat tas pats. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad juridiniai asmenys UAB „Pagalbos vaistinė“ ir UAB BENU Vaistinė Lietuva yra tarpusavyje susiję, kurie inicijuotais teismų procesais galimai siekia konkurencijos mažinimo tam, jog neatsirastų ir neveiktų jokia kita vaistinė, adresu: (duomenys neskelbtini), nes šiuo adresu šiuo metu jau veikia Benu vaistinė, tačiau teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino ir dėl  nepasisakė, nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose vaistinių sąsajas patvirtino.

9.5.                      Itin prieštaringai vertintinas advokatų kontoros 2018 m. lapkričio 28 d. raštas, kuomet advokatas teikė prašymą iš esmės sau pačiam, nes teisinių paslaugų tiekėju abiem juridiniams asmenims buvo tas pats subjektas, taigi, tas pats advokatas vieno juridinio asmens vardu parengė raštą kitam, jo paties atstovaujamam juridiniam asmeniui, ir atitinkamai atsakymą. Ši aplinkybė parodo akivaizdų teiktų teisinių paslaugų dualumą, ieškovės advokatas D. S. veikė skirtingų, bet susijusių juridinių asmenų vardu tuo pat metu, todėl atriboti, kuriuo metu ieškovės atstovas teisines paslaugas teikė šioje byloje, o kuriuo – kitoje, be kita ko, ir administracinėje byloje, yra sudėtinga, jeigu apskritai įmanoma, kuomet apmokėjimo dokumentuose nurodoma, kad apmokama už „teisines paslaugas“. Tik keliuose dokumentuose galima matyti ieškovės atstovo teiktų teisinių paslaugų ryšį su konkrečiai šiuo metu nagrinėjama civiline byla, kurių bendra suma lygi 3 897,40 Eur.

9.6.                      Jeigu teismas laikytų, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje priteistinos, jos turėtų būti priteistos iš trečiojo asmens, nes Sveikatos apsaugos ministerijos patirtos išlaidos, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas, draudimo sutarties pagrindu turėjo būti priteisiamos iš draudimo bendrovės.

10.       Ieškovė UAB BENU Vaistinė Lietuva atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      UAB „Pagalbos vaistinė“ inicijuotoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-597-302/2019 tenkino UAB „Pagalbos vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-846-232/2019 ir bylinėjimosi išlaidas priteisė būtent iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nuosekliai plėtojama teismų praktika, ginčo civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas taip pat kaip ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-597-302/2019, kurioje teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog bylos nutraukimą tiesiogiai lėmė būtent atsakovės sprendimas, prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimo procesui, nutraukti ginčo konkurso procedūras.

10.2.                      Civilinės bylos bei administracinė byla buvo dėl skirtingų atsakovės sprendimų – civilinė byla dėl konkurso sąlygų teisėtumo, o administracinė byla dėl leidimo susipažinti su konkurso laimėtojo pasiūlymu. Taigi, nors ginčas dėl to paties konkurso, tačiau sprendimai atskiri ir atitinkamai procesiniuose dokumentuose buvo teikiami skirtingi motyvai (argumentai), siekiant pagrįsti ieškovės reikalavimus. Ieškovė prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų teikė tik tas išlaidas (konkrečias sąskaitas), kurios buvo išrašytos konkrečiai už darbus šioje civilinėje byloje, o kitos bylos (civilinė byla Nr. e2-846-232/2019, administracinė byla Nr. eI-1633-764/2019), nors ir dėl to paties konkurso, yra atskiros, kuriose teikiami ir rengiami atskiri procesiniai dokumentai, skirtingos šalys, skirtingas suinteresuotumas, nes UAB „Pagalbos vaistinė“ nepateikė pasiūlymo, o BENU Vaistinė Lietuva, UAB pasiūlymą pateikė.

10.3.                      Būtent ginčo civilinė byla buvo inicijuota anksčiausiai, t. y. 2018 m. spalio 19 d. pateiktas ieškinys teismui dėl konkurso sąlygų teisėtumo. UAB „Pagalbos vaistinė“ savarankiškai (neatstovaujant atstovui) pateikė ieškinį 2018 m. spalio 31 d., o ieškovės atstovas į nurodytą UAB „Pagalbos vaistinė“ bylą įsitraukė tik 2018 m. lapkričio 29 d. (pateikė patikslintą ieškinį). Būtent šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmą kartą buvo formuojami visi reikalavimai, kurie buvo visiškai skirtingi nuo ieškovės administracinės bylos reikalavimų. Be to, visose teismui pateiktose išklotinėse aiškiai apibrėžtas ginčo dalykas, civilinės bylos numeris (kai tik jis būna suteiktas ir kai atnaujinamas (perkeliant civilinę bylą į kitus metus), visos sąskaitos pateikiamos konkrečiam juridiniam asmeniui – ieškovei Benu Vaistinė Lietuva, ir atitinkamai būtent ji atlieka mokėjimus už patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.4.                      Nesutiktina su atsakovės pateikiamu ginčo kvalifikavimu: byla kilusi dėl konkurso sąlygų, kurios tiesiogiai nereguliuojamos VPĮ, todėl ginčas tampa sudėtingesnis dėl nesuformuotos teismų praktikos tokiuose ginčuose, t. y. ieškovė turi papildomai įrodyti, jog mutatis mutandis taikoma teismų praktika viešųjų pirkimų ginčuose; ieškovė turėjo teikti daug procesinių dokumentų (ieškinys, dublikas, papildomi rašytiniai paaiškinimai), dalyvauti posėdžiuose ir jiems tinkamai pasirengti.

10.5.                      Teismo nutartyje nėra pažymėta, kad teismas laiko ieškovės reikalavimus dėl konkurso sąlygų neteisėtumo pripažinimo nepagrįstais. Ieškovė yra pateikusi atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, susijusios su neteisėtų konkurso sąlygų konstatavimu, nutraukimo, todėl atsakovės teiginiai, kurie pagrįsti dar neįsiteisėjusios nutarties motyvais, laikytini nepagrįstais. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-597-302/2019 nurodytos išvados patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės.

11.       Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

11.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-597-302/2019 pažymėjo, kad pagrindinis viešo nuomos konkurso dalyvio teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti nuomos sutartį, todėl šis interesas turėtų būti ginamas, kai viešąjį konkursą vykdančio subjekto veiksmais yra neteisėtai ribojama ar neleidžiama sudaryti sutarties, tačiau šios civilinės bylos atveju ginčo konkurso procedūros buvo nutrauktos, konkursas yra pasibaigęs, sudaryti sutarties neįmanoma, taigi, ieškovės teisinis suinteresuotumas išnyko, nepriklausomai nuo to, ar konkurso sąlygos buvo teisėtos ar ne. Taigi, minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad teismas nutraukė bylą, kurioje buvo keliamas tapatus klausimas dėl to paties konkurso sąlygų teisėtumo ir reikalavimo nutraukti konkursą, pagrįstai.

11.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje buvo nurodyta ir tai, kad nebūtų teisiškai pagrįsta remtis viešųjų pirkimų bylose suformuota praktika, kurią citavo ieškovė, kaip precedentu. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad apeliantės samprotavimai, jog neišnagrinėjus ginčytų konkurso sąlygų teisėtumo, atsakovė ateityje galės skelbti tapatų konkursą analogiškomis ar joms giminingomis sąlygomis, vertintini kaip prielaidos, kurioms pasitvirtinus, ieškovė savo teises, kurios galbūt bus pažeistos ateityje, galės ginti teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi, apeliantės analogiški atskirojo skundo argumentai jau paneigti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri šioje byloje turi būti vertinama kaip precedentas.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13.       Ieškovė UAB BENU Vaistinė Lietuva skundžia nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė nutraukti civilinę bylą, savo ruožtu atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija, sutinkanti su civilinės bylos nutraukimu, skundžia tik nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad abi šalys (tiek ieškovė, tiek ir atsakovė) atsiliepimuose į priešingos šalies skundą remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-597-302/2019, kuria buvo išnagrinėtas UAB „Pagalbos vaistinė“ atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties byloje Nr. e2-846-232/2019, kuria taip pat buvo nutraukta civilinė byla, pradėta pagal UAB „Pagalbos vaistinė“ ieškinį atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijai dėl to paties, kaip ir nagrinėjamu atveju, konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

15.       Šiuo atveju nėra ginčo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis priimta iš esmės analogiškoje, kaip ir šiuo metu nagrinėjama, byloje, nes abiejose bylose ieškovės (neneigiančios tarpusavio sąsajų) kreipėsi į teismą dėl to paties konkurso (dėl 80 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos) sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso procedūrų nutraukimo, o abi civilinės bylos (tiek inicijuota UAB „Pagalbos vaistinė“, tiek ieškovės UAB BENU Vaistinė Lietuva) buvo nutrauktos dėl tos pačios pirmosios instancijos teismų įvardintos priežasties – atsakovei (konkursą vykdančiam subjektui) pranešus apie konkurso nutraukimą ir teismams nusprendus, kad civilinės bylos dėl jau nutraukto konkurso sąlygų (ne)teisėtumo išnagrinėjimas nebesukels ieškovėms jokių teisinių padarinių, kitaip tariant, išnykus ieškovių teisiniam suinteresuotumui. Be to, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties turinio, apeliantės UAB „Pagalbos vaistinė“ atskirojo skundo argumentai dėl civilinės bylos nutraukimo iš esmės sutampa su ieškovės BENU Vaistinė Lietuva, UAB nurodytais šiuo metu nagrinėjamame skunde, todėl Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai minėtoje byloje šiuo klausimu (dėl bylos nutraukimo, nutraukus konkurso procedūras, pagrįstumo), taip pat kaip ir išaiškinimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kurios taikymo teisingumo klausimas keliamas ir šioje byloje atsakovės atskirajame skunde, laikytini precedentiniais ir privalomais tiek šalims, tiek ir pačiam Lietuvos apeliaciniam teismui.

