Civilinė byla Nr. 2A-1317-221/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14157-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.3; 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M., ieškovo K. S. (K. S.), atsakovo V. P., atsakovo G. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams V. P. ir G. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, ieškovo K. S. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, atsakovo V. P. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, N. A. (N. A.) priešieškinį dėl tėvystės nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. M., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą N. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystei nuginčyti, nuginčijant vaiko tėvu įrašyto atsakovo V. P. tėvystę; pripažinti, kad atsakovas V. P. nėra N. P. tėvas ir panaikinti įrašą apie vaiko gimimą akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, kad atsakovas V. P. yra N. P. tėvas; pripažinti atsakovą G. S. N. P. tėvu; atsakovui G. S. nesutikus pripažinti N. P. tėvystę, skirti DNR ekspertizę, ekspertams pateikiant klausimą, ar G. S. yra N. P. biologinis tėvas. Ieškovė R. M. nurodė, kad 2002 metais ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktore. Šios įmonės generaliniu direktoriumi dirbo atsakovas G. S., kuris ieškovei R. M. rodė dėmesį, tarp jų užsimezgė šilti santykiai, jie susitikinėjo, to pasėkoje ieškovė R. M. tapo nėščia. Po kiek laiko atsakovo G. S. požiūris į besilaukiančią ieškovę R. M. pasikeitė, jis nutraukė su ja visus ryšius. Kadangi atsakovas G. S. neketino pripažinti tėvystės, ieškovė R. M., tuo metu palaikydama ryšius su atsakovu V. P., jam pranešė, kad laukiasi kūdikio, leisdama suprasti, kad jis yra vaiko tėvas. Atsakovas V. P., manydamas, kad yra vaiko tėvas, sutiko būti įrašytas mergaitės tėvu, suteikė jai savo pavardę. Nuo mergaitės gimimo iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios V. P. mergaitę augino kaip savo dukrą. Atsakovui V. P. atlikus genetinį tyrimą, byloje paskirtą DNR ekspertizę, nustatyta, kad jis nėra biologinis N. P. tėvas. Gavęs šias išvadas atsakovas V. P. nuo 2014 metų spalio mėnesio nutraukė ryšius su N. P.

2.       Ieškovas K. S. ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad jis yra N. P. tėvas. Ieškovas K. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais verslo reikalais dažnai lankydavosi Lietuvoje, susipažino su R. M., su ja buvo užsimezgę artimi romantiški santykiai, kurie nebuvo ilgalaikiai. Ieškovą K. S. pasiekė informacija, kad R. M. turi dukrą N. P., kurios amžius leidžia spręsti, kad ieškovas K. S. yra šios mergaitės tėvas.

3.       Atsakovas V. P. priešieškiniu prašė teismo pripažinti, kad jis nėra N. P. tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, priteisti iš ieškovės R. M. bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. P. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. gavęs ieškovės R. M. ieškinį, jis sužinojo, kad nėra N. P. tėvas. Anksčiau jam nebuvo kilusių abejonių dėl to, kad jis yra mergaitės tėvas. Su ieškove R. M. artimų santykių atsakovas V. P. nepalaiko nuo 2007 m. kovo 24 d., tačiau tai netrukdė atsakovui V. P. bendrauti su dukterimi, ja rūpintis.

4.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, N. A. priešieškiniu prašė teismo nustatyti, kad jis yra N. P. tėvas. Trečiasis asmuo nurodė, kad yra pažįstamas su ieškove R. M., juos yra siejęs intymus ryšys. Trečiasis asmuo neseniai sužinojo, kad ieškovei R. M. yra gimusi dukra N. P. Yra realu, kad jis yra vaiko tėvas, nes vaikas gimė praėjus apie devyniems mėnesiams nuo jų santykių. 

5.       Atsakovas G. S. nesutiko su ieškovės R. M. ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad yra laimingai vedęs vyras, jį su ieškove R. M. siejo tiktai darbiniai santykiai, jis neturėjo su ja jokių santykių. Atsakovas V. P. pripažino N. P. tėvystę, (duomenys neskelbtini) metų rūpinosi mergaite, ją išlaikė, su ja bendravo. Yra suėję senaties terminai tėvystei nuginčyti ir nustatyti, nėra jokios svarbios priežasties jiems atnaujinti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė ieškovės R. M. ieškinį, ieškovo K. S. ieškinį, atsakovo V. P. priešieškinį, trečiojo asmens N. A. priešieškinį.

7.       Teismas sprendė, kad N. A. reikalavimas dėl jo pripažinimo N. P. tėvu negali būti tenkinamas, nes nepagrįstas jo tėvystę N. P. pagrindžiančiais įrodymais, tik N. A. teiginiais. N. A. nurodytas aplinkybes ieškovė R. M. neigė, jų nepripažino, teismo posėdyje atsisakė reikalavimo skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

8.       Teismas konstatavo, kad nepatvirtinta įrodymais ieškovo K. S. ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog su ieškove R. M. buvo užsimezgę artimi romantiški santykiai, iš kurių galėjo gimti vaikas. Tokias aplinkybes ieškovė R. M. neigė, jų nepripažino, teismo posėdyje atsisakė reikalavimo skirti K. S. DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Ieškovui K. S. neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą, teismas atmetė jo ieškinį.

9.       Teismas nustatė, kad N. P. gimimas įregistruotas bendru nesusituokusių asmenų, t. y. ieškovės R. M. ir atsakovo V. P., pareiškimu. Atsakovas V. P. byloje atliktos DNR ekspertizės duomenimis pagrindė savo biologinio ryšio nebuvimą su N. P. Atsakovas G. S., nesutikdamas su ieškovės R. M. reikalavimu pripažinti jį N. P. tėvu, savo valia neatliko byloje teismo paskirtos tėvystės nustatymo ekspertizės, todėl ieškovė R. M. savo paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimo pripažinti atsakovą G. S. N. P. tėvu grindė liudytojų parodymais, kitais įrodymais – fotonuotraukomis. Teismas sprendė, kad liudytojų V. G., R. Š., A. Č. parodymai patvirtina ieškovės R. M. ir atsakovo G. S. bendravimo aplinkybes, tačiau nepatvirtina jų, kaip vaiko tėvo ir motinos, bendro gyvenimo, bendro vaiko auklėjimo, išlaikymo aplinkybių. Liudytojo V. G. parodymus, kad atsakovas G. S. pastoviai būdavo, nakvodavo, eidavo su pirkiniais pas ieškovę R. M., jis jį matydavo ir su treningais, jie eidavo susikibę, kaip šeima, tai matydavo praktiškai kiekvieną dieną, paneigia atsakovo V. P. 2014 m. rugsėjo 17 d. atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad viso bendravimo su ieškove R. M. metu jam nebuvo žinoma, kad ieškovė R. M. turėtų kitų partnerių, ieškovės R. M. elgesys nekėlė įtarimų, jie (duomenys neskelbtini) metų rugpjūčio mėnesį ilsėjosi Turkijoje, (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesį vyko į Kanarus švęsti Naujųjų Metų. Liudytoja R. Š., kuri buvo ieškovės R. M. draugė ir N. P. krikšto mama, nenurodė aplinkybių, kad ieškovė R. M. ir atsakovas G. S. būtų kartu gyvenę, atsakovas G. S. būtų nakvojęs pas ieškovę R. M., juos būtų mačiusi kartu, nurodė, kad atsakovas V. P. nakvodavo pas ieškovę R. M. Liudytojo A. Č. parodymai, kad ieškovei R. M. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp jos ir atsakovo G. S. buvo romanas, jie kartu važiuodavo į komandiruotes užsienyje, nakvodavo jam priklausančiuose svečių namuose, kur jis matė jų intymų aktą, iš dalies nenurodyti pačios ieškovės R. M. (dėl jos ir atsakovo G. S. buvimo svečių namuose), A. Č. nenurodė konkrečios datos, kada tai įvyko, kad būtų galima spręsti apie vaiko pradėjimo laiką. Teismas vertino, kad paminėtų liudytojų parodymai tik tikėtinai pagrindžia aplinkybes apie tai, kad atsakovas G. S. galbūt gali būti N. P. biologinis tėvas.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovas G. S. atsisakė atlikti teismo paskirtą DNR ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad atsakovo G. S. bendras gyvenimas su ieškove R. M., bendras vaiko N. P. auklėjimas, išlaikymas byloje nepagrįstas įrodymais. Atsakovas G. S. atsisakymą atlikti teismo paskirtą tėvystės nustatymo ekspertizę motyvavo savo, kaip viešo asmens, duomenų paviešinimu, t. y., kad jis negali vykti į DNR laboratoriją, nes iš jo buvo reikalaujama didelė pinigų suma, jam buvo grasinama linčo teismu, žurnalistais, jeigu jis nesusimokės, ieškinys teisme dėl jo tėvystės nustatymo buvo pareikštas, kai jis tapo turtingu asmeniu. Teismas nurodė, kad šių aplinkybių atsakovas G. S. nepagrindė įrodymais, bet vertino, kad nesudaro pakankamo pagrindo biologinės tėvystės N. P. nustatymą paremti vien liudytojų parodymais ir fotonuotraukomis, kuriose nefiksuotas intymus ryšys, iš kurio gali gimti vaikai, nes tiktai ekspertizės išvada gali patvirtinti ar paneigti, kad vaikas biologiniu pagrindu buvo pradėtas konkretaus asmens, šiuo atveju atsakovo G. S.

11.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju biologinės tėvystės, neginčijamai patvirtinančios N. P. kilmę, nustatymas liudytojų parodymų pagrindu, neatskleis vaiko tikrosios biologinės kilmės, tėvystė vaikui tokiu atveju būtų nustatyta formaliai, neįsitikinant jos pagrįstumu biologine prasme. Nors ieškovė R. M. neigė ryšius su užsienio piliečiais K. S. ir N. A., jų ieškiniai nepagrįsti tėvystę N. P. pagrindžiančiais įrodymais, tačiau ieškovė atsisakė jų atžvilgiu atlikti tėvystės nustatymo ekspertizes, todėl šiuo atveju byloje esant pareikštiems reikalavimams dėl tėvystės N. P. nustatymo trijų asmenų atžvilgiu, nesant tėvystę biologine prasme patvirtinančių ekspertizės išvadų, teismo vertinimu, nėra pagrindo paremti ieškovės R. M. ieškinio reikalavimo vien liudytojų parodymais, fotonuotraukomis, kurios yra iš įvairių renginių, bet ne šeimyninio gyvenimo požymius atspindinčių momentų tarp ieškovės R. M. ir atsakovo G. S. Teismas pažymėjo liudytojos R. Š. parodymus apie tai, kad ji kalbėjo su ieškove R. M. apie vaiko tėvystę, jos nuomonė buvo, kad atsakovas V. P. yra geras tėvo pasirinkimas. Teismas sprendė, kad, pasirinkdama tinkamiausią savo vaiko tėvo kandidatūrą, ieškovė R. M. neatstovavo savo vaiko interesams, leido susiformuoti savo dukters N. P. ir atsakovo V. P. ilgalaikiams, artimiems jų kaip tėvo ir dukters santykiams, tik po daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų ieškovė R. M. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo dėl, teismo manymu, subjektyvių ar net materialinių interesų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė daro neigiamą įtaką savo dukrai, tendencingai formuoja jos nuomonę apie susiklosčiusią situaciją, biologinės kilmės atskleidimas, kai mergaitei yra (duomenys neskelbtini) metų, neigiamai paveikė vaiką. Nesant byloje pakankamai įrodymų neginčijamai pripažinti N. P. tėvu atsakovą G. S., teismas atmetė ieškovės R. M. ieškinį.

12.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo V. P. ir ieškovės R. M. pareiškimu notarų biurui, atsakovas V. P. prašė jį pripažinti N. P. tėvu, įrašyti vaiko gimimo liudijime žinias apie tėvą ir suteikti mergaitei jo pavardę, ieškovė R. M. tam neprieštaravo. Ieškovė R. M. teigė, kad atsakovas V. P. žinojo, jog pripažino tėvystę ne savo biologiniam vaikui, tačiau atsakovas V. P. N. P. atžvilgiu vykdė tėvo pareigas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. P., vykdydamas rūpestingo tėvo pareigas, augino ir ugdė N. P. daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, tarp jų buvo glaudus ryšys. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausta liudytoja R. Š., kuri nurodė, kad atsakovas V. P. buvo rūpestingas tėvas, lankydavosi ieškovės R. M. namuose, N. P. ir po sužinojimo, kad V. P. nėra jos tėtis, jį vadino tėčiu. Teismas sprendė, kad N. P., net žinodama, kad atsakovas V. P. nėra jos tikrasis tėtis, pripažino jį savo tėvu, jos pareikšta nuomonė, kad ji nenorinti, jog V. P. būtų jos tėtis, negali būti suformuota jos pačios, bet galbūt yra įtakota jos motinos R. M., su kuria mergaitė nuolat gyvena. Atsakovui V. P. paaiškinus, kad šiuo metu jau nebendrauja su mergaite, tarp jų yra prarastas emocinis ryšys, jų santykiai nutrūkę, teismas atsakovo V. P. ir N. P. ryšio nutrūkimo priežastis vertino kaip jai suformuoto suinteresuotumo turėti kitą tėvą, išraišką, nes pageidaujamo tėvo G. S. ji nėra mačiusi, nėra su juo bendravusi. Teismas neatmetė galimybės, kad atsakovo V. P. ir N. P. vaikystėje susiformavęs ryšys gali atsinaujinti. Teismas vertino, kad esant tokiai situacijai, kai nenustatytas biologinis N. P. ryšys su vienu iš trijų asmenų, reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo tenkinimas yra neadekvatus N. P. atžvilgiu, neatitinka jos interesų, nes tokiu atveju vaikas prarastų tėvą, kuris yra gera valia pripažinęs tėvystę, jos atžvilgiu tinkamai vykdęs tėvystės pareigas iki jai sulaukiant daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teismas pažymėjo, kad N. P. nepažįsta prašomo pripažinti jos tėvu atsakovo G. S., nėra su juo bendravusi, byloje nenustatyti duomenys, kad atsakovas G. S., net ir esant pripažintai jo tėvystei ginčo tvarka, turėtų norą ar ketinimus sukurti ryšį ir bendrauti su N. P. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. P., pripažindamas tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su uo susijusias pareigas, kurias vykdė daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, tokiu būdu buvo susiformavęs ilgalaikis vaiko ir tėvo socialinis ryšys, jo nutraukimas vaiko atžvilgiu pakenktų vaiko interesams, vaiko motinai R. M., kaip nustatė kasacinis teismas, siekiant ne vaiko interesų. Teismas konstatavo, kad, nenustačius N. P. biologinio tėvo, kuris galėtų būti pripažintas jos tėvu, nėra pagrindo nuginčyti atsakovo V. P. savo valia pripažintos tėvystės N. P. atžvilgiu. 

13.       Spręsdamas prašymus dėl ieškinio senaties terminų taikymo byloje, teismas nustatė, kad N. P. gimė (duomenys neskelbtini), ieškovės R. M. pirminis ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas 2014 m. liepos 31 d., t. y. praėjus (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesiams nuo dukters gimimo. Šis ieškinys 2016 m. sausio 18 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės R. M. neatvykimo į teismo posėdį, neprašius bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovė R. M. pareiškė patikslintą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, t. y. praėjus (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesiams nuo dukters gimimo. Abu ieškovės R. M. ieškiniai pareikšti praėjus (duomenys neskelbtini) metų ieškinio senaties terminui, nustatytam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo V. P. priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas 2014 m. spalio 29 d., t. y. praėjus CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytam 1 metų ieškinio senaties terminui tėvystei ginčyti. Teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė R. M. nuo pat pastojimo momento žinojo, kad kūdikis, kurio laukėsi, yra ne atsakovo V. P. Atsakovas V. P. nurodė, kad, 2014 m. rugpjūčio 26 d. gavęs ieškovės R. M. ieškinį, sužinojo, jog nėra N. P. tėvas, ir nepraleisdamas 1 metų ieškinio senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo 2014 m. spalio 29 d. pareiškė byloje priešieškinį. Teismas pažymėjo, kad liudytojos R. Š. nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės R. M. nurodytas aplinkybes, kad atsakovas V. P. nuo vaiko gimimo žinojo, jog jis nėra biologinis mergaitės tėvas. Įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes, įrodymus, remdamasis kasacinio teismo praktika, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas V. P. tėvystę N. P. savo valia įregistravo būdamas ne jauno amžiaus, verslininkas, t. y. apdairus asmuo, teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. P. yra praleidęs ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, kuris taikytinas reikalaujant kitai ginčo šaliai. Teismas sprendė, kad ieškovė R. M. taip pat yra praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą N. P. tėvystei ginčyti, ieškovės R. M. nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, todėl ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikė 1 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje konstatuota, kad ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, teismas netaikė (duomenys neskelbtini) metų ieškinio senaties termino ieškovės R. M. ieškiniui pripažinti atsakovą G. S. N. P. tėvu.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pripažinti, kad atsakovas V. P. nėra N. P. tėvas, panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro išduotame akte Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą apie vaiko gimimą, nustatantį, kad V. P. yra N. P. tėvas, pripažinti atsakovą G. S. N. P. tėvu; priteisti ieškovei R. M. iš atsakovo G. S. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepakankamai atsižvelgė į teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-218/2011, 3K-3-279/2011, 3K-3-304/2010, 3K-3-596/2013), kurioje pasisakyta dėl kelių bylai teisingai išspręsti reikšmingų teisinių aspektų, todėl tinkamai neįvertino byloje surinktų duomenų ir netinkamai kvalifikavo šiais duomenimis patvirtinamas aplinkybes, sudarančias pagrindą išspręsti byloje kilusį ginčą tinkamai ir teisingai.

1.2.                      Teismo argumentai, kuriais jis motyvavo sprendimą atmesti ieškovės R. M. reikalavimą dėl atsakovo V. P. tėvystės nuginčijimo, laikytini teisiškai nepagrįstais, nes jie prieštarauja tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, t. y. vaiko kilmės nustatymo instituto, tikslams. Byloje buvo sprendžiamas ne tik tėvystės nuginčijimo, bet ir tėvystės nustatymo klausimas. Esant reikalavimui nustatyti tėvystę, svarbesnė yra vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir tokios jo teisės užtikrinimas. Įstatymas nenumato, kad spėjamo vaiko tėvo nepageidavimas sukurti atitinkamus ryšius bei santykius su savo biologiniu vaiku turi prioritetą prieš vaiko teisę žinoti ir turėti abu savo biologinius tėvus. Dėl to sprendime nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas G. S., net ir esant pripažintai jo tėvystei ginčo tvarka, turėtų noro ir ketinimų sukurti ryšį ir bendrauti su N. P., nėra ir negalėjo būti teisėtas pagrindas išvadai, kad vien dėl šios priežasties atsakovo V. P. (socialinė) tėvystė negali būti panaikinta. Be to, tokia išvada yra padaryta tik pagal atsakovo G. S. paaiškinimus, kurie yra subjektyvaus pobūdžio. Darant nurodytą nepagrįstą išvadą, neatsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, jog, pripažinus atsakovo G. S. tėvystę, N. P. neliks be tėvo, atsakovas G. S. objektyviai gali teikti lėšas N. P. poreikių tenkinimui. Šis įrodymas patvirtina, kad ryšys tarp N. P. ir atsakovo G. S. yra įmanomas, nes jo sukūrimui nėra objektyvių kliūčių, juolab bylos nagrinėjimo metu apklausta N. P. aiškiai suformulavo norą sukurti tokį ryšį su atsakovu G. S.

