Civilinė byla Nr. e2-428-1080/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00741-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams V. J. ir advokatei Andželikai Buivydei,

atsakovės atstovams J. P. ir advokatei Egidijai Vėbraitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Webstrum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jt Finance“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 9 256,51 Eur skolą, 254,44 Eur palūkanas, 422,29 Eur išlaidų, faktiškai patirtų teisinėms paslaugoms ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pilna apimtimi, o ieškovė teikti atsakovės svetainės atnaujinimo ir kitas atsakovės užsakytas paslaugas. Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo momento ir galiojo iki 2022-10-08. Visas atsakovės užsakytas paslaugas ieškovė atsakovei suteikė iki 2022 m. spalio 4 d. Atsakovė pilnai neatsiskaitė už ieškovės tinkamai suteiktas paslaugas pagal Sutartį. Paslaugų kaina skaičiuojama valandiniu įkainiu 45 Eur plius PVM. Atsakovės skolos likutis ieškovei ieškinio pateikimo dienai sudaro 9 256,51 Eur. Taip pat ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovė skolinga 254,44 Eur palūkanų už laiku negrąžintą skolos sumą. Ieškovė pasitelkusi kvalifikuotus teisininkus teikė atsakymus ir rašytines pretenzijas, komunikavo su atsakovės atstovais bei teikė kitas teisines paslaugas, susijusias su siekiu ginčą išspręsti taikiai, todėl šios išlaidos, turėtos už pretenzijos, atsakymo parengimą, laikytinos būtinomis, proporcingomis ir realiai patirtomis išlaidomis, dėl ko priteistinos iš atsakovės.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl šalių sudarytos atlygintinių paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo. Atsakovė, turėdama tikslą užtikrinti jos valdomos elektroninės sistemos sklandų veikimą ir plėtrą, sudarė paslaugų teikimo sutartį su ieškove. Ieškovė įsipareigojo atlikti elektroninės sistemos kūrimo, vystymo, esamų klaidų taisymo darbus, siekiant užtikrinti atsakovės tikslo turėti sklandžiai veikiančią sistemą pasiekimą. Tačiau tokie darbai buvo atlikti netinkamai, nesavalaikiai, pažeidžiant šalių sudarytos sutarties nuostatas, o paslaugų teikimo sutartyje aptarti tikslai nebuvo nepasiekti. Atsakovei atsisakius apmokėti už tris paskutines PVM sąskaitas – faktūras, į kurias buvo įtraukti netinkamai atliki darbai, tarp šalių kilo ginčas.

5.       Atsakovė teigė, kad jos užsakymu trečiųjų asmenų buvo sukurta inovatyvi arbatpinigių surinkimo elektroninė sistema Tipit (toliau – Sistema), kurios savininkė yra atsakovė. Atsakovė siekdama toliau vystyti ir tobulinti Sistemą, kreipėsi į ieškovę. Ieškovė detaliai patikrino Sistemą, atliko Sistemos auditą, atsakovei buvo pateikta Audito ataskaita, kurios išvadomis remiantis šalys ir susitarė dėl Paslaugų apimties bei pobūdžio. 2022 m. balandžio 8 d. šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis),, kuria susitarė, jog pagal atsakovės užsakymus ieškovė teiks Sistemos kūrimo, Sistemos integracijos su atsakovės naudojamomis kitomis sistemomis, Sistemos administravimo, klaidų taisymo ir kitas tinkamo Sistemos palaikymo paslaugas (toliau – Paslaugos, Darbai). Sutartimi šalys detalizavimo, kokie tikslai turi būti pasiekti vykdant Sutartį. Tačiau jau nuo 2022 m. birželio mėnesio prasidėjo bendradarbiavimo nesklandumai. Atsakovės teigimu, pagal konkrečius atsakovės užsakymus buvo nustatomas konkretus laikas užduočiai atlikti, tačiau ieškovė šių terminų nesilaikė ir nuolat juos pažeisdavo. Taip pat ieškovė be atskiro suderinimo su atsakove darbus atlikdavo vis iš naujo, taisydama savo klaidas. Atsakovė buvo klaidinama dėl pavestų užduočių įvykdymo. Atsakovei pavedus atlikti užduotį, jos buvo grąžinamos tik iš dalies baigtos, tačiau nurodant, jog Darbai atlikti ir pakeitimai jau pasiekiami bei galima naudotis Sistema. Tačiau pradėjus naudoti Sistemą paaiškėdavo, kad Darbai neatlikti, Sistema tinkamai nefunkcionuoja. Taigi Darbai nebuvo atliekami tinkamai ir pati atsakovė turėjo pastebėti atliktų Darbų trūkumus, o ieškovė sistemingai mėgindavo formuoti atsakovės lūkestį, jog Darbai vykdomi/Paslaugos teikiamos. Komunikacija iš ieškovės pusės ilgainiui tapo itin vangi, be pagrindo uždelsta ir neprofesionali. Atsakovė nuolat susidurdavo su vengimu atsakyti į laiškus, užklausas, taip pat nebūdavo informuojama apie užduočių statusus. Į atsakovės užklausas dėl Darbų užsakymo nebūdavo reaguojama, neretu atveju atsakymas pateikiamas po darbo savaitės. Atsakovei buvo būtina kuo greičiau sutvarkyti Sistemos esamas klaidas ir užtikrinti sklandų Sistemos darbą. Šiuo tikslu ir buvo sudaryta Sutartis su ieškove, tačiau sutarti susitikimai, tiek skubūs kritinių klaidų atveju, tiek įprastiniai dėl užduočių atlikimo nuolat būdavo nukeliami išimtinai ieškovės iniciatyva. Atsakovė pažymi, jog į jos pastabas apie kilusius Sistemos trikdžius ieškovė reaguodavo lėtai, nedėdavo jokių pastangų per trumpiausią galimą laiką juos pašalinti. Atsakovei taip pat kilo ir pagrįstų abejonių ir dėl ieškovės darbuotojų kvalifikacijos bei profesionalumo, kadangi atsakovės darbuotojai nežinojo elementarių informacinių technologijų specialistų vartojamų šios srities sąvokų („AWS“, „backend“), negebėjo įsigilinti į atsakovės poreikius, teikiant jai paslaugas bendravo nepagarbiai.

6.       Ieškovė Sutartimi įsipareigojo suteikti tinkamos kokybės paslaugas, tačiau atsakovė ir vartotojai nuolat patyrė įvairių kritinių Sistemos trikdžių, kurie kartojosi net ir ieškovei patvirtinant, kad klaidos neva pašalintos. Apie Sistemos problemas kiekvieną kartą atsakovė informuodavo Paslaugos teikėją, kuris neva nuolat tvarkydavo gedimus, tačiau klaidos vis tiek kartodavosi. Sistemos veikimo klaidos buvo esminės, t. y. dėl jų Sistema negalėjo tinkamai funkcionuoti, o vartotojai negalėjo ja naudotis. Atsakovė jau po pirmojo bendradarbiavimo mėnesio pastebėjo neatitikimus sąskaitoje ir ėmė kelti klausimus dėl darbų atlikimo bei ataskaitų.

7.       Atsakovės teigimu, po ilgų diskusijų su ieškove sąskaitą buvo sutarta apmokėti tik todėl, kad nebūtų stabdomi jau suplanuoti darbai, kurių rezultatas turėjo būti Sistemos paleidimas veikti užsienio valstybių rinkose, pasiekiant Sutarties numatytus tikslus. Ilgainiui susidarė situacija, kai ieškovė teikdavo apmokėti atsakovei sąskaitas, prie kurių pridėtose ataskaitose: vis kartodavosi taisomi tie patys vieną kartą jau užsakyti ir apmokėti darbai; būdavo įtraukiami netinkamai atlikti darbai; būdavo įtraukiami iki galo neužbaigti darbai, kuriais nepasiektas atsakovės užsakytas rezultatas – nepašalintos klaidos ir pan.; būdavo įtraukiami neaiškaus aprašymo arba net neužsakyti darbai.

8.       Pažymėjo, kad atsakovė nors ir nesutiko su visais į 2022 m. birželio 1 d. bei 2022 m. liepos 1 d. PVM sąskaitas – faktūras įtrauktais darbais, šias sąskaitas apmokėjo siekdama nestabdyti suplanuotų darbų bei vis dar tikėdamasi, kad Sutartimi siektas tikslas bus pasiektas, t. y. ieškovei atlikus darbus Sistema veiks sklandžiai, bus sudarytos galimybės naudoti Sistemą užsienio valstybių rinkoje.

