Bylos Nr. 2A-2546-803/2016

Teisminio proceso Nr.2-68-3-37184-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8.; 1.3.5.4.; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio ir priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė

1. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje kyla klausimas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kai darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva, jam įrodinėjant, kad darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir savivaliavo.

2. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą atsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 2015-09-28 įsakymu Nr. P(VRSS)632 nuo 2015-09-29 dienos neteisėtu, grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-09-29 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kuri, preliminariu ieškovo paskaičiavimu, už 5 pravaikštos mėnesius yra 2320 Eur (464 Eur x5 mėn.).

3. Ieškovas nurodė, kad nuo 1995 metų dirbo pagal darbo sutartį pas atsakovą Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriuje (toliau – VRSS) Vaidotų geležinkelio stoties vagonų ūkio Vagonų techninės priežiūros punkto (toliau – VTPP) VI kategorijos vagonų tikrintojo–remontininko pareigose; darbo sutartis buvo pakeista atsakovo 2014-12-15 įsakymu Nr. P(VRSS)-658 nuo 2015-01-01 nustatant 464 Eur dydžio mėnesinį bazinį darbo užmokestį, o be nurodyto mėnesinio bazinio darbo užmokesčio buvo mokami priedai. Pažymėjo, jog 2015 m. rugsėjo 9, 11, 13, 15, 17 ir 21 dienomis atlikęs suformuotų sąstatų, kurie likdavo stotyje, techninę priežiūrą ir ištisinį stabdžių tikrinimą, V-14 formos žurnale vietoje savo parašo įrašė frazę: „neprisiimu atsakomybės”, dėl ko turėjo pasiaiškinti raštu. Organizuoto 2015-09-23 VRSS operatyvinio pasitarimo metu buvo svarstomas klausimas dėl tokių 6 ieškovo padarytų įrašų V-14 formos žurnale ir, vadovaujantis operatyvinio pasitarimo 2015-09-23 protokolu ir 2015-09-18 VTPP viršininko D. S. tarnybiniu pranešimu, Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stoties viršininkas R. K. 2015-09-28 pasirašė įsakymą Nr. P(VRSS)-632 (toliau – Įsakymas), kurio pagrindu ieškovas nuo 2015-09-29 buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

4. Su atleidimu iš darbo nesutinka, kadangi  atleidžiant jį iš darbo atsakovas pažeidė DK 227 straipsnio 1 dalies ir 134 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau, jam buvo pritaikyta neadekvati darbo   drausmės   pažeidimui,   neproporcinga,   griežčiausia   drausminė nuobauda, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau kartą (2012-10-30) buvo atleistas tokiu pat būdu. Mano, jog už nereikšmingą formalų darbo drausmės pažeidimą galėjo būti pritaikyta ne tokia griežta drausminė nuobauda, apsiribojant jo svarstymu operatyviniame pasitarime. Pažymi, kad taip pat atleistas iš darbo buvo   negavus išankstinio AB ,,Lietuvos geležinkeliai” darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas”, kurios pirmininku jis yra, tarybos sutikimo dėl jo atleidimo (T.2., b. l.74-75).

5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turėjo teisinį pagrindą ieškovo veiksmus, darant V-14 formos žurnale įrašą ,,neprisiimu atsakomybės“ po nevienkartinio atsakovo įspėjimo ir raginimo to nedaryti, vertinti kaip savavaliavimą ir atleisti ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nesutinka, jog ieškovui paskirta nuobauda neadekvati, kadangi ieškovui buvo paaiškinta, jog daryti tokių įrašų žurnale jis negali ir neturi tokios teisės, o pasikartojimo atveju veiksmai bus vertinami kaip savavaliavimą bei sprendžiamas klausimas dėl tolimesnių darbo santykių. Pažymėjo, jog dėl tokio ieškovo požiūrio į darbą ir tokių įrašų atlikimo ieškovo darbą pakartotinai atlikti turėjo kiti įmonės darbuotojai. Mano, jog ieškovo padarytas pažeidimas yra sisteminis, ieškovas yra turėjęs ne vieną drausminę nuobaudą, o pagal teisinį reglamentavimą galėjo atleisti ieškovą iš darbo be profesinės sąjungos sutikimo (T.2, b. l.  91-100). 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas įvertino ieškovo atleidimo iš darbo procedūrą ir nustatė, jog DK 240 straipsnio 1 dalis, kurioje imperatyviai nustatytas reikalavimas darbdaviui prieš skiriant darbuotojui drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, nepažeista.

8. Nustatęs, jog ieškovas yra įmonėje įsteigtos profesinės sąjungos pirmininkas, bei įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl išankstinio atitinkamo organo sutikimo gavimo atleidžiant darbuotoją, išrinktą į atstovaujamuosius organus, sprendė, jog ieškovą atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinis sutikimas nebuvo būtinas, o darbdavys dėl nurodytos aplinkybės nepažeidė drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) skyrimo tvarkos.

9. Konstatavęs, jog nagrinėjant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo darbdavys turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismui tenka pareiga įvertinti, ar nusižengimas pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip šiurkštus, sprendė, kad nors nenustatyta dėl ieškovo veiksmų reali žala darbdaviui, tačiau ieškovo, kaip darbuotojo veiksmai, pagrįstai darbdavio buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir savavaliavimas, suteikiantis teisę darbdaviui atleisti ieškovą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

10. Atmesdamas ieškovo argumentus dėl nuobaudos griežtumo ir neadekvatumo nurodė, jog pažeidimą nulėmė sąmoningi, nevienkartiniai ir sistemingi darbuotojo veiksmai, atlikti ir po geranoriško darbdavio perspėjimo taip nesielgti. Pažymėjo, jog ieškovas tokiu būdu akivaizdžiai ir nepateisinamai pažeidė Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 5.5.18 punktą, numatantį, jog po vagonų techninės priežiūros ir stabdžių tikrinimo pabaigos vagonų tikrintojai pasirašo V-14 formos žurnale, su kuriuo buvo supažindintas pasirašytinai, tokiu būdu taip pat prarasdamas ir darbdavio pasitikėjimą.  

11. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo nurodytus argumentus, jog yra persekiojamas dėl savo profsąjunginės veiklos ar kad mėginama su juo dėl to susidoroti.

12. Priimdamas sprendimą teismas nevertino ieškovo pateiktos charakteristikos jo asmenybei apibūdinti, kadangi ji yra 2008 metų. Taip pat nevertino ir jo išsilavinimą bei kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, kadangi jie teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui neturi (T. 3., b. l. 48-53).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą ir ieškinį išspręsti iš esmės – grąžinti jį į pirmesnį darbą  ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Taip pat prašo civilinę bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti visus 2016 -02-29 prašyme Nr. 10-017 nurodytus liudytojus (T. 3., b. l. c57-66). Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:

13.1. Atsakovas ir teismas neįvertino DK 238 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, pagal kurį skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes. Pažymi, jog atsakovas nepateikė duomenų ir nepatvirtino aplinkybės, jog apeliantas neatliko savo tiesioginių darbinių funkcijų, o teismas neįvertino, jog atsakovas „per prievartą norėjo priversti apeliantą pasirašyti  ir prisiimti atsakomybę už 32 -ame kelyje suformuoto sąstato techninės priežiūros ir ištisinį stabdžių patikrinimą.. “.

13.2. pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, nepagrįstai nustatė tik tris valandas bylos nagrinėjimui, neįvertino, jog ieškovui buvo paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi nepagrįstai vertino ieškovui paskirtas drausmines nuobaudas ir be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos ginčijamos teisme, be to, neatsižvelgė į apelianto charakteristiką.

13.3. nesutinka su teismo argumentu, jog nenustatyta aplinkybių, kad apeliantas persekiojamas dėl jo profsąjunginės veiklos, kadangi nuo 2012 m. iki šių metų laikotarpio yra nagrinėjamos ir išnagrinėtos 32 bylos, susijusios su apeliantu  ir apelianto vadovaujamos profesinės sąjungos tarybos nariais, neskaitant bylų darbo ginčų komisijoje.

13.3. neapklausdamas ieškovo prašomų liudytojų bei nepriimdamas ieškovo rašytinių įrodymų  teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės.

14.Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Mano, jog teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, visus įrodymus ištyrė tinkamai ir atskleidė bylos esmę.  Pažymi, jog vagonų tikrintojams remontininkams pareiga pasirašyti V-14 formos žurnale už techninę priežiūrą ir ištisinį stabdžių tikrinimą yra numatyta lokaliniame teisės akte, kuris yra pagrindinis jų darbo veiklą aprašantis ir nustatantis dokumentas, o apeliantas savo parašu patvirtina apie atliktą techninę vagonų priežiūrą ir ištisinį stabdžių tikrinimą, atsakomybę prisiimdamas už savo, o ne kitų darbuotojų veiksmus. Mano, jog apeliantas  nepagrįstai, neturėdamas įtikinamų motyvų ir pagrįstų argumentų atsisakydavo pasirašyti V-14 formos žurnale.  Atsakovas drausminę nuobaudą paskyrė tinkamai, vadovaudamasis drausminės nuobaudos parinkimą reglamentuojančiomis teisės normomis, įvertinęs apelianto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, atsižvelgęs į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas bei apelianto kaltę, o apylinkės teismas pagrįstai ieškinį atmetė įvertinęs byloje esančius įrodymus. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybes, susijusias su apelianto asmeniu bei ankstesne jo veikla. Su apelianto prašymu prijungti įrodymus nesutinka, kadangi apeliantas pateikė tuos pačius įrodymus, kurie jau buvo teikti ir neprijungti pirmosios instancijos teismo, be to, jie neturi teisinio sąsajumo ir nėra teisiškai reikšmingi bei svarbūs. Pažymi, jog apeliantas nepagrindė aplinkybių dėl žodinio nagrinėjimo būtinybės, todėl ir prašymas kviesti apklausai liudytojus, kuris neatsiejamai su žodiniu bylos nagrinėjimu, nepagrįstas (T. 3., b. l. 87-111).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.Byloje nustatyta, jog VRSS Vaidotų geležinkelio stoties viršininko 2015-08-07 įsakymu Nr. Į(VRSS)-172 buvo patvirtinti Vagonų priežiūros punkto VI kategorijos vagonų tikrintojo remontininko pareiginiai nuostatai Nr. 5 (toliau – Pareiginiai nuostatai) (T.2, b.l. 119-121), kuriuose  numatytos šios pareigos: laiku ir kokybiškai atlikti vagonų ir traukinių sąstatų techninę priežiūrą ir remontą, užtikrinant saugų traukinių eismą garantiniame ruože (7 p.). Su šiais Pareiginiais nuostatais ieškovas supažindintas pasirašytinai (T.2, b.l. 121). Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos (toliau – Technologija; T.2, b.l.140-153) 5.5.18 p. numatyta, kad po vagonų techninės priežiūros ir stabdžių tikrinimo pabaigos vagonų tikrintojai pasirašo V-14 formos žurnale (esant didelėms darbų apimtims, kada nėra galimybės iš karto pasirašyti V-14 formos žurnale po sąstato techninės priežiūros atlikimo ar atlikto stabdžių tikrinimo, vagonų tikrintojai remontininkai privalo tai padaryti po VTPP operatoriaus paskirtų darbų atlikimo. Su šiuo reikalavimu ieškovas (apeliantas) taip pat buvo supažindintas (T.2, b.l. 154), kaip ir su įmonėje esančiomis Darbo tvarkos taisyklėmis (T.2, b.l.173-193, 194), kurios yra suderintos ir su AB ,,Lietuvos geležinkeliai profesine sąjunga ,,Solidarumas“ (T.2, b.l. 172), kurios pirmininku yra ieškovas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2011-03-21 įsakymu Nr. Į-252 patvirtintos Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V (toliau – Instrukcija) 1.3.6. p. nurodyta, jog darbuotojai, vadovaudamiesi Technologijos reikalavimais, turi laiku ir kokybiškai atlikti techninę vagonų priežiūrą (T.2, b.l. 157). Ieškovo parašas dėl supažindinimo patvirtina, jog tai jis žinojo apie šį reikalavimą (T.2, b.l. 158).

