Skundas Nr. 1S-768-312/2012

                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                          2.9.6; 2.12.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei,

pareiškėjo atstovui advokatui Rimantui Talačkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo R. P. skundą dėl Vilniaus miesto     1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyti priimti pareiškėjo R. P. privataus kaltinimo skundą dėl J. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuspręsta jį grąžinti pareiškėjui,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 407 str. nustatyta tvarka buvo gautas pareiškėjo privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti J. B., gimusią 1986 metais, gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baudžiamojon atsakomybėn už įžeidžiančių ir žeminančių SMS žinučių siuntinėjimą bei interneto puslapyje patalpintą tikrovės neatitinkantį prasimanymą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą pareiškėjo R. P. privataus kaltinimo skundą ir nusprendė jį grąžinti pareiškėjui. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjo privataus kaltinimo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. reikalavimų. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė konkretaus baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už J. B. padarytą veiką, o nusikalstamos veikos objektyvių požymių aprašymas, nurodant tik telefonu gautų žinučių ir interneto puslapyje patalpinto skelbimo turinį, yra akivaizdžiai nepakankamas, neišsamus ir neaiškus, kad leistų teismui tinkamai kvalifikuoti nusikalstama veika kaltinamo asmens veiką, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį už šią veiką atsakomybę.

Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo       17 d. nutartį, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Skunde aukštesnės instancijos teismui nurodoma, kad privataus kaltinimo skundas pilnumoje atitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, nes paduotas raštu, jame nurodytas teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas, be to, skunde nurodytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės - vieta, laikas ir kitos esminės bylos aplinkybės (pareiškėjo gyvenamosios vietos laiptinė, automobilis, mobiliųjų telefonų numeriai, skelbimas internete ir kt.). Be to, skunde yra pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes (telefonu siųstos žinutės, skelbimas internete, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, prokurorų nutartys).

Skunde taip pat yra nurodyti nukentėjusio, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad bylą nagrinėti teisme trukdo tai, kad pareiškėjas nenurodė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje toks reikalavimas nenumatytas. Pareiškėjo įsitikinimu, iš jo privataus kaltinimo skundo turinio ir prie skundo pridėtų duomenų galima suprasti kokia veiką padarė J. B..

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas

Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. įtvirtintų reikalavimų. Nukentėjusysis atlieka kaltintojo pareigą ir privalo įrodyti visus nusikalstamos veikos požymius ir jos padarymo aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, jog nukentėjusiojo skunde (atstovo pareiškime), visų pirma, turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, o taip pat pateikti duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes. Aukštesnės instancijos tesimo vertinimu, pareiškėjas laikėsi minėtų reikalavimų. Jo privataus kaltinimo skunde yra nurodytos datos, kada buvo gautos žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio žinutės bei kada buvo patalpinta pareiškėją žeminanti ir tikrovės neatitinkanti informacija internete. Nusikalstamos veikos padariniai skunde taip pat nurodyti. Pateiktas tiek žinučių, tiek informacijos internete turinys bei kiti kaltinimą pagrindžiantys dokumentai ir informacija. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nėra numatytas reikalavimas, kad nukentėjusysis skunde nurodytų veikos, kuria kaltinamas asmuo, kvalifikaciją,     t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) specialiosios dalies straipsnį ar dalį. Būtent teisėjas, įvertinęs skunde aprašytas aplinkybes, pats nustato nusikalstamos veikos požymius ir inkriminuoja kaltinamajam reikiamą baudžiamąjį įstatymą. Taigi, skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodytas reikalavimas pareiškėjui savo privataus kaltinimo skunde nurodyti ir konkretų Lietuvos Respublikos BK straipsnį yra laikytinas pertekliniu.

Pažymėtina ir tai, kad vertinant, ar pareiškėjo privataus kaltinimo skundas atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti vadovaujamasi ir protingumo kriterijumi. Jeigu skundo forma ir teiginių dėstymo metodika nėra nepriekaištinga, tačiau šiaip ar taip turinio esmė yra išdėstyta, iš skundo galima suprasti, kokia nusikalstama veika buvo padaryta bei kokiais duomenimis ji patvirtinama, nukentėjusiojo skundas turėtų būti priimamas. Akivaizdu, kad žemesnės instancijos teismas nesivadovavo minėtu kriterijumi, iškėlė pareiškėjo skundui perteklinius įstatyme nenumatytus reikalavimus ir tai lėmė nepagrįstos nutarties pareiškėjo atžvilgiu priėmimą.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teismas

n u t a r ė:

pareiškėjo R. P. skundą tenkinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti R. P. skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui spręsti jo priėmimo klausimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė