Administracinė byla Nr. eA-2103-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00991-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo mokykla“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo mokykla“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tavo mokykla“ 2019 m. kovo
12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 7 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-27/19 (toliau – ir Nutarimas).

2.       Pareiškėjo nuomone, jam nepagrįstai skirta 2 896 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą,
t. y. už tai, kad pareiškėjo valdomoje interneto svetainėje www.tamo.lt (https://dienynas.tamo.lt) (toliau – ir Svetainė) 2018 m. lapkričio 9–12 d. buvo skelbiamas reklaminis maketas, kuriame pateikiama informacija apie alkoholinių gėrimų pardavimą (pristatymą) prekybos vietoje Benedikto turguje, Lietuvos Respublikos rinkoje parduodamą vyną Beaujolais (Božolė) (toliau – ir Maketas). Paaiškino, kad Svetainėje veikia reklaminė juosta, kurioje UAB „Adnet media“ su pareiškėju sudarytos sutarties pagrindu skelbia įvairius informacinius pranešimus. Ginčo maketas buvo parengtas UAB „Benedikto turgus“ užsakymu ir platinamas internete (įskaitant Svetainę) sutarties su UAB „Adnet media“ pagrindu. Maketas buvo rodomas atsižvelgiant į ankstesnes Svetainės lankytojų paieškas internete, tik pilnamečiams asmenims ir tik savaitgalio metu (tuomet Svetainėje lankosi mažiausiai vartotojų). Pareiškėjas, gavęs Svetainės lankytojo pranešimą apie galbūt netinkamo pobūdžio reklamą, nedelsiant pašalino Maketą. Pareiškėjas nekontroliuoja Svetainės reklaminėje juostoje pateikiamos informacijos turinio, pateikiamos informacijos kiekiai yra labai dideli. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įsitikinęs, jog jis nėra tinkamas subjektas atsakomybei taikyti, kadangi ne jis sukūrė, tikrino ar paskelbė Maketą, jis neatliko jokių valinių veiksmų Maketui viešinti.

3.       Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, jog Maketas laikytinas AKĮ draudžiama reklama. Teigė, kad, vadovaujantis teismų praktika, ne bet kokia informacija apie alkoholinius gėrimus yra reklama. Šiuo atveju Makete nėra jokios informacijos, kuri skatintų įsigyti konkrečius alkoholinius gėrimus. Vien informacija apie tai, kad tam tikros dienos Benedikto turguje paskelbtos jauno vyno (Božolė) dienomis, nepateikiant nuorodų nei į konkrečius gaminius, nei į jų pardavėjus ar asortimentą, nelaikytina alkoholio reklama. Vien vaizdinės informacijos apie alkoholinius gėrimus viešas pateikimas / prieinamumas savaime nereiškia alkoholio reklamos. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad pati UAB „Benedikto turgus“ nėra nei alkoholinių gėrimų gamintojas, nei platintojas, ji negauna jokios materialinės naudos dėl Makete pateiktos informacijos skleidimo. Pagal pareiškėjo turimą informaciją, UAB „Benedikto turgus“ negauna jokių kitų pajamų iš prekybininkų išskyrus mokestį už patalpų nuomą, kuris nėra susijęs su prekybininkų pajamomis, todėl atsakovo argumentas, kad UAB „Benedikto turgus“ yra suinteresuota pritraukti klientų srautą pas Benedikto turguje veikiančius prekybininkus, įskaitant prekiaujančiuosius alkoholiniais gėrimais, nepagrįstas. Taigi, neegzistuoja dar vienas iš informacijos pripažinimo reklama elementų – atlygintinumas. Atsakovas nenustatė visų informacijos pripažinimui alkoholio reklama būtinų sąlygų ir nenurodė jų Nutarime, rėmėsi vien prielaidomis (pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimai).

4.       Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas tapačius atvejus nepagrįstai vertina skirtingai. Pažymėjo, kad UAB „Adnet media“ ir UAB „Benedikto turgus“ bendradarbiavo ir anksčiau, platindami pranešimą, kuris savo turiniu ir pateikimo būdu buvo beveik identiškas Maketui,
t. y. 2018 metais viešindami renginį „Alumbas“ (alaus šventę). Atsakovas neturėjo jokių priekaištų dėl ankstesniojo maketo viešinimo, tačiau pareiškėjo atveju taikė dvigubus standartus. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad Maketas buvo parengtas vadovaujantis advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ pateikta išvada dėl galimybės viešinti informaciją apie alkoholį, kurioje nurodoma, kad Departamento specialistai konsultacijų telefonu metu patvirtino, jog renginio viešinimas yra leidžiamas, jeigu pateikiama informacija apie tam tikrą renginį (vieta, laikas, aprašymas), nepateikiant nuorodų į konkrečius alkoholinius gėrimus ar jų gamintojus. Ginčo makete nėra jokios informacijos apie konkretų alkoholinį gėrimą ar jo gamintoją, o žodis „Božolė“ yra visuotinai pripažintas ir vartojamas kaip bendrinis žodis jaunam vynui, jauno vyno šventei bei regionui Prancūzijoje įvardyti, todėl negali būti laikomas alkoholio reklama.

5.       Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas pastebėjo, kad skunde išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija, kuri buvo išsamiai išnagrinėta Nutarime. Šie argumentai laikytini subjektyviu aplinkybių vertinimu, kuris nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėties. Atsakovas nepritarė pareiškėjo įsitikinimui, jog jis nėra tinkamas subjektas atsakomybei taikyti, kadangi pareiškėjas yra Svetainės, kurioje paskelbtas Maketas, administratorius, todėl jis yra atsakingas už Svetainėje pateikiamą turinį ir šio turinio atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas, gavęs pranešimą dėl Maketo, jį pašalino iš Svetainės, taigi pareiškėjas galėjo kontroliuoti Svetainėje skelbiamą informaciją. Pareiškėjas pažeidimą padarė neveikimu, t. y. tinkamai neužtikrino AKĮ reikalavimų laikymosi savo administruojamoje Svetainėje. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Maketą matė nedidelis lankytojų skaičius, nėra pagrįsti įrodymais bei nepanaikina pažeidimo sudėties, pastaroji aplinkybė galėtų būti reikšminga individualizuojant skiriamą baudą. Šiuo atveju buvo skirta minimali bauda, todėl Maketą mačiusių lankytojų skaičius, net ir jį pagrindus įrodymais, neturėtų lemiamos reikšmės. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjo teiginiai, kad panašaus pobūdžio maketas buvo suderintas su Departamentu (advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“
2018 m. rugsėjo 11 d. teisinė išvada), yra paremtas tik prielaidomis, nėra galimybių įvertinti galbūt suteiktos konsultacijos fakto, teisinė išvada vertintina kaip subjektyvi teisininko nuomonė. Atsakovas papildomai pastebėjo, kad pareiškėjo argumentai yra prieštaringi: viena vertus, pareiškėjas pateikė teisininkų subjektyvų alkoholio reklamos apibrėžimo išaiškinimą, susijusį su renginių viešinimu, kita vertus, pateikė įrodymus, kad UAB „Benediktų turgus“ realaus renginio neorganizavo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Maketo viešinimo tikslas buvo ne informacijos apie renginį pateikimas, o alkoholio reklama, skatinanti įsigyti „Božolė“ vyną pas Benedikto turguje veikiančius prekybininkus (iš kurių 3 prekiauja šiuo vynu).

7.       Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas neteisingai interpretuoja sąvoką „alkoholio reklama“. Visapusiškai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Departamentas Nutarime konstatavo, kad vidutinis vartotojas, įvertinęs Maketo turinį (žodį „Božolė“, pavaizduotą vyno taurę, užrašą „jauno vyno savaitgalis“, prekių ženklą „BT Benedikto Turgus Gourmet Market“), jį sies su kvietimu Benedikto turguje įsigyti ir vartoti „Božolė“ vyną. Vidutinis vartotojas nesigilina į prekių ženklus, jų užregistravimą, konkrečias „Božolė“ vyno rūšis, todėl tai, kad pavadinimas „Božolė“ pateiktas lietuvių kalba, neturi reikšmės vidutinio vartotojo suvokimui. Maketo paskelbimo tikslas yra išimtinai komercinis, t. y. siekiama į Benedikto turgų pritraukti pirkėjus, kurie ten galėtų įsigyti „Božolė“ vyno, kas yra tiesiogiai susiję su Benedikto turguje veikiančių prekybininkų komercine, ūkine ir finansine veikla. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas atlygintinumo elementą sutapatino su privalomuoju alkoholio reklamos elementu – informacijos sąsaja su komercine, ūkine ir finansine veikla, tačiau teismų praktika patvirtina, kad atlygintinumas už reklamos pateikimą nėra privalomasis alkoholio reklamos elementas. Be to, aplinkybė, kad prekybininkai tiesiogiai nesumokėjo užsakovui UAB „Benedikto turgus“ už alkoholio reklamos paskelbimą, nepaneigia fakto, kad už reklamos paslaugas (reklamos pateikimą) buvo atsilyginta ir turėta finansinė nauda,
t. y. pareiškėjas už Maketo paskelbimą Svetainėje gavo sutartinį atlyginimą iš UAB „Adnet Media“, o UAB „Adnet media“ – iš UAB „Benedikto turgus“. Akivaizdu, kad patalpų nuomotojas yra suinteresuotas, kad jo nuomininkai vykdytų pelningą veiklą, prekyvietė būtų populiari ir gausiai lankoma pirkėjų. Pateikta alkoholio reklama populiarinama prekyvietė, o pirkėjai, atvykę įsigyti alkoholinių gėrimų, kartu aplanko ir kitus prekybininkus. Jei prekyvietė nebūtų populiari, prekybininkai negautų pakankamų pajamų nuomos mokesčiui sumokėti.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Tavo mokykla“ skundą.

9.       Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Adnet media“, kuria, be kita ko, UAB „Adnet media“ įsipareigojo skelbti reklaminius skydelius pareiškėjui priklausančiuose tinklalapiuose, pardavinėti pareiškėjo reklamos plotus, o pareiškėjas įsipareigojo leisti UAB „Adnet media“ naudotis reklamos plotais. Pagal sutartį, pareiškėjas turi teisę neleisti skelbti UAB „Adnet media“ vykdomos reklamos kampanijos, jei ši reklama prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams bei moralės normoms ir tinklalapio(-ių) politikai.

10.       UAB „Benedikto turgus“ (užsakovo) 2018 m. rugsėjo 27 d. sutarties su reklamos agentūra UAB „Adnet media“ pagrindu, UAB „Adnet media“ įsipareigojo pirkti reklamos plotus interneto tinklalapiuose ir skelbti užsakovo pateiktą reklamą, vykdyti užsakovo rengiamas interneto kampanijas bei vykdyti kitas užduotis. Šios sutarties pagrindu Maketas buvo platinamas internete, įskaitant ir pareiškėjo valdomoje interneto svetainėje www.tamo.lt.

11.       Departamento 2019 m. sausio 3 d. protokole Nr. ATK2-01 konstatuota, jog pareiškėjas (įmonė), nevykdantis alkoholinių gėrimų gamybos ar prekybos veiklos, Svetainėje 2018 m. lapkričio 9–12 d. pateikė reklaminį maketą, kuriame pavaizduota pusiau pripildyta taurė rankoje, vynuogės, figūrinis ženklas „BT Benedikto turgus Gourmet Market“, užrašyta – „Jauno Vyno Savaitgalis Božolė 11.15 - 11.18“.

12.       Departamentas 2019 m. vasario 7 d. priėmė ginčijamą nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-27/19, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas padarė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nes Svetainėje reklamai naudojamame plote buvo pateiktas Maketas, ir skyrė 2 896 Eur dydžio baudą.

13.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėjo, jog nustatant, ar Maketas sudaro alkoholio reklamą, reikia atsižvelgti į jo pateikimo būdą ir formą, numanomą poveikį vartotojui, t. y. kaip šį Maketą galėjo suprasti vidutinis vartotojas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad vidutinis vartotojas, įvertinęs Maketo turinį (žodį „Božolė“, vyno taurę, užrašą „jauno vyno savaitgalis“, prekių ženklą „BT Benedikto Turgus Gourmet Market“), jį sies su kvietimu įsigyti ir vartoti „Božolė“ vyną Benedikto turguje, kuris savaime yra prekybos vieta. Vidutinis vartotojas nesigilina į prekių ženklus ir jų užregistravimą, taip pat į konkrečias „Božolė“ vyno rūšis, vidutinio vartotojo suvokimui neturi reikšmės tai, jog „Božolė“ pavadinimas pateiktas lietuvių, o ne prancūzų, kalba. Vadinasi, Makete yra informacija, kviečianti prekybos vietoje (Benedikto turguje) nurodomu metu (11.15 – 11.18) vartoti jauną vyną „Božolė“ (kurį vidutinis vartotojas gali ir turi suvokti kaip alkoholio produktą). Tai yra pirmasis alkoholio reklamos sąvokos elementas – informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas.

14.       Teismas nesutiko su skundo argumentais, kad užsakovas UAB „Benedikto turgus“ neturėjo finansinio suinteresuotumo pateikti alkoholio reklamą. Bylos duomenys patvirtina, kad Benedikto turguje 3 iš 14 ūkio subjektų, turinčių licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, prekiavo „Božolė“ vynu. Tai, kad šie prekybininkai tiesiogiai nesumokėjo už alkoholio reklamos paskelbimą, nepaneigia fakto, kad už suteiktas reklamos paslaugas (reklamos pateikimą) buvo atsilyginta ir turėta finansinė nauda, t. y. pareiškėjas už Maketo skelbimą Svetainėje iš
UAB „Adnet media“ gavo sutartinį atlyginimą, o savo ruožtu UAB „Adnet media“ gavo atlyginimą iš užsakovo UAB „Benedikto turgus“. UAB „Benedikto turgus“ buvo finansiškai suinteresuota, kad jos prekyvietė būtų populiari ir gausiai lankoma pirkėjų, nuomininkai veiklą vykdytų pelningai. Teismas konstatavo ir antrąjį alkoholio reklamos sąvokos elementą. Teismas papildomai akcentavo, kad aiški nuoroda į konkrečią prekybos vietą, laiką, prekybos objektą (jauną vyną „Božolė“), numatyta Makete, yra alkoholio reklama. Bendro pobūdžio paminėjimas, kad trečiasis lapkričio ketvirtadienis yra jauno vyno „Božolė“ šventė, neatitiktų šios bylos aplinkybių.

15.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, jog jis nėra tinkamas subjektas atsakomybei taikyti, pagrįstumo, nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra interneto svetainės, kurioje buvo pateiktas Maketas, administratorius, todėl jis yra atsakingas už tokioje svetainėje pateikiamą turinį ir šio turinio atitikimą teisės aktų reikalavimams. Aplinkybę, kad pareiškėjas valdė Svetainės turinį, patvirtina faktas, jog, gavęs pranešimą, jis pašalino Maketą iš Svetainės. Pareiškėjo padarytas pažeidimas pasireiškė neveikimu, tinkamai neužtikrinant AKĮ reikalavimų laikymosi Svetainėje. Pareiškėjo sutartiniai santykiai su UAB „Adnet media“, taip pat pastarosios sutartiniai santykiai su UAB „Benedikto turgus, nešalina pareiškėjo atsakomybės pagal AKĮ nuostatas.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjui skirta minimali AKĮ 34 straipsnio 6 dalyje numatyta bauda, padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Nutarimą.

III.

17.       Pareiškėjas UAB „Tavo mokykla“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18.       Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, rėmėsi ne objektyviais duomenimis, o tik vidiniu įsitikinimu pagrįsta atsakovo nuomone dėl Makete pateiktos informacijos pripažinimo alkoholio reklama bei pažeidė (neproporcingai apribojo) pareiškėjo procesines teises. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę bylos nagrinėjimo operatyvumo principui, nepaisydamas imperatyvaus reikalavimo užtikrinti, kad nebūtų pakenkta tinkamam bylos nagrinėjimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 11 str.), pažeisdamas pareiškėjo teisę į tinkamą procesą ir teisę būti išklausytam, nes nesuteikė galimybės pareiškėjui gauti bei pateikti papildomus įrodymus – nepriklausomus visuomenės apklausos rezultatus, galinčius patvirtinti arba paneigti Departamento poziciją apie tai, kaip vidutinis vartotojas suvokia Makete esančią informaciją. Atsakovas atsiliepimą su priedais teismui pateikė 2019 m. balandžio 4 d., teismas posėdį skyrė
2019 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į šį itin trumpą laikotarpį (kuris apėmė ir švenčių dienas), pareiškėjo atstovų užimtumą, pareiškėjas neturėjo galimybės užsakyti visuomenės apklausą ir gauti jos rezultatus, artimiausia apklausa buvo numatyta atlikti nuo 2019 m. gegužės 15 d. Teismas atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą motyvavo tik tuo, jog byloje viskas aišku. Pareiškėjas nurodo, jog, nepaisant minėtų aplinkybių, UAB „Spinter tyrimai“ jo užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimą. Tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad, atsakydami į klausimą „Kuris iš žemiau pateiktų teiginių, Jūsų nuomone, geriausiai atitinka pateiktą reklaminį maketą“,
68 procentai respondentų pasirinko variantą „Esate informuojamas apie Božolė šventę / renginį, vyksiantį Benedikto turguje“, 25 procentai respondentų – variantą „Esate skatinamas įsigyti ir vartoti Božolė vyną Benedikto turguje“(taip pat buvo pateikiamas variantas „Kita“). Pareiškėjas akcentuoja paklaidos tikimybę tyrimuose (tikėtina, jog tikroji pirmojo varianto reikšmė yra nuo 65,3 iki
70,9 procentų), taip pat tai, jog antrąjį variantą dažniau rinkosi vyrai, mažesnių miestų / rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai, kurie, labiau tikėtina, nesinaudoja TAMO dienyno platforma ir jiems nebuvo rodoma Makete pateikiama informacija apie Vilniaus mieste vyksiantį renginį. Sprendžiant dėl to, kaip vidutinis vartotojas suvokė Makete esančią informaciją, ypatingą reikšmę turi didžiųjų miestų gyventojų pateikti atsakymai, nes renginys buvo organizuojamas išskirtinai tik Vilniuje įsikūrusio Benedikto turgaus patalpose. Be to, pareiškėjas pakartoja, kad Maketas buvo pateikiamas tik vartotojams, kurie anksčiau internete ieškojo panašios informacijos, taigi Maketas būdavo pateikiamas konkrečiam išsilavinusiam vartotojui, turinčiam ankstesnės patirties panašiais klausimais. Pareiškėjo įsitikinimu, apklausos rezultatai įrodo, kad Maketu nebuvo siekiama skatinti įsigyti ir / arba vartoti alkoholinius gėrimus, todėl nėra būtinojo alkoholio reklamos elemento – skatinimo įsigyti alkoholinius gėrimus.

19.       Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Makete pateikta informacija išskirtinai tik apie renginį (vieta, laikas, pavadinimas), kuri nėra draudžiama, ir klaidingai renginio pavadinimą „Božolė“ laikė prekybos objektu. Benedikto turguje kiekvieną savaitę vyksta skirtingi teminiai renginiai, tarp jų – pasaulyje plačiai žinomos ir minimos Božolė šventės minėjimas. Božolė šventėje Benedikto turguje dalyvavo jame įsikūrę prekybininkai ir maitinimo vietos, kurios siūlė specialiai šiai šventei skirtus patiekalus, nebuvo vykdomos jokios su alkoholiniais gėrimais susijusios akcijos, degustacijos ar pan. (nei atsakovas, nei teismas šių aplinkybių nepaneigė patikimais įrodymais). Teismo įsitikinimas, kad vidutinis vartotojas, įvertinęs Maketo turinį, jį sies su kvietimu įsigyti ir vartoti „Božolė“ vyną Benedikto turguje, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, pareiškėjas pabrėžia, kad Maketas buvo orientuotas ne į plačiąją visuomenę, o į tikslinę auditoriją – Vilniaus mieste gyvenančius ir gastronominiu maistu, gėrimais anksčiau internete besidomėjusius pilnamečius asmenis, kurie naudojasi Svetaine, todėl teismas Makete pateikiamą informaciją turėjo įvertinti ne tik pagal vidutinio vartotojo suvokimą. Pareiškėjas pakartoja ir savo argumentus, susijusius su anksčiau Benedikto turguje organizuoto renginio „Alumbas“ viešinimu, advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ pateikta išvada, kurių, jo teigimu, teismas neišnagrinėjo. Mano, kad panašių į ginčo šventę renginių sklaida viešojoje erdvėje buvo itin gausi, todėl pareiškėjas negalėjo tikėtis, jog atsakovas šiuo konkrečiu atveju pritaikys jam AKĮ 29 straipsnyje numatytą atsakomybę.

20.       Pareiškėjas tvirtina, kad Makete pavartotas tarptautinis žodis „Božolė“ nelaikytinas alkoholio reklama. Pabrėžia, kad Makete pateikta informacija vienareikšmiškai susijusi tik su gastronomine švente, renginiu, todėl nei tiesioginiu, nei netiesioginiu būdu nebuvo didinamas Nutarime nurodytų konkrečių alkoholinių gėrimų gamintojų (jų pavadinimų) žinomumas, tuo pačiu nebuvo skatinamas alkoholinių gėrimų įsigijimas ar vartojimas. Makete taip pat nepateikiama informacija apie konkrečius alkoholinius gėrimus, nes žodis „Božolė“ nėra konkretaus vyno pavadinimas, pats atsakovas Nutarime įvardijo daug vynų pavadinimų. Be to, Nutarime minimi konkrečių vynų pavadinimai nurodyti išimtinai prancūzų kalba ir rašomi akivaizdžiai skirtingai nuo lietuviško žodžio „Božolė“. Nutarime nėra ir įrodymų, kad Benedikto turguje veikiantys prekybininkai prekiavo bent viena iš nurodytųjų Beaujolais vyno rūšių arba kad bent vienas iš prekybininkų buvo sumokėjęs UAB „Benedikto turgus“ už tokios informacijos paviešinimą (neįrodytas atlygintinumo elementas). Pareiškėjas taip pat pakartoja, kad Nutarimas neatitinka tokiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatymo
8 straipsnyje.

21.       Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22.       Atsakovas pritaria teismo atliktam bylos aplinkybių vertinimui, iš esmės pakartoja ankstesnius savo argumentus. Mano, kad teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjas skundą padavė 2019 m. kovo 12 d. ir turėjo pakankamai laiko užsakyti ir pateikti teismui visuotinės apklausos rezultatus iki bylos išnagrinėjimo 2019 m. balandžio 30 d. Tokią galimybę pareiškėjas turėjo nuo pat Nutarimo įteikimo dienos, pareiškėjo atstovai nesikeitė, jis savo nesutikimą su Nutarimu visą laiką grindė iš esmės tais pačiais argumentais. Atsakovas taip pat sutinka su teismo (posėdyje) išsakyta pozicija, kad pagrindinis argumentas atmesti pareiškėjo prašymą sudaryti galimybę atlikti gyventojų apklausą yra ne operatyvumo ar bylos koncentracijos principų pažeidimas, o tai, kad teismas yra kompetentingas įvertinti, ar Maketas vidutinio vartotojo požiūriu yra alkoholio reklama. Šioje konkrečioje byloje teismui nekilo abejonių dėl vidutinio vartotojo požiūrio vertinant Maketą, todėl nebuvo pagrindo atlikti gyventojų apklausą bei atsižvelgti į jos rezultatus. Atsakovas pažymi, kad jo darbuotojai taip pat yra kompetentingi specialistai, kurie turi teisę ir pareigą tyrimo metu įvertinti numanomą AKĮ pažeidimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi vien savo vidiniu įsitikinimu, atmestini. Atsakovo nuomone, UAB „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai nelaikytini objektyviu įrodymu, kadangi ši apklausa buvo atlikta pagal pareiškėjo užsakymą, taigi jis suformulavo joje pateikiamą klausimą. Pirmieji du siūlomi atsakymo variantai yra glaudžiai susiję, todėl respondentai galbūt būtų pasirinkę juos abu (neaišku, ar buvo sudarytos sąlygos pasirinkti kelis variantus). Apklausti tik 1 008 gyventojai, todėl jų nuomonė neatspindi visuomenės daugumos pozicijos. Be to, atsakovo vertinimu, pareiškėjas alkoholio reklamos draudimo pažeidimą nepagrįstai sieja vien su konkrečių alkoholinių gėrimų pavadinimų nurodymu, kadangi AKĮ draudžia ne tik tiesioginę, bet ir netiesioginę reklamą. Šiuo atveju buvo įrodyti alkoholio reklamos elementai: skatinimas įsigyti alkoholinius gėrimus bei sąsajos su ūkine, komercine ir finansine veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

23.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24.       AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

25.       Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad ir pagal AKĮ, reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama.

26.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant AKĮ įtvirtintą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu metodais, konstatuota, kad šią sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir
2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes (žr., pvz., 2011 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1079/2011, 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012, 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-327/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A858-398/2013).

27.       Aiškindamas AKĮ 29 straipsnyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad jis yra absoliutus (žr., pvz., 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009). Nustatant, ar konkrečiu atveju tam tikra informacija laikytina alkoholio reklama, reikia atsižvelgti į jos pateikimo būdą ar formą, galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas. Poveikis vartotojui turėtų būti vertinamas neatsietai nuo informacijos turinio, pateikimo būdo ir formos, atsižvelgiant į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A858-398/2013). Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-184-822/2016, 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018, 2019 m. vasario
27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-629/2019).

28.       Teismui vertinant, ar buvo padaryti AKĮ 29 straipsnio 1 dalias pažeidimai, aktuali yra ir ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1730-858/2018).

29.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tokias įstatymo normas, yra pažymėjęs (žr. 2006 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1171/2006), jog AKĮ
29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas. Tokia Įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu. Tokiu būdu pateikti alkoholio reklamos draudimai yra siejami tik su alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu šios produkcijos vartotojams. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodytų Įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai.

30.       Šių teisės aiškinimų kontekste kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes (Nutarties 9–11 p.).

31.       Dėl Nutarties 18 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

31.1.                      Proceso operatyvumas ir koncentruotumas suponuoja proceso dalyvių teisinio rūpestingumo pareigą, kaip vieną iš sąžiningumo turinio sudedamųjų dalių, šios bylos kontekste reiškiančią, inter alia (be kita ko, įskaitant), ne tik pasirūpinimą teisiniu atstovavimu pareiškėjo interesams teisme, bet ir įrodinėjimo taktikos parinkimą, tai darant vadovautis įstatymu, teikiant teismui įrodymus dažniausiai iki pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą stadijos pabaigos (ABTĮ 11 str., 25 str. 1 d., 46, 52, 56 str., 67 str. 1–3 d.).

31.2.                      Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. kovo 12 d., skųsdamas atsakovo 2019 m. vasario 7 d. nutarimą. Priėmus Nutarimą, pareiškėjas jau galėjo aktyviai veikdamas rinkti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje spręsdamas pareiškėjo atstovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki bus atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, aktualus pareiškėjui įrodinėjimo byloje procese, išdėstė teisinius argumentus, kuriais remiantis atmetė tokį pareiškėjo atstovo prašymą, tokį procesinį sprendimą tinkamai argumentavo (iš esmės Nutarties 31.1 p. nurodytais argumentais; teismo posėdžio garso įrašo 12-ta min.). Pareiškėjo teiginys, kad teismas atsisakymą tenkinti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą motyvavo tik tuo, jog byloje viskas aišku, neatitinka tikrovės. 

31.3.                      Dėl prie apeliacinio skundo pridėtų visuomenės nuomonės tyrimų teisėjų kolegija padaro dvi procesinio teisinio pobūdžio išvadas: pirma, tai, kad ketvirtis respondentų nurodė, jog toks reklaminis maketas skatina įsigyti ir vartoti Božolė vyną Benedikto turguje, patvirtina reikšmingos visuomenės dalies pozicionavimąsi į vartojimo skatinimą; antra, vienkartinis nuomonės tyrimas neatskleidžia tendencijų, jo rezultatai negali būti ilgalaikes tendencijas apibendrinančių išvadų šaltinis, todėl toks įrodymas yra vertintinas kaip mažai informatyvus, turintis menkavertę autonominę įrodomąją galią, t. y. taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias procesines taisykles, toks įrodymas turi subsidiarinę reikšmę, galėtų tik papildomai pagrįsti tam tikras aplinkybes, patvirtintas ir teismo pripažintas nustatytomis kitais įrodymais. Šiuo atveju taip nėra, todėl darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą.

32.       Dėl Nutarties 19 ir 20 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad Makete pateikta informacija išskirtinai tik apie renginį (vieta, laikas, pavadinimas), kuri nėra draudžiama, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai renginio pavadinimą „Božolė“ laikė prekybos objektu, privalu atsižvelgti į Maketo vizualinės ir lingvistinės raiškos priemonių bendrumo svarbą. Šiuo atveju Makete vizualizuota alkoholio rūšis, esanti tiksliniu renginio prekybos objektu. Tokia išvada darytina ir visuotinai žinant faktą, kad kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį vyksta tikslinės „Božolė“ jauno vyno šventės, kurių tikslas išbandyti tokios vyno rūšies skonio savybes, taigi dalis Makete pateikiamos vizualinės informacijos yra pagrįstai pripažįstama draudžiama alkoholio reklama. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo argumentus, susijusius su anksčiau Benedikto turguje organizuoto renginio „Alumbas“ viešinimu, kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai. Bylai nėra reikšmingos ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje neįrodyta, jog Benedikto turguje veikiantys prekybininkai prekiavo bent viena iš Beaujolais vyno rūšių, taip pat kad bent vienas iš prekybininkų buvo sumokėjęs UAB „Benedikto turgus“ už tokios informacijos paviešinimą (neįrodytas atlygintinumo elementas). „Božolė“ vyno ir su juo tiesiogiai siejamos šventės reklama, pripažįstama draudžiama alkoholio reklama, yra ir informacija, susijusi su įmonių komercine-ūkine veikla (vyno švente, kaip komerciniu renginiu). Pažeidimo sudėties konstatavimui nėra reikšminga, kas konkrečiai prekiaus ar prekiauja tokiu vynu, taip pat, ar tokie prekybininkai užsakė draudžiamą reklamą ir sumokėjo atlyginimą už viešinimo paslaugą.

33.       Vertindama pareiškėjo argumentus, kad Nutarimas neatitinka tokiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, teisėjų kolegija remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, kuriame išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

34.       Pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Nutarimas visiškai atitinka turinio reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose formuluojamas jo aiškinimo taisykles. 

35.       Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tavo mokykla“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys