Civilinė byla Nr. e2A-358-866/2020
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00188-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-157-322/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dentransus“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. Ž. 2 238,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui puspriekabę Tauras, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 238,50 Eur kainą su PVM. Ieškovė savo, kaip pardavėjo, prievolę perduoti daiktą atsakovui įvykdė, o atsakovas jam tenkančios piniginės prievolės - atsiskaityti už gautą daiktą su ieškove - neįvykdė.
2. Atsakovas G. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog su ieškove atsiskaitė tuo pat metu, kuomet įgijo iš jos puspriekabę už ieškovės nurodytą kainą. Susipažinus vien su ieškovės teikiama sąskaita faktūra, kurioje yra tik atsakovo parašas, matyti, jog trūksta ieškovės atsakingo asmens parašų, tuo tarpu pas ieškovę esančiame dokumente vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini) rekvizitai yra. Apmokėjimą už transporto priemonę patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderis (toliau byloje – ir KPO) Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė ta pati PVM sąskaitą faktūrą išrašiusi buhalterė (duomenys neskelbtini). Ieškovės veiksmai akivaizdžiai nesąžiningi, kuomet, gavusi apmokėjimą, ji siekia antrą kartą šio mokėjimo, ieškovė nori nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Ūkines finansines operacijas, tame tarpe lėšų perdavimą ir atsiskaitymą, patvirtina ne tik banko perlaidos, tačiau ir grynų pinigų operacijos, kurias liudija kasos pajamų orderis, patvirtinantis, jog atsakovas atliko ieškovei mokėjimą dar 2017 m. rugsėjo 18 d. Tai, kad ieškovės reikalavimas fiktyvus, įrodo ir jos faktinis elgesys. Tokį ieškovės elgesį galėjo lemti ieškovės nesutarimai su atsakovui artimais žmonėmis, siekiant visais leistinais ir neleistinais būdais, netinkamai veikti jam artimų asmenų atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymus, kuri nurodė, kad atsakovo nepažįsta, nėra jo niekada mačiusi ir jokių pinigų už priekabą iš jo nėra priėmusi, nes jai nesuteikta teisė, netgi draudžiama atlikti bet kokias atsiskaitymo su pirkėjais operacijas grynaisiais pinigais, o atsakovo pateiktuose dokumentuose ji pasirašė kaip asmuo, išrašęs dokumentus (tiek PVM sąskaitą faktūrą, tiek ir kasos pajamų orderio kvitą, kuriuos išrašė paprašius atsakovo motinai B. Š., kuri tuo metu dirbo ieškovo įmonėje direktoriaus pavaduotoja), o ne kaip atlikęs pardavimo veiksmą ir pinigus gavęs asmuo, nes buhalterė nėra kasininkė, kad pinigus atsakovas privalėjo sumokėti kasininkui, nes tik kasininko parašui esant dokumente galima būtų tvirtinti, kad pinigai sumokėti, tačiau kasos pajamų orderio kvite įmonės kasininko parašo nėra, vertino kritiškai.
5. Teismas nurodė, kad iš pateiktų tarp ieškovės ir kitų jos klientų sudarytus sandorius patvirtinančių analogiškų dokumentų (sąskaitos faktūros DEN Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderių kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog tuo laikotarpiu (2017 metais) ieškovė analogiškose situacijose transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandorius ir pinigų iš pirkėjų priėmimą įformindavo analogiškai kaip ir aptariamu atveju su atsakovu, tai yra pirkėjui išduodavo sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą apie tai, kad iš pirkėjo už prekes pagal atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą yra priimti pinigai. Aptariamuose kasos pajamų orderio kvituose yra tik vyr. finansininkės parašai, o grafa „gavo kasininkas“ – nepasirašyta, tai yra pirkėjams išduoti kasos pajamų orderiai yra be kasininko parašų, kaip ir atsakovui išduotas 2017-09-18 kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), tačiau teismas pastebėjo, kad kitiems asmenims pretenzijų nei ieškinių dėl neva neapmokėtų prekių ieškovė nėra pareiškusi.
6. Teismas, nurodęs, kad iš ieškovės kasos knygos išrašo matyti, jog 2017 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) įnešė į ieškovės kasą 3 400 Eur grynųjų pinigų (kaip nurodė ieškovės atstovas, pinigus iš asmens už parduodamą automobilį tą kartą priėmė įmonės buhalterė (duomenys neskelbtini), nes įmonės kasininkas pinigų paimti negalėjo), sprendė, jog šis faktas neabejotinai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra iš pirkėjo paėmusi ir į įmonės kasą įnešusi grynuosius pinigus, kas paneigia kategoriškus (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, jog vyr. finansininkei buvo draudžiama įmonės vardu priimti iš asmenų (pirkėjų) grynuosius pinigus kaip atsiskaitymą už perkamas iš įmonės prekes, ir kad ji niekada jokių grynųjų pinigų nei iš atsakovo, nei iš kitų asmenų nėra paėmusi. Teismas sprendė, kad nors kasos knygos išrašas pateiktas už trumpą laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-12-31, vienok to pakanka išvadai, jog tiek liudytojos (duomenys neskelbtini), tiek liudytojos L. M. paaiškinimai apie tai, kad jokie atsiskaitymai su klientais grynaisiais pinigais nevykdavo, būtų vertinami kritiškai.
7. Teismas nurodė, kad iš ieškovės teismui pateiktos 2017 m. balandžio 5 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. spalio 31 d. B. Š. UAB „Dentransus“ dirbo direktorės pavaduotojos pareigose, tačiau sprendė, jog šis faktas savaime nepatvirtina liudytojos (duomenys neskelbtini) teiginio, kad sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą ji išdavė prašoma būtent B. Š., kuri kasos pajamų orderio kvitą turėjo perduoti G. Ž. gaunant iš jo pinigus, po to kasos pajamų orderį su G. Ž. parašu turėjo grąžinti įmonei, bet negrąžino, juolab, kad liudytoja apklausta B. Š. nurodė, jog jai buvo žinoma, kad sūnus G. Ž. ketina pirkti priekabą, tačiau ji niekada neprašė vyr. finansininkės išduoti nei sąskaitos faktūros, nei kasos pajamų orderio kvito, jos pareigos ieškovės įmonėje buvo labai formalios, o darbas apsiribojo įmonės skolininkų paieška. Teismo vertinimu, B. Š. paneigė (duomenys neskelbtini) parodymus, o kitų (duomenys neskelbtini) paaiškinimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
8. Teismas nurodė, kad nors ieškovės atstovas ir liudytoja (duomenys neskelbtini) tvirtino, jog iš atsakovo pinigų už priekabą nepriėmė, kad atsakovas įmonei skolingas, nes kasos orderio kvite nėra kasininko parašo, vienok nei ieškovės atstovas, nei (duomenys neskelbtini) teismo proceso metu nepaaiškino teismui, kur gi buvo kasininko (duomenys neskelbtini), kuriam atsakovas turėjo sumokėti pinigus ir gauti jo parašą, darbo vieta. Nors ieškovės atstovas ir (duomenys neskelbtini) teigia, kad priekabos pirkimo -pardavimo sandorį sudarė ne buhalterė ir ji nieko bendro su pirkimu - pardavimu neturi, teismas atkreipė dėmesį, jog ant PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kvito yra tik vyr. finansininkės parašai.
9. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo pateiktus kasos pajamų orderio kvitus Nr. D (duomenys neskelbtini), Nr. D (duomenys neskelbtini), Nr. D (duomenys neskelbtini), kuriuos UAB „Dentransus“ išdavė Z. R. įmonei, ūkininkui R. L. ir M. G., kuriuose kasininko parašo nėra, o yra tik vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini) parašai, kuriais atsakovas siekė įrodyti, kad pagal tuo metu ieškovės įmonėje galiojusią praktiką, ne tik jam, bet ir kitiems asmenims buvo išduodami analogiški dokumentai (be kasininko parašų). Atsakovas pateikė savo versiją patvirtinančius kasos pajamų orderius Nr. D (duomenys neskelbtini), Nr. D (duomenys neskelbtini), Nr. D (duomenys neskelbtini), išduotus tiems patiems – Z. R. įmonei, ūkininkui R. L.ir M. G., kuriuose yra ir vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini) ir kasininko (duomenys neskelbtini) parašai, taip siekdamas įrodyti, kad šiais atvejais kasininkas pinigus tikrai gavo. Iš to teismas sprendė, jog įmonės kasininkas nepasirašė pirkėjams išduotuose kasos pajamų orderių kvituose, bet pasirašė įmonės buhalterijoje liekančiuose kasos pajamų orderiuose, kas sukėlė teismui pagrįstų abejonių, kad ir šiais atvejais sudarant sandorius kasininkas nedalyvavo, o kasos pajamų orderiuose, kurie yra įforminti ieškovės buhalterijoje, pasirašė kitu laiku.
10. Teismas iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo rašto ir prie jo pateiktų dokumentų nustatė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „Dentransus“ įgalioto asmens G. Ž. prašymu buvo deklaruotas transporto priemonės savininko pasikeitimas, t. y. puspriekabė Tauras 3500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perduota fiziniam asmeniui G. Ž., bet pastarojo vardu ši transporto priemonė įregistruota nebuvo, nes 2018 m. kovo 23 d. puspriekabė buvo išregistruota automatiškai, VĮ „Regitra“ gavus pranešimą apie transporto priemonės įregistravimą užsienyje. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė teigia, jog atsakovas už priekabą neatsiskaitė, tačiau VĮ „Regitra“ pateikti dokumentai patvirtina, kad tą pačią, sandorio sudarymo, dieną, 2017 m. rugsėjo 18 d., ieškovės UAB „Dentransus“ direktorė (duomenys neskelbtini) išdavė atsakovui įgaliojimą išregistruoti priekabą Tauras, VĮ „Regitra“ buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Serija DEN Nr. (duomenys neskelbtini) su G. Ž. ir vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini) parašais. Prašymas deklaruoti priekabos Tauras savininko pasikeitimą VĮ „Regitra“ pateiktas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po pardavimo, kas leidžia teismui teigti, kad iki to laiko ginčo dėl sutarties sąlygų vykdymo tarp šalių nebuvo. Ieškinį dėl neįvykdytos atsakovo prievolės atsiskaityti ieškovė teismui pateikė beveik po pusantrų metų po sandorio sudarymo ir nors įstatymas ieškovei nedraudžia tai daryti, senaties terminas nėra praleistas, vienok tokia ieškovės pozicija ir delsimas išsireikalauti iš atsakovo skolą teismui sukėlė abejonių dėl skolos egzistavimo, juo labiau, kad atsakovas nurodė niekada negavęs iš ieškovės jokio reikalavimo atsiskaityti nei žodžiu, nei raštu.