1.3.                      Padarydamas išvadą, jog neatmetama galimybė, kad N. P. ir atsakovo V. P. anksčiau egzistavęs ryšys gali atsinaujinti, teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Tarpusavio socialinis ryšys tarp N. P. ir atsakovo V. P. yra nutrūkęs jau nuo 2014 metų, nei atsakovas V. P., nei N. P. nepageidauja jo atnaujinti, N. P. pageidauja sukurti santykius (ryšį) su atsakovu G. S., kaip su jos biologiniu tėvu.

1.4.                      Teismo sprendimas atmesti ieškovės R. M. ieškinio reikalavimą dėl atsakovo V. P. tėvystės nuginčijimo 1 metų ieškinio senaties termino praleidimo pagrindu negali būti laikomas teisiškai pagrįstu. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ieškovės R. M. reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikytino 1 metų ieškinio senaties termino klausimą vertino atsietai nuo ieškovės R. M. reikalavimo atsakovui G. S. dėl tėvystės nustatymo, kuriam pareikšti ieškinio senaties terminas netaikytinas. Be to, teismas teisėtai galėjo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, o to nepadaręs teismas pažeidė CK 1.131 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovės R. M. reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo pareikštas atsakovui V. P., o ne atsakovui G. S., todėl atsakovas G. S., nebūdamas atsakovu pagal šį ieškovės R. M. reikalavimą ir nebūdamas šio konkretaus ginčijamo materialinio teisinio santykio šalimi, neturėjo teisės reikalauti ieškinio senaties taikymo jo atžvilgiu nepareikštam ieškovės R. M. reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas V. P., kuriam buvo reiškiamas ieškovės R. M. reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nepateikė prašymo taikyti ieškinio senatį šiam ieškovės R. M. reikalavimui, t. y. šiuo atveju nebuvo esminės CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ieškinio senaties taikymo sąlygos – ginčo šalies reikalavimo.

1.5.                      Teismas nepagrįstai suteikė didesnę reikšmę byloje nustatytų aplinkybių vertinimui, kad nenustatytos atsakovo G. S. ir ieškovės R. M. bendro gyvenimo aplinkybės, kurios būtų pakankamos konstatuoti, jog atsakovas G. S. yra N. P. tėvas. Teismas nepagrįstai išsamiai netyrė liudytojo A. Č. parodymų ir sumenkino jų įrodomąją reikšmę atsakovo G. S. tėvystės nustatymo požiūriu. Šio liudytojo apklausa buvo svarbi tuo, kad jis galėjo paliudyti ne tik aplinkybes, patvirtinančias atsakovo G. S. ir ieškovės R. M. artimo bendravimo aplinkybes, kurios, pasak teismo, tikėtinai pagrindžia aplinkybes apie tai, kad atsakovas G. S. galbūt gali būti N. P. biologiniu tėvu, tačiau ir aplinkybes, kad atsakovas G. S. pats A. Č. yra nurodęs, jog su ieškove R. M. ketina turėti vaiką, ieškovė R. M. laukiasi jo vaiko, atsakovas G. S. su ieškove R. M. susilaukė N. P. A. Č. 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, jog atsakovas G. S. jam yra pasakęs, kad jis ir ieškovė R. M. bando pradėti vaiką, tuo tikslu jiems tenka lankytis pas medicinos specialistus, ieškovė R. M. jau laukiasi jų bendro vaiko, ieškovės pagimdytas vaikas – N. P., yra jų bendras vaikas, jis prisideda prie N. P. išlaikymo. Esant tokioms liudytojo A. Č. nurodytoms aplinkybėms, ieškovės R. M. ir atsakovo G. S. bet kokių bendro gyvenimo papildomų aplinkybių nustatinėjimas tikslu įrodyti atsakovo G. S. biologinę tėvystę praranda prasmę, nes akivaizdu, kad tokiu atveju biologinę atsakovo G. S. tėvystę įrodo paties atsakovo G. S. pripažinimas, kad jis pats save laiko N. P. biologiniu tėvu.

1.6.                      Pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl atsakovas G. S. atsisakė atlikti DNR ekspertizę ir ar tokia padėtis rodo, kad atsakovas G. S. siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra N. P. tėvas. Byloje surinkti įrodymai patikimai įrodė aplinkybes dėl ieškovės R. M. ir atsakovo R. S. tarpusavio santykių (jų pobūdžio, turinio, trukmės), kurie susiję su byloje nagrinėjamu laikotarpiu, teismas pats pažymėjo, kad šie įrodymai tikėtinai pagrindžia aplinkybes apie tai, kad atsakovas G. S. galbūt gali būti N. P. biologiniu tėvu. Vadinasi, byloje esantys įrodymai, vertinant jų visumą, turėjo būti laikomi pakankamais tam, kad teismas atsakovo G. S. atsisakymą atlikti DNR ekspertizę įvertintų pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas nepasisakė dėl atsakovo G. S. įvardytų priežasčių, dėl kurių jis nesutiko su DNR ekspertizės atlikimu, svarbos. Nė viena iš atsakovo G. S. įvardytų priežasčių negali būti laikoma pateisinančia atsisakymą atlikti DNR ekspertizę, todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą atsakovo G. S. atžvilgiu taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir vien tuo pagrindu pripažinti jo tėvystę.

1.7.                      Teismui nebuvo teisinio pagrindo teigti, kad liudytojų parodymų, fotonuotraukų ir kitų byloje esančių įrodymų pagrindu N. P. tėvystė būtų nustatyta formaliai. Pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį pagrindas nustatyti tėvystę yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti reikšmingi juridiniai faktai. Būtent tretieji asmenys turėjo pareigą pateikti patikimų įrodymų, kad jie yra N. P. tėvai, todėl aplinkybė, jog ieškovė R. M. atsisakė prašymo paskirti trečiųjų asmenų DNR ekspertizę, nereiškia, kad nuo tokios ekspertizės atlikimo atsisakė pati ieškovė R. M., taip pat nereiškia, kad ši aplinkybė įrodo trečiųjų asmenų tėvystę. Teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė R. M. tinkamai neatstovavo N. P. interesams, neatėmė iš teismo diskrecijos teisės atsakovo R. S. atsisakymo atlikti DNR ekspertizę įvertinti pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį, nepašalino teismo pareigos užtikrinti N. P. teisę žinoti savo biologinius tėvus.

15.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, priimti naują sprendimą ir patenkinti priešieškinį, priteisti atsakovui V. P. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas privalėjo atsižvelgti į vaiko išsakytą poziciją dėl noro ir siekio žinoti savo kilmę, pažinti savo biologinį tėvą, kuria abejoti nėra pagrindo. Nors nuo vaiko apklausos praėjo ketveri metai, ši vaiko pozicija nėra paneigta. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nematė poreikio dar kartą išklausyti vaiką, siekiant sužinoti, ar šiuo klausimu jo pozicija nepasikeitė. Ieškovei R. M. patvirtinus vaiko išsakytą poziciją, laikytina, kad vaiko pozicija išliko ta pati.

2.2.                      Nepagrįsta teismo prielaida, kad atsakovo V. P. ir N. P. ryšys gali būti atnaujintas praėjus daugiau negu ketveriems metams (atsakovas V. P. ir N. P. visiškai nebendrauja nuo 2014 metų spalio mėnesio) ir nė vienai iš šalių nededant pastangų šiam ryšiui atnaujinti.

2.3.                      Esant N. P. išsakytiems norams žinoti, kas yra jos tikrasis tėvas, jį pažinti, ieškovei R. M. ir atsakovui V. P. ginčijant tėvystę, ieškovei R. M. prašant nustatyti tėvystę, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, materialinėmis teisės normomis, garantuojančiomis vaiko teisę žinoti savo kilmę ir tėvus, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika, privalėjo užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą.

2.4.                      Teismas, atmesdamas priešieškinį ir ieškinį, kuriame, be kita ko, buvo prašoma nustatyti atsakovo G. S. tėvystę, išimtinai atsižvelgė tik į atsakovo G. S. interesus – į jo kategorišką atsisakymą užmegzti bet kokius ryšius su vaiku ir atlikti DNR tyrimą.

2.5.                      Nepagrįstai priežastimi netenkinti ieškinio dėl tėvystės nustatymo teismas laikė duomenų apie atsakovo G. S. ir ieškovės R. M. bendrą gyvenimą, vaiko auklėjimą, teiktą išlaikymą nebuvimą. Tėvystės faktui nustatyti nėra būtinas fakto, kad šalys gyveno kartu, rūpinosi vaiku, teikė išlaikymą, nustatymas. Priešingai, teismų praktikoje pagrindu tėvystei nustatyti pakanka fakto, kad atsakovas, įvardijamas kaip vaiko tėvas, atsisako atlikti mokslinius tyrimus šiam faktui pagrįsti. Kita vertus, vaikų galima susilaukti ir negyvenant kartu, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu reikalavimui dėl tėvystės nustatymo atmesti. Atsakovas V. P. taip pat negyveno su ieškove R. M., tačiau periodiškai su ieškove R. M. susitikėjo jos bute, vyko su ja į keliones. Analogiška situacija, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, buvo tarp ieškovės R. M. ir atsakovo G. S. Visgi skirtingai nei atsakovo G. S. atveju, savo aplinkoje atsakovas V. P. ir ieškovė R. M. neaptarinėjo problemų dėl pastojimo, neplanavo kurti šeimos ir neieškojo bendro būsto. Byloje esant moksliniams duomenims, kad atsakovas V. P. nėra N. P. biologinis tėvas, atsakovui G. S. atsisakius atlikti tokį tyrimą, byloje esant duomenims, kad pastojimo laikotarpiu ieškovė ir atsakovas G. S. palaikė artimus intymius santykius, leidžia padaryti išvadą, kad teismas, atmesdamas ieškinį ir priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

2.6.                      Teismas neatsižvelgė ir nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kad tretieji asmenys N. A. ir K. S. į bylą įstojo atsakovo G. S. pastangomis – atsakovas G. S. pripažino, kad jis K. S. pažįsta asmeniškai, o atsakovo G. S. atstovas nurodė, kad asmeniškai pažįsta abu trečiuosius asmenis. Nei N. A., nei K. S. nepateikė konkrečių įrodymų dėl ryšio su ieškove R. M. buvimo, vien pateikta pažyma apie duomenų, susijusių su valstybinės sienos kirtimu, nebuvimo, negali būti pagrindu konstatuoti, kad šie asmenys procese veikė sąžiningai. Atsakovo V. P. atstovė prašė teismo šių trečiųjų asmenų reikalavimus atmesti, taikant jiems atsakomybę už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį (CPK 95 straipsnis), tačiau teismas dėl šio prašymo nepasisakė. Šių aplinkybių nevertinęs teismas sudarė pagrindą procesu piktnaudžiauti ne tik tretiesiems asmenims, tačiau ir atsakovui G. S., tokiu būdu paminant nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

2.7.                      Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo G. S. prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovo V. P. reikalavimui. Atsakovui V. P. pareiškus priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, ginčo šalimi pagal šį reikalavimą yra ieškovė R. M., todėl taikyti ieškinio senatį pagal atsakovo V. P. pareikštą reikalavimą galėjo tik ji. Ieškovė R. M. neprašė taikyti ieškinio senatį atsakovo V. P. pareikštam reikalavimui. Teismas galėjo atsakovo G. S. prašymą taikyti ieškinio senatį patenkinti tik dėl ieškovės R. M. pareikšto reikalavimo. 

2.8.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas V. P. turėjo anksčiau sužinoti, kad jis nėra N. P. tėvas. Nuoseklūs ir logiški V. P. paaiškinimai ir veiksmai patvirtina tiek V. P. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis nežinojo nesantis N. P. tėvu, tiek liudytojų R. Š., A. Č. nurodytas aplinkybes, paneigia ieškovės R. M. nurodytas aplinkybes. Teismas nevertino liudytojos R. Š. nurodytos aplinkybės apie atsakovo V. P. veiksmus, gavus procesinius dokumentus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas V. P. savo pažeistą teisę ėmėsi ginti nedelsiant po to, kai sužinojo apie tokios teisės pažeidimą: 2014 m. rugpjūčio 26 d. gavęs procesinius dokumentus, jis per mėnesį atliko DNR tyrimą, po šių duomenų gavimo per mėnesį pateikė priešieškinį. Tai leidžia daryti išvadą, kad iki procesinių dokumentų gavimo V. P. nežinojo, kad jis nėra N. P. tėvas ir neturėjo pagrindo to įtarti.

16.       Apeliaciniu skundu ieškovas K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl K. S. ieškinio atmetimo, priimti naują sprendimą ir patenkinti K. S. ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad neįrodyta, jog K. S. turėjo artimų romantiškų santykių su ieškove R. M. Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovė R. M. bylai aktualiu laikotarpiu turėjo intymių santykių su keletu asmenų. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien ieškovės R. M. tokių santykių neigimu. Atsakovo V. P. paaiškinimai 2019 m. sausio 9 d. posėdžio metu, atsakovo G. S. paaiškinimai 2019 m. sausio 24 d. posėdžio metu, liudytojo A. Č. parodymai 2019 m. kovo 1 d. posėdžio metu patvirtina, kad K. S. ir ieškovė R. M. galėjo turėti santykius, iš kurių atsiranda vaikai. Patenkinus K. S. ieškinio reikalavimą, jis vykdytų tėvo pareigas. Teismas tinkamai neatsižvelgė į vaiko interesus, o byloje surinktais įrodymais, liudijančiais K. S. tėvystę, nebuvo tinkamai vadovautasi.

3.2.                      Neteisėta išvada, kad K. S. neįrodė savo ieškinio. Ieškovė R. M. 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsiliepime į K. S. ieškinį prašė paskirti byloje DNR tyrimą dėl tėvystės nustatymo. Pasikeitus ieškovės R. M. atstovui, 2018 m. rugsėjo 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė R. M. atsisakė šio prašymo. Kadangi pati ieškovė R. M. atsisakė minėto prašymo, teismas neįpareigojo ieškovės R. M. ir K. S. pateikti duomenis apie N. P. ir K. S. kraujo grupes. Teismui, viena vertus, nusprendus neatlikti šių procesinių veiksmų, antra vertus, dėl jų neatlikimo atmetus K. S. tėvystės galimybę, skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