16.Ieškovas, vykdydamas savo darbines funkcijas, 2015-09-09 atliko 48-ame kelyje suformuoto sąstato techninę priežiūrą ir ištisinį stabdžių tikrinimą nuo stacionaraus stabdžių bandymo įrenginio (toliau – SSBĮ), 2015-09-11 atliko 23-ame kelyje suformuoto sąstato techninę priežiūrą ir ištisinį stabdžių tikrinimą nuo SSBĮ, 2015-09-13 atliko 42-ame kelyje suformuoto sąstato techninę priežiūrą, 2015-09-15 atliko 32-ame kelyje suformuoto sąstato techninę priežiūrą ir ištisinį stabdžių tikrinimą nuo SSBĮ, 2015-09-17 atliko 34-ame kelyje suformuoto sąstato techninę priežiūrą ir ištisinį stabdžių nuo SSBĮ. Atlikęs šias savo tiesiogines darbines funkcijas, apeliantas nepasirašė Vagonų techninės priežiūros apskaitos V-14 formos žurnale (toliau – V-14 formos žurnalas), kaip to reikalauja Technologijos 5.5.18 punktas, ir vietoje parašo įrašė frazę ,,atsakomybės nepriimu“ (T.2, b.l. 125, 129, 130, 131,132, 133, 136, 139). Šios aplinkybės nustatytos netikėto patikrinimo ir patikrinimo aktais (T.2, b.l. 126, 128), ieškovo vadovo Vaidotų geležinkelio stoties vagonų ūkio VTPP viršininko D. S. tarnybiniais pranešimais dėl nepasirašymo (T.2, b.l. 122, 134, 137).

17.Atsakovas, laikydamas anksčiau nurodytus apelianto veiksmus darbo drausmės pažeidimu, pateikė ieškovui reikalavimus raštu pasiaiškinti (T.2, b.l. 155, 157). Ieškovas paaiškino (T.2, b.l. 156, 158), nurodydamas, kad Pareiginius nuostatus pasirašė su minėta išlyga, todėl mano, kad už sąstatus, kurie bus palikti po jo pamainos jis pasirašyti neprivalo, nes tai, anot jo, neteisėta; Technologijos 5.5.18. p. jis nepažeidė, nes pasirašyti jis privalo tik tuomet, kai traukinys išvyksta jo pamainos metu, kai traukinys išvyksta po jo pamainos, jis už jį neatsako, kadangi, anot jo, apžiūrėtų traukinių pasiimti namo ir kitos pamainos pradžios atnešti iš namų jis negali, todėl žurnale ir parašė ,,atsakomybės nepriimu“; paaiškinimuose pateikė pastebėjimus dėl atsakovo vadovaujančių asmenų veiksmų ir  darbo organizavimo. Atsakovas, atsižvelgdamas į 2015-09-18 raštą Nr. 2(VRSS)-1800 „Dėl darbo pareigų vykdymo“ (T.2, b.l. 159), kuriuo apeliantas buvo įpareigotas pradėti be išlygų vykdyti Technologijos nuostatus, 2015-09-21 VRSS Vaidotų geležinkelio stoties Vagonų ūkio TVPP viršininko D. S. tarnybinį pranešimą, 2015-09-23 operatyvinio pasitarimo protokolą ir 2015-09-25 ieškovo paaiškinimą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos VRSS viršininko Vaidotų geležinkelio stoties viršininko 2015-09-28 įsakymu Nr. P(VRSS)-632 „Dėl drausminės nuobaudos S. F. (toliau – Įsakymas) skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) ir DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą (savavaliavimas) (T.2, b.l. 170-171).

18.Apeliantas neneigia, kad pažeidė Technologijos 5.5.18 punktą. Tačiau jis įrodinėja, kad frazę ,,nepriimu atsakomybės“ parašė siekdamas priversti atsakovą tinkamai organizuoti darbą, t. y. sureguliuoti eismo grafikus arba paruošti sąstatų ar vagonų priėmimo – perdavimo aktus. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apelianto nepritarimas atsakovo darbo organizavimui, neatleidžia jo nuo tiesioginių pareigų vykdymo, kaip ir dalyvavimas profesinėje sąjungoje, nes Profesinių sąjungų įstatymas ir Darbo kodeksas numato priemones, kuriomis gali būti vykdomas darbo teisių gynimas (DK 19 straipsnis). Pažymėtina, kad darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais (DK 230 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje Darbo tvarkos taisyklės, kaip jau nurodyta, suderintos su AB ,,Lietuvos geležinkeliai profesine sąjunga ,,Solidarumas“ (T.2, b.l. 172). Tokiu atveju atmetamas apelianto argumentas, kad jis nesavivaliavo, atsisakydamas veikti pagal Technologijos 5.5.18 punktą, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis), nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad šią nuostatą atsakovas sutiko pakeisti dėl pasiekto socialinio dialogo. Atvirkščiai, darbdavys 2015-09-18 surašė darbuotojui raštą Nr. 2(VRSS)-1800 „Dėl darbo pareigų vykdymo“ (T.2, b.l. 159), kuriuo informavo ieškovą, kad privalo be išlygų vykdyti Technologiją, Techninės vagonų priežiūros instrukciją 66/V, Pareiginius nuostatus bei visus kitus technologinius dokumentus, o taip pat įspėjo ieškovą, jog atsisakymas tai daryti bus vertinamas kaip savavaliavimas. Šis raštas ieškovui pasirašytinai įteiktas 2015-09-19 (T.2, b.l. 159), šio aplinkybės ieškovas neginčijo.

19.Taip pat apeliantas remiasi argumentu, kad įteikus reikalavimus pasiaiškinti, jis negalėjo tinkamai gintis nuo darbdavio reikalavimo, nes tik parengiamojo teismo posėdžio metu sužinojo, kas buvo rašoma 2015-09-14 netikėto patikrinimo akte Nr. LS (ST)-21, 2015-09-14 patikrinimo akte Nr. LS (VRSS)-1345, 2015-09-11, 2015-09-16, 2015-09-17, 2015-09-21, 2015-09-24, 2015-09-25 tarybiniuose pranešimuose (T.3, b.l.59). Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog apeliaciniame skunde nėra aiškiai nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog buvo pažeista apelianto teisė pateikti pasiaiškinimą, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas galėjo jas nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atmeta tokį argumentą kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai). Be kita ko, argumento dėl jo netinkamo informavimo apie įtariamą darbo drausmės pažeidimą deklaratyvumą įrodo ir tai, kad atsakovo 2015-09-23 surengtame operatyviniame pasitarime (T.2, b.l. 165-167) dalyvavo pats ieškovas. Pasitarimo metu ieškovas nurodė tas pačias priežastis, kurias buvo nurodęs savo rašytiniuose paaiškinimuose, o taip pat nurodė, kad toks jo sprendimas (nepasirašyti) yra sąmoningas, nes jis mano, kad pasirašyti neprivalėjo.

20.Apeliantas įrodinėja, kad atsakovas reikalavo jo pasiaiškinti apie suformuoto traukinio atliktą techninę apžiūrą ir ištisinį stabdžių tikrinimą nuo SSBĮ, o ne sąstato. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, kadangi 2015-09-15 Reikalavime pateikti pasiaiškinimą yra nurodyta aplinkybė dėl viso sąstato apžiūros, aiškiai nurodant datą ir žurnalo formą (T.2, b.l.155). Lygiai taip pat nurodyta ir 2015-09-18 reikalavime Nr. 2(VRSS)-1801 (T.2, b.l.157). Taigi atsakovas reikalavo pasiaiškinti dėl atliktos techninės priežiūros traukiniui, nurodydamas duomenis apie sąstatą. Ieškovas taip šią aplinkybę ir suprato, pasiaiškinime nurodydamas, jog traukinių ir vagonų išsinešti negali (T.2, b.l.156). Technologijos 5.5.18 p. numatyta, kad po vagonų techninės priežiūros ir stabdžių tikrinimo pabaigos vagonų tikrintojai pasirašo V-14 formos žurnale (esant didelėms darbų apimtims, kada nėra galimybės iš karto pasirašyti žurnale po sąstato techninės apžiūros atlikimo (T.2, b.l. 153). Tuo tarpu apelianto atliekamas Technologijos 5.5.18 punkto aiškinimas, įrodinėjant, kad jis negali atsakyti už traukinių sąstatus, kurie išvyksta pasibaigus jo pamainai, neatitinka įpareigojimo esmės. Pagal Technologijos 5.5.17 punktą duomenis apie sąstato priežiūros pabaigą ir ištisinį stabdžių patikrinimą vagonų tikrintojas privalo įrašyti žurnale, kurių patikrą atliko pamainos metu. Apelianto Technologijos 5.5.18 punkto aiškinimas reiškia, kad jis turėtų būti atleidžiamas nuo dalies pareigų vykdymo darbo laiku, nes sąstato priežiūra ir ištisinis stabdžių patikrinimas, nepasirašant apie patikros atlikimą, reikštų jos nebuvimą.

21.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiaga chronologiškai pagal išdėstytus reikalavimus darbdaviui (atsakovui), apelianto rašytų pasiaiškinimų turinį (T.2, b.l.156, 158), sprendžia, kad jis įrašu ,,nepriimu atsakomybės“ iš esmės siekė savo tikslo, kurio nepasiekė pasirašinėdamas raštus kaip profesinės sąjungos pirmininkas, t.y. kad darbovietėje būtų įvesta tokia tvarka, kad visi veiksmai būtų įforminami priėmimo – perdavimo aktais. Tačiau šis tikslas negali būti siejamas su visų darbuotojų interesų gynimu, be to, jis yra vykdomas, kaip minėta, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu. Kita vertus, byloje galima daryti prielaidą, kad apelianto veikimo būdas yra labiau susijęs su apelianto ir atsakovo iki šios bylos kilusiais ginčais dėl sveikatos paso, S. F. spintelės apžiūros, tame tarpe pasiūlant įforminti priėmimo – perdavimo aktais sąstatus ir traukinius, kurie iki pamainos pabaigos neišvyko (T.1, b.l.35). Bet kuriuo atveju, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnį kolektyviniai veiksmai turi būti nukreipti nagrinėjamam tikslui įgyvendinti ir neviršyti to, ką būtina pasiekti. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas padaryti išvadą, kad apelianto pareigų nevykdymas yra veikimas viršijant kompetenciją, nes teisė organizuoti darbuotojų darbą priklauso darbdaviui (DK 229 straipsnis).

22.Pažymėtina, kad apeliantas nėra atleistas iš darbo dėl to, kad naudojo darbo laiką profesinės sąjungos tikslams, patalpas, medžiagas ir pan. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo atleidimas būtų siejamas su naryste profesinėje sąjungoje arba skundo pateikimu prieš darbdavį, ginant darbuotojų teises, ir panašiai, o skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už savivaliavimą, turėtų neproporcingą poveikį su kitais. Tai reiškia, kad byloje nenustačius aplinkybių, jog apelianto atleidimas iš darbo būtų siejamas su jo kaip darbuotojų atstovo vykdomomis pareigomis, t.y. Europos socialinės chartijos 5, 28 straipsnių pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl profesinės sąjungos veiklos (T.3, b.l.57-59).

23.Taip pat apeliantas remiasi argumentu, kad skirta drausminė nuobauda yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį argumentą, pirmiausia, atsižvelgdamas į atsakovo veiklos specifiką ir apelianto atliekamo darbo tikslumo svarbą galimoms kilti pasekmėms, jei būtų blogai atlikta vagonų techninės būklės ir stabdžių patikra. Pažymėtina, kad atsakovas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, dėl kokių priežasčių 2015-09-09, 2015-09-11, 2015-09-13, 2015-09-15, 2015-09-17, 2015-09-21 ieškovas nepasirašė V-14 formos žurnale už atliktas suformuotų sąstatų technines priežiūras ir ištisinį stabdžių tikrinimą, Operatyvinio pasitarimo metu nutarė dėl nustatytų pažeidimų taikyti atsakovui drausminę atsakomybę, todėl paprašė ieškovą pateikti rašytinį pasiaiškinimą iki 2015-09-25 (T.2, b.l. 168). Ieškovas pateikė rašytinį paaiškinimą (T.2, b.l. 169), tačiau jame nurodė, jog visi atsakymai į reikalavimą Nr. 2(VRSS)-1825 pateikti 2015-09-21 paaiškinime (T.2, b.l. 156), dėl kurio ieškovo nuomonė nepasikeitė ir kurį jis pilnai palaiko, ir paprašė atsakovą daugiau nereikalauti iš jo jokių paaiškinimų 2015-09-23 operatyviniame pasitarime aptartomis temomis, nes jo pozicija šiuo klausimu nesikeis, už tuos sąstatus, kurie išvyksta po ieškovo pamainos, jis jokios atsakomybės neprisiima. Taigi apeliantas ne vieną, o keletą kartų atsisakė vykdyti Technologijos 5.5.18 punkto nuostatus, o pateiktas 2015-09-25 paaiškinimas (T.2, b.l. 169) įrodo nepagarbų elgesį su kolegomis, dalykinės atmosferos nepalaikymą, nesigailėjimą dėl savavaliavimo, kuris pasireiškė tiesioginiu pareigų neatlikimu įrašant frazę ,,atsakomybės nepriimu“, taip pažeidžiant pareiginių nuostatų 7 punkto reikalavimus (T.2, b.l.120), todėl argumentas, kad skirta drausminė nuobauda yra per griežta, atmetamas (DK 238 straipsnis, redakcija, galiojanti darbo ginčo metu). 

24.Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, įrodinėja, kad buvo nepagrįstai atmestas jo prašymas prijungti 2015-09-20/21 naktinės pamainos GSMR ryšio tarp apelianto ir TVPP operatorių įrašą, kuris, anot jo, patvirtintų tvarkdario V. J. siekį padėti atsakovui apeliantą atleisti iš darbo (T.3, b.l.61). Dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paties apelianto veiksmai patvirtina, jog jis pareigų atlikimo tvarką pažeidė tyčia, sąmoningai ir sistemingai, todėl ši aplinkybė negali paveikti apelianto neteisėtos veikos kvalifikavimą. Atkreipia dėmesį, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

25.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitais apeliacinio skundo argumentais apeliantas išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliantas atlieka kitų darbuotojų pareigų vykdymo vertinimą, tačiau neginčija fakto, jog jis sąmoningai siekdamas neprisiimti atsakomybės dėl pareigų neatlikimo padarė įrašą ,,atsakomybės nepriimu“ (T.3, b.l.62). Tai, kad jo darbo pareigų vykdymas buvo pradėtas tikrinti dažniau nei kitų, neįrodo apelianto persekiojimo, nes būtent darbuotojo atsisakymas paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai įpareigojo atsakovą imtis priemonių darbo drausmės užtikrinimui, kaip tai numato DK 227 straipsnis. Apelianto pateikti siūlymai dėl darbo organizavimo darbuotojui atlikti patikrą einant tik dešine ar kaire kryptimis, daromos prielaidos dėl galinčios atsirasti žalos atsakovui, nepaneigia paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo. Išreikšdamas pastabas dėl bylos proceso, nurodant, kad 3 valandų teismo posėdžio trukmė buvo per maža, o teismas neapklausė operatoriaus E. Š., apeliantas nenurodė aplinkybių, kaip tai galėtų patvirtinti priimto sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

26.Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir prašymo prijungti rašytinius įrodymus

27. Apeliantas prašė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas nurodė, kad prašymas nėra pagrįstas, todėl privalo būti atmestas. Teisėjų kolegija išaiškina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame  procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliantas prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia poreikiu apklausti liudytojus, juos išvardindamas ir nepaaiškindamas, kokias faktines aplinkybes jie gali paliudyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl būtų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliantas pripažino, kad sąmoningai, suprasdamas pasekmes, apsisprendė atlikti įrašą dėl atsakomybės neprisiėmimo vietoj pasirašytino patvirtinimo apie pareigų atlikimą. Tokiu atveju konstatuojama, kad liudytojų apklausa negali pakeisti šioje byloje nustato fakto dėl apelianto valios, pasireiškiančios tyčine kaltės forma (DK234 straipsnis), todėl apelianto prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

28. CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą iš esmės pirmoje instancijoje, ir/ar kuriuos teismas atsisakė prijungti. Kaip matyti iš į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą pateikto 2015-07-29 pranešimo/įspėjimo turinio, dokumentas niekaip nesusijęs su ieškovui skirta drausmine nuobauda. Tai dokumentas, kuriuo pateiktas pasiūlymas pereiti į remontininko pareigas, nes prieš tai užimta pareigybė naikinama (T.3, b.l.68). Taip pat konstatuotina, jog apelianto prašymas prijungti 2015-09-17 Pažymą apie stabdžius, vidaus administravimo teisės aktus (Techninės vagonų priežiūros instrukcijos 66/V priedus), Vaidotų stoties knygos išrašą apie stoties tvarkdario pareigas nėra tinkamai pagrįstas. Kita vertus, iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad šie dokumentai susijęs su kitų darbuotojų pareigų atlikimo vertinimu, todėl juos atsisakoma priimti, kaip nesusijusius su ginčo objektu – Įsakymu dėl apeliantui skirtos drausminės nuobaudos (CPK 314 straipsnis). Apeliantas nepagrindė ir būtinybės prijungti prie bylos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 297 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo“. Be to, tai viešosios teisės aktas, kuriuo remiamasi kaip materialinės teisės norma. Kaip minėta, atsakovas nesutinka ir su liudytojų apklausa, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentui, kad apeliantas nenurodė, kokias svarbias aplinkybes jie gali paliudyti, todėl prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 123 straipsnis). Dėl apelianto netenkinto pirmosios instancijos teismo prašymo prijungti 2015-09-20/21 naktinės pamainos GSMR ryšio tarp apelianto ir TVPP operatorių įrašą, teisėjų kolegija pasisakė nutarties 24 punkte, todėl motyvų nebekartoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98, 178 straipsniai). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.   

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

ieškovo S. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                           Ona Gasiulytė

         Virginijus Kairevičius

                                                                                                                                                                           Rūta Petkuvienė