Baudžiamoji byla Nr.-2844-408/2019

Teisminio proceso Nr.1-01-1-26270-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.2;

1.2.26.2;1.1.7.2.3;1.1.8.12; 2.1.16.1.9

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,

sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,

dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,

kaltinamajam A. K.,

nukentėjusiajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs 1980-07-14 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2019-06-23, apie 0.10 val. viešoje vietoje – bare „K.“, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir grasinimais sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, nes jis matant kitiems asmeninis, grasino nukentėjusiam A. M. susidoroti su jo žmona ir vaiku, įspyrė A. M. į kairės kojos kelį bei rankomis jam suėmė už kaklo, taip bandydamas jį nugriauti. Tokiais veiksmais A. K. padarė nukentėjusiam A. M. odos nubrozdinimą sprande ir kairio kelio sumušimą, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. K. teisme kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad  2019-06-22 jis atėjo į barą „K.“, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjo jau išgėręs, todėl neatsimena visų aplinkybių. Žino, kad jam negalima gerti alkoholio, nes tada tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Tame bare dar išgėrė ir pradėjo triukšmauti, dėl to baro padavėja iškvietė apsaugos darbuotojus, kurie norėjo jį iš baro išprašyti. Tuomet tarp jo ir apsaugos darbuotojų įvyko konfliktas, kurio metu jis galėjo vienam iš apsaugos darbuotojų pasakyti, kad bus blogai jo žmonai ir vaikui. To neneigia, tačiau kokius konkrečius žodžius jam pasakė jis neatsimena. Paties konflikto su apsaugos darbuotoju jis gerai neatsimena, tačiau žinodamas savo charakterį, jis galėjo prieš jį panaudoti fizinį smurtą. Taip pat galėjo tam pačiam apsaugos darbuotojui rankomis suimti, už kaklo ir bandyti jį pargriauti, taip padarydamas jam odos nubrozdinimą sprande, nors to ir neatsimena. Tą tikrai galėjo padaryti, nes kaip minėjo, kai būna pergėręs, dažnai pradeda elgtis neapgalvotai ir kvailai. Atsimena, kad vėliau buvo iškviesti ir policijos pareigūnai, kurie jam uždėjo antrankius ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl savo poelgio ir labai gailisi.

Kaltinamajam A. K. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: 

Iš nukentėjusio A. M. parodymų matyti, kad jam dirbant apsaugos darbuotoju, radijo šaukimu dispečerė informavo apie konfliktą bare, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Jam atvykus, nurodytoje vietoje jau buvo keli ekipažai. Jam būnant su kitais apsaugos darbuotojais prie jų priėjo baro pardavėja, kuri nurodė konfliktuojančius asmenis. Paprašius asmenų, kad šie išeitų, vienas svečias iš baro teritorijos pasišalino, o kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs ir pasišalinti nesutiko. Kaltinamasis savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Jis konflikto metu, jį ir kitus į įvykį reagavusius apsaugos darbuotojus keikė necenzūriniais žodžiais. Konkrečiai jam grasino susidoroti su jo žmona ir vaiku. Po šių žodžių, kaltinamasis dešine koja įspyrė jam į kairės kojos kelį, o po to abiem rankom suėmęs jo kaklą stipriai patraukė lenkdamas jį žemyn. Kai atvykę policijos pareigūnai minėtą kaltinamąjį sulaikė, nukentėjęs iš karto nuvyko į Raudonojo kryžiaus ligoninę, kur jam buvo nustatytas kelio sumušimas bei kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas. Dėl patirtų sužalojimų jis kurį laiką negalėjo dirbti, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2019-06-28. Dėl tokio kaltinamojo įžūlaus elgesio, grasinimų bei piktybiško tyčiojimosi yra labai pasipiktinęs ir šokiruotas (1 t., b. 1. 24-27, 28-29).

Iš 2019-08-23 specialisto išvados N r. G1624/2019(02) matyti, kad A. M. konstatuota odos nubrozdinimas sprande, kairio kelio sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas vietas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padalyti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-06-23. Kairio kelio sumušimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Odos nubrozdinimas sprande galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis suėmus rankomis už kaklo ir jį suspaudus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1t., b. 1. 60). 

Iš liudytojos L. K. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba barmene bare „K.“, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Kavinėje dirba po vieną darbuotoją, tačiau kilus nesklandumams kviečia UAB „G4S“ apsaugos darbuotojus, kurie padeda kilusius konfliktus išspręsti. Jai dirbant 2019-06-22, apie 2250 val., į minėtą barą atėjo du neblaivūs, jai nepažįstami asmenys, kurie bare užsisakė alkoholinių gėrimų, Asmenys įsigytus alkoholinius gėrimus vartojo baro kiemelyje, prie ten pastatytų stalų. Netrukus, apie 23 val., jai nepažįstami vaikinai pradėjo triukšmauti, ji priėjusi prie jų paprašė nurimti bei palikti baro teritoriją, kadangi yra vėlus paros metas ir šie kelia didelį triukšmą. Abu vaikinai iš teritorijos nepasišalino, pradėjo su ją konfliktuoti. Išsigandusi, kad konfliktas gali būti rimtesnis, pasinaudodama apsaugos kvietimo pulteliu, iškvietė apsaugą. Netrukus atvyko keli ekipažai apsaugos darbuotojų, jiems atvykus, ji nurodė du vaikinus, kurie triukšmauja bei kelia konfliktus. Apsaugos darbuotojams priėjus prie jos nurodytų asmenų, jie mandagiai paprašė, kad šie pasišalintų, netrukus po paprašymo išeiti, vienas vaikinas išėjo, vienas liko ir pradėjo žodžiu konfliktuoti su apsaugos darbuotojais. Konflikto metu ji stovėjo lauke prie baro,  o vienas apsaugos darbuotojas stovėjo šalia baro terasos ir bandė nuraminti agresyviai nusiteikusį klientą, kuris vieną kartą spyrė apsaugos darbuotojui į koją. Tada kiti apsaugos darbuotojai neblaivų pilietį sulaikė, uždėjo jam antrankius ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai klientą sulaikė ir išsivežė tarnybiniu automobiliu. Dėl minėto asmens veiksmų ji buvo pasipiktinusi, taip pat negalėjo tęsti baro veiklos, todėl šio įvykio metu buvo sutrikdyta baro veikla (1 t., b. l. 11). 

Iš liudytojų K. K., P. V. ir E. K. apklausos protokolų matyti, kad jie dirba UAB „G4S“ apsaugos darbuotojais. Jų darbo pobūdis yra reaguoti į pavojaus signalus objektuose, dėl kurių apsaugos įmonė yra sudariusi sutartis. 2019-06-23, apie 0.10 val. iš dispečerinės gavo pavojaus signalą (duomenys neskelbtini) Kaune, esančiame bare „K.“. Dispečerė informavo, kad tuo adresu veikia užpuolimo signalas. Maždaug už keturių minučių nuo pavojaus signalo suveikimo jie atvyko į nurodytą vietą.  Įvykio vietoje vienas baro lankytojas kėlė triukšmą, keikėsi, jiems, apsaugos darbuotojams, jis siūlė eiti muštis, įkyriai lindo mosikuodamas rankomis, vadindamas juo necenzūriniais žodžiais. Lankytojas necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo barmenę, buvo labai agresyviai nusiteikęs, net nusirengė iki pusės savo drabužius. Į jų reikalavimus nusiraminti nereagavo. Neblaivus baro lankytojas, pamatęs A. M. tik dar labiau susinervino ir pasakė, kad jau dabar tikrai eis muštis. Jis A. pasakė „nu ką, tu pliki, tuoj griūsi“, necenzūriniais žodžiais grasino susidorojimu su žmona ir vaiku, pasakęs šiuos žodžius, baro lankytojas dešine koja spyrė A. į koją, jam atrodo tai buvo kairė koja, ir savo viena dešine raka čiupo A. už kaklo, norėdamas jį nuversti ant žemės. Jis tiesiog viena ranka stipriai apkabino jam kaklą. Po šio baro lankytojo veiksmo jis, P. V. ir E. K. puolė prie vyro ir jį atitraukė nuo A.. Jie jį paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius, taip pat iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai agresyviam baro lankytojui uždėjo savo antrankius ir jį išsivežė (1 t., b. 1. 71-72, 74-75, 77-78).

 Iš 2019-06-23 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1284 matyti, kad A. K. 2019-06-23, 0.41 val., buvo nustatytas 2,41 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (1 t., b. 1. 102).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.

Kaltinamojo, nukentėjusio bei liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad A. K. įžūlus elgesys ir nepagarba  aplinkiniams pasireiškė tuo, kad jis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir grasinimais sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, nes matant kitiems asmeninis, grasino nukentėjusiam A. M. susidoroti su jo žmona ir vaiku, įspyrė A. M. į kairės kojos kelį bei rankomis jam suėmė už kaklo, taip  bandydamas jį nugriauti. Tokiais veiksmais A. K. padarė nukentėjusiam A. M. odos nubrozdinimą sprande ir kairio kelio sumušimą, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, Tokiu būdu šiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo  nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir įrodyta anksčiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, A. K. teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b, 1. 123-126, 128-130), baustas administracine tvarka (1 t., b. 1. 121-122).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant papildomus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

             Civiliniai ieškiniai.

             Nukentėjęs A. M. pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. 1. 34, 35). 

                 Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 45.78 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. 1. 66-67).

              Kaltinamasis su Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka visiškai, o su nukentėjusiojo A. M. ieškiniu – iš dalies.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs A. M. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė, teisme nukentėjusio neatsiprašė. Jis nedirba, turi gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 500 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 5 mėnesius neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 45,78 eurus (keturiasdešimt penkis eurus 78 ct) už nukentėjusiam suteiktas medicinines paslaugas.

Nukentėjusio A. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. K. 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                        Virginijus Kalkauskas