ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trimena“ pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pareiškėjos pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Kalibrus“, dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Trimena“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo UAB „Brosta“ iškelti restruktūrizavimo bylą.

2.       Nurodė, kad atsakovė yra pradelsusi atsiskaityti su ieškove pagal šalių sudarytą 2023 m. spalio 26 d. Subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu išrašytas ir pateiktą apmokėti 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra skolos suma – 63 285,98 Eur. Atsakovė 2024 m. vasario 27 d. pranešė pareiškėjai, kad pripažįstą skolą ir nurodė, kad turi laikinų finansinių sunkumų ir laiku neįvykdytų prievolių kreditoriams, tačiau vykdo ūkinę komercinę veiklą, o planuojamas ūkinės veiklos rezultatas leis įvykdyti visas skolininkės prievoles ateityje. Atsakovė pasiūlė sudaryti susitarimą dėl pagalbos ir atidėti vykdytinų finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminą 24 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėja su atsakovės pasiūlymu nesutiko ir 2024 m. vasario 28 d. pakartotinai pareikalavo grąžinti skolą, tačiau atsakovė iki šio pareiškimo teikimo dienos skolos pareiškėjai negrąžino. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolininkė turi finansinių sunkumų. Atsakovei yra iškelta ne viena byla dėl skolų priteisimo. Viešai skelbiamais duomenimis skolininkė yra skolinga skolų išieškojimo veiklą vykdančiai UAB „Juris LT“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovės tenkina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ)  21 straipsnio 1 dalies nurodytų restruktūrizavimo bylos kėlimo sąlygų – turi finansinių sunkumų. Atsakovė pareiškimo teikimo dieną nėra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ilgalaikių skolininkų sąrašą, neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Atsakovė vykdo mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams, kas reiškia, kad atsakovė yra gyvybinga. Nepaisant to, kad atsakovė skolos negrąžino, pareiškėja ir atsakovė nėra nutraukusios bendradarbiavimo. Pareiškėja vis dar atlieka darbus pagal sudarytas sutartis, dalis jų yra apmokami. Atsakovė iki šiol yra sėkmingai įvykdžiusi eilę valstybinės reikšmės viešųjų pirkimų, toliau dalyvauja konkursuose dėl viešųjų pirkimų ir juos laimi. Nors atsakovė turi finansinių sunkumų, tačiau, yra gyvybinga ir ateityje turės galimybę įvykdyti įsipareigojimus visiems kreditoriams. Atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto. Atsakovės tenkina visas JANI 21 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas restruktūrizavimo bylos iškėlimui, taigi skolininkei iškeltina restruktūrizavimo byla.

3.       Atsakovė UAB „Brosta“ atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą prašo iškelti UAB „Brosta“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; nustatyti, kad UAB „Brosta“ turi teisę naudoti 1 169 855 Eur per mėnesį UAB „Brosta“ einamosioms įmokoms mokėti; nustatyti, kad iš UAB „Brosta“ sąskaitų (nurodytų restruktūrizavimo plano projekte) gali būti mokami visi įmonės ūkinei – komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai.

4.       Nurodė, kad atsakovė yra įsteigta 2014 metais ir sėkmingai veikianti atestuota statybos įmonė, kurios pagrindinė veikla yra visuomeninių ir komercinių pastatų statyba ir rekonstrukcija, daugiabučių namų statyba ir renovacija, pramoninių pastatų statyba ir rekonstrukcija, lauko ir vidaus inžinerinių tinklų įrengimas, pastatų griovimo darbai, kelių eismo saugumo priemonės – metalinių kelio atitvarų, segmentinių tvorų įrengimas, statybinių medžiagų pardavimas. Atsakovė turi didelę patirtį vykdant statybos rangos darbus tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Atsakovė turi visus esminius atestatus ir savo veikloje yra įdiegusi esminius standartus (kokybės vadybos, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos). Atsakovė veiklą vykdo visoje Lietuvoje, įmonėje dirba per 100 darbuotojų kolektyvas. Atsakovės apyvarta kiekvienais veiklos metais nuosekliai didėjo – 2021 m. gavo 6 606 837 Eur pajamų, 2022 m. – 11 532 627 Eur pajamų, o 2023 m. pasiekė 41 392 871 Eur pajamų. Atsakovė sėkmingai įgyvendino svarbius didelės apimties visuomeninės paskirties objektus: Plungės baseinas (darbų vertė – apie 6 mln. Eur); Vytauto Didžiojo universiteto centrinių rūmų priestatas (darbų vertė – apie 800 000 Eur); fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Baltarusijos Respublika, įrengimo darbai (darbų vertė – apie 27 000 000 Eur); fizinio barjero Latvijos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos su Rusijos Respublika, įrengimo darbai (darbų vertė – apie 4 000 000 Eur), magistralinių kelių ženklinimo darbai (bendra projekto vertė – 10 000 000 Eur). Atsakovė per savo veiklos vykdymo laikotarpį yra sėkmingai užbaigęs visus be išimties vykdytus projektus, dėl atsakovės vykdytų darbų nebuvo ginčų teisme, perkančiosios organizacijos su atsakove nenutraukė nei vienos sutarties dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo. Dėl objektyvių priežasčių pastaruoju metu atsakovė turi finansinių sunkumų, o optimaliausias būdas, kurį taikant atsakovė turėtų galimybę išlikti ir toliau tęsti veiklą, padengti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams bei išvengti bankroto, yra restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Atsakovė dėjo pastangas savalaikiai ir tinkamai vykdyti savo pinigines prievoles kreditoriams, tačiau esant apyvartumo trūkumui ir kreditoriams nesutinkant išdėstyti piniginių prievolių vykdymą dalimis, atsakovė svarstė dėl įmonės restruktūrizacijos. Gavus pareiškėjo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, atsakovės vienintelis akcininkas UAB „Inbrogroup“, įvertinęs situaciją, neturi pagrindo nepritarti tokiam prašymui ir patvirtino sprendimą dėl restruktūrizacijos bylos atsakovei iškėlimo.

5.       Atsakovės veikla buvo pelninga, išskyrus paskutinius pilnus finansinius 2023 metus. 2021 m. atsakovės pardavimo pajamos sudarė 11 500 000 Eur, grynasis pelnas sudarė 477 100 Eur, buvo sumokėta 89 900 Eur pelno mokesčio. 2022 m. pardavimo pajamos sudarė 41 400 000 Eur, grynasis pelnas sudarė 87 600 Eur. 2023 m. pardavimo pajamos sudarė 149 000 Eur, tačiau veikla buvo nuostolinga – atsakovė patyrė 828 400 Eur grynojo nuostolio. Iki 2024 m. kovo 15 d. pardavimo pajamos sudarė 1 800 000 Eur, atsakovės veikla buvo nuostolinga – patyrė 4 676 000 Eur grynojo nuostolio. Atsakovės ilgalaikį turtą sudaro 660 009 Eur, trumpalaikį – 4 686 598 Eur (atsargos – 1 140 023 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 3 543 671 Eur). Atsakovės įstatinis kapitalas nagrinėjamu laikotarpiu siekė 2 896 Eur. Atsakovės ilgalaikės skolos arba po vienerių metų mokėtinos sumos didžiausios buvo 2022 m. – 1 300 000 Eur, tuo tarpu 2020 m. ilgalaikės skolos arba po vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 122 000, 2022 m. – 346 000 Eur, 2023 m. ir 2024 m. akumuliatyviai – 1 200 000 Eur. Atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai didžiausi buvo 2022 m. – 5 300 000 Eur, tuo tarpu 2020 metais trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 400 000 Eur, 2021 metais – 3 900 000 Eur, 2023 metais ir 2024 metais akumuliatyviai – 43 000 00 Eur. Atsakovės nuosavas kapitalas 2024 m. kovo 15 d. sudarė 36 400 Eur. Nuo 2020 m. iki 2024 m. kovo 15 d. atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai buvo mažesni už trumpalaikį turtą, tačiau dengimas mažėjantis. Dėl turimo turto ir įsipareigojimų struktūros atsakovė neturi galimybės iškarto padengti kreditorinių reikalavimų. Dėl sąlyginai reikšmingų įsipareigojimų kreditoriams atsakovė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kas turi įtakos ir veiklos rezultatams. Minėti duomenys rodo atsakovės finansinius sunkumus ir negalėjimą iš karto atsiskaityti su kreditoriais ir būtinybę peržiūrėti bei stabilizuoti vykdomą veiklą ir imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išsaugoti atsakovę, kaip įmonę, t. y. taikyti restruktūrizavimo procesą.

6.       Atsakovės veiklai 2022–2024 metų laikotarpiu reikšmingą įtaką turėjo beveik vienu metu įvykusių veiksnių, kurių atsakovė negalėjo numatyti ar jų valdyti. Atsakovės veiklą stipriai išbalansavo 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje, dėl ko reikšmingai pabrango žaliavos (pvz. metalas ir pan.), nutrūko statyboms gyvybiškai svarbių žaliavų tiekimas iš iki tol pagrindiniais buvusių tiekėjų Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, be to rinka tam tikru momentu sustojo, vyravo neapibrėžtumas, galiausiai atsakovas, nepaisant netikėtai reikšmingai pakilusių žaliavų kainų, tačiau atsakovė, turimas sutartis privalėjo vykdyti pradinėmis sąlygomis. Ši aplinkybė atsakovei sukėlė didelių iššūkių, kreditoriai, susidūrę su tomis pačiomis problemomis, nepageidavo ir/ar neturėjo galimybių savo reikalavimų išdėstyti laike. Geopolitinių veiksnių išprovokuotos nuosekliai sekė ir kitos priežastys – energetinė krizė ir 20 procentų dydžio infliacija, palūkanų normos reikšmingas didėjimas. Taip pat nurodytos priežastys sąlygojo ir nekilnojamojo turto rinkos, kurioje tuo metu netiesiogiai dalyvavo atsakovė, pauzę. Dėl įvardintų aplinkybių atsakovė savalaikiai negavo planuotų pajamų. Atsakovė pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. su UAB „Senasis Žemaitis“ sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl administracinio pastato (rekonstrukcijos darbų  sutarties kaina – 1601874 Eur), esant nekilnojamojo turto pauzei, užsakovas užtruko atlikti pastato rekonstrukciją, neužpildė pastato nuomininkais, todėl nesugebėjo laiku ir tinkamai atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus. UAB „Senasis Žemaitis“ neįvykdyta piniginė prievolė sudaro 1 005 194 Eur. Esminiai statybos darbai yra atlikti, yra sudaromos patalpų nuomos sutartis, todėl artimiausiu metu UAB „Senasis Žemaitis“ nuosekliai vykdys jai tenkančias pinigines prievolės atsakovei. Pagal 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsakovės ir UAB „Renticus“ sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dvibučio namo statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), užsakovas užtruko užbaigti statybą ir kaip planuota, nerealizavo statybos rezultato. Dėl šių priežasčių UAB „Renticus“ dėl objektyvių priežasčių neįvykdyta piniginė prievolė sudaro 259 049 Eur. Priimtas valstybinių institucijų sprendimas pastatyti fizinę sieną Baltarusijos pasienyje, leido atsakovei kompensuoti patirtus nuostolius, susijusius su einamąja veikla ir pasiekti rekordines pajamas ir rezultatus. Tačiau statant fizinį barjerą Latvijoje dėl eilės priežasčių projektas buvo nesuvaldytas, reikšmingai užsitęsė. Todėl vietoj planuotų 3 470 000 Eur pajamų ir 710 000 Eur pelno, faktiškai atsakovė patyrė 730 000 Eur dydžio nuostolį. Tokia situacija išbalansavo atsakovo pinigų srautus, tačiau atsakovė su užsakovu sutarta apimtimi įvykdė sutartį. Nurodyti veiksniai lėmė, kad atsakovė susidūrė su finansinėmis problemos, vėluoja vykdyti einamuosius mokėjimus, tačiau tikisi su kreditorių pagalba išspręsti susidariusius finansinius sunkumus, išdėstant šiuo metu susidariusių pradelstų įsipareigojimų mokėjimą dalimis, o tuo metu, sėkmingai įgyvendinus numatytas priemones dėl veiklos optimizavimo, atstatyti veiklą.

7.       Atsakovė neturi pradelstų mokėjimų darbuotojams, vykdo esmines prievoles biudžetui, pagal galimybes iki vykdo savo pinigines prievoles kreditoriams. Atsakovė vykdo einamąją veiklą, nuo 2024 metų pradžios gavo 1 800 000 Eur pajamų, toliau vykdomos ir nėra sustabdyta/nutraukta nei viena sutartis dėl statybos rangos darbų vykdymo. Atsakovė yra sudariusi ir vykdo 22 sutartis dėl statybos rangos darbų. Bendra pasirašytų ir vykdomų sutarčių portfelio vertė yra 22 570 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės veikla yra perspektyvi. Atsakovė ketina vytyti veiklą Vokietijoje, yra sudariusi preliminarius susitarimus su užsakovais Vokietijoje dėl šviesolaidžio tiesimo darbų. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos veiklos optimizavimo priemonės yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstos, kadangi sudaro sąlygas įveikti finansinius sunkumus, padidinti veiklos pelningumą ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Bendra atsakovės pagrindinių sąnaudų suma per kalendorinį mėnesį sudarys 1 169 855 Eur ir ji yra būtina minimaliai sklandžiam veiklos vykdymo užtikrinimui. 

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkintinas.

8.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

9.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

10.       Restruktūrizavimo bylą atsisakoma iškelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11.       Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog egzistuoja visos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir nėra sąlygų, draudžiančių iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis).

12.       Byloje nustatyta, kad UAB „Brosta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. vasario 21 d. Jo vadovas nuo bendrovės įsteigimo yra V. K., o akcininkė – UAB Inbro Group. Atsakovės pagrindinė veikla – pastatų statyba. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė UAB „Brosta“ nėra likviduojama dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13.       Siekiant iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą turi būti nustatyta, kad atsakovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.       JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra pateikta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai: 1) juridinis asmuo yra nemokus arba 2) yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Gramatinė JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas, 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).

15.       Pagal teismui pateiktą 2022 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno nuostolių ataskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad UAB „Brosta“ ilgalaikis turtas sudarė – 1 192 116 Eur, trumpalaikis turtas – 6 519 898 Eur, nuosavas kapitalas – 1 332 392 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 5 285 930 Eur, pelnas sudarė – 109 349 Eur, grynasis pelnas – 87 574 Eur. Iš 2023 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad UAB „Brosta“ ilgalaikis turtas sudarė – 790 441 Eur, trumpalaikis turtas – 5 294 380 Eur, nuosavas kapitalas – 504 014 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 4 569 638 Eur, atsakovė patyrė 823 379 Eur nuostolį. Iš 2024 m. kovo 15 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 15 d. nustatyta, kad UAB „Brosta“ ilgalaikis turtas sudarė – 660 009 Eur, trumpalaikis turtas – 4 686 598 Eur, nuosavas kapitalas – 36 3874 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 4 294 351 Eur, atsakovė patyrė 467 630 Eur nuostolį.

16.       Taip pat atsakovė pateikė apyvartos žiniaraštį (suvestinė) už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 15 d., iš kurio nustatyta, kad skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas sudaro 3 216 822,52 Eur. Iš 2024 m. vasario 21 d. hipotekų (įkeitimo) sąrašo iš nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymo registro Atsakovės turtui (transporto priemonėms) yra taikoma sutartinė hipoteka (įkeitimas). Debitorių skolos 2024 m. kovo 15 d. sudarė 3 997 500,24 Eur. Taip pat iš 2024 m. balandžio 2 d. turto arešto registro nustatyta, kad atsakovės turimam nekilnojamam turtui – trims žemės sklypams yra taikomi areštai. Iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai trijuose vykdomosiose bylose. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjamos aštuonios civilinės bylos, kuriuose yra pareikšti atsakovei turtinei reikalavimai. 

17.       Šio nutarties 15–16 punkte nurodyti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Brosta“ turi finansinių sunkumų. Šią aplinkybę atsiliepime į pareiškimą patvirtina pati atsakovė.

18.       JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą, svarstantį restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, vertinti juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, gyvybingumą.

19.       Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams. Taigi, gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad juridinis asmuo gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju, sprendžiama dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-467/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-86-567/2023).

20.       Teismų praktikoje gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023). Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba bendrovėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių bendrovės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

21.       Kaip jau minėta, JANĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jei restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Nustatytas reglamentavimas bei šiam reglamentavimui aktuali Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad, vertinant restruktūrizavimo iškėlimo sąlygų egzistavimą, negalima reikalauti iš įmonės, jog ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse (projekte) pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020, 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020), patvirtina, jog restruktūrizavimo plano projekte pateiktų priemonių vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško jų analizavimo nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo stadijoje. Kita vertus, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos priemonės neturi būti tik deklaracija, jos turi patvirtinti, kad projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-553/2023). Taigi, restruktūrizavimo plane vienas iš esminių veiksnių yra priemonių numatymas finansiniams sunkumams įveikti ir jų realus įgyvendinimas, siekiant gerinti įmonės veiklą bei jos gyvybingumą ir atsiskaityti su kreditoriais.

22.       Atsakovės pateiktame restruktūrizavimo plane nurodyta, jog bendrovė sieks, kad jos kreditoriai restruktūrizavimo laikotarpiu peržiūrėtų įsipareigojimų dengimų grafikus, atsiskaitymų datas ir mokėjimus išdėstytų per restruktūrizavimo laikotarpį, prognozuojamus pinigų srautus bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Numato atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl nėra poreikio kreditorių prašyti papildomų nuolaidų ar atsisakyti dalies finansinių reikalavimų. Kreditoriniai reikalavimai būtų tenkinami ne tik iš bendrovės realizuotino turimo turto, bet ir iš vykdomos veiklos gaunamų pajamų. Bendrovė kaip vienus iš strateginių tikslų nurodė: atkurti bendrovės mokumą, išsaugoti kvalifikuotą bendrovės darbuotojų kolektyvą, kuris užtikrina stabilią veiklą (Plano 4.1 punktas). Bendrovė ketina dalį darbų pagal sutartis vykdyti pasitelkiant subrangovus, taip optimizuojant darbų įvykdymo pagal sutartis terminus ir pelningumą. Ketina peržiūrėti turimas sutartis, pasiliekant tik pelningiausius užsakymus, ir keičiant strategiją, vykdant darbus mažesnes apimti, tačiau pelningesnius užsakymus. Bus vystoma veikla perspektyvia kryptimi Vokietijos rinkoje. Šiuo metu bendrovė derina preliminarius susitarimus su užsakovais Vokietijoje dėl šviesolaidžio tiesimo darbų (Plano 4.2. punktas). Ateityje dėl finansinių sunkumų ir vykdomo restruktūrizavimo proceso bus apsunkintas dalyvavimas viešuosiuose konkursuose, todėl bendrovė derinsis su partneriais, planuojant darbus projektuose kaip subrangovams. Vykdant tik dalį darbų, kuriuose bendrovė turi didžiausią patirtį, bus išlaikomas pelningumas. Bendrovė veiklą finansuosis iš turimų apyvartinių lėšų, taip pat prašomų dalinių avansinių mokėjimų. Bendrovės veiklos pobūdis, turima bazė, darbuotojų aprūpinimas reikalingais įrankiais ir pan. yra pakankamas vykdyti turimas Rangos sutartis, todėl restruktūrizavimo metu poreikio investicijoms nėra (Plano 4.4 punktas). Atsižvelgiant į numatytas veiklos optimizavimo priemonės, restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu visas turtas bus inventorizuojant, ir tuo atveju, jeigu nebus būtinas veikloje, bus siūlomas parduoti, nustačius pardavimo kainas ir suderinant su kreditoriais (Plano 4.5 punktas). Prognozuojamos veiklos pajamos: iš einamosios įmonės veiklos uždirbtas pelnas, atlaisvintos apyvartinės lėšos, atgavus lėšas iš debitorių. Restruktūrizavimo plano metu bendrovė toliau vykdys pagrindinę veiklą – statybos darbai, pastatų renovacija, remonto paslaugos ir projektavimas. Restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu bus įgyvendinamos numatytos veiklos optimizavimo priemonės, kreditorių pagalba atidedam restruktūrizuojamų skolų mokėjimus, leis atstatyti veiklos rentabilumą, o vėlesniais restruktūrizavimo plano vykdymo metais kaupti lėšas atsiskaitymui su kreditoriais. Prognozuojant veiklą restruktūrizavimo laikotarpiu, artimiausiu laikotarpiu pajamos planuojamos, remiantis šiuo metu vykdomomis statybos darbų sutartimis, ir artimiausiais veiklos planais, atsižvelgiant į prognozines išlaidų sąmatas, veiklos išlaidų biudžetą, finansavimo galimybes ir pan. Pirmaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais prognozuojama ne mažesnė kaip 22,9 mln. Eur apyvarta, o vėliau planuojamas nuoseklus augimas, išlaikant panašias darbų apimtis. Kitas svarbus lėšų rezervas – bendrovės debitorinė skolos, kurios sudaro 3,54 mln. Eur (Plano 4.9 punktas). Numatoma, kad juridinio asmens rezervas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 000 Eur, kurį bendrovė sukaups iš veiklos pajamų (Plano 4.12 punktas). Per 2024 metus grynasis pelnas numatomas 97 206 Eur, per 2025 metus – 375 046 Eur, 2026 metus – 585 483 Eur ir 2027 metus – 723 707 Eur (Restruktūrizavimo plano 4.13 punktas).

23.       Įvertinus atsakovės atsiliepime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei restruktūrizavimo plano projekte nurodytus duomenis spręstina, jog atsakovė iš esmės siekia tęsti tokį patį verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol. Iš restruktūrizavimo plano matyti, jog atsakovė neplanuoja iš esmės keisti vykdomos veiklos modelio, nukreipti savo vykdomą veiklą į kitas rinkas ar sritis, todėl iš esmės nekeičiant nei veiklos modelio, nei apimties tokios atsakovės prognozės yra vertinamos kritiškai. Prognozuojamos pajamos nėra pagrįstos prielaidomis, kurios leistų patikrinti prognozių teisingumą ir realumą. Restruktūrizavimo plane iš esmės nenurodo jokių naujų optimalių priemonių ar būdų finansinei padėčiai gerinti, o nurodytos priemonės yra deklaratyvios ir menamo pobūdžio, iš esmės nepagrindžiančios, jog įmonė visus keturis restruktūrizavimo metus gaus didesnes pajamas, kurių pakaks ir einamiems mokesčiams atlikti ir įmonės kreditoriniams įsipareigojimams dengti.

24.       Šiuo atveju bendrovė, susidurianti su finansiniais sunkumais, naudodamasi restruktūrizavimo proceso institutu iš esmės siekia išsaugoti įmonę kaip formalų vienetą, o ne tokią, kuri realiai plėtotų ir/ar galėtų plėtoti veiklą bei būtų aktyvų gyvybingumą turintis rinkos dalyvis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas abejoti bendrovės veiklos tęstinumo perspektyvomis ateityje. Pateikti atsakovės duomenys ir restruktūrizavimo plano projektas nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados.

25.       Atsakovė nurodo, jog vienas iš bendrovės prognozuojamų veiklos pajamų šaltinių yra išsiieškotinos sumos iš bendrovės debitorių skolų, t. y. nurodo, jog yra siekiama susigrąžinti debitorines skolas, kurios pagal byloje esančius duomenis sudaro 3 997 500,24 Eur, tačiau nenurodo ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė realiai dėjo pastangas ir kokias konkrečiai atgauti minėtus debitorinius įsipareigojimus ar bent jų dalį (kreipimasis į teismą su ieškiniais, pretenzijos debitoriams ar pan.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kalbant apie galimybę panaudoti trumpalaikį turtą juridinio asmens finansiniams įsipareigojimams padengti, svarbu nustatyti realų disponavimą šiuo turtu. Toks trumpalaikis turtas kaip debitorių skolos negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, todėl debitorių skolos paprastai yra eliminuojamos iš juridinio asmens turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

26.       Taigi skolų atgavimas iš debitorių kaip priemonė finansinei padėčiai atstatyti neturėtų būti vertinamos kaip pagrindinės, kadangi yra sunku įvertinti realias galimybes jas atgauti. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).

27.       Taip pat restruktūrizavimo plano projekte nurodo, kad vienas iš finansinės būklės optimizavimo ir stabilizavimo rodiklių yra esamų sutarčių su klientais vykdymas, t. y. ketina toliau vykdyti turimas sutartis, nurodo, kad ketina vykdyti veiklą Vokietijoje, tačiau argumentui dėl sutarčių vykdymo Vokietijoje pagrįsti nepateikia jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių kokios konkrečiai sutartys  bus vykdomos, koks jų mastas, jų apimtis ir kt.

28.       Atsakovė nurodo, jog vykdant įmonės restruktūrizavimą bus siekiama, kad jos kreditoriai restruktūrizavimo laikotarpiu peržiūrėtų įsipareigojimų dengimų grafikus, atsiskaitymų datas ir mokėjimus išdėstytų per restruktūrizavimo laikotarpį, prognozuojamus pinigų srautus bei galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Numato atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl nėra poreikio kreditorių prašyti papildomų nuolaidų ar atsisakyti dalies finansinių reikalavimų. Pažymėtina, kad toks numatomų kreditorių nuolaidų ir pagalbos finansiniams sunkumams įveikti planas yra absoliučiai hipotetinio pobūdžio ir niekuo nepagrįstas. Iš visumos restruktūrizavimo plano matyti, kad bendrovė neplanuoja jokių papildomų finansavimo šaltinių, įmonė neketina gauti naujų kreditų ir investicijų, nenumatytas įstatinio kapitalo didinimas, taigi nėra duomenų, patvirtinančių, jog bus imtasi realių papildomų priemonių iš esmės pakeisti situaciją bendrovėje ir finansinius sunkumus išspręsti.

29.       Teismas vertina ir tai, kad atsakovės gyvybingumas po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo nėra neakivaizdus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė po restruktūrizavimo plano įgyvendinimo bus sudariusi pakankamai realių sutarčių savo gyvybingumui užtikrinti. Iš restruktūrizavimo plano projekto turinio akivaizdu, kad atsakovės gyvybingumas yra tik tikėtinas padarinys nei labiau prognozuojamas rezultatas. Restruktūrizavimo plane nenurodyti konkretūs ir esminiai organizaciniai ūkinės veiklos pertvarkymo ar papildomi sprendimai, realiai patvirtinantys įmonės užsibrėžtą tikslą gauti papildomų pajamų, apyvartinių lėšų, pelną. Įmonės restruktūrizavimo plane numatyta vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, plane nenumatyta jokių kitų realių priemonių, siekiant pagerinti įmonės veiklos rodiklius ir pasiekti deklaruojamus tikslus.

30.       Kadangi atsakovės restruktūrizavimo planas yra abstraktaus teorinio pobūdžio, jame nenumatyta jokių realių priemonių ir jų įgyvendinimo terminų, atsakovė restruktūrizavimo plane pateiktų planuojamų gauti pajamų dydžio nepagrindė ir neįrodė restruktūrizavimo plane nurodytų priemonių realumo, nenurodyti esminiai organizaciniai ūkinės veiklos pertvarkymo ar papildomi sprendimai, teismas daro išvadą, kad atsakovės restruktūrizavimo plano projekto turinys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir/ar plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą, atkurti įmonės ilgalaikį mokumą ir gyvybingumą tokiomis priemonėmis bei būdais, kurie numatyti restruktūrizavimo plane.

31.       Pagal teismui pateiktą 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpį 2023 m. atsakovės pardavimo pajamos už ataskaitinį laikotarpį buvo 14 951 302 Eur, pagal 2024 m. kovo 15 d. pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 15 d. matyti, kad pardavimo pajamos sudarė – 1 817 833 Eur, šie duomenys neleidžia daryti išvados, kad bendrovė yra akivaizdžiai nemoki, todėl klausimas dėl bankroto bylos kėlimo atsakovei nesprendžiamas.

32.       Įvertinęs išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad restruktūrizavimo plane numatytų priemonių nepakanka užsibrėžtiems tikslams pasiekti, todėl atsisakytina UAB „Brosta“ kelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a : 

pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“ restruktūrizavimo bylą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos, nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai, atsakovei, trečiajam asmeniui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Mockevičius