9.       Sutartis tarp šalių nustojo galioti 2022 m. spalio 8 d. nė vienai iš šalių nepratęsus jos galiojimo. Pasibaigus Sutarčiai atsakovei tapo akivaizdu, jog Sutartimi siektas pagrindinis tikslas, t. y. sklandus Sistemos veikimas ir plėtra nebuvo pasiektas.

10.       Atsakovės teigimu, jai pateiktos apmokėti sąskaitos yra išrašytos nepagrįstai, nes reikalaujami apmokėti darbai nebuvo perduoti atsakovei, reikalaujami apmokėti darbai buvo atlikti nekokybiškai, o ieškovė reikalauja apmokėti už netinkamai atliktų darbų klaidų taisymą; reikalaujami apmokėti neaiškaus turinio, nesukūrę jokio rezultato darbai, kurie nebuvo atsakovės užsakyti. Atsakovės manymu, sutartimi siekti tikslai nebuvo pasiekti, dėl ko Atsakovas ne tik nesutinka apmokėti Sąskaitų.

11.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Dublike papildomai paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad sudarytos sutarties rezultatas ir tikslai nebuvo pasiekti. Šalys dar paslaugų teikimo pradžioje susitarė dėl atlygintinių paslaugų teikimo, o ne konkretaus darbų rezultato pasiekimo, todėl buvo sudaryta ne rangos sutartis, o paslaugų (priežiūros/palaikymo) teikimo sutartis. Iki sutarties pasirašymo atsakovė kreipėsi ieškovę su jau kitų asmenų sukurtu sistemos projekto variantu. Nuo pat pradžių atsakovė identifikavo ir nurodė, kad sukurtas projektas yra nefunkcionalus, jame buvo palikta daug tiek kodo, tiek ir kitų sprendimų klaidų, o ir atsakovė nesupranta kodėl kartais sistemos dalis veikia, kartais neveikia. Atsakovė prašė tęsti darbus ne kuriant sistemą iš naujo, tačiau teikti paslaugas jau sukurto projekto pagrindu. Ieškovės testavimo rezultatai taip pat rodė pilną sistemos veikimą. Atsakovė kreipėsi su pretenzija dėl netinkamai suteiktų paslaugų ir kitų aspektų, tačiau paslaugos buvo perduotos ir iš principo atsakovės nurodytam rezultatui, kuris buvo pasiektas iki sutarties galiojimo pabaigos, atsakovė jokių pastabų neturėjo ir neteikė. Atsakovė naudojasi ieškovės teiktomis paslaugomis iki šiol, tik po paslaugų sutarties pasibaigimo pakeitė sistemos priežiūros paslaugų teikėją. Šalys suderino ir suprato, kad terminai gali būti tik preliminarūs ir neįpareigojantys. Ieškovė nebuvo įsipareigojusi sureaguoti per tam tikrą laiko tarpą. Taip pat atsakovė nepateikė į bylą realių įrodymų, kad komunikacija nuolat buvo vangi ar lėta. Pažymėjo, kad teikiant paslaugas, tobulinant ir kuriant atitinkamus funkcionalumus, siekiant juos integruoti į jau sukurtą produkto dalį (anksčiau paslaugas teikusių paslaugos teikėjų) kilo papildomų iššūkių, tačiau tokio tipo projektuose/paslaugų teikime, tai yra įprasta praktika, t. y. sistemos ir funkcionalumų veikimo užtikrinimas reikalauja ir tam tikro sistemos klaidų taisymo periodo (šiuo atveju sistemos klaidų buvo ženkliai daugiau dėl būtent anksčiau sukurto netinkamo produkto).

13.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Triplike papildomai paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė sutartimi aiškiai susitarė, kad ieškovė įsipareigoja pasiekti konkretų sutartyje nurodytą rezultatą, nurodytą Sutarties 1.1 punkte. Aplinkybę, kad sutartimi šalys susitarė dėl konkretaus rezultato pasiekimo patvirtina ir šalių bendravimas iki sutarties pasirašymo. Atsakovė jau iki sutarties pasirašymo ieškovei aiškiai ir ne vieną kartą nurodė, kad konkrečių rezultatų pasiekimas (užduočių atlikimas) numatytu laiku atsakovei yra kritiškai svarbus. Todėl konkretus sutarties tikslas akivaizdus ne tik iš pačios sutarties teksto, tačiau iš šalių veiksmų dar iki sudarant sutartį. Atsakovė dar iki sutarties pasirašymo aiškiai elektroniniu paštu komunikavo ieškovei, kad ieškovei neįvykdžius konkrečių užduočių ir nepasiekus sutartyje nurodytų rezultatų laiku, tai gali sukelti atsakovei realius nuostolius.

19.       Atsakovė teigia, kad ji neturi pareigos mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, kadangi paslaugų trūkumai nėra pašalinti iki šiol ieškovei nepasiekus Sutarties 1.1 punkte numatyto rezultato. Tuo tarpu ieškovė su šiuo argumentu nesutinka, atskirdama nurodo, kad šalys paslaugų teikimo pradžioje susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo, o ne konkretaus darbų rezultato pasiekimo, todėl buvo sudaryta ne rangos sutartis, o paslaugų (priežiūros/palaikymo) teikimo sutartis. Ieškovės teigimu, ji paslaugas suteikė tinkamai ir pagrįstai reikalauja apmokėti susidariusią skolą.

20.       CK

21.       Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios  reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti; sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.       Nagrinėjamu atveju šalims teikiant skirtingus argumentus dėl Sutarties turinio, teismui vertinant Sutarties turinį, pirmiausia atsižvelgtina į Sutarties tekstą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jei rašytinės sutarties turinys yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

23.       Šalys pasirašė Sutartį, kurios 1 punkte aptardamos Sutarties objektą nurodė, kad paslaugų teikėjas (ieškovė) įsipareigoja pagal kliento (atsakovės) užsakymą suteikti sekančias paslaugas: 1.1.1 Atnaujinti svetainę, pasiekiamą adresu order.tipit.lt, kurioje veiktų elektroninės prekybos sistema (atsiskaitymo valiuta - eurai), leidžianti kliento klientams įsigyti paslaugas prisijungti prie Tipit infrastruktūros; 1.1.2. Svetainė turi turėti integraciją su Tipit backend platformą bei CMR sistema; 1.1.3. Svetainė turi leisti administruoti ir sekti pardavimus kliento atstovams; 1.1.4. Elektroninės prekybos modulis turi leisti atlikti periodinius nuskaitymus nuo klientų bankinių kortelių bei sugeneruoti ir sekti pardavimus kliento atstovams; 1.1.5. Interneto svetainė turi turėti laiškų siuntimo sistemą, leidžiančią kliento klientus informuoti apie sutarties sudarymą, specialiąsias komercines sąlygas ir kitas sandorio detales; 1.1.6. Atlikti svetainės kodo korekcijas, jeigu jos būtų reikalingos; 1.1.7. Suteikti garantinę priežiūrą 3 mėn. po paslaugų suteikimo arba iki tol kol bus ištaisytos visos programavimo metu atsiradusios kodo klaidos. Minėta, kad Sutarties 9.1 punktu šalys numatė Sutarties galiojimo pabaigą – 2022 m. spalio 8 d. arba kol Sutarties galiojimas pasibaigia, nutraukiamas įstatymu ar Sutartyje nustatytais atvejais.  Taigi iš paslaugų turinio darytina išvada, kad šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų suteikimo.

24.       Šalys sudarytoje Sutarties preambulėje aptarė, kad atsakovė įgyvendina inovatyvų verslo Tipit projektą ir vysto patogią arbatpinigių surinkimo nenaudojant grynųjų pinigų sistemą, kuria naudojasi kavinėse, restoranuose, baruose ir kitose vietose, kuriose klientai palieka arbatpinigius, dirbantys padavėjai bei kiti panašaus tipo darbuotojai (barmenai, baristos ir kt.) (toliau – Projektas). Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju šalys taip pat susitarė dėl paslaugų teikimo tikslų ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygas susiejo su sėkmingu šių tikslų įgyvendinimu. Teisės aktai ir teismų praktika paslaugų teikėjui ir klientui nedraudžia susitarti taip, kad paslaugų teikėjas būtų skatinamas siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant užmokestį. Susitarimai dėl tokio mokesčio yra naudojami tarp verslo subjektų ir tai yra viena iš sutarties laisvės principo apraiškų (CK 6.156 straipsnis). 

25.       Sutarties objekto aprašymo lingvistinė analizė leidžia teigti, kad Sutartimi šalys susitarė ir dėl konkretaus rezultato pasiekimo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs Sutarties 1.1.1. – 1.1.7 punktuose ieškovės prisiimtų Sutartinių įsipareigojimų turinį. Kaip teisingai pastebi atsakovė, iš lingvistinio pastarųjų Sutarties nuostatų aiškinimo matyti, kad ieškovė įsipareigojo ne dėti pastangas arba siekti, pavyzdžiui, atnaujinti svetainę, o pasiekti konkretų rezultatą (atnaujinti svetainę taip, kad klientai galėtų įsigyti paslaugas ir prisijungti prie Tipit infrastruktūros; sukurti svetainės integraciją su Tipit backend platforma bei CMR sistema; įdiegti sprendinius, kurie leistų administruoti ir sekti pardavimus kliento atstovams; įdiegti sprendinius, kurie užtikrintų, kad elektroninės prekybos modulis leidžia atlikti periodinius nuskaitymus nuo klientų bankinių kortelių bei sugeneruoti sąskaitas faktūras; užtikrinti, kad interneto svetainė turėtų aiškų siuntimo sistemą; atliktų svetainės kodo korekcijas).

26.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.       Iš byloje pateikto šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo turinio  matyti, kad pati ieškovė atsakovės jai siųstą sutartį laikė projektiniam darbui, o ne priežiūros/palaikymo darbams (pvz., ieškovės 2022-04-04 13:04 elektroninis laiškas). Duomenų apie tai, kad tolimesniame tarpusavio susirašinėjime ieškovė prieštaravo ir/ar išreiškė jai netinkamą sutarties objektą, prašė jį sukonkretinti ir/ar pataisyti, ieškovė nepateikė. Sutarties sąlygų derinimo metu atsakovė taip pat paaiškino ieškovei, kad jai svarbu turėti sistemą, kuri numatytų ir terminų laikymąsi, o šios užduoties neįvykdžius tai gali turėti įtakos procesams, sukelti nuostolius (šalių elektroninis susirašinėjimas 2022-04-04 - 2022-04-05, e.l.b. DOK – 52526). Pati ieškovės atstovė elektroniniuose susirašinėjimuose paaiškino, kad sutarties terminas iki 10 mėnesių, o nusprendus toliau bendradarbiauti sutartį pratęs su naujomis sąlygomis - plano palaikymui ar valandinį (2022-04-12 ieškovės elektroninis laiškas ieškovės atstovui). Šios aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie nustatytų Sutarties tikslų ir jų įgyvendinimo terminų svarbą atsakovei.

28.       Taip pat šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad šalys neginčija, jog atsakovė į ieškovę kreipėsi su turima sistema, siekdama ją pritaikyti pagal savo poreikius, ir prieš pradedant šalims vykdyti Sutartį, ieškovė atliko sistemos auditą, siekdama įsivertinti sistemą, joje esančias šalintinas klaidas ir suteiktinos paslaugos pobūdį, kas leidžia taip pat spręsti, kad atsakovė į ieškovę kreipėsi ne dėl neapibrėžtų darbų ar paslaugų teikimo, o priešingai, turėdama tikslą užtikrinti jos turimos ir valdomos elektroninės sistemos sklandų veikimą ir plėtrą.

29.       Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad lingvistinė sutarties teksto reikšmė ir šalių tikrieji ketinimai sutapo, dėl ko šalys iki Sutarties sudarymo ir Sutartyje numatė, kad sudaro Sutartį, kurios metu turės dėti ne tik pastangas savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai suteikti paslaugas, bet ir užtikrinti rezultatų, numatytų Sutarties 1.1. punkte pasiekimą tam, kad atsakovė galėtų įgyvendinti Projektą.

30.       Ieškovė teigia, kad net jei ir laikant, jog Sutartis buvo skirta rezultatui pasiekti, tokiu atveju net ir atsakovės nurodomas rezultatas teikiant nuolatines paslaugas buvo pasiektas ir atsakovė naudojasi ieškovės sukurtu paslaugų rezultatu ir šiandien. Tačiau tokie ieškovės argumentai prieštarauja byloje esančiai medžiagai. 

31.       Šiuo metu atsakovei iškelta bankroto byla. Byloje esantys šalių susirašinėjimas tvirtina, kad tarp šalių vyko diskusijos dėl teikiamų paslaugų kokybės, apimties, terminų. Atsakovė pateikė lentelę dėl visų, prie neapmokėtų sąskaitų pateiktų ataskaitų, pozicijų, kurias atsakovė ginčija ir detalizuodama savo nesutikimą, pateikė komentarus, priedus, konkretizuodama Sutarties nuostatų pažeidimus. Ieškovė reaguodama į lentelėje nurodytas pastabas ir teiginius, pateikė priešingus argumentus ir komentarus, teigdama, priešingą, t.y. tinkamą Sutarties nuostatų vykdymą. Šalims teikiant priešingus paaiškinimus dėl kartu su sąskaitomis pateiktose ataskaitose nurodytų paslaugų apimties ir valandų skaičiaus bei tinkamo vykdymo, teismas dėl tinkamo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo sprendžia pagal byloje esančius įrodymus, kurių visuma, priešingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina Sutarties numatytų rezultatų pasiekimo ir paslaugų tinkamą suteikimą. Visų pirma, aplinkybę apie netinkamą paslaugų teikimą ir nepasiektus Sutarties rezultatus patvirtino liudytoju apklaustas D. K., kuris teismo posėdžio metu paliudijo, jog sistema neveikė, CMR ir backend sistemos iki galo neįvykdytos, pardavimų sekimas neįgyvendintas, laiškų siuntimo sistema veikė prasčiausiai, esamos sistemos klaidos nebuvo ištaisytos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, nenustatyti jo suinteresuotumo taip pat liudytojo parodymus patvirtina byloje pateikti duomenys (šalių tarpusavio susirašinėjimas). Antra, liudytojo parodymų apie klientų skundus dėl sistemos blogo veikimo patvirtina ir į bylą pateiktas elektroninis laiškas, iš kurio turinio matyti, kad trečiajam asmeniui dėl Sistemoje esančių trukdžių nepavyksta tapti atsakovės klientu (2022-07-28 elektroninis laiškas). Iš 2022-10-06 TIP-108 darbo matyti, kad atsakovė skundžiasi, jog klientai reiškia pastabas apie backenda (Dubliko Priedas Nr. 9). Trečia, taip pat apie ieškovės tinkamą paslaugų suteikimą leidžia abejoti ir iš „Jira“ platformos pateiktas išrašas, iš kurio matyti, kad sistemoje iki 2022-09-22 buvo fiksuojamos kritinės klaidos, o iš kartu su dubliko pateiktų priedų matyti, kad Sistemos klaidos buvo šalinamos ir vėliau.

32.       Šiuo atveju įvertinta ir tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo laikytasis Sutartyje šalių sulygtos paslaugų užsakymo tvarkos. Sutarties 4 punktas numato, kad konkrečios paslaugos užsakomo klientui pateikiant paslaugų teikėjui elektroniniu paštu arba paslaugų tiekėjo „Jira“ platformoje paslaugų užsakymą, kuriame turi būti nurodytas užsakomų paslaugų pobūdis, terminai ir kitos protingos paslaugų teikimo sąlygos. Paslaugų teikėjo patvirtinimuose nurodyti preliminarūs paslaugoms teikti planuojamų skirti valandų kiekiai (ar kiti konkrečiai paslaugai taikomi matai) gali būti keičiami šalių bendru sutarimu, jeigu po patvirtinimų pateikimo paaiškėja, kad paslaugoms suteikti būtina skirti daugiau ar mažiau pastangų, negu paslaugų teikėjas galėjo protingai numatyti patvirtinimų teikimo metu, taip pat jei klientas keičia projekto apimtis. Jeigu paslaugų teikėjo patvirtinimuose nurodyti preliminarūs paslaugoms teikti planuojamų skirti valandų kiekiai (ar kiti konkrečiai paslaugai taikomi matai) šalių nėra pakeičiami, paslaugų teikėjas gali pretenduoti tik atlyginimą, apskaičiuotą paslaugų teikėjo patvirtinimuose nurodytus preliminarius paslaugoms teikti planuojamų skirti valandų kiekius (ar kitus konkrečiai paslaugai taikomus matus), tačiau bet kuriuo atveju ne daugiau nei realiai buvo suteiktas paslaugas (Sutarties 4.2 p.). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie ataskaitose nurodyti darbai kaip nuo TIP-51 iki TIP – 65 buvo užsakyti Sutarties 4 punkte nustatyta tvarka, t.y. ieškovei patvirtinus paslaugų užsakymą ir nurodžius paslaugai teikti skirtą valandų kiekį. 

33.       Atmestini ieškovės teiginiai, kad ieškovei nebuvo žinoma apie netinkamai suteiktas paslaugas, kadangi šiems teiginiams prieštarauja į bylą pateikti šalių susirašinėjimai, kuriuose atsakovė nurodo nusiskundimus, reiškia pastabas apie paslaugų netinkamą veikimą arba/ir neveikimą, prašymus ištaisyti klaidas.

34.       CK 6.720 straipsnio 3 dalis numato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo: kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai (CK 6.722 straipsnis).

35.       Sutarties 5.3 punktas numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, klientas už konkrečias užsakytas paslaugas atsiskaito pagal paslaugų teikėjo išrašytą sąskaitą, kuri gali būti išrašoma ne anksčiau kaip po paslaugų kokybiško suteikimo ir jų rezultato perdavimo klientui. Paslaugų perdavimas įforminamas priėmimo – pardavimo aktu ir (arba) kliento parašu sąskaitoje faktūroje, kuri išrašoma ir klientui perduodama po visiško ir tinkamo paslaugų suteikimo (Sutarties 5.4 p.). Ieškovė nepateikė duomenų, kad prieš pateikdama atsakovei apmokėti sąskaitas, ji atsakovei pateikė paslaugų ataskaitas Sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš bylos medžiagos akivaizdu, kad vykdant Sutartį tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl paslaugų tinkamo (kokybiško) suteikimo, todėl ataskaitų pateikimas kartu su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, klientui – atsakovei nesuteikiant galimybės pateikti pastabas dėl atliktų paslaugų apimties ir trukmės, nelaikytinas tinkamu CK 6.720 ir 6.722 straipsnio nuostatų bei Sutarties 5.3 punkto įsipareigojimo vykdymu.

36.       Nors ieškovė nurodo, kad prieš tai teiktas sąskaitas kartu su ataskaitomis atsakovė apmokėjo visgi ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad ieškovė įgyvendino Sutartimi sutartus rezultatus ir ieškovės atlikti darbai pagal prašomas apmokėti ginčo sąskaitas ir paslaugas detalizuojančias ataskaitas buvo priimti kaip atitinkantys Sutartimi jiems keliamus reikalavimus – paslaugas teikti kokybiškai, rūpestingai ir veikti protingai (CK 6.718 straipsnio 1 dalis, Sutarties 2.1 p., 5.3-5.4 p.).

37.       Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą daro išvadą, kad ieškovė nepasiekė Sutartimi prisiimtų pasiekti rezultatų, o paslaugos atsakovei suteiktos netinkamai, ieškovė nesilaikė Sutartyje šalių sulygtos paslaugų užsakymo tvarkos, todėl ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir kitų išlaidų priteisimo.

38.       Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39.        CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40.       Atsakovė byloje pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 8 201,21 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurios detalizuotos kartu su prašymu pateiktoje Teisinių paslaugų suvestinėje nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. (e.b. DOK-180137).

41.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

42.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

43.       Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

44.       Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs atsakovės prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas laiko, kad ne visos jos / ir ar ne visa apimtimi gali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos ir dėl to atsakovei iš ieškovės priteistinos.

45.       Teismas atsižvelgdamas į faktinį paslaugų teikimo pobūdį laiką, sprendžia, kad nėra pagrindo visa apimtimi atsakovei iš ieškovės priteisti išlaidų susipažinimui su bylos medžiaga priešieškinio rengimui ir informacijos rinkimui priešieškinio rengimui, kuris nebuvo teiktas į bylą; taip pat už nekonkretizuotus pokalbius ir susirašinėjimus su klientu telefonu ir elektroniniu paštu, susitikimus su klientu Zoom programa; taip pat nėra pagrindo priteisti už nekonkretizuotą atstovavimą teisme (1,3,6,8,9,11,12,13,15,19,24,25,30,31 punktai). Taigi iš viso atsakovei iš ieškovės priteistinos 7 042,91 Eur bylinėjimosi išlaidos (8 201,21 Eur – 1 158,30 Eur) (CPK 94, 98 straipsniai). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atnesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Webstrum“, juridinio asmens kodas 305172380, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jt finance“, juridinio asmens kodas 305660853, naudai 7 042,91 Eur (septynis tūkstančius keturiasdešimt du eurus ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Dovilė Baradinskienė