Civilinė byla Nr. e2-174-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00697-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.4.4.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių D. K., A. S., K. J. M. (K. J. M.) ir P. P. finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bobcatus“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bobcatus“ nemokumo bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Elandas“. Nutartis 2024 m. rugsėjo 19 d. įsiteisėjo.

2.       Nemokumo administratorė prašė patvirtinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, kurių neginčijo, sąrašą, pateikė kreditorių prašymus ir jų reikalavimus pagrindžiančius duomenis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bobcatus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma – 158 899,14 Eur, iš kurios patvirtinti tokie pirmosios eilės kreditorių reikalavimai, susiję su darbo santykiais: D. K. – 5 803,66 Eur, A. S. – 743,47 Eur, K. J. M. – 6 313,52 Eur, P. P. – 17 593,96 Eur.

4.       Teismas įvertino tai, kad nemokumo administratorė pateikė pirmosios eilės kreditorių (buvusių darbuotojų) darbo užmokesčio suvestines. Su dviem darbuotojais K. J. M. ir P. P. darbo sutartys nutrauktos dėl darbdavio bankroto (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio 2 dalis), todėl jiems apskaičiuotos su darbo santykiais susijusios išmokos: kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos. Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – SoDra) duomenimis jų draudžiamosios pajamos paskutiniais darbuotojų darbo mėnesiais yra didesnės.

5.       Teismas nurodė, kad neturi duomenų, dėl kurių kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas negalėtų būti tvirtinamas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalis).  

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovė UAB „Primestus“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus  apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti pirmosios eilės kreditoriai ir jų reikalavimai, bei išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti BUAB „Bobcatus“ nemokumo administratorės MB „Elandas“ prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų: D. K. – 5 803,66 Eur, A. S. – 743,47 Eur, K. J. M. – 6 313,52 Eur, P. P. – 17 593,96 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius BUAB „Bobcatus“ buvusių darbuotojų reikalavimus. Nemokumo administratorė pateikė duomenis tik apie D. K. ir lenteles „Algos suvestinė“.

6.2.                      Iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų negalima nustatyti, kada pirmosios eilės kreditoriai kreipėsi į ją, prašydami patvirtinti jų reikalavimus, negalima įvertinti prašomų patvirtinti sumų pagrįstumo. Nepateiktos darbo sutartys, neaišku, kokias pareigas ėjo pirmosios eilės kreditoriai, kas sudarė darbuotojų algų suvestines, nes jos nepatvirtintos parašu. Lentelių teisėtumas kelia abejonių. Tikėtina, kad jas sudarė patys kreditoriai.

6.3.                      Neaišku, kada susidarė darbo užmokesčio skola. P. P. buvo bendrovės vadovas. Bendrovė jam skolinga 17 593,96 Eur. Skola susidarė 2019 metais, bet ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas patvirtino kreditorių reikalavimus, kurie nepagrįsti darbo sutartimis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, SoDrai pateiktomis deklaracijomis.

6.4.                      Buvęs bendrovės vadovas P. P. žinojo, kad bendrovė turi didelių skolų, bet naudojosi kreditorių teikiamomis paslaugomis, vykdė veiklą. Jis nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to atsirado papildomų reikalavimų: palūkanų, delspinigių ir kitų. Pirmosios eilės kreditorių reikalavimai susidarė dėl buvusio vadovo neteisėtų veiksmų.

7.       Kreditorė D. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: netenkinti ieškovės atskirojo skundo dalies, kurioje ji prašo neįtraukti į kreditorių sąrašą ir nepatvirtinti kreditorės D. K. 5 803,66 Eur reikalavimo ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį šioje dalyje palikti nepakeistą; dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Kreditorė D. K. 2024 m. spalio 7 d. pateikė BUAB „Bobcatus“ nemokumo administratorei MB „Elandas“ finansinį reikalavimą. Kreditorė nurodė, kad ji ir UAB „Bobcatus“ 2020 m. liepos 10 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią D. K. dirbo vyriausiąja buhaltere. Nustatytas atlyginimas – 1 043,46 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį. UAB „Bobcatus“ ir D. K. žodžiu susitarė nuo 2023 m. rugsėjo mėn. pakeisti darbo sutartyje nustatytą mėnesinį darbo užmokestį iš 1 043,46 Eur į 782,61 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. UAB „Bobcatus“ paskutinį kartą mėnesinį darbo užmokestį D. K. sumokėjo už 2023 m. lapkričio mėn. (išmokėtas – 2024 m. sausio 18 d.).

7.2.                      UAB „Bobcatus“ nemokėjo D. K. darbo užmokesčio nuo 2023 m. gruodžio mėn., todėl ji 2024 m. rugsėjo 17 d. pareiškimu nutraukė darbo sutartį (DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Darbo sutartis nutraukta nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. Darbdavė turėjo sumokėti D. K. darbo užmokesčio įsiskolinimą, ligos išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, iš viso 5 803,66 Eur. D. K. pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Nemokumo administratorė, sutikrinusi duomenis su bendrovės dokumentais, prašė teismo patvirtinti D. K. reikalavimą

7.3.                      UAB „Primestus“ neteisingai nurodo, kad nemokumo administratorė, prašydama patvirtinti kreditorių reikalavimus, nepateikė teismui visų reikalingų dokumentų, pagrindžiančių buvusių darbuotojų reikalavimus, negalima nustatyti, kad jie buvo pateikti, kokias pareigas jie ėjo.  Kreditorės D. K. reikalavime nurodyta data, pridėta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad D. K. dirbo vyriausiąja buhaltere. Kreditorė pateikė išsamų skolos apskaičiavimą.

7.4.                      Atskirojo skundo argumentai, susiję su UAB „Bobcatus“ buvusio vadovo pareigų pažeidimu, laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žalos padarymu, nesusiję su atskirojo skundo reikalavimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas patvirtino pirmosios eilės kreditorių (buvusių bankrutuojančios bendrovės darbuotojų) finansinius reikalavimus juridinio asmens bankroto byloje.

9.       Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų.

Dėl naujų įrodymo priėmimo 

10.       Kreditorė D. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus: nemokumo administratorei pateiktą 2024 m. spalio 7 d. finansinį reikalavimą, 2024 m. rugsėjo 27 d. teisinių paslaugų sutartį, 2020 m. liepos 10 d. darbo sutartį, sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“, 2020 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 26 d. išrašus apie iš UAB „Bobcatus“ gautas lėšas, 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, susirašinėjimo elektroniniais laiškais su buvusiu bendrovės vadovu P. P. kopiją, neišmokėto darbo užmokesčio, ligos pašalpos, atostoginių, nepanaudotų atostogų, išeitinės išmokos apskaičiavimo lentelę, ligos pašalpos už pirmąsias nedarbingumo dienas apskaičiavimą, vidutinio darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos apskaičiavimą, kompensacijos apskaičiavimą, nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį, advokato M. A. 2024 m. spalio 7 d. elektroninio laiško, kuriuo nemokumo administratorei išsiųstas D. K. finansinis reikalavimas UAB „Bobcatus“ nemokumo byloje, kopiją.

11.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

12.       Draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024, 72 punktas).

13.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo administratorė, prašydama patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus, pateikė į bylą kreditorės D. K. pareikštą finansinį reikalavimą ir jį pagrindžiančius įrodymus. Nurodyta kreditorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė tuo pačius rašytinius įrodymus, išskyrus advokato M. A. 2024 m. spalio 7 d. elektroninio laiško kopiją. Taigi, šie įrodymai nelaikytini naujais, todėl juos atsisakytina priimti į bylą.

14.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus ir daro išvadą, kad pateiktas įrodymas – kreditorės atstovo M. A. 2024 m. spalio 7 d. elektroninio laiško kopija – yra susijęs su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti įtakos ginčui spręsti. Šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtinybė jį pateikti iškilo vėliau, reaguojant į atskirojo skundo argumentus. Jo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes apeliantė apie įrodymo pateikimą buvo informuota kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Dėl to teisėjų kolegija priima į bylą kreditorės pateiktą naują įrodymą, kurį įvertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl finansinių reikalavimų, kurių neginčija nemokumo administratorė, tvirtinimo

15.       JANĮ 41, 42 straipsniuose reglamentuotas kreditorių reikalavimų pateikimas ir jų patvirtinimas. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per trisdešimt dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

16.       Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

17.       Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys).

18.       Kasacinio teismo praktika dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimo pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą yra suformuota. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas ar vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktas; 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, 115 punktas).

19.       Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, jog teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

20.       Nemokumo administratoriaus neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą. Kita vertus, neginčijamiems reikalavimams patvirtinti netaikomos tokios taisyklės, kokiomis vadovaujamasi nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Atsižvelgdamas į neginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo specifiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kito kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, turi būti taikoma bankroto procese, skundžiant nutartį dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

21.       Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42  straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020; 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-775-881/2023; 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023).

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė nesutinka su finansiniais reikalavimais, kurių neginčijo nemokumo administratorė ir kuriuos patvirtino pirmosios instancijos teismas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios eilės kreditoriai – buvę bankrutuojančios bendrovės darbuotojai. Jie atleisti iš darbo, nes Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Bobcatus“ nemokumo bylą. 2024 m. rugsėjo 19 d. įsiteisėjus nurodytai nutarčiai, kuria nemokumo administratorė MB „Elandas“ įgijo visas bendrovės vadovo teises ir pareigas. Dėl to ji, nusprendusi netęsti su darbuotojais darbo teisinių santykių ir juos atleisti, nes bendrovei iškelta nemokumo byla, turi įtraukti į kreditorių sąrašą visus atleidžiamus darbuotojus ir apskaičiuoti reikalavimo dydį – neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Taigi, pirmosios eilės kreditoriai (buvę darbuotojai), sutikdami su nemokumo administratorės apskaičiuotais finansiniais reikalavimais, neprivalo teikti atskiro prašymo patvirtinti jų finansinį reikalavimą.

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismo nutartis, kuria UAB „Bobcatus“ iškelta nemokumo byla, įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios eilės kreditorė D. K. 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes darbdavė darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokėjo viso darbuotojai priklausiusio darbo užmokesčio (mėnesinės algos). D. K., atstovaujama advokato M. A., 2024 m. spalio 7 d. pateikė nemokumo administratorei prašymą (finansinį reikalavimą) įtraukti jos 5 803,66 Eur reikalavimą į BUAB „Bobcatus“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. D. K. prie prašymo pridėjo 2024 m. rugsėjo 27 d. teisinių paslaugų sutartį, 2020 m. liepos 10 d. darbo sutartį, sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, 2020 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 26 d. išrašus apie iš UAB „Bobcatus“ gautas lėšas, 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, susirašinėjimo elektroniniais laiškais su buvusiu bendrovės vadovu P. P. kopiją, neišmokėto darbo užmokesčio, ligos pašalpos, atostoginių, nepanaudotų atostogų, išeitinės išmokos apskaičiavimo lentelę, ligos pašalpos už pirmąsias nedarbingumo dienas apskaičiavimą, vidutinio darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos apskaičiavimą, kompensacijos apskaičiavimą, nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį. Šias aplinkybes pagrindžia advokato M. A. 2024 m. spalio 7 d. elektroninis laiškas nemokumo administratorei. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad kreditorė D. K. pateikė reikalavimą per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

24.       Iš D. K. pateiktos 2020 m. liepos 10 d. darbo sutarties nustatyta, kad ji dirbo UAB „Bobcatus“ vyriausiąja buhaltere. Prie prašymo pridėti finansinio reikalavimo apskaičiavimai. Apeliantė neginčija D. K. finansinio reikalavimo dydžio, nenurodo, kurie apskaičiavimai neteisingi, todėl išsamiau teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

25.       BUAB „Bobcatus“ pirmosios eilės kreditorių A. S., K. J. M. ir P. P. reikalavimai grindžiami nemokumo administratorės paaiškinimu ir lentelėmis „Darbuotojų algos suvestinė“. Nemokumo administratorė paaiškinime nurodė, kad K. J. M. ir P. P. darbo sutartys nutrauktos DK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu (dėl darbdavio bankroto), todėl jiems apskaičiuotos su ir darbo santykiais susijusios išmokos – kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei išeitinės išmokos. Dėl to draudžiamosios pajamos SoDros registre paskutiniais nurodytų darbuotojų darbo mėnesiais yra didesnės negu prieš tai. Apeliantė teisingai nurodo, kad iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų negalima įvertinti prašomų patvirtinti sumų pagrįstumo, nes nepateiktos darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, deklaracijos SoDrai. Taip pat neaišku, kokias pareigas ėjo pirmosios eilės kreditoriai A. S. ir K. J. M., kas sudarė darbuotojų algų suvestines.

26.       Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad buvęs bendrovės vadovas P. P. žinojo, jog bendrovė turi skolų, bet toliau vykdė veiklą, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmosios eilės kreditorių reikalavimai susidarė dėl buvusio vadovo neteisėtų veiksmų, nesusiję su atskirojo skundo reikalavimais. Apskųsta nutarties dalimi išspręstas pirmosios eilės kreditorių reikalavimų patvirtinimo, bet ne žalos atlyginimo klausimas. Dėl to teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

27.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad, kilus ginčui dėl kreditorių reikalavimų, jų tvirtinimo klausimas nagrinėtinas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi išsamiai ištirti pareikštą reikalavimą pagrindžiančius įrodymus ir juos ištirti. Dėl to sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas kreditorių finansinius reikalavimus patvirtino, neįvertinęs pirminių dokumentų (darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių), aplinkybių, dėl kurių susidarė skolos, pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ginčijami kreditorių A. S., K. J. M. ir P. P. finansiniai reikalavimai, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019).

29.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pirmosios eilės kreditorių A. S., K. J. M. ir P. P. finansinius reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant jų dydžio bei pagrįstumo klausimą, konstatuoja, jog nebuvo atskleista šios bylos dalies esmė, todėl ši bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatytas proceso teisės pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad ši bylos dalis turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

30.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kilus ginčui dėl patvirtinto finansinio reikalavimo, apie priimtą atskirąjį skundą turėtų būti informuojamas ne tik nemokumo administratorius, bet ir kreditorius, kurio reikalavimas ginčijamas. Taip pat jam turėtų būti išaiškinta ir suteikta teisė pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo ginčijamas to kreditoriaus reikalavimas. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios eilės kreditoriai A. S., K. J. M. ir P. P. buvo informuoti apie apeliantės UAB „Primestus“ atskirąjį skundą.

31.       Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtinti kreditorių A. S., K. J. M. ir P. P. finansiniai reikalavimai, naikinama, kita nutarties dalis paliekama nepakeista.

32.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

33.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytas civilinėse bylose priteistinas užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis (Rekomendacijų 1 punktas). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

34.       Kreditorė D. K. pateikė duomenis, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

35.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas 2024 metų ketvirtą ketvirtį. 2024 metų antrą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 196,40 Eur. Dėl to maksimali atlygintina bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą suma – 878,56 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).

36.       Teisėjų kolegija atsižvelgia atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį ir turinį, ginčo sumos dydį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir daro išvadą, kad kreditorės D. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas. Dėl to jai iš apeliantės priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 331 straipsniu

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pirmosios eilės kreditorės D. K. finansinis reikalavimas, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių A. S., K. J. M. ir P. P. finansiniai reikalavimai, panaikinti ir perduoti nurodytą klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus (juridinio asmens kodas 304228958) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.