Teikimas (Skundas) Nr. TS-122-482/2020

  Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.                                                                                                             

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 23 d.

Marijampolė

Marijampolės  apylinkės teismo  Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, 

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo D. R. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-818,

 susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimu,

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo D. R. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 17 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad yra nuteistas 17 metų laisvės atėmimo bausme, šiuo metu yra atlikęs ¾ bausmės. Per bausmės atlikimo laikotarpį jo gyvenime buvo visko, sunkių ir laimingų akimirkų. Sunkiomis gyvenimo akimirkomis nuteistasis nurodė, jog pažeidė pataisos namų reikalavimus ir už alkoholio vartojimą buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Dėl savo poelgių gailisi. Nurodo jog toks jo elgesys lėmė jo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą. Nurodo jog šiuo metu yra atsisakęs alkoholio, suvokia jo daromą žalą. Pakeitė savo požiūrį į gyvenimą ir jo vertybes. Nori gyventi sąžiningą, dorą gyvenimą ir būti visuomenės dalimi. Nurodė, jog dalyvauja įvairiose programose. Pataisos namuose dirba. Savo noru dengia turimus ieškinius.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokurorė nurodo, kad susipažinus su nuteistojo skundu, Komisijos nutarimu ir kita medžiaga konstatuotina, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo skundas atmetamas.

Nustatyta, kad D. R., teistas 2008-04-01 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1, 4 d. d. - 17 metų laisvės atėmimo, pagal 2009-05-21 Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendį pakeistas 2008-04-01 nuosprendis ir pagal BK 180 str. 3 d. nuteistas 7 metams laisvės atėmimo, pagal BK 180 str. 3 d. - 6 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės pagal 180 str. 3 d., 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 6 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d. subendrinta su likusiomis bausmėmis dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 17 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 2 mėnesiai ir 14 dienų.

2020 m. rugpjūčio 17 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-818 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus baustas 14 kartų, nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Taip pat atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, jie yra gana grubaus pobūdžio, tokie kaip telefono turėjimas ir alkoholio vartojimas pataisos namuose. Kaip nuteistasis pabrėžia, kad: „per tiek metų reikia kažkaip čia atsipalaiduoti. Lieka narkotikai arba alkoholis.“ Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis bendrai priimtų normų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad asmuo linkęs pažeidinėti visuomenės priimtas taisykles. Pagal Oasys duomenis (2014-03-17) nuteistasis yra save žalojęs, 2009 m. atsisakė maisto davinio, kas leidžia manyti, kad esant jam nepalankioms situacijoms, gali pasielgti impulsyviai. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti, pasitelkia agresiją kaip instrumentą savo tikslų įgyvendinimui. Nuteistasis pasižymi empatijos aukoms stoka. Mąstymas gan konkretus. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 78 balai. 2014-03-17 buvo 56 balai (pagal OASys du). Balų didėjimą lėmė „Gyvenimo sąlygos“, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Ryšiai“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Emocinė gerovė“, „Mąstymas ir elgesys“, „Nuostatos“. Vadovaujantis BVK 157 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistojo D. R. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jis padidėjo net 22 balais. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar gana didelė, t. y. 2 metai 2 mėnesiai ir 14 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. R. ankščiau teistas 3 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Paskutinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus. Ankstesni nuteistojo nusikaltimai vagystės, chuliganizmas, plėšimas. 14 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis.  Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog nuteistasis nėra linkęs nusikalsti ir padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 17 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Pripažintina, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, savanoriškai dengia turimus įsiskolinimus, 10 kartų skatintas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. 

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-547 nurodyta, kad nusikaltimą įvykdė neapsvaigęs nuo alkoholio. Teigia, kad laisvėje alkoholį vartodavo saikingai. Bausmės atlikimo metu baustas už alkoholio vartojimą 6 kartus, paskutinį kartą baustas už alkoholio vartojimą prieš metus. Pagal Oasys duomenis (2014-03-17) nuteistasis yra save žalojęs, 2009 m. atsisakė maisto davinio, kas leidžia manyti, kad esant jam nepalankioms situacijoms, gali pasielgti impulsyviai. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti, pasitelkia agresiją kaip instrumentą savo tikslų įgyvendinimui. Nuteistasis nurodo, kad kitokio pasirinkimo neturėjo, nedaryti nusikaltimų tuo metu negalėjo, nes, anot nuteistojo, priklausė organizuotai nusikalstamai grupei. Stebima, kad tarp to, ką vertina kaip problemą, ir kaip suvokia savo indėlį jos atsiradime, galimi prieštaravimui. Asocialaus elgesio nuostatos susiformavo paauglystėje. Nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje. Asmuo tiki, kad kiekvienas nusikalsta, kai turi progą tą padaryti. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis bendrai priimtų normų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad asmuo linkęs pažeidinėti visuomenės priimtas taisykles. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima teigti jog nuteistasis pasirengęs gyventi neizoliuotas visuomenėje ir laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei laikytis įstatymų.

D. R. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutines rizikos grupės - 78 balai. 2014-03-17 buvo nustatyti 56 balai. Nusikalstamo elgesio rizika, nuteistajam atliekant bausmę pataisos namuose ne mažėja, tačiau didėja. Vertinant šią aplinkybę negalime teigti jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo D. R. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 17 d.  nutarimo Nr. 81/04-818 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                Aksinija Žemantauskienė