Civilinė byla Nr. eB2-2262-640/2021
|
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00039-2021-2
|
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
|
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Lapsta“ bankroto byloje, ir
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Lapsta“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 12 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Lapsta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Šia nutartimi teismas patvirtino antros eilės kreditorės VMI prie FM 292 989,23 Eur finansinį reikalavimą.
3. Kreditorė be patvirtinto finansinio reikalavimo taip pat prašo patvirtinti, jos kreditorinį reikalavimą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje BUAB „Lapsta“ bankroto byloje dėl 50 082 Eur nesumokėto pelno mokesčio avanso.
4. Nemokumo administratorius nesutinka su pareiškėjos pareikštu reikalavimu ir nurodė, kad nemokumo administratoriaus vertinimu, avansinis pelno mokestis yra tik tarpinis mokėjimas, kuris yra avansas pelno mokesčio, mokėtino ateityje pagal pateiktą pelno mokesčių deklaraciją. Tokį nemokumo administratoriaus samprotavimą patvirtina Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – Pelno mokesčio įstatymas arba PMĮ) 53 str. 1 d.
5. Pareiškėja VMI prie FM pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ginčijamo finansinio reikalavimo. Paaiškinimai grindžiami žemiau nurodytais argumentais:
5.1. Pareiga apskaičiuoti ir sumokėti priklausantį mokestį tenka mokesčių mokėtojui, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (MAĮ 66 straipsnio 1 dalis).
5.2. Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnis. Jo pirmoje dalyje nurodyta, jog avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas. To paties įstatymo 51 straipsnyje nurodyta, jog Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Įstatymo 53 straipsnis reglamentuoja Pelno mokesčio sumokėjimo ir grąžinimo tvarką.
5.3. VMI prie FM pažymėjo, jog UAB „Lapsta“ nėra pateikusi metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2020 m., tačiau pagal šios įmonės pateiktas deklaracijas už 2020 m. avansinį pelno mokestį 50 082 Eur sudaro: 1 166,00 Eur (mokestinis laikotarpis 2020.01.01-2020.12.31, mokėjimo terminas 2020-03-16); 1 166,00 Eur (mokestinis laikotarpis 2020.01.01-2020.12.31, mokėjimo terminas 2020-06-15); 23 875,00 Eur (mokestinis laikotarpis 2020.01.01-2020.12.31, mokėjimo terminas 2020-09-15); 23 875,00 Eur (mokestinis laikotarpis 2020.01.01-2020.12.31, mokėjimo terminas 2020-12-15).
5.4. Nurodė, kad tik apskaičiavus tikslų metinį mokestinį pelną pasibaigus mokestiniam laikotarpiui už 2020 m. ir jį deklaravus, išsispręstų klausimas dėl avansinio pelno mokesčio, arba padidėtų paties pelno mokesčio nepriemoka, arba būtų perskaičiuotas deklaruotas avansinis pelno mokestis.
Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo
6. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2014).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į BUAB „Lapsta“ nemokumo administratorių G. Ž., kuriam pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Lapsta“ bankroto byloje 343 071,23 Eur sumai, kurį sudaro 276 493,22 Eur nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio suma, 16 373,64 Eur delspinigių nuo nesumokėtų mokesčių suma, 122,37 Eur mokėtina suma pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus ir 50 082,00 Eur nesumokėtas pelno mokesčio avansas. Nemokumo administratorius pateikdamas teismui prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo, prašė patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą tik 292 989,23 Eur dalyje, o su 50 082,00 Eur finansinio reikalavimo dalimi nurodė nesutinkantis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi patvirtino antros eilės kreditorės VMI prie FM 292989,23 Eur finansinį reikalavimą.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos prašomos patvirtinti nesumokėtos pelno mokesčio avanso sumos – 50 082,00 Eur.
9. Kaip minėta, nemokumo administratorius su šia reikalavimo dalimi nesutinka. Jo vertinimu, avansinis pelno mokestis yra tik tarpinis mokėjimas, kuris yra avansas pelno mokesčio, mokėtino ateityje pagal pateiktą pelno mokesčių deklaraciją.
10. Pareiškėja savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Lapsta“ nėra pateikusi metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2020 m. Pažymėjo, kad tik apskaičiavus tikslų metinį mokestinį pelną pasibaigus mokestiniam laikotarpiui už 2020 m. ir jį deklaravus, išsispręstų klausimas dėl avansinio pelno mokesčio, arba padidėtų paties pelno mokesčio nepriemoka, arba būtų perskaičiuotas deklaruotas avansinis pelno mokestis.
11. Pažymėtina, kad Pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja pagal praėjusių metų veiklos rezultatus arba pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Mokesčio mokėtojas apskaičiavęs avansinio pelno mokesčio sumą vietos mokesčio administratoriui turi pateikti šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą avansinio pelno mokesčio deklaraciją.
12. Pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad metinė avansinio pelno mokesčio deklaracija gali būti pateikiama skirtingais terminais, t. y. 1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius šešis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už mokestinio laikotarpio septintą–dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną; 2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną.
13. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
14. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos kartu su rašytiniais paaiškinimais pridėtų duomenų nustatyta, kad mokesčių mokėtojas (UAB „Lapsta“) 2020 metais vietiniam mokesčio administratoriui pateikė keturias avansinio pelno mokesčio deklaracijas (FR0430) 50 082 Eur sumai, t. y. 1 166,00 Eur (mokestinis laikotarpis 2020.01.01-2020.12.31, mokėjimo terminas 2020-03-16); 1 166,00 Eur (mokestinis laikotarpis 2020.01.01-2020.12.31, mokėjimo terminas 2020-06-15); 23 875,00 Eur (mokestinis laikotarpis 2020.01.01-2020.12.31, mokėjimo terminas 2020-09-15); 23 875,00 Eur (mokestinis laikotarpis 2020.01.01-2020.12.31, mokėjimo terminas 2020-12-15). Byloje nėra duomenų, kad UAB „Lapsta“ būtų pateikusi metinę avansinio pelno mokesčio deklaraciją. Taigi, tokiu atveju, kai mokesčių mokėtojas nepateikė metinės avansinio pelno mokesčio deklaracijos, vietiniam mokesčio administratoriui nebuvo pagrindo apskaičiuoti tikslaus metinio mokestinio pelno pasibaigus mokestiniam laikotarpiui už 2020 m. ar jo perskaičiuoti. Vis dėlto, mokesčio mokėtojo pareiga sumokėti avansinį pelno mokestį, pagal anksčiau pateiktas avansinio pelno mokesčio deklaracijas neišnyksta.
15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos prašomas patvirtinti 50 082 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kylantis iš nesumokėto pelno mokesčio avanso, yra pagrįstas, todėl yra pagrindas šia suma padidinti VMI prie FM finansinį reikalavimą BUAB „Lapsta“ bankroto byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl 50 082 Eur papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Lapsta“ bankroto byloje tenkinti.
Patvirtinti antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos papildomą finansinį reikalavimą 50 082 Eur sumai BUAB „Lapsta“ bankroto byloje.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė