Civilinė byla Nr. e2-1040-798/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00724-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ skundą dėl 2022 m. vasario 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka panaikinimo, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl to, ar pagrįstai iškeltas bankroto procesas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ECORNUS“ ne teismo tvarka.
2. Pareiškėja UAB „Linksmas“ pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti visus UAB „ECORNUS“ 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, susijusius su UAB „ECORNUS“ bankroto proceso iškėlimu ne teismo tvarka. Nurodė, kad UAB „ECORNUS“ 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 11 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų nuostatoms. Įmonės atžvilgiu yra pareikšti turtiniai reikalavimai teisme – Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl servituto nustatymo, minėtoje byloje pareiškėja UAB „Linksmas“ yra pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „ECORNUS“, taigi UAB „ECORNUS“ atžvilgiu yra pareikštas turtinis reikalavimas. Be to, ne visiems įmonės kreditoriams buvo pranešta apie inicijuojamą bankroto ne teisme procedūrą.
3. Atsakovė UAB „ECORNUS“ atsiliepime į pareiškėjos UAB „Linksmas“ skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja UAB „Linksmas“ nėra atsakovės kreditorė, nes bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas yra ne turtinis, o procesinis. Taigi, pareiškėja neturi jokio suinteresuotumo atsakovės bankroto procese, todėl negali neigti atsakovės daugumos kreditorių valios, kuri yra aiški – vykdyti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Priešingai – akivaizdžiai dirbtinis nemokios atsakovės procedūros vilkinimas – padarytų didelę žalą kreditoriams dėl padidėjusių administravimo išlaidų, kreditorinių reikalavimų patenkinimo pavėlinimo.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime į UAB „Linksmas“ skundą nurodė, kad su juo sutinka, prašė jį tenkinti.
5. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į UAB „Linksmas“ skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-365-450/2022 jai iš UAB „ECORNUS“ buvo priteista 1 415,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Esant ginčams teismuose, nebuvo galima vykdyti UAB „ECORNUS“ bankroto proceso ne teismo tvarka, todėl 2022 m. vasario 4 d. kreditorių nutarimas turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino visiškai, panaikino UAB „ECORNUS“ 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, susijusius su UAB „ECORNUS“ bankroto proceso iškėlimu ne teismo tvarka, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
6.1. Remiantis galiojančia teismų praktika, JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas aiškintinas plečiamai: siekiant vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka, teismuose tokiai įmonei neturi būti pareikšta ne tik turtinių, bet ir kitokių reikalavimų, t. y. įmonės ir kitų asmenų neturi būti likusių neišspręstų ginčų. Todėl, esant neišspręstų ginčų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, negali būti vykdomas įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka.
6.2. Vienas iš pareiškėjos UAB „Linksmas“ argumentų, dėl ko nėra galimas UAB „ECORNUS“ bankroto procesas ne teismo tvarka buvo tas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 nagrinėjamas šalių ginčas dėl servituto nustatymo, minėtoje byloje pareiškėja UAB „Linksmas“ yra pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „ECORNUS“. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti, UAB „Linksmas“ iš UAB „ECORNUS“ priteista 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš UAB „ECORNUS“ priteista 69,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, dėl jo UAB „ECORNUS“ pateikė apeliacinį skundą, byla apeliacine tvarka neišnagrinėta. Taigi, teisme dar nėra išnagrinėtas tarp UAB „Linksmas“ ir UAB „ECORNUS“ kilęs ginčas, įskaitant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, minėtoje byloje iš UAB „ECORNUS“ valstybės naudai irgi yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl jeigu sprendimas įsiteisės, jos turės būti išieškomos iš UAB „ECORNUS“.
6.3. AB SEB bankas prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, grindė tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-365-450/2022 jai iš UAB „ECORNUS“ buvo priteista 1 415,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Taigi, ir šias bylinėjimosi išlaidas turės atlyginti UAB „ECORNUS“ arba jos bus išieškotos priverstine tvarka.
6.4. Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti UAB „ECORNUS“ bankroto procesą ne teismo tvarka metu (2022 m. vasario 4 d.), teismuose buvo neišnagrinėtos dvi bylos, kurių šalimi buvo UAB „ECORNUS“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. Nr. 2-21-1154/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-365-450/2022) ir minėtose bylose be kitų reikalavimų buvo pareikšti reikalavimai iš UAB „ECORNUS“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties, vadovaujantis JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, UAB „ECORNUS“ negalėjo būti keliama bankroto byla ne teismo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliantė UAB „ECORNUS“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo nustačius absoliučius nutarties negaliojimo pagrindus, 2022 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, 2022 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė ir netgi nevertino esminių atsakovės argumentų, sudarančių pagrindą pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą, kas tuo pačiu reiškia, kad skundžiama nutartis yra naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo buvimo – dėl motyvų nebuvimo.
7.2. Atsakovė buvo aiškiai nurodžiusi, ką ignoravo teismas, kad JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, jog sprendimą juridinio asmens bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priima asmenys, kurie yra (o ne galimai kada nors taps) to juridinio asmens kreditoriais. Pareiškėja nei šiuo metu nėra, nei atsakovės bankroto bylos iškėlimo metu – nebuvo atsakovės kreditore, dėl ko atsakovė neturėjo pareigos jos informuoti apie 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiama dėl atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka iniciavimo, tačiau pareiškėja, nebūdama atsakovės kreditore, net neturėjo teisės skųsti 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų.
7.3. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-21-1154/2022 nėra išnagrinėta, tai nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja turi egzistuojantį turtinį reikalavimą atsakovei. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą dėl to, kad jį pateikė asmuo, neturintis teisės to atlikti.
7.4. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminių atsakovės argumentų, kad pareiškėja skundą pateikė ženkliai praleidusi terminą ir nenurodžiusi jokių svarbių priežasčių dėl termino praleidimo, kas taip pat sudarė pagrindą neteisėtai priimtą skundą palikti nenagrinėtą.
7.5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl to, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti prilyginamas pareikštam turtiniam reikalavimui. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismų praktikoje nėra suformuoto išaiškinimo, ar atvejai, kai įmonei, kuriai keliama bankroto byla ne teismo tvarka, esant inicijavusiai ieškinius kitų asmenų atžvilgiu, ir tie asmenys (atsakovai) tose bylose yra pateikę procesinius prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų iš tokios įmonės priteisimo, patenka į JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygą, ar nepatenka. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo nėra savarankiškas reikalavimas, t. y. tik procesinio pobūdžio – tokiu procesinio pobūdžio reikalavimu pats jį pareiškęs asmuo iš esmės nepareiškia, kad įmonė, kuriai keliama bankroto byla ne teismo tvarka, yra jam skolinga materialiąja prasme, ir / ar kad ji yra skolininkė, o tiktai reiškia fakultatyvų prašymą, jog jai būtų atlygintos išlaidos ginantis nuo tos įmonės pareikštų reikalavimų, kas aiškiai neįeina į JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos turinį.
7.6. Akcentavo, kad teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 ne pareiškėja, o būtent UAB „ECORNUS“ yra ieškovė ir reikalavimai yra pareikšti ne UAB „ECORNUS“, tačiau pareiškėjos atžvilgiu. Be to, pačioje byloje pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, t. y. prašoma nustatyti servitutą. Kitoje teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2A-365-450/2022 ne AB SEB bankas, tačiau UAB „ECORNUS“ buvo pareiškusi ieškinį su turtiniais reikalavimais AB SEB bankui, tuo tarpu AB SEB banko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo tik procesinio pobūdžio.
7.7. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šią bylą trečiuoju asmeniu įtraukė AB SEB banką, tuo pačiu leisdamas bankui byloje dėstyti savo poziciją, į kurią teismas atsižvelgė. Bankas, nepaisant priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, taip ir nepareiškė kreditorinio reikalavimo atsakovės byloje. Taigi, AB SEB banko teisė reikšti kreditorinį reikalavimą pasibaigė.
8. VMI prie FM pateikė atsiliepimą į apeliantės UAB „ECORNUS“ atskirąjį skundą, kuriame prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
9. Pareiškėja UAB „Linksmas“ pateikė atsiliepimą į apeliantės UAB „ECORNUS“ atskirąjį skundą, kuriame prašo apeliantės skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjos turimas reikalavimas bendrovės atžvilgiu – tai reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo servituto byloje (civilinės bylos Nr. 2-21-1154/2022). Byloje yra nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 priteisė UAB „Linksmas“ naudai iš UAB „ECORNUS“ 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors apeliantė ir pateikė skundą dėl nurodyto teismo sprendimo, tarp šalių kilo ginčas tokia apimtimi, kokia turi būti taikomas JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas apribojimas pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Įmonės ir jos kreditorių ginčų nebuvimas yra pagrindinė bankroto proceso ne teismo tvarka sąlyga. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad apskritai bet kokie ginčai tarp įmonės ir kreditorių užkerta galimybę inicijuoti bankrotą ne teismo tvarka.
9.2. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl esminio jos argumento, jog pareiškėja skundą pateikė ženkliai praleidusi terminą ir nenurodžiusi jokių svarbių priežasčių dėl termino praleidimo. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad informuoti apie bankroto bylos inicijavimą ne teismo tvarka privaloma visus kreditorius.
9.3. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, su pareiškėjos skundu pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina bendrovės nesąžiningumą, nuslepiant nuo pareiškėjos ir galimai kitų kreditorių, įskaitant VMI prie FM ir AB SEB banką, apie bankroto inicijavimą ne teismo tvarka. Civilinėje (servituto) byloje Nr. 2-12-1154/2022 vykusių teismo posėdžių metu 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. gegužės 18 d. bendrovė nei karto neužsiminė ir neinformavo nei pareiškėjos, nei bylą nagrinėjančio teismo apie iškeltą bankroto bylą ne teismo tvarka.
9.4. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų bendrovės atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su termino praleidimo ir (ar) praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo, prašo tą terminą atnaujinti, pripažįstant jį praleidus dėl svarbių priežasčių.
9.5. Atskirojo skundo 24 punkte atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, AB SEB banką, motyvuojant tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria AB SEB bankui iš bendrovės priteistos bylinėjimosi išlaidos buvo priimta dar 2022 m. vasario 16 d., t. y. po kreditorių susirinkimo, tuo tarpu AB SEB bankas nepateikė bendrovės bankroto byloje savo kreditorinio reikalavimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AB SEB banko kreditorinis reikalavimas atsirado po bankroto ne teismo tvarka inicijavimo. Visgi, pareiškėjos manymu, tai neturi reikšmės klausimo nagrinėjimui.
10. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliantės UAB „ECORNUS“ atskirąjį skundą, kuriame prašo apeliantės skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų egzistavimo, kadangi pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką absoliutus negaliojimo pagrindas yra visiškas motyvų nebuvimas.
10.2. Akcentuoja, kad teisinių konfliktų buvimas inicijuojant bankrotą ne teismo tvarka yra nesuderinamas su bankroto procedūrų vykdymu.
10.3. Apeliantės skundo argumentas dėl to, kad AB SEB bankas nepagrįstai į bylą yra įtrauktas trečiuoju asmeniu yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų egzistavimo, t. y. dėl motyvų nebuvimo.
13. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.
14. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
15. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas); įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas); argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas); įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).
16. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės argumentais, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas yra be motyvų. Kaip matyti iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies, joje yra išvardintos teismo nustatytos aplinkybės, nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas turi vadovautis sprendžiant ginčą, bei kiti teisiniai argumentai, kas iš esmės atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Taip pat atlikta teismų praktikos analizė ir pareiškėjos argumentų analizė. Ir nors teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra pasisakyta dėl atsakovės argumento, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti, vertintina, jog šie argumentai neturėjo esminės įtakos galutiniam klausimo dėl bankroto bylos ne teismo tvarka išsprendimo rezultatui, kadangi, teismo vertinimu, teismuose vyko ginčai tarp atsakovės ir jos kreditorių, dėl ko bankrotas ne teismo tarka keliamas būti negalėjo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
17. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tokių aspektų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Atsižvelgdamas į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
19. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria visiškai patenkintas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo atsakovei nuspręsta kelti bankroto bylą ne teismo tvarka, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu nutarimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
22. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad pareiškėja UAB „Linksmas“ nebuvo informuota apie šaukiamą 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo planuojama svarstyti klausimą apie atsakovės UAB „ECORNUS“ bankrotą ne teismo tvarka. Šios aplinkybės apeliantė skunde neginčija, tačiau teigia, kad pareiškėja UAB „Linksmas“ nebuvo jos kreditore susirinkimo sušaukimo metu, kadangi prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti prilyginamas pareikštam turtiniam reikalavimui.
23. Teismų praktikoje, aiškinant sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka, pripažinta, kad jas nustatančios normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020).
24. Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016, 22 punktas), t. y. ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nebuvimas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas, vykdant bankroto procedūras. Tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016).
25. Apeliantė skunde nurodė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo nėra savarankiškas reikalavimas, t. y. tik procesinio pobūdžio – tokiu procesinio pobūdžio reikalavimu pats jį pareiškęs asmuo iš esmės nepareiškia, kad įmonė, kuriai keliama bankroto byla ne teismo tvarka, yra jam skolinga materialiąja prasme, ir / ar kad ji yra skolininkė, o tiktai reiškia fakultatyvų prašymą, jog jai būtų atlygintos išlaidos ginantis nuo tos įmonės pareikštų reikalavimų, kas aiškiai neįeina į JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos turinį.
26. JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas siejamas tik su turtiniais ginčais. Nei ĮBĮ, nei JANĮ neapibrėžia turtinio ginčo sąvokos. Šios sąvokos nėra ir CPK. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinamas kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Taigi į JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sritį patenka ginčai, kurie yra tiesiogiai susiję su turtu. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas procesinio pobūdžio prašymu bylos nagrinėjimo metu. Tačiau jo patenkinimo atveju (šiuo atveju atsakovės ieškinys buvo atmestas, o pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos) tai sukelia priešingai šaliai materialaus pobūdžio pareigas, t. y. atsiskaityti su asmeniu, kurio naudai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos. Neatsiskaitęs su šalimi (šiuo atveju pareiškėja), kurio naudai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsakovė tampa skolininku, o bylos šalis, kurios naudai tokios bylinėjimosi išlaidos priteistos – kreditoriumi. Todėl vertinti, kad ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neturtinis ir nesukelia atsakovei jokių teisių ir pareigų, būtų teisiškai neteisinga.
27. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-21-1154/2022, kurioje išspręstas šalių ginčas dėl servituto nustatymo. Teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti, UAB „Linksmas“ iš UAB „ECORNUS“ priteista 11 252,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimas pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs. Šios nutarties priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022 taip pat nėra įsiteisėjęs, kadangi UAB „ECORNUS“ pateiktas apeliacinis skundas dar nėra išnagrinėtas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, atsakovė kvestionuoja Vilniaus apylinkės teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Šis ginčas, kaip minėta, laikytinas turiniu. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisme dar nėra išnagrinėtas tarp UAB „Linksmas“ ir UAB „ECORNUS“ kilęs ginčas, įskaitant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
28. Teismų formuojamoje praktikoje yra akcentuojama ir tokia sąvoka kaip potencialus kreditorius. Be abejonės, kol nėra išnagrinėtas UAB „ECORNUS“ pateiktas apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-1154/2022, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Linksmas“ reikalavimas atsakovei UAB „ECORNUS“ yra neginčijamas. Tačiau vien pats faktas, kad iš atsakovės UAB „ECORNUS“ pareiškėjai UAB „Linksmas“ jau yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, sudaro pagrindą ją vertinti kaip potencialią UAB „ECORNUS“ kreditorę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjai, neužkerta kelio pareiškėjai UAB „Linksmas“ kreiptis į teismą skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau net ir dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
29. Taigi, tol kol ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų nebus išspręstas apeliacinės instancijos teisme, pareiškėja neturi pagrindo traktuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio kaip akivaizdžiai nepagrįsto. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, atsakovė privalėjo informuoti pareiškėją apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą ne teismo tvarka. Atitinkamai vertintina, kad pareiškėjos UAB „Linksmas“ neinformavus apie šaukiamą 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kuris sudaro savarankišką pagrindą panaikinti 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, tame tarpe ir pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka atsakovei UAB „ECORNUS“.
30. Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas turi būti aiškinamas plečiamai, t. y. siekiant vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka, teismuose tokiai įmonei neturi būti pareikšta ne tik turtinių, bet ir kitokių reikalavimų, t. y. įmonės ir kitų asmenų neturi būti likusių neišspręstų ginčų. Todėl, esant neišspręstų ginčų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, negali būti vykdomas įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka. Servitutas – tai yra daiktinė teisė, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teisinės reikšmės neturi tas faktas, jog teisminius ginčus inicijavo pati atsakovė, o ne jai buvo pareikšti turtiniai reikalavimai. Šiuo atveju yra svarbus pats faktas, kad teismuose egzistuoja neišspręsti teisiniai ginčai (šiuo atveju dėl daiktinės teisės ir bylinėjimosi išlaidų dydžio).
31. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-365-450/2022 iš UAB „ECORNUS“ buvo priteista 1 415,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, AB SEB banko naudai. Nagrinėjamoje situacijoje yra taikytini visi aukščiau nurodyti argumentai. Todėl AB SEB bankas 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo organizavimo metu taip pat buvo potencialus atsakovės kreditorius, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1601-619/2020 atsakovei AB SEB bankas iš ieškovės UAB „ECORNUS“ buvo priteista 3 185,22 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadinasi, teisme buvo neišspręstas ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio taip pat ir su AB SEB banku.
32. Susipažinus su byloje pateiktu 2022 m. vasario 4 d. kreditorių susirinkimo protokolu ir kitais įrodymais, nenustatyta, kad AB SEB bankas ir UAB „Linksmas“ būtų dalyvavę priimant sprendimą dėl bankroto vykdymo atsakovei ne teismo tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šie kreditoriai davė sutikimą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, UAB „ECORNUS“ negalėjo būti keliama bankroto byla ne teismo tvarka.
33. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Šie pagal ĮBĮ nuostatas suformuoti teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini sprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto bylą pagal JANĮ nuostatas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020), taip pat aktualūs sprendžiant klausimą, kokius asmenis atsakovė privalo informuoti siekdama bankroto ne teismo tvarka.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procesas visų pirma yra kolektyvinis procesas, iš esmės vykstantis be teismo kontrolės. Informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra ypač svarbu, kadangi šio proceso metu bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 43 punktas).
35. Atsakovė, neinformavusi kreditorių apie ketinimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, todėl kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti.
36. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šią bylą trečiuoju asmeniu įtraukė AB SEB banką, tuo pačiu leisdamas bankui byloje dėstyti savo poziciją, į kurią teismas atsižvelgė. Bankas, nepaisant priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, taip ir nepareiškė kreditorinio reikalavimo atsakovės byloje. Taigi, AB SEB banko teisė reikšti kreditorinį reikalavimą pasibaigė.
37. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi nusprendė įtraukti AB SEB banką į bylą trečiuoju asmeniu. Nurodyta teismo nutartis yra neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad AB SEB banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas vertinant ar bankroto byla atsakovei ne teismo tvarka buvo iškelta pagrįstai. Taip pat kaip ir AB SEB banko teisė reikšti kreditorinį reikalavimą atsakovei UAB „ECORNUS“. Kaip teisingai nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja, teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kokio dydžio kreditorinį reikalavimą turi kreditorius lyginant su kitų kreditorių turimais reikalavimais. Atskirajame skunde išdėstyta atsakovės pozicija prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, pagal kurią kreditoriumi turi būti laikomas kiekvienas asmuo, pagrįstai manantis, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus.
38. Apibendrindamas nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentei, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė JANĮ nuostatas, todėl jos panaikinti nėra pagrindo, todėl apeliantės skundas yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Apeliantė UAB „ECORNUS“ ir trečiasis asmuo AB SEB bankas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos nepateikė dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų faktą, todėl jų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenagrinėtini.
40. Pareiškėja UAB „Linksmas“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti 774,40 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimą į atskirąjį skundą surašymą neturėtų viršyti 691,96 Eur.
42. Kreditorės UAB „Linksmas“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija nurodytose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (8.16 punktas), todėl jos mažintinos ir iš apeliantės pareiškėjos naudai priteistina 691,96 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ (juridinio asmens kodas 302560246) 691,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ (juridinio asmens kodas 305119431) naudai.
Teisėjai Antanas Rudzinskas