Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. eA6.-33-517/2025
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00082-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija: 7.12; 21.9.11
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2025 m. lapkričio 11 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,
sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukto asmens M. J. (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui Edvardui Sungailai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
M. J. laikotarpyje nuo 2023 m. gruodžio 1 d. – 2025 m. rugpjūčio 17 d., būdamas (duomenys neskelbtini), žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) M. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus. Tokiais veiksmais M. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu VMI prie FM įgaliotas Edvardas Sungaila paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo padarymo esmės. Nagrinėjamoje byloje aktualus administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. VMI prie FM prašo skirti 2 500 Eur, t. y. nuobaudos vidurkį. Šis prašymas yra standartinis. Kadangi ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo byloje nėra, skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. Bendrijos atstovas advokatas Raimondas Garlauskas paaiškino, kad administracinė byla iškelta pagrįstai, nes M. J., būdamas jaunu verslininku, kuris bandė vystyti verslą, jo juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla. Susiklostė situacija, kai Bendrija, vykdydama veiklą viešojo administravimo srityse, sudarinėjo verslo sutartis su savivaldybių administracijomis ir, mano, kad netvarkingai, neteisingai įvertino visas aplinkybes, dėl ko susidarė tam tikra situacija – vykdė verslą, mokėjo subrangovams, nemokėjo tam kam reikia, t. y. VMI prie FM, kaip pagrindiniam kreditoriui, susidarė gyventojų pajamų mokesčių nepriemoka ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka. Priemoka nebuvo sumokėta, nes iš pateiktų sąskaitų-faktūrų ir sutarčių dėl paslaugų teikimo buvo sudaromos neįtraukiant PVM, kas ir sąlygoja tam tikrą ribą, kai apyvarta viršija nustatytą kiekį ir kada asmuo privalo deklaruoti ir mokėti PVM. Dėl GPM, kaip matyti, nebuvo labai didelis įsiskolinimas, bet M. J., valdydamas įmonę ir atlikdamas mokėjimus, labiau rūpinosi verslu, o ne atsiskaitymu su kreditoriais, nes pinigai buvo mokami UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) subrangovas, samdyta atlikti darbams pagal laimėtus konkursus su savivaldybėmis. Įvyko tokia situacija, kad susidarius nepriemokai, kaip pažymėta dokumente, kuris vadinasi „Išvada dėl prašymo išdėstyti įmoką“, kad mokestinė nepriemoka susidarė 2025 m. balandžio 15 d., pateikus pajamų deklaraciją. Kreditorius pastebėjęs, kad vykdant veiklą, plėtojant verslą, jam buvo mokama menkom dalim, kas matyti iš banko išrašo, tačiau nebuvo mokėtos tokios sumos, kurios buvo apskaičiuotos mokesčių administratoriaus ir tai suformavo administracinio nusižengimo sudėtį (duomenys neskelbtini) veiksmuose, dėl ko turime šią bylą. Byla pagrįsta ir asmuo už šį nusižengimą traukiamas taip pat pagrįstai. Matyti, kad buvo imtasi priemonių spręsti šį klausimą, asmuo dėjo pastangas, kreipėsi į administratorių dėl išdėstymo, teikė paaiškinimus, dokumentus, tačiau dėl įmonės padėties, menko kreditingumo, prašymas nebuvo tenkinamas ir mokestinės nepriemokos išdėstymas nebuvo suteiktas. Taigi šioje byloje nėra ginčo dėl pačio administracinio nusižengimo sudėties buvimo. Iki įmonės įsteigimo M. J. dirbo pas ūkininką ir neturėjo jokių įsteigtų juridinių asmenų ir nebuvo trauktas administracinėn atsakomybės už jokius nusižengimus mokestinėje srityje. Atsižvelgiant į šioje byloje esančią situaciją, darytina išvada, kad nebuvo labai tyčinis šio nusižengimo padarymas, subjektyvi ta pusė pačio nusižengimo. Kadangi administracinio nusižengimo numatyta sankcija pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį yra rimta, yra tūkstantinė bauda, tai reikėtų vertinti, ar tokia galėtų ji būti. Administratorius, matydamas situaciją, sprendžia, skirti nuobaudos vidurkį, bet vertinant situaciją, pačius veiksmus, nemato, kad visiškai abejingai buvo žiūrima į šį reikalą. Tą nepatyrimo aplinkybę teismas galėtų pripažinti, įvertinti, kad asmuo (duomenys neskelbtini) gimimo, versle nedalyvavęs, įmonių neregistravęs, turbūt (duomenys neskelbtini), nežinojo tam tikrų įstatymų. Iš sutarčių, jų vertės matyti, kad sudarant sutartis turėjo būti numatyta, kad bus peržengta riba, kada taps PVM mokėtoju, reiks mokėti PVM mokestį. Pats M. J. visiškai prisipažįsta, gailisi, mano, kad ANK 35 straipsnio viena iš lengvinančių aplinkybių teismas turėtų pripažinti ir konstatuoti jos buvimą. O visos kitos aplinkybės, pats elgesys po to, kada atsirado tos prievolės, t. y. po deklaracijos pateikimo, eilė veiksmų bandant išspręsti klausimą su VMI dėl skolos sumokėjimo, suponuoja išvadą kad žmogus suprato ir ne visiškai abejingas kreditoriaus atžvilgiu. Teismas gali atsižvelgti ir į ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti nuobaudą, kuri atitiktų situaciją, teisingumo, protingumo, nuobaudos proporcingumo padarytam pažeidimui aspektu ar ji atitinka, ar ne. Tai šiuo atveju skirti 2 300 Eur nuobaudą, atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, kad yra lengvinanti atsakomybę aplinkybė, į elgesį, į tyčios formą, nemano, kad buvo vengimas ir bandymas nereaguoti, todėl pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgiant į teismų praktiką, kokios skiriamos nuobaudos, prašo teismo įvertinti tas aplinkybes ir paskirti 700 Eur baudą.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš Pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (toliau – ir Pareiškimas) nustatyta, kad M. J. (duomenys neskelbtini) registruota adresu (duomenys neskelbtini), įsteigimo data (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla: (duomenys neskelbtini). Bendrija yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 37 477,01 Eur. Minėtą įsiskolinimą sudaro 566,42 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir 35,16 Eur GPM delspinigiai, 33 342,00 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir 3 385,29 Eur PVM delspinigiai. Mokestinės nepriemokos susidarymas (deklaruoti, pagal patikrinimo aktą, susidarymo data): deklaruoti, pagal atliktą operatyvų patikrinimą pateikta 2025 m. balandžio 14 d. FR0608. PVM mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2024 m. sausio 26 d., GPM mokestinė nepriemoka susidariusi nuo 2024 m. birželio 18 d. Gauta informacija iš Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo (2025 m. rugpjūčio 18 d. Nr. GNA-68392) už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. – 2025 m. rugpjūčio 17 d. Didžiausi atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2024 m. balandžio 25 d. 10 630,00 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 11 d. 3 518,00 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 29 d. 2 000,00 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 19 d. 4 000,00 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 4 d. 4 500,00 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 13 d. 1 700,00 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 20 d. 5 000 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 20 d. 5 000 Eur pervesta (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų Bendrijos veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. Bendrija turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Bendrija, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais (el. b. l. 1-6).
CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis).
Nesant Bendrijai finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi, ką pagrindžia žemiau nurodomos finansinės operacijos.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) M. J. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrijos kreditoriams, t. y. (duomenys neskelbtini), (el. b. l. 1-6). Dėl tokių (duomenys neskelbtini) veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI prie FM interesai, nes mokestinė nepriemoka nebuvo dengiama, o Bendrijos gautos įplaukos naudojamos atsiskaitymui su kitais kreditoriais.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako ir juridinių asmenų vadovai, kurie nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo (kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo nesilaikymas įstatymo leidėjo savaime vertinamas kaip kreditorių teisių pažeidimas). CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą.
Asmens atliktas atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčų dėl to, kad M. J., būdamas (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) Bendrija turi įsiskolinimą VMI prie FM ir neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. – 2025 m. rugpjūčio 17 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais nei VMI prie FM.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla Nr. eA6.-33-517/2025, nustatė, kad Bendrija veiklą pradėjo 2023 metais. Bendrija nebuvo įregistruota PVM mokėtoja. Ilgainiui vykdant veiklą Bendrijos apyvarta ėmė augti ir bendrija pagal pajamas pasiekė finansinius rezultatus, jog tapo PVM mokėtoja, t. y. jai atsirado prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyse į darbų kaina nebuvo įtrauktas PVM, bendrija gavusi lėšas iš užsakovo be PVM, jas sumokėdavo savo rangovui (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus taip pat be PVM. Būtent ši verslo situacija, kurios pasėkoje susidarė didesnė bendrijos pinginė apyvarta, nulėmė bendrijai prievolę tapti PVM mokėtoja ir mokėti PVM mokestį. Atsiradus prievolei mokėti PVM, kreipėsi į VMI prie FM dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, kadangi nepateikti visi privalomi dokumentai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to ginčo byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, M. J. yra jauno amžiaus (duomenys neskelbtini), neturintis reikiamo išsilavinimo ir patirties versle. Iš esmės dėl teisinių žinių stokos, vykdydamas sutartis su užsakovais, viršydamas reglamentuotus pajamų dydžius ir tapęs PVM mokėtoju, šio mokesčio nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas valstybės biudžetui 37 477,01 Eur. M. J. šių savo veiksmų neneigia, pripažįsta, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl teisės aktų reikalavimų neišmanymo. Be to, iš VMI prie FM pateiktų duomenų nustatyta, kad asmuo su kreditore VMI prie FM bendradarbiavo. Šios aplinkybės M. J. charakterizuoja teigiamai. Byloje nėra duomenų, kad M. J. būtų buvęs baustas dėl administracinių nusižengimų, sietinų su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Kartu pažymėtina, kad Bendrijai Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3010-560/2025 iškelta bankroto byla.
Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, pažymi, kad M. J. nurodomos aplinkybės dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės. Tačiau teismas, įvertinęs bylos nagrinėjamu metu ištirtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo atstovo advokato Raimondo Garlausko bei VMI prie FM atstovo argumentus, sprendžia, jog M. J. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Teismas, atsižvelgdamas į M. J. prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą, neigiamu savo poelgio vertinimu, teigiamą charakteristiką ir kitomis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad M. J. vertas teismo pasitikėjimo, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti paskiriant mažesnį administracinės nuobaudos dydį nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas jos minimumas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas
n u t a r ė :
Pripažinti M. J. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 700,00 (septynių šimtų 00 ct) eurų baudą.
Išaiškinti M. J., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. eA6.-33-517/2025. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis). Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėjas Rinaldas Adamonis