16.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje nurodė, kad pagrindinis viešo nuomos konkurso dalyvio teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti nuomos sutartį. Šis interesas turėtų būti ginamas, kai viešąjį konkursą vykdančio subjekto veiksmais yra neteisėtai ribojama ar neleidžiama sudaryti sutarties, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo konkurso procedūros buvo nutrauktos, duomenų, kad atsakovės sprendimas nutraukti konkurso procedūras būtų ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra, o tai reiškia, jog ginčo konkursas jau yra pasibaigęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ir ieškovės teisinis suinteresuotumas išnyko, nepriklausomai nuo to, ar konkurso sąlygos buvo teisėtos ar ne.

17.       Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakė ir dėl UAB BENU Vaistinė Lietuva atskirajame skunde taip pat cituojamų kasacinio teismo nutarčių bylose Nr. 3K-3-163-415/2015 ir Nr. e3K-3-32-378/2019, kuriose pateiktas priešingas išaiškinimas dėl konkurso dalyvio teisinio suinteresuotumo, nutraukus konkurso procedūras, pažymėjęs, kad, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nebūtų teisiškai pagrįsta remtis minėta viešųjų pirkimų bylose suformuota praktika kaip precedentu. 

18.       Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje, be kita ko, išaiškinta ir tai, kad apeliantės samprotavimai (analogiški UAB BENU Vaistinė Lietuva teiginiams jos skunde – teismo pastaba), kad, neišnagrinėjus ginčytų konkurso sąlygų teisėtumo, atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija ateityje galės skelbti tapatų konkursą analogiškomis ar joms giminingomis sąlygomis, vertintini kaip prielaidos, kurioms pasitvirtinus, ieškovė savo teises, kurios galbūt bus pažeistos ateityje, galės ginti teisės aktuose numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad civilinės bylos nagrinėjimas siekiant konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis po to, kai atsakovė nutraukė konkurso procedūras, nesukels ieškovei jokių teisinių padarinių, o tai papildomai patvirtina bylos nutraukimo teisėtumą.

19.       Kadangi apeliantė UAB BENU Vaistinė Lietuva šioje byloje pateiktame atskirajame skunde nenurodė jokių iš esmės nuo UAB „Pagalbos vaistinė“ besiskiriančių argumentų civilinės bylos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimu, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria buvo nutraukta ieškovės ieškinio pagrindu inicijuota civilinė byla Nr. e2-272-431/2019.

20.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės UAB BENU Vaistinė Lietuva argumentu, kad precedentiniu šiuo metu nagrinėjamai bylai išaiškinimu laikytina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje padaryta išvada, jog civilinės bylos pagal ieškinį dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis nutraukimą tiesiogiai nulėmė būtent atsakovės sprendimas, prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimo procesui, nutraukti ginčo konkurso procedūras, ir todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, remiantis priežasties teorija, turi būti priteistos būtent iš atsakovės.

21.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir aplinkybę, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto tarp konkrečios bylos šalių ir šioje byloje neanalizuoja atsakovės draudimo santykių, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta, jog būtent iš atsakovės turi būti priteistas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, laikytina pagrįsta.

22.       Tačiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos atskirojo skundo argumentais, kad 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš atsakovės ieškovei, kai byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nelaikytinas šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste proporcingu ir atitinkančiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų aktualios redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkto reikalavimus.

23.       Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, tiek ieškovę UAB BENU Vaistinė Lietuva šioje byloje, tiek ir ieškovę kitoje minėtoje byloje (UAB „Pagalbos vaistinė“) atstovauja ta pati advokatų kontora ir tas pats advokatas. Nors atsiliepime į atsakovės skundą, ieškovė BENU Vaistinė Lietuva akcentuoja, kad į civilinė bylą, inicijuotą ieškovės UAB „Pagalbos vaistinė“, apeliantę BENU Vaistinė Lietuva atstovaujantis advokatas įsitraukė tik 2018 m. lapkričio 29 d., jau UAB „Pagalbos vaistinė“ pateikus savo pradinį ieškinį, o ir BENU Vaistinė Lietuva ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-272-431/2019 buvo pateiktas anksčiau (2019 m. spalio 19 d.), nei UAB „Pagalbos vaistinė“ ieškinys (2019 m. spalio 31 d.), todėl būtent šiuo metu nagrinėjamoje byloje pagal BENU Vaistinė Lietuva ieškinį buvo formuojami visi reikalavimai ir pagrindai, analizuojamos ginčo konkurso sąlygos ir pan., apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors UAB „Pagalbos vaistinė“ atstovavimo sutartį su advokatų kontora, atstovaujančia BENU Vaistinė Lietuva, pasirašė tik 2018 m. lapkričio 28 d., iš civilinėje byloje Nr. e2-5122-232/2018 (e2-846-232/2019) UAB „Pagalbos vaistinė“ pateikto pradinio ieškinio metaduomenų matyti, kad dokumentas buvo sukurtas dar 2018 m. spalio 19 d., o paskutinį kartą prieš pateikimą teismui išsaugotas būtent advokatų kontoroje COBALT dirbančios teisininkės, nors ieškovės atstovo teigimu, tuo metu jie dar neatstovavo UAB „Pagalbos vaistinė“ ir pasiruošimas šioms byloms nesidubliavo. Be to, ieškovės atstovo į civilinę bylą Nr. e2-272-431/2019 pateiktose atliktų darbų išklotinėse ne visi advokatų kontoros darbuotojų atlikti darbai aiškiai susieti su konkrečia byla (tuo metu Nr. e2-5043-431/2018), maža to, kai kurių darbų formuluotės ir jų atlikimo datos leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai abejoti, kad išklotinėse pateikti darbai ir dėl jų patirtos prašomos priteisti išlaidos iš tikrųjų susijusios būtent su byla Nr. e2-272-431/2019, nagrinėjama pagal BENU Vaistinė Lietuva ieškinį – antai, pavyzdžiui, išklotinėje, susietoje su ieškovei BENU Vaistinė Lietuva išrašyta sąskaita Nr. 33359, nurodyta, kad advokatų kontora 2018 m. lapkričio 9 d. 2 val. skyrė susipažinimui su Vilniaus apygardos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, argumentų jai apskųsti suvestinės paruošimui, o 2018 m. lapkričio 13 d. 4 valandas skyrė tolimesniam šio skundo rengimui, nors, kaip matyti iš Lietuvos teisinformacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinėje byloje Nr. e2-272-431/2019 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta dar 2018 m. spalio 26 d. ir jau 2018 m. spalio 29 d. ieškovė BENU Vaistinė Lietuva buvo pateikusi atskirąjį skundą dėl jos (sekanti nutartis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (galiojimo) klausimu šioje byloje buvo priimta tik 2018 m. lapkričio 28 d.), tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-5122-232/2018, inicijuotoje pagal UAB „Pagalbos vaistinė“ ieškinį, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta kaip tik 2019 m. lapkričio 7 d., o ieškovės UAB „Pagalbos vaistinė“ atskirasis skundas dėl jos gautas teisme 2018 m. lapkričio 14 d. ir vėlgi iš atskirojo skundo metaduomenų matyti, kad pastarąjį dokumentą paskutinį kartą redagavo ir išsaugojo būtent advokatų kontoros COBALT, tuo metu dar nepasirašiusios atstovavimo sutarties su UAB „Pagalbos vaistinė“, darbuotoja.

24.       Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, leidžiančioms apeliacinės instancijos teismui pagrįstai abejoti dėl prašomų priteisti išlaidų nesidubliavimo dviejose paraleliai vykstančiose civilinėse bylose, sutinkant su atsakove, kad iš esmės nagrinėjama byla negali būti priskirta prie ypatingai sudėtingų, įvertinus ir tai, jog ji nebuvo išnagrinėta iš esmės, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma susiklosčiusių aplinkybių kontekste akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga, todėl ji mažintina perpus iki 2 500 Eur (CK 1.5 straipsnis).

25.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, nurodant, jog ieškovei UAB BENU Vaistinė Lietuva iš atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiama 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma. Kita Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartis dalis paliktina nepakeista.

26.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB BENU Vaistinė Lietuva atskirasis skundas netenkintas, o atsakovės skundas tenkintas iš dalies, taip pat įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, 2019 m. rugsėjo 23 d. prašyme nurodytų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei iš atsakovės nepriteisiamas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei BENU Vaistinė Lietuva (juridinio asmens kodas 135874035) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 188603472) priteisti 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                         Rasa Gudžiūnienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • 3K-3-163-415/2015
  • e3K-3-32-378/2019
  • e2-846-232/2019
  • e2-597-302/2019
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 94 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas