Civilinė byla Nr. 2-30-830/2011

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00702-2010-3)

              Procesinio sprendimo kategorija: 128.2,116.1

 (S)

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 10 d.

Biržai

 

            Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,

sekretoriaujant Loretai Klezienei,

dalyvaujant pareiškėjai M. J.,

jos atstovui advokatui O. B.,  

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos  bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos pareiškimą dėl naminio (asmeninio) testamento pripažinimo galiojančiu (patvirtinimo) bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

 

n u s t a t ė :

 

            Pareiškėja prašo teismo pripažinti galiojančiu ir patvirtinti 1990-01-10 naminį (asmeninį) testamentą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal minėtą testamentą pareiškėja priėmė M. J., mirusios 1993-08-20, palikimą ir jį valdo. M. J. buvo jos (pareiškėjos) tėvo sesuo. Ji (pareiškėja) ją prižiūrėjo iki mirties apie 16 metų. Po mirties ją palaidojo. Naminį testamentą surašė 1990 metais pas J. J. kolūkio pirmininką. M. J. pati surašė ir pasirašė testamentą, dalyvavo kolūkio pirmininkas P. B., liudytojai. M. J. valia buvo aiškiai išreikšta – palikti visą turtą jai. Tuo metu M. J. buvo blaivaus proto, suprato savo veiksmus. Pas notarą testamento nesudarinėjo, nes tuo metu M. J. nebuvo susitvarkiusi dokumentų dėl žemės. Po M. J. mirties, ji (pareiškėja) kreipėsi į advokatą, tačiau advokatas pralaikė popierius apie 4 metus, pati daug kartų kreipėsi į teismą, tačiau ilgą laiką sirgo, tuo metu ją atstovavo brolis J. Š.. Po M. J. mirties ji (pareiškėja) iki šiol valdo visą M. J. turtą – namelį, žemę, mišką. 2006-05-24 buvo Biržų rajono apylinkės teisme priimtas sprendimas, kad po M. J. mirties ji kaip įstatyminė įpėdinė priėmė jos palikimą, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tuo pagrindu, kad pagal palikimo priėmimo metu galiojusios įstatymus, ji (pareiškėja) nebuvo įstatyminė liudytoja. Remiantis tuo, prašo M. J. testamentą pripažinti galiojančiu, jį patvirtinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. J. mirties priėmė jos palikimą. Kitų įpėdinių nėra.         

            Pareiškėjos atstovas advokatas O. B. teismo posėdyje pilnai patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. 

Suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau Inspekcija) savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad M. J. surašytas naminis testamentas būtų pripažintas galiojančiu. Prašo bylą nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant (2 t., b.l. 7).

Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Tarnyba) savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad M. J. surašytas naminis (asmeninis) testamentas būtų pripažintas galiojančiu bei nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Prašo bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (2 t., b.l. 9-10).

            Pareiškimas tenkintinas visiškai.

            Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė sekančias aplinkybes. 

M. J. mirė 1993-08-20 (1 t., b.l. 22; 2 t. b.l. 27). 2006 m. gegužės 24 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad po M. J. mirties M. J. faktiškai palikimą priėmė pradėdama jį valdyti, juo naudotis. Kitų įpėdinių pagal įstatymą pretenduojančių į M. J. palikimą nebuvo nustatyta. Šioje byloje buvo konstatuota, kad M. J. iki pat M. J. mirties prižiūrėjo M. J., ją palaidojo savo lėšomis, o po jos mirties rūpinosi jos turtu - gyvenamuoju namu ir velionės jame likusiais asmeniniais daiktais, prižiūrėjo sodybą; 1990-01-10 M. J. buvo išreiškusi savo valią visą turtą po mirties palikti M. J. (testamentas surašytas ir patvirtintas J. J. kolūkyje) (2 t. b.l. 29-30; Civilinė byla Nr. 2-298-753/2006, b.l. 59-60). 2006-07-18 Biržų 1-ojo notarų biuro notarė V. D. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo į M. J., mirusios 1993-08-20 turtą, kadangi tokio veiksmo atlikimas neatitinka įstatymų reikalavimų (civilinė byla 2-734-434/2006, b.l. 6). Iš 2010-11-24 notarės V. D. rašto matyti, kad 2006-07-11 M. J. kreipėsi į notaro biurą su pareiškimu, prašydama išduoti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į M. J., mirusios 1993-08-20, turtą, tačiau kadangi M. J. pagal CK galiojusiu iki 1994-05-13 573 str. nepateko į įstatyminių įpėdinių eiles palikimui priimti, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (2 t., b.l. 5). Iš 1990-01-10 testamento, surašyto ant J. J. kolūkio firminio blanko, matyti, kad testamentas surašytas ranka, pasirašytas liudytojų R. M. ir B. G., J. J. kolūkio pirmininko P. B.. Testamentas patvirtintas kolūkio antspaudu (1 t. b.l. 22;  2 t. b.l. 26).

Teismas konstatuoja, kad testatorės M. J. testamentas buvo surašytas 1990-01-10, todėl jam nėra taikomos šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso normos, reguliuojančios formą. Tokiu būdu, ginčo testamentui yra taikomos senojo, iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso normos.

Testamento surašymo metu galiojusio 1964 m CK 575 str. nurodė, kad kiekvienas pilietis gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms. CK 581 straipsnyje reglamentuota testamento sudarymo forma, kuri nustatė, kad raštu sudarytas testamentas turi būti patvirtintas notariškai testatoriaus akivaizdoje. Civilinio kodekso 582 straipsnis nustatė asmenų grupę bei atitinkamas aplinkybes, kai testamentai galėjo būti prilyginami notariniams testamentams. Testatorė tokiai asmenų grupei nepriskiriama. CK 58 straipsnio 3 dalis nustatė, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį (testamentą) daro negaliojantį. M. J. mirties metu galiojęs Notariato įstatymo 48 str. 2 d. numatė, kad notaro nepatvirtintą testamentą po testatoriaus mirties gali patvirtinti teismas pagal įpėdinių ieškinį (tokia šio įstatymo redakcija galiojo iki 1998-07-01). Įstatymas nenumatė termino, pagal kurį įpėdiniai turi kreiptis į teismą.  

Pareiškėja prašo pripažinti šį testamentą galiojančiu, jį patvirtinti. Formaliai vertinant, nėra jokio įstatyminio pagrindo pripažinti M. J. testamentą galiojančiu ir jį patvirtinti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais. Tiek pagal senąjį CK (1964 m), tiek pagal naująjį CK (2000 m.) kiekvienas fizinis asmuo galėjo (gali) testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, galėjo (gali) testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Taigi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testamentas yra pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti. Tik naujajame CK (2000 m.) buvo įtvirtintas Asmeninio testamento institutas, pagal kurį asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip, nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra. Teismo nuomone, M. J. surašytas naminis testamentas iš esmės prilygintinas asmeniniam testamentui. Jame yra visi būtini reikalavimai asmeniniam testamentui, kuriems esant toks testamentas galioja: pirma, M. J. testamentas  surašytas testatoriaus (de cujus) ranka (tą patvirtino tiek pareiškėja, tiek teisme apklausti liudytojai civilinėje byloje Nr. 2-298-753/2006 P. B., R. M., B. L. (buvusi B. G.) (šios bylos 43-45 l.) antra, šiame testamente yra nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; trečia, testatoriaus (M. J.) aiški ir tvirta valios išraiška; ketvirta, šis testamentas yra pasirašytas testatoriaus M. J.. Teismas neturi jokių duomenų, kad šio testamento sudarymo metu M. J. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš byloje ištirtų įrodymu, darytina išvada, kad pareiškėja pilnai įvykdė testamente nurodomą testatorės sąlygą prižiūrėti ją, rūpintis jos ūkiu, teikti maistą.

Įvertinus, tai, kad pareiškėja eilę metų kreipėsi į teismą (pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, pareiškėja iki šio pareiškimo padavimo 1999-2010 m. kreipėsi 5 kartus į teismą su tikslu įteisinti M. J. testamentą), bei įvertinus kitas byloje esančia aplinkybes – pareiškėjos ligą, ilgą laiką užėmusių teisinių bei žemės dokumentų tvarkymą ir kt., darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl kurių ji ilgą laiką neįteisino palikimo priėmimo, yra objektyvios. 

Esant šiom aplinkybėm bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas M. J. 1990-01-10 testamentą pripažįsta galiojančiu ir jį patvirtina. Teismo nuomone, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai nedaro tokio testamento negaliojančio; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad M. J. testamente padarytos klaidos – testatorės J vardo „Marija“ vietoje „Marė“ įrašymas, nedaro testamento negaliojančiu. 

  Teismas mano, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog pareiškėja M. J. faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po tetos M. J. motinos mirties. M. J. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti palikimą, t.y. pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu ir valdo iki šiol. Pareiškėja negali pateikti įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą, todėl priėmimo faktas gali būti konstatuotas tik teismo keliu. Tokiu būdu, yra teisinės prielaidos pareiškėjui kreiptis tokio fakto nustatymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str.1 d.), o prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui turtinių teisių atsiradimą.

            Iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 582 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Pripažinti galiojančiu ir patvirtinti 1990-01-10 naminį (asmeninį) M. J., mirusios 1993-08-20, testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko M. J. a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip testamentinė įpėdinė, priėmė M. J., mirusios 1993-08-20, palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą.

Juridinę reikšmę turinti faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjos M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,30 Lt (keturiasdešimt litų 30 ct) dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei. 

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui pateikiant skundą per Biržų rajono apylinkės teismą.

 

           

 

              Teisėjas                                                                              Česlovas Kulikauskas