11. Teismas nustatė, jog ieškovė pati įgaliojo atsakovą deklaruoti priekabos Tauras savininko pasikeitimą VĮ „Regitra“, ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad sandoris buvo įvykdytas. Teismas konstatavo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ant atsakovui išduoto kasos pajamų orderio kvito nėra ieškovės kasininko parašo, neįrodo, jog atsakovas neatsiskaitė (pastebėjo, kad nei ieškovės atstovas, nei liudytoja (duomenys neskelbtini) negalėjo atsakyti, kur buvo kasininko darbo vieta), taipogi savaime neįrodo ieškinio, nes atsakovas neprivalo žinoti ieškovės tvarkos. Teismui pateikti analogiškose, kaip ir atsakovo, situacijoje pirkimo pardavimo dokumentai – sąskaitos ir kvitai – patvirtina, jog egzistavo būtent tokia ieškovės praktika parduodant transporto priemones, todėl atsakovo teismui pateiktą 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 238,50 Eur iš G. Ž. už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DEN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasirašytas vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini), pripažino dokumentu, patvirtinančiu atsakovo prievolės įvykdymą, tai yra atsiskaitymą už įsigytą priekabą Tauras.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dentransus“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nekonstatavus absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, panaikinti Kelmės rūmų 2020 m. sausio 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės UAB „Dentransus“ ieškinį atsakovui G. Ž. tenkinti visiškai. Iš atsakovo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo sprendimu nustatyta konkreti piniginė prievolė – teismo sprendimu konstatuota, kad ji iš atsakovo grynais gavo 2 238,50 Eur, kas savo ruožtu reiškia, jog jai atsiranda konkreti piniginė prievolė – ji turi pareigą ieškovei sumokėti 2 238,50 Eur. Tokia teismo sprendimo įtaka į bylą neįtrauktai (duomenys neskelbtini) reiškia, kad egzistuoja akivaizdus absoliutus šio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Akivaizdu, kad teismo sprendimu yra paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens (duomenys neskelbtini) materialiosios teisės ir pareigos, ir ši įtaka šioms jos materialioms teisėms bei pareigoms yra tiesioginė – šiuo teismo sprendimu modifikuota (duomenys neskelbtini) teisinė padėtis, t. y. nustatytos jos materialiosios pareigos, nuspręsta dėl šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Todėl, vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12.2. Atsakovas nepateikė pakvitavimo, jog būtų įvykdęs ieškovei piniginę prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.65 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko jis negalėjo gauti iš ieškovės pakvitavimo, kuriame būtų fiksuotas įrašas, kad ieškovė gavo grynais iš atsakovo 2 238,50 Eur. KPO kvite Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Vyr. buhalteris (buhalteris):“ yra tik spaudas „Vyr. finansininkė (duomenys neskelbtini)“ bei jos parašas. Tačiau šiame kvite yra ir labai svarbi grafa, suprantama bet kuriam lietuvių kalbą mokančiam veiksniam asmeniui – grafa „Gavo kasininkas vardas, pavardė, parašas“. Neturėtų kelti abejonių, kad asmuo, kuris realiai atsiskaito grynais, nesunkiai supranta iš pirmiau minėtų įrašų, jog minėtoje grafoje “Gavo kasininkas vardas, pavardė, parašas” turi būti įrašyta pinigus priėmusio asmens vardas, pavardė ir parašas, nes tik toks įrašas patvirtina, kad realiai grynieji pinigai yra sumokėti. Tačiau 2017 m. rugsėjo 18 d. KPO kvite Nr. (duomenys neskelbtini) tokių įrašų nėra – objektyviai ir nešališkai analizuojant šį KPO kvitą bet kuris asmuo pasakytų, jog šiame kvite akivaizdu, kad nėra jokio įrašo apie tai, jog atsakovas grynais sumokėjo ieškovei 2 238,50 Eur, bei akivaizdu, kad tokį kvito turinį supranta ir asmuo, kuris tokiu kvitu įrodinėja tariamą atsiskaitymą. Teismo nurodymas, kad atsakovas neprivalo žinoti ieškovės tvarkos, kasininko darbo vietos, neturi jokios faktinės bei teisinės reikšmės kilusiam ginčui.
12.3. Teismas nepagrįstai nutylėjo bei neįvertino tos aplinkybės, kad VĮ „Regitra“ teiktuose dokumentuose dėl puspriekabės išregistravimo atsakovas nurodė tik PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė KPO kvito Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu netiesiogiai patvirtindamas, jog atsiskaityta už puspriekabę su ieškove nebuvo.
12.4. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi, apmokėjimo faktas nagrinėjamu atveju paprastai negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Nagrinėjamu atveju atsiskaitymas turėjo būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tačiau įforminto raštu tarp ieškovės bei atsakovo būtent atsiskaitymo sandorio atsakovas nepateikė.
12.5. Teismas išvadas, jog atsakovas grynaisiais sumokėjo ieškovei 2 238,50 Eur, iš esmės pagrindė kasos pajamų orderio kvitais, kuriuos ieškovė išdavė Z. R. įmonei, ūkininkui R. L.ir M. G.. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes iš išvardintų kvitų nuspręsti, kad esą minėti trys asmenys grynaisiais atsiskaitė su ieškove pinigus paduodami vyr. finansininkei (duomenys neskelbtini), o ne ieškovės kasininkui, nėra jokio pagrindo. Ieškovė patvirtino, kad išvardinti asmenys atsiskaitė su ieškove, jų atsiskaitymas yra fiksuotas ieškovės buhalterinėje apskaitoje, o vyr. finansininkė (duomenys neskelbtini) tokias ūkines operacijas fiksavo ieškovės buhalterinėje apskaitoje tik gavusi pirmiau išvardintus KPO kvitus su ieškovės kasininko parašais, kad pinigai ieškovei sumokėti. Teismas nepagrįstai neįvertino ir esminio skirtumo tarp pirmiau trijų išvardintų KPO kvitų ir KPO kvito Nr. D (duomenys neskelbtini) – trijuose KPO kvituose išvardinti trys asmenys savo parašais tvirtino, kad iš jų priimta kiekviename iš kvitų nurodyta grynųjų pinigų suma, kai tuo tarpu atsakovo pateiktame KPO kvite Nr. D (duomenys neskelbtini) pats atsakovas parašu nepatvirtina, kad iš jo grynais buvo priimta 2 238,50 Eur. Be to, neįtraukus į bylą (duomenys neskelbtini) kaip dalyvaujančio byloje asmens bei prielaidomis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) iš išvardintų trijų asmenų ieškovės naudai priėmė grynuosius, grįsti teismo sprendimo išvadas yra ne tik kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau ir įrodymų bei įrodinėjimo taisyklių esminis pažeidimas.
12.6. Tai, kad 2017 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) įnešė į ieškovės kasą 3 400 Eur grynųjų, niekaip nepagrindžia, jog esą atsakovas 2 238,50 Eur už iš ieškovės įsigytą daiktą sumokėjo grynaisiais ieškovės vyr. finansininkei (duomenys neskelbtini).
12.7. Įrodinėtinos aplinkybės paprastai gali būti įrodinėjamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau netiesioginių įrodymų jų pakankamumo prasme turi būti pateikta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių konkrečios įrodinėtinos aplinkybės nustatymu. Nagrinėjamu atveju teismo rėmimasis pirmiau minėtais trimis kasos pajamų orderiais bei 3 400 Eur grynųjų įnešimu į kasą, net negalėtų būti vertinami kaip netiesioginiai įrodymai dėl aplinkybės, kad esą atsakovas sumokėjo 2 238,50 Eur (duomenys neskelbtini).
12.8. Atsakovas atsiskaitymą su ieškove įrodinėjo ir liudytojo G. Š. parodymais, kuris esą matė, jog atsakovas pinigus sumokėjo ieškovės buhalterei (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra B. Š. sūnus, G. Š. yra B. Š. sutuoktinis, todėl akivaizdu, kad abu šie liudytojai yra suinteresuoti atsakovui palankia bylos baigtimi.
12.9. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, kad ant ieškovės teismui pateiktos originalios 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitos faktūros DEN Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne jo parašas, nors kartu tvirtino, kad įforminant dokumentus buvo ieškovės buhalterijoje ir pasirašė ant sąskaitos faktūros. Tai neabejotinai rodo, kad atsakovas nurodė neteisingas aplinkybes dėl to, jog jis buvo pas ieškovę buhalterijoje bei matė buhalterę (duomenys neskelbtini), kuriai esą buvo paduoti pinigai už atsakovo perkamą turtą. Teismas šio prieštaringumo neaptarė, jo nevertino.
12.10. Atsakovo paaiškinimai dėl nupirkto turto apžiūros bei nuvykimo į ieškovės buhalteriją kardinaliai skiriasi ir nuo liudytojo G. Š. parodymų. Atsakovas paaiškino, kad apžiūrėjus puspriekabę su B. Š. jie važiavo į ieškovės buhalteriją, tuo tarpu G. Š. nurodė, kad atsakovo perkamas turtas stovėjo aikštelėje, kur ir yra ieškovės buhalterija. Teismas šių prieštaravimų neaptarė bei nevertino. Skiriasi atsakovo paaiškinimai ir liudytojo G. Š. parodymai ir toje dalyje, kaip esą buvo sumokėti pinigai už atsakovo nupirktą puspriekabę. Atsakovas aiškino, kad esą pinigus už perkamą turtą jis padavė G. Š., kuris pinigus perdavė (duomenys neskelbtini), o liudytojas G. Š. parodė, kad pinigus (duomenys neskelbtini) padavė pats turto pirkėjas – G. Ž. Šie reikšmingi atsakovo paaiškinimų bei liudytojo G. Š. liudijimo neatitikimai neabejotinai rodo, kad tiek atsakovas, tiek G. Š. sąmoningai neatskleidė tikrųjų aplinkybių, susijusių su puspriekabės įsigijimu bei atsiskaitymu už ją.
12.11. Ieškovės kreipimasis į teismą ne iš karto, tik atsiradus atsakovo piniginei prievolei, o vėliau, nepasibaigus ieškinio senaties terminui, nepanaikina atsakovo piniginės prievolės – pats laikas nepabaigia piniginės prievolės, kol ji neįvykdyta. Todėl teismo išvadų pagrindimas tuo, kad ieškovė kreipėsi dėl skolos iš atsakovo priteisimo praėjus atitinkamam laikui, yra prielaidos, niekaip nepagrindžiančios, kad atsakovo piniginė prievolė ieškovės naudai buvo pasibaigusi.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. Ž. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. (duomenys neskelbtini) buvo proceso dalyviu, kurios statusas – liudininkė, pakviesta paties apelianto iniciatyva. Teismas skundžiamu sprendimu nenustatė visiškai jokių pasekmių (duomenys neskelbtini), o tiesiog konstatavo objektyvų faktą, jog (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu iš atsakovo priėmė pinigines lėšas už nupirktas transporto priemones. Tačiau priimtas sprendimas niekaip neįpareigoja (duomenys neskelbtini) atlikti kokių nors veiksmų ieškovės atžvilgiu – nei sumokėti minimą skolą, nei grąžinti lėšas. (duomenys neskelbtini )civilinės bylos nagrinėjime dalyvavo, savo poziciją pateikė tiek asmeniškai nuo savęs, tiek ir atsakant į ieškovės klausimus, todėl jai buvo žinoma ginčo esmė ir sprendžiami klausimai, dėl jų jos liudijimai buvo pateikti. Įstatymas nedraudžia atlikti liudytojų pateiktų liudijimų vertinimą ir jų pagrindu teikti išvadas.
13.2. Atsakovas yra gavęs iš apeliantės du dokumentus – sąskaitą, kurią išrašė (duomenys neskelbtini), ir kvito orderį, kurį pasirašė tas pats asmuo. Byloje apeliantė logiškai nepagrindė, jeigu apmokėjimas buvo privalomas kasininkui ir tik jo parašas įrodo pinigų sumokėjimo faktą, kodėl nesant apmokėjimo faktui fiskalinę ir juridinę reikšmę turintį dokumentą pasirašė vyr. finansininkas.
13.3. Apeliantė tvirtino, jog visais atvejais, esant apmokėjimo faktui, ant kvito pasirašo kasininkas, tačiau byloje nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, pagrindžiančio šį apeliantės teiginį. Priešingai apeliantės teiginiams, atsakovo iniciatyva buvo nustatyti bent du atvejai – Z. R. ir R. L., kuomet prekės pirkėjai yra gavę analogiškus kvitus kaip atsakovas, kuriuose grafa „kasininkas“ nėra užpildyta, yra tik buhalterės parašas, ir apeliantė neginčija, kad šie asmenys yra su ja atsiskaitę bei minėti dokumentai yra tinkami.
13.4. Apeliantė neįrodė, jog ji tinkamai informavo atsakovą apie jo pareigą gauti dar kasininko parašą, kad būtų laikoma, jog įvyko atsiskaitymas, ir kad buhalterio parašas šio fakto netvirtina. Priešingai, apeliantei neįrodžius, kad tik kasininko parašas gali patvirtinti atsiskaitymo faktą, laikytina, jog kito oficialaus darbuotojo parašas ant pinigų priėmimą tvirtinančio dokumento, yra pakankamas atsiskaitymo faktui pagrįsti, kadangi kitos juridinės reikšmės šio parašo buvimo apeliantė nepagrindė ir neatskleidė.
13.5. Teismas tinkamai įvertino faktą, jog aplinkybė, kad apeliantė neturi pas save kasos kvito, nepaneigia atsakovo turimo kvito teisėtumo. Keliant klausimą dėl dokumento forminimo trūkumų, apeliantė turėjo įrodyti, kad tokie trūkumai išties buvo. Byloje jokių duomenų, tvarkos, kad pinigus priima kitas subjektas – kasininkas, apeliantė nepateikė ir neįrodė. Pažymėjo ir kitą svarbią aplinkybę, jog dėl nežinomų priežasčių apeliantė nėra išsaugojusi savo orderio, kurio pagrindu šaknelė buvo pateikta atsakovui, nors pripažino, kad orderį išdavė. Byloje liudijusi (duomenys neskelbtini) nurodė, kad orderis asmeniui pateikiamas tik esant apmokėjimo faktui, tačiau kodėl dokumentą pateikė dar nesant atsiskaitymo, logiškai paaiškinti negebėjo. Akivaizdu, kad orderis buvo įformintas ir pateiktas tik po pinigų perdavimo fakto. Be to, (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad jai draudžiama ir ji nevykdė išvis jokių grynų pinigų operacijų, tačiau išreikalavus išklotines buvo gauti duomenys, jog 2017 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) įnešė į ieškovės kasą 3 400 Eur grynųjų, kas paneigia bet kokius jos argumentus, kad su grynais pinigais nebuvo vykdoma jokia veikla iš (duomenys neskelbtini) pusės. Byloje apeliantė nepateikė įrodymų, kur veikė jos kasininkas ir kur, anot apeliantės, turėjo vykti fiziškai atsiskaityti atsakovas, jeigu to tariamai jis negalėjo padaryti pas buhalterę.
