Civilinė byla Nr. 2YT-5874-251/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02217-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.2.3.2.; 3.5.1.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, antstolis Andrius Liaškovas, ir

n u s t a t ė:

pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti 2018-03-06 patvarkymo Nr. S-18-159-11482 dalį, kuria antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0159/16/02543 pakeitė skolininkę R. J. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe. Nurodo, kad po R. J. mirties (duomenys neskelbtini) valstybei paveldėjimo teise pagal 2018-01-31 palikimo perėjimo valstybei liudijimą perėjo ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2018-02-06 Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. TP1-1136/429170 VĮ Turto bankas perėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Anot pareiškėjo, skundžiamas antstolio patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes antstolis skolininką pakeitė jo teisių perėmėju, nors po skolininko mirties per 3 mėnesius nebuvo išviešinti kreditoriaus reikalavimai galimiems R. J. įpėdiniams, duomenų, kad buvo kreiptasi dėl praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, nėra. Nurodė, kad pagal teismų praktiką, jei kreditorius nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, tai praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiama patvarkymo dalis ydinga dar ir dėl to, kad antstolis skolininkę pakeitė į Lietuvos Respublikos valstybę, nors naujasis skolininkas turėjo būti nurodytas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas (1-3 b. l.).

Antstolis Andrius Liaškovas 2018-04-03 patvarkymu Nr. S-18-159-15794 atsisakė tenkinti skundą, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje 2017-10-24 R. J. nekilnojamajam turtui taikė areštą. Todėl, remiantis teismų praktika, pagal kurią, jei kreditoriaus reikalavimas dėl palikėjo skolos pareikštas praėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą, nurodytas turto areštas laikytinas tinkamu kreditoriaus turtinių pretenzijų išviešinimu. Paaiškino, kad pagal CK 5.62 straipsnio nuostatas paveldimas turtas pereina valstybei. Todėl skundžiamame patvarkyme pagrįstai naujuoju skolininku nurodyta Lietuvos Respublika, o jis išsiųstas VĮ Turto bankas, valstybės vardu veikiančiam ir jai atstovaujančiam juridiniam asmeniui (9-10 b. l.).

Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Skundas tenkintinas.

Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 str.), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0159/16/02543 medžiagos nustatyta, kad antstolis Andrius Liaškovas pagal 2016-09-29 Šiaulių apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-2789-257/2016, vykdo 21,62 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės R. J. 3 eilės išieškotojos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro naudai (vykd. b. 1-5 l.). Antstoliui 2016-11-28 patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis tapo žinoma, kad skolininkė R. J. (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. 27 l.). 2017-10-24 turto arešto aktu Nr. AN176304 antstolis areštavo skolininkei priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 32-34, 35-36 l.). VĮ Turto bankas 2018-03-05 raštu Nr. (16.6-44)SK4-2901 informavo antstolį, kad valstybė paveldėjo skolininkei priklausiusio nekilnojamojo turto dalį (vykd. b. 37-42 l.). Antstolis 2018-03-06 priėmė patvarkymą Nr. S-18-159-11482, kuriuo, vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, vykdomosiose bylose Nr. 0159/16/02543 ir Nr. 0159/16/01293 pakeitė skolininkę R. J. į naująjį skolininką Lietuvos Respubliką (vykd. b. 44-45 l.).

Šioje byloje keliamas klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese teisėtumo.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia (be kita ko), yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Tuo atveju, kai nėra kitų mirusio asmens įpėdinių ir tokio asmens turtą paveldi valstybė (CK 5.62 str.), ji tampa paveldėto turto savininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, išskyrus vieną ypatumą – už palikėjo skolas valstybė atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

Nepaisant to, jog, valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 str. 3 d.), neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-11-04 mirus skolininkei, jos palikimą, remiantis CK 5.62 straipsniu (nesant kitų įpėdinių), 2018-01-31 priėmė valstybė. Taipogi nustatyta, kad antstolis 2017-10-24 areštavo skolininkės turtą, t. y., nuo skolininkės mirties ir palikimo atsiradimo dienos praėjus beveik 12 mėnesių, tačiau iki valstybei priimant po skolininkės mirties atsiradusį palikimą. Taigi, nesant byloje įrodymų, kad kreditorius per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė reikalavimus skolininkės įpėdiniams arba kreipėsi į teismą CPK nustatyta tvarka dėl praleisto termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, taip pat nesant duomenų, kad skolininkės kreditoriui taikoma CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalavimai skolininkės įpėdiniams išviešinti praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis nepagrįstai vykdymo procese pakeitė skolininkę į jos teisių ir pareigų perėmėją valstybę. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir naikintina 2018-03-06 patvarkymo Nr. S-18-159-11482 dalis, kuria antstolis Andrius Liaškovas vykdomojoje byloje Nr. 0159/16/02543 pagal 2016-09-26 Šiaulių apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-2789-257/2016 pakeitė skolininkę R. J. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika (CPK 513 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, 594 straipsniu,

n u t a r i a:

skundą tenkinti.

Naikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2018-03-06 patvarkymo Nr. S-18-159-11482 dalį, kuria antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0159/16/02543 pagal 2016-09-26 Šiaulių apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-2789-257/2016 pakeitė skolininkę R. J. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                Gema Janušienė