Civilinė byla Nr. 2S-413-259/2013

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03137-2012-4

Procesinio dokumento kategorijos 129.3; 121.14; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. (K.) atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012 dėl antstolio veiksmų ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Pareiškėja skundais (b.l. 5-8, 49-52) prašė pripažinti neteisėtais antstolės A. L. 2012-07-09 pranešimus dėl įkeistų areštuotų nekilnojamųjų daiktų - 0,2492 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,2493 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,0210 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)bei 0,7885 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš viešųjų varžytynių; nustatyti areštuotų nekilnojamųjų daiktų kainą: 0,2492 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,2493 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,0210 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 0,7885 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte. Skunduose nurodė tris antstolės A. L. neteisėtus veiksmus, t.y. kad areštuojamą turtą įkainojo žymiai mažesnėmis nei rinkos vertėmis, apie pirmąsias įkeisto turto varžytynes paskelbė pranešimu, o ne patvarkymu, be to, jai neišaiškino teisės pačiai susirasti ir pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi (b. l. 95-96) skundus atmetė, priteisė valstybei iš pareiškėjos 18,60 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, jog antstolė A. L., vykdydama 2012-02-21 išieškotojo AB DNB banko pateiktą Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009-05-12 nutartį Nr. 303 ir 2009-05-12 nutartį Nr. 304 dėl skolininkės D. Š. įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir skolos išieškojimo, 2012-03-21 areštavo D. Š. (K.) įkeistus daiktus, nurodytus hipotekos teisėjos nutartyse ir juos, kaip tai numato LR CPK 681 str., įkainojo rinkos verte. Komercinės paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įkainojo išieškotojo AB DNB banko pasiūlyta 660 000 Lt verte, kai tuo tarpu VĮ „Registrų centro“ duomenimis minėto sklypo vertė – 421 746 Lt; žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esant (duomenys neskelbtini), įkainojo išieškotojo pasiūlyta kaina, t.y. 70 000 Lt, VĮ Registrų centro duomenimis šio turto vertė 1 739 Lt; žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), įkainojo taip pat išieškotojo pasiūlyta kaina, t.y. po 220 000 Lt. VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išraše šių sklypų vidutinė rinkos kaina atitinkamai yra 95 307 Lt ir 95 269 Lt. Šiuos turto arešto aktus 2012-03-21 ir 2012-04-16 antstolė išsiuntė skolininkei, išaiškindama LR CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Skolininkei turto arešto aktai įteikti asmeniškai 2012-03-26 ir 2012-04-20, o turto arešto aktas vykd. byloje Nr. 0140/12/00468 pakartotinai 2012-08-07, tačiau antstolių kontoroje jokių prieštaravimų ar pasiūlymų dėl turto perkainojimo nebuvo gauta, todėl antstolė 2012-07-10 paskelbė minėto turto pirmąsias viešąsias varžytynes. Skolininkė turto vertintojo kviesti nereikalavo, o antstolei įkainojant turtą, neaiškumų dėl turto vertės nekilo. Teismas darė išvadą, kad kartu su skundu skolininkės pateiktas 2008 m. UAB Korporacija „Matininkai“ nepriklausomų turto vertintojų atliktas preliminarus žemės sklypų vertinimas negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir kelti dvejonių dėl žemės sklypų kainų šiuo metu. VĮ Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis, areštuotas turtas pagal masinio vertinimo kainas taip pat yra gerokai pigesnis, nei išieškotojo antstolei pateiktas individualus turto įvertinimas. Remdamasis tuo, teismas atmetė skundą dėl realizuojamo turto įkainojimo. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis CPK 704 str., skolininkė dar ir šiuo metu turi teisę pati pasiūlyti parduodamo daikto pirkėją ir parduoti turtą už maksimalią jos nuomone turto kainą. Be to, teismas pažymėjo, jog pati skolininkė su antstole nebendradarbiavo, turėdama pagrįstų įrodymų, kad turto vertė yra didesnė (pakito per laiką), nei antstolės nustatyta, skolininkė galėjo kreiptis į antstolę prašydama patikslinti turto vertę. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad antstolė visus vykdymo proceso metu iškylančius klausimus privalo išspręsti motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str.), tačiau ji sprendė pranešimais, kurie yra nemotyvuoti bei neaiški jų apskundimo tvarka, todėl pranešimas dėl pirmųjų varžytynių yra neteisėtas. Teismas nurodė, jog nei LR CPK VI dalyje, nei LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra reglamentuota varžytynių paskelbimo klausimo išsprendimas (patvarkymu ar pranešimu). Todėl šiuo atveju antstolė A. L. apie jas paskelbė pranešimu. Kadangi visi antstolių veiksmai (tame tarpe ir pranešimai) yra skundžiami, todėl pranešimas dėl varžytynių kaip ir bet koks veiksmas gali būti skundžiamas ir skolininkė šia teise gali pasinaudoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja D. Š. (K.) atskiruoju skundu (b. l. 103-107) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Antstolė nepasinaudojo įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto objekto vertei nustatyti, vadinasi tinkamai neįvykdė savo pareigų vykdymo procese. Nors teismas pažymėjo, jog antstolių kontoroje jokių prieštaravimų ar pasiūlymų dėl turto perkainojimo nebuvo gauta, todėl antstolė 2012-07-10 paskelbė minėto turto pirmąsias viešąsias varžytynes, tačiau pareiškėja prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo antstolei reiškė pasinaudodama įstatymų suteiktomis teisėmis skųsti antstolio veiksmus teisme. CPK 681 str. nėra nustatyta kokia forma suinteresuotas asmuo turi reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Tai, kad pareiškėja skundžia antstolės veiksmus, rodo, kad ji niekada nesutiko su areštuoto turto įvertinimu. Teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolei negalėjo kilti abejonių dėl turto vertės, kadangi iš 2008-05-12 turto vertės patikslinimo matyti, jog areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė. Be to, antstolė areštuoto turto net neapžiūrėjo, dėl to nematė, kad tai yra ne paprasti žemės sklypai, o automobilių parkavimo aikštelė suformuota ir trijų besiribojančių sklypų su įrengta infrastruktūra;
2. Antstolė neužtikrino skolininkės teisių, nes iki varžytynių pradžios neišaiškino skolininkei jos teisių vykdymo procese, kad ji gali pasiūlyti turto pirkėją. Teismas nepagrįstai pažymėjo, jog skolininke nebendradarbiavo su antstole, kadangi būtent antstolė turėjo imtis visų teisėtų priemonių ne tik išieškotojo interesams tinkamai apginti, bet ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, turėjo aktyviai padėti šalims ginti jų įstatymų saugomus interesus;
3. Bylą nagrinėjusi teisėja R. N. buvo šališka, nes dar neišnagrinėjusi civilinės bylos Nr. 2-3686-570/2012 priėmė 2012-08-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3616-570/2012, kurioje jau iš anksto pasisakė kaip išspręs pareiškėjos skundą dėl antstolės A. L. veiksmų.

              Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 131-133) prašo jį atmesti. Nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad skolininkė turto arešto aktą gavo, todėl ji, vadovaudamasi CPK 681 str. 3 d., turėjo pareikti antstolei prieštaravimus dėl antstolės nustatytos turto kainos. Bankas pateikė savo poziciją dėl turto vertės nustatymo, tuo tarpu skolininkė šia savo teise nepasinaudojo. Be to, pagal CPK 682 str. 2 d., skolininkas ir išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti. Apie tokių lėšų apmokėjimą byloje duomenų nėra. Pareiškėja nepateikė kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, o tiek atskirajame skunde, tiek skunde formaliai pasisakė, jog turto kaina turi būti didesnė.

Antstolė A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 137-138) prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skolininkė nepagrįstai teigia, kad antstolė turto vertę nustatė savavališkai, neskirdama ekspertizės, neatsiklausė jos nuomonės dėl turto vertės. Turto arešto aktas įteiktas 2012-04-20. Skolininkei prašant, 2012-07-31 pakartotinai išsiųsta turto arešto kopija (įteikta 2012-08-07). Siunčiant turto arešto aktą, išaiškinta CPK 681 str. 3 d. įtvirtinta norma, suteikianti teisę skolininkei, nedalyvavusiai areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Prieštaravimai pareikšti nebuvo. Nesutikdama su nustatyta areštuoto turto kaina, skolininkė nenurodo svarbių priežasčių, dėl ko nebuvo pareikšti prieštaravimai per įstatymo numatytą terminą. Be to, CPK 682 str. 3 d. numato skolininko teisę, prieštaraujant dėl antstolio nustatytos turto vertės, prašyti ekspertizės ir į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, būtinas ekspertui už atliktą turto vertinimą apmokėti. Šia teise pasinaudota nebuvo;
2. Skolininkė nepagrįstai teigia, kad ji nebuvo informuota apie tai, jog gali pati ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. LR CPK 704 str. 1 d. numatyta ši skolininko teisė, kurią jis gali įgyvendinti iki varžytynių pradžios. CPK 644 ;str. numatyta skolininko pareiga domėtis vykdymo eiga, būti aktyviam ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Apie atliekamus priverstinius vykdymo veiksmus D. Š. (K.) buvo tinkamai informuota. Ji žinojo, kad bus vykdomas priverstinis areštuoto turto pardavimas, tačiau į antstolės A. L. kontorą nebuvo atvykusi, vykdymo eiga nesidomėjo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, jog antstolė A. L., vykdydama 2012-02-21 išieškotojo AB DNB banko pateiktą Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2009-05-12 nutartį Nr. 303 ir 2009-05-12 nutartį Nr. 304 dėl skolininkės D. Š. (K.) įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir skolos išieškojimo, 2012-03-21 areštavo D. Š. (K.) įkeistus daiktus, nurodytus hipotekos teisėjos nutartyse. Antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei turto arešto aktas išsiųstas registruotu laišku skolininkės nurodytu adresu: Advokatų kontora, (duomenys neskelbtini), laiškas įteiktas. Siunčiant turto arešto aktą, 2012-03-21 rašte išaiškinta LR CPK 681 str. 3 d. išdėstyta norma, suteikianti teisę skolininkei, nedalyvavusiai areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės pareikšti nebuvo.

Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Kasacinio teismo praktika dėl tinkamą varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymą teisės normų taikymo ir aiškinimo iš esmės suformuota ir orientuota į tai, kad tai visų pirma yra antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, pareiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje V. K. V. v. antstolė R. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-161/2007; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., byla Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., byla Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. R. M., byla Nr. 3K-3-218/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje V. J. Č. v. A. R. ir kt., byla Nr. 3K-3-292/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos; skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Kaip matyti, Turto arešto aktas surašytas 2012 m. kovo 21 d. Byloje nėra pateikta duomenų, kad skolininkė prieštaravo dėl turto įkainojimo (CPK 178 straipsnis). Apeliantės argumentai, kad pareiškėja prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo antstolei reiškė pasinaudodama įstatymų suteiktomis teisėmis skųsti antstolio veiksmus teisme laikytini nepagrįstai, kadangi įstatymas aiškiai apibrėžia terminus, per kuriuos skolininkas gali ginčyti areštuoto turto vertės nustatymą. Kitoks aiškinimas paneigtų pareigą laikytis CPK 681 str. 3 d. nustatytų terminų bei užvilkintų ir padarytų neefektyvų patį vykdymo procesą. Šios bylos kontekste svarbios faktinės aplinkybės yra tos, kad net nustačius komercinės paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kainą 660 000 Lt, žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)- 70 000 Lt; žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) - po 220 000 Lt, už šią kainą turto niekas nenupirko. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jokie pirkėjai, išskyrus žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypais nesidomėjo, dalyvauti varžytynėse neužsiregistravo. Vadinasi, kaina, už kurią turtas buvo bandomas parduoti, yra ta kaina, už kurią turtas realiai galėjo būti parduotas tuo metu buvusiomis rinkos sąlygomis. Vadovaujantis CPK 681 straipsniu, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pareiškėja nėra pateikusi skundo dėl 2012 m. kovo 21 d. turto arešto akto dėl jame nustatytos kainos dydžio. Taigi, skolininkė pati neįgyvendino savo teisių ginčyti nustatytą turto vertę, neįvykusios turto varžytynės patvirtina, jog turto vertė nėra nustatyta per žema, todėl laikytina, jog pareiškėja negali remtis šia aplinkybe siekdama pateisinti, kodėl niekada neginčijo nustatytos turto vertės. Nors apeliantė antstolės nustatytos ginčo vertės nepagrįstumą iš esmės grindė Korporacijos “Matininkai“ pateikta preliminaria išvada dėl turto vertės, kuri buvo atlikta 2008-07-08 (b. l. 10-14), pažymėtina, kad visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog nuo 2008-2009 metų Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje vyko žymūs pokyčiai, kurių metu nekilnojamojo turto vertė krito 30-40 proc., kai kur ir dar daugiau. Pareiškėjos pateiktas turto vertinimas buvo atliktas tada, kai nekilnojamojo turto kainos buvo itin aukštos, tačiau tai nepatvirtina, jog jos tokios yra išlikusios šiuo metu. Pareiškėjos argumentai, esą turto kaina šiuo metu yra žymiai aukštesnė, nei nustatė antstolė, nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis ar kitais įrodymais. Teismas nevertina, kaip turto vertė galimai kito palyginus su 2008 metais ir turto arešto akto sudarymo metu. Kaip minėta, šalims buvo sudaryta galimybė pateikti su turto verte susijusius įrodymus antstolei. Žinodama tokį antstolės nurodymą, pareiškėja antstolei jokių duomenų nepateikė. Todėl pareiškėjos argumentai, esą antstolė nepagrįstai nustatė mažą ginčo turto vertę, laikytini neįrodytais (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis.).

Teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog antstolė neužtikrino skolininkės teisių, nes iki varžytynių pradžios neišaiškino skolininkei jos teisių vykdymo procese. CPK 654 straipsnis numato, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Taigi paminėtoje teisės normoje nėra imperatyvaus reikalavimo kviesti vykdymo proceso dalyvius pas antstolį. Antstoliui šiuo atveju suteikta diskrecijos teisė naudotis minėta teisės norma pagal aplinkybes. Kaip nurodė antstolė, pareiškėja vykdymo procesu niekada nesidomėjo, į antstolę taip pat nesikreipė. Kaip išaiškino pareiškėjai ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 704 straipsniu, pareiškėja dar ir šiuo metu turi teisę pati pasiūlyti parduodamo daikto pirkėją ir parduoti turtą už maksimalią jos nuomone turto kainą. Taigi, laikytina, jog pareiškėja šiuo metu nėra praradusi teisės siūlyti jai priimtiną pirkėją, todėl gali ją įgyvendinti CPK nustatyta tvarka. O tai reiškia, jog antstolės veiksmais pareiškėjai nėra sudarytos kliūtys kuo efektyviau įgyvendinti savo teises vykdymo procese.

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjos argumentas dėl teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principas įtvirtintas CPK 21 straipsnyje, šio principo įgyvendinimo procedūros nustatytos CPK VI skyriuje. Teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai civiliniame procese nustatyti CPK 65, 66 straipsniuose. Šioje byloje aktualus 66 straipsnyje nustatytas teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindas, nes pareiškėja teigia, jog teismas iš anksto išsakė nuomonę, kaip išspręs šioje byloje keliamą klausimą dėl antstolės A. L. veiksmų. Pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėja teigia, kad teismas neobjektyvią nuomonę jau išsakė priimdamas 2012-08-03 nutartį, tačiau kaip matyti, pareiškėja byloje tuo pagrindu nereiškė teisėjai nušalinimo, nors tokią teisę turėjo pagal CPK 68 straipsnį. Be to, apeliacinės instancijos teismui susipažinus su 2012-08-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3616-570/2012 turiniu, pareiškėjos argumentai dėl teismo išankstinės nuomonės išsakymo laikytini nepagrįstais, kadangi šioje nutartyje teismas sprendė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepasisakė dėl nagrinėjamos bylos esmės.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo ginčijamos nutarties naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                     Arvydas Žibas