13.6. Apeliantė nepaaiškino, kodėl skolos nereikalavo iš atsakovo ilgiau nei du metus, nereiškė pretenzijų, atidavė mašinos dokumentus, net išdavė įgaliojimą atsakovui išregistruoti transporto priemonę (pranešė apie pardavimo sandorį), nors tariamai su ja tuo metu nebuvo atsiskaityta. Apeliantė net nepateikė vidinių apskaitos dokumentų išrašų, rodančių, kad buvo fiksuota atsakovo skola, nuo kada ji buvo, nebuvo atskleista, kad minima skola būtų apskaitoma kartu su vidiniais finansiniais duomenimis, įtraukiant į bendrą įmonės reikalavimų sąrašą ir pateikiant finansines ataskaitas valstybei nustatyta tvarka. Visa tai sudaro prielaidas manyti dėl keliamo reikalavimo fiktyvumo ir anksčiau neapskaitytos skolos pačioje įmonėje reikalavimo nepagrįstumo. Apeliantė negalėjo logiškai paaiškinti ir savo įrašų spragų, kur pagal orderio numeraciją grafa pagal eiliškumą nebuvo užpildyta, kas patvirtina, jog orderis asmeniui buvo išduotas realiai, o pas ją pačią buhalteriniuose dokumentuose šis įrašas neprofesionaliai buvo pašalintas, kas atitinka ir duomenų klastojimo požymius.
13.7. Apeliantė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl teismas turėjo nesiremti liudytojų Z. R. ir R. L. parodymais ar dokumentais, juolab, kad ir jų pateiktų dokumentų autentiškumas pripažintas pačios apeliantės.
13.8. Ginčo atveju svarbu ne sandorio pradžios momentai, bet jo įvykdymas ir pabaiga, o įvykdymui buvo pateikti duomenys, liudijantys pinigų priėmimą, ir visiškai nėra skirtumo, kuris asmuo tai padarė - ar atsakovas asmeniškai, ar jo patėvis, kurie sandorio metu buvo kartu. Transporto priemonė buvo užregistruota atsakovo vardu su apeliantės žinia. Įgaliojimą išdavė tuo metu įmonei vadovavusi direktorė (duomenys neskelbtini), todėl nesuprantami ieškovės argumentai, kad atsakovas turėjo VĮ „Regitra“ nurodyti ne tik PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir KPO kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), juolab, kad VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų užteko užfiksuoti nuosavybės sandorio pokyčiams.
13.9. Formaliai subjektas turi teisę ginti savo teises per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, tačiau kreipimosi momentas svarbus kitų bylos aplinkybių kontekste vertinant, ar apskritai kokia nors prievolė realiai apeliantei egzistavo ar ne. Atsakovo prievolės įvykdymą įrodo ir pateikta sąskaita faktūra, orderis, transporto priemonės persiregistravimas, išduotas įgaliojimas tai daryti, o pretenzijų nereiškimas, skolos neįtraukimas į balansą tokį ilgą laikotarpį, tik patvirtina šį faktą ir pareikšto reikalavimo fiktyvumą.
13.10. Byloje galima remtis ir prejudiciniais faktais, todėl laikytina, kad galima vadovautis ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-79-357/2020 ir joje pateiktais išaiškinimais, kurie faktiškai analogiški sprendžiamai bylai, kadangi susiję tiesiogiai su apeliante ir jos reiškiamo reikalavimo giminingumu.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
15. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliantei argumentuojant, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto į procesą asmens – (duomenys neskelbtini) – teisių ir pareigų, pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).
16. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto požiūriu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
17. Aptartos sąlygos lemia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
18. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį konstatuotina, jog bylą nagrinėjęs ir sprendimą priėmęs teismas nesprendė dėl (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų, nedarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad teismas nurodė, jog atsakovas 2 238,50 Eur sumokėjo juridinio asmens įgaliotam asmeniui, t. y. ieškovės vyr. buhalterei (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad sprendimu yra pasisakyta dėl (duomenys neskelbtini) teisinės padėties. Teismas pasisakė dėl apmokėjimo juridiniam asmeniui per jo atstovą, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto požiūriu nėra nuspręsta dėl atstovo (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų, todėl neegzistuoja apeliantės nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apie bylos nagrinėjimą žinojo, ji byloje buvo apklausta liudytoja, skundų, kad teismas būtų nusprendęs dėl jos teisių ir pareigų, nepateikė.
Dėl ginčo esmės
19. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovas iš ieškovės 2017 m. rugsėjo 18 d. nupirko puspriekabę Tauras, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendra vertė su PVM mokesčiu 2 238,50 Eur, tačiau kilo ginčas dėl to, ar atsakovas sumokėjo ieškovei pinigus už nupirktą puspriekabę. Sumokėjimo faktą atsakovas grindžia 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra DEN Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderio kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovas su ja neatsiskaitė.
20. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros skiriasi tuo, kad ieškovės pateiktoje 2017 m. rugsėjo 18 d. sąskaitoje faktūroje DEN Nr.(duomenys neskelbtini) yra tik atsakovo parašas, tuo tarpu atsakovo teismui pateiktoje 2017 m. rugsėjo 18 d. sąskaitoje faktūroje DEN Nr.(duomenys neskelbtini) be atsakovo parašo yra ir ieškovės vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini), kaip sąskaitą išrašiusio ir išdavusio asmens, parašas, o iš atsakovo pateikto 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys) matyti, kad iš G. Ž. už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DEN Nr. (duomenys neskelbtini) priimta 2 238,50 Eur, ir šis kasos pajamų orderio kvitas pasirašytas vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini).
21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nepateikė pakvitavimo, jog būtų įvykdęs ieškovei piniginę prievolę (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). KPO kvite Nr. D (duomenys neskelbtini), grafoje „Vyr. buhalteris (buhalteris):“ yra tik spaudas „Vyr. finansininkė (duomenys neskelbtini)“ bei jos parašas, tačiau šiame kvite yra ir labai svarbi grafa, suprantama bet kuriam lietuvių kalbą mokančiam veiksniam asmeniui – grafa „Gavo kasininkas vardas, pavardė, parašas“. Objektyviai ir nešališkai analizuojant šį KPO kvitą, bet kuris asmuo pasakytų, kad šiame kvite akivaizdu, jog nėra jokio įrašo apie tai, kad atsakovas grynais sumokėjo ieškovei 2 238,50 Eur, bei akivaizdu, kad tokį kvito turinį supranta ir asmuo, kuris tokiu kvitu įrodinėja tariamą atsiskaitymą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.
22. CK 6.65 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita.
23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byloje pateikti analogiškose, kaip ir atsakovo situacijoje, pirkimo - pardavimo dokumentai - sąskaitos ir kvitai - patvirtina, jog egzistavo būtent tokia ieškovės praktika parduodant transporto priemones, todėl atsakovo teismui pateiktas 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2238,50 Eur iš G. Ž. už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DEN Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, kuris pasirašytas vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini), pagrįstai pripažintas dokumentu, patvirtinančiu atsakovo prievolės ieškovei įvykdymą, tai yra atsiskaitymą už įsigytą priekabą Tauras.
24. Sutiktina, kad atsakovas yra gavęs iš apeliantės du dokumentus - sąskaitą, kurią išrašė (duomenys neskelbtini), ir kvito orderį, kurį pasirašė taip pat (duomenys neskelbtini). Byloje apeliantė nepagrindė to fakto, kad jei grynųjų pinigų sumokėjimas buvo privalomas kasininkui ir tik jo parašas įrodo pinigų sumokėjimo faktą, kodėl, nesant apmokėjimo už puspriekabę, fiskalinę ir juridinę reikšmę turintį dokumentą pasirašė vyr. finansininkas.
25. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad CK 2.133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nagrinėjamu atveju apeliantė, tvirtindama, kad KPO kvite tik kasininko parašas įrodo pinigų sumokėjimo faktą, neįrodė, kad ji tinkamai informavo atsakovą apie jo pareigą gauti kasininko parašą, nors tokią pareigą turėjo. Šiuo atveju ieškovės UAB „Dentransus“ atstovu priimant apmokėjimą pagal priekabos Tauras pirkimo - pardavimo sandorį buvo jos darbuotoja vyr. finansininkė (duomenys neskelbtini), kuri pirkėjui (atsakovui) išdavė ir kartu pasirašė 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr.(duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini) atstovaujamai UAB „Dentransus“, remiantis CK 2.133 straipsnio 2 dalimi, tenka visos šio sandorio pasekmės.
26. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovės UAB „Dentransus“ direktorė (duomenys neskelbtini) išdavė atsakovui įgaliojimą išregistruoti puspriekabę Tauras, VĮ „Regitra“ buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Serija DEN Nr. (duomenys neskelbtini) su G. Ž. ir vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini) parašais. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymas deklaruoti priekabos Tauras savininko pasikeitimą, pateiktas VĮ „Regitra“ praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po jos pardavimo, kas leidžia labiau tikėti tuo, kad iki to laiko ginčo dėl sutarties sąlygų vykdymo tarp šalių nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės, kaip verslininkės, elgesys, kuomet ji, negavusi pinigų, sutiko leisti pirkėjo vardu įregistruoti puspriekabę ir jokių pretenzijų atsakovui iki 2019 metų nereiškė, laikytinas nebūdingu įprastinei verslo praktikai. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad VĮ „Regitra“ teiktuose dokumentuose dėl puspriekabės išregistravimo atsakovas nurodė tik PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė KPO kvito Nr. (duomenys neskelbtini), nesuponuoja išvados, kad tuo atsakovas netiesiogiai patvirtino, jog atsiskaityta už puspriekabę su ieškove nebuvo.
27. Apeliantė nurodo, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsiskaitymas turėjo būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tačiau įforminto raštu tarp šalių atsiskaitymo sandorio atsakovas nepateikė.
28. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog byloje jokių duomenų, tvarkos, kad pinigus priima kitas subjektas – kasininkas - apeliantė nepateikė. Byloje liudijusi (duomenys neskelbtini) nurodė, kad orderis asmeniui pateikiamas tik esant apmokėjimo faktui, tačiau kodėl dokumentą pateikė dar nesant atsiskaitymo, paaiškinti nesugebėjo. Taigi, akivaizdu, kad orderis buvo įformintas ir pateiktas tik po pinigų perdavimo fakto. Be to, (duomenys neskelbtini) tvirtino, kad jai draudžiama ir ji nevykdė jokių grynų pinigų operacijų, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. ji įnešė į ieškovės kasą 3 400 Eur grynųjų, kas paneigia jos argumentus, kad su grynaisiais pinigais nebuvo vykdoma jokia veikla. Byloje apeliantė nepateikė įrodymų, kur veikė jos kasininkas, ir kur, anot apeliantės, atsakovas turėjo vykti fiziškai atsiskaityti, jeigu to tariamai negalėjo padaryti pas buhalterę. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu paminėti ir tai, kad apeliantė nepateikė vidinių įmonės apskaitos dokumentų išrašų, patvirtinančių, kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose buvo fiksuota atsakovo skola.
29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai, jog ji niekada nepriimdavo grynųjų pinigų, tai darė tik kasininkas (duomenys neskelbtini), kuris ir pasirašydavo pirkėjams išduodamuose kvituose, neatitinka tikrovės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Dentransus“ Z. R. įmonei, ūkininkui R. L.ir M. G. išduotuose kasos pajamų orderių kvituose kasininko parašo nėra, o yra tik vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini) parašai. Tuo tarpu ieškovės išduotuose kasos pajamų orderiuose minėtiems asmenims yra ir vyr. finansininkės (duomenys neskelbtini), ir kasininko (duomenys neskelbtini) parašai. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog įmonės kasininkas nepasirašė pirkėjams išduotuose kasos pajamų orderių kvituose, bet pasirašė įmonės buhalterijoje liekančiuose kasos pajamų orderiuose, o tai kelia pagrįstas abejones, kad ir šiais atvejais sudarant sandorius kasininkas nedalyvavo, o kasos pajamų orderiuose, kurie yra įforminti ieškovės buhalterijoje, pasirašė kitu laiku. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės argumentai ir liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai prieštarauja minėtiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų asmenų sandoriai buvo sudaryti maždaug tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir atsakovo (2017 metais), todėl labiau tikėtina, kad teiginiai, jog pinigai buvo sumokėti buhalterei, yra teisingi. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis ne tik liudytojų parodymais, bet ir minėtais rašytiniais įrodymais.
30. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo rėmimasis pirmiau minėtais trimis kasos pajamų orderiais bei 3 400 Eur grynųjų įnešimu į kasą negali būti vertinami net kaip netiesioginiai įrodymai dėl aplinkybės, kad esą atsakovas sumokėjo 2 238,50 Eur (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nors šie įrodymai ir laikytini netiesioginiais įrodymais, tačiau jie buvo vertinamai kartu su byloje esančia įrodymų visuma, tarp kurių buvo ir tiesioginiai įrodymai: 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).
31. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad liudytojai G. Š. ir B. Š. turi akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jie nepakankami sandorio aplinkybėms pagrįsti ar paneigti. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti liudytojų parodymai nesudarė esminės reikšmės ir nenulėmė skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis ne tik liudytojų parodymais (tarp kurių buvo įvertinti ir ieškovės darbuotojų liudytojų (duomenys neskelbtini) bei L. M. parodymai), bet ir rašytiniais įrodymais.
32. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-79-357/2020 išnagrinėjo ieškovės UAB „Dentransus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dentransus“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Šioje byloje nustatyta, kad 2017-06-30 atsakovas S. J. iš UAB „Dentransus“ nupirko automobilį ir puspriekabę už bendrą 2 000 Eur sumą. Jam buvo išduotas sąskaitos faktūros Serija DEN Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorius ir KPO kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Tos pačios sąskaitos faktūros egzempliorius liko bendrovėje su S. J. parašu. Minėtame kvite nurodoma suma (2000 Eur) ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo įtraukta. Teismas nutartyje nustatė ir konstatavo, kad ieškovės transporto priemonės buvo parduodamos neįforminant tinkamai dokumentų ne tik atsakovui S. J., bet ir kitiems asmenims. Ieškovės buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi aplaidžiai, o daugybė įrašų juose daroma ne tik skirtingai, bet ir vėliau, todėl atsakovo pateiktame kvite nurodytos sumos neapskaitymas ieškovės buhalterijoje neleido daryti išvados, jog tokia suma nebuvo sumokėta.
33. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad kaip prejudiciniais faktais galima vadovautis Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-79-357/2020 ir joje pateiktais išaiškinimais, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės panašios su minėta byla. Remiantis minėtoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytais išaiškinimais, įvertinus šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taip pat yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė pardavė atsakovui priekabą Tauras nevykdydama pareigos tinkamai įforminti buhalterinius dokumentus.
34. Kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą ir nustatęs, kad atsakovo nurodyti argumentai, paaiškinimai ir byloje pateikti įrodymai, liudytojų B. Š. ir G. Š. parodymai turi pakankamą įrodomąją galią, pagrįstai jais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikia jas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos priteisiamos atsakovui iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“, juridinio asmens kodas 302429930, atsakovui G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Birutė Simonaitienė
Irena Stasiūnienė