17.       Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo motyvus dėl ieškinio senaties ir atmesti ieškovės R. M. ieškinį taikant ieškinio senatį ieškovės R. M. reikalavimams dėl tėvystės nustatymo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo motyvus, kuriais nurodyta, kad atsakovas G. S. atsisakė atlikti teismo paskirtą ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Nepagrįstai konstatuota, kad netaikytina ieškinio senatis reikalavimams dėl tėvystės nustatymo. Ieškiniui dėl tėvystės nustatymo taikomas (duomenys neskelbtini) metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK trečios knygos komentare nurodoma, kad vaiko motina, ieškinį savo ir vaiko interesais gali pareikšti per (duomenys neskelbtini) metų terminą nuo vaiko gimimo. Nurodant, kad ieškinio senaties terminas netaikytinas, pasiremta negaliojančiu teisiniu reguliavimu. Tai, kad ieškinio senatis reikalavimams dėl tėvystės nustatymo nėra taikoma, buvo nustatyta dabar jau nebegaliojančiame Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 9 straipsnyje. Vadovaujantis negaliojančio SŠK normomis, buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-241/2004, tačiau teismų procesiniai sprendimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2004 nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje, kadangi priimti taikant šioje byloje negaliojantį ir neaktualų reguliavimą. Dėl to teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje atkartota civilinės bylos Nr. 3K-3-241/2004 išvada, kad senaties terminas tėvystės nustatymui netaikomas. Ieškinys dėl N. P. tėvystės nustatymo turėjo būti pateiktas vėliausiai iki (duomenys neskelbtini) (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismo išnagrinėtas ieškinys pateiktas tik 2016 m. lapkričio 7 d. Taigi, ieškovė R. M. praleido senaties terminą daugiau nei (duomenys neskelbtini). Ieškovė R. M. jau buvo pareiškusi analogišką ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Tai papildomai patvirtina, kad ieškovės R. M. reikalavimų atžvilgiu turi būti taikoma ieškinio senatis. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės R. M. 2014 m. liepos 30 d. ieškinys dėl tėvystės nustatymo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės R. M. kaltės. Ieškovė R. M. su šia nutartimi sutiko ir jos neskundė. (duomenys neskelbtini) metų senaties terminas negali būti atnaujintas, nėra pareikšto prašymo dėl senaties termino atnaujinimo, jei toks prašymas būtų, nėra pagrindų atnaujinti senaties terminą, nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo teismui ex officio atnaujinti tokį terminą. Ieškovė R. M. suvokė savo tariamo reikalavimo pareiškimo galimybę nuo pat pastojimo. Šioje byloje teismai nustatė aplinkybę, kad ieškovė R. M. bylą iškėlė siekdama materialinės naudos sau, o ne siekdama užtikrinti vaiko interesus.

4.2.                      Nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas G. S. atsisakė atlikti teismo ekspertizę dėl tėvystės nustatymo CK 3.148 straipsnio ir CPK 389 straipsnio prasme. 2019 m. sausio 24 d. posėdžio metu atsakovas G. S. pareiškė, kad yra pasiruošęs pateikti savo DNR duomenis ekspertizei atlikti tiesiogiai teismui, jei tokie duomenys nebūtų kopijuojami, su jais nebūtų leidžiama susipažinti niekam, išskyrus teismą ir teismo paskirtą ekspertą teismo akivaizdoje. Atsakovas G. S. ir šiuo metu yra pasiruošęs pateikti teismui ir teismo paskirtam ekspertui savo turimą DNR profilio pasą, jei bus užtikrintas šių duomenų slaptumas. Būtinumą užtikrinti atsakovo G. S. DNR duomenų slaptumą, pagrindžia ieškovės R. M. elgesys, viešinant neviešą bylos medžiagą. Teisės normos nenustato, kokiu būdu turi būti atlikta ekspertizė. Vienas iš tokių būdų yra DNR profilių palyginimas. Nors byloje buvo pasiūlytas realus būdas moksliniais duomenimis paneigti atsakovo G. S. tėvystę, teismas ignoravo šį būdą. Pati ieškovė R. M. atsisakė galimybės rinkti mokslinius tėvystės įrodymus tiek jos pačios pasiūlytu būdu, tiek atsakovo G. S. pasiūlytu būdu. Teismo motyvai, susiję su atsakovo G. S. atsisakymu nuo ekspertizės, nesuderinami su teismo pareiga spręsti, ar vienos vertybės (teisės į privatų gyvenimą) ribojimas kitos vertybės (teisės žinoti savo kilmę) naudai yra proporcingas. Teismas turėjo galimybę gauti mokslinius įrodymus reikšmingai neribojant teisės į privatų gyvenimą, pavyzdžiui, paneigiant atsakovo G. S. tėvystę palyginant atsakovo G. S. ir N. P. kraujo grupes arba paskiriant teismo ekspertizę ir vaiko, ir atsakovo G. S. teises nepažeidžiančiu būdu, tačiau teismas atmetė tokį bylos išsprendimo kelią.

18.       Ieškovė R. M. atsiliepimu į ieškovo K. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei R. M. iš ieškovo K. S. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1.                      Tik pats K. S. teigė, jog turėjo intymių santykių su ieškove R. M. Ieškovė R. M. tai kategoriškai neigė. K. S. neatliko veiksmų, todėl teismui nebuvo galimybės laikyti, kad labiau tikėtina, jog K. S. turėjo intymių santykių su ieškove R. M., negu jų neturėjo.

5.2.                      Nors K. S. žinojo ieškovės R. M. poziciją dėl jo teiginio, kad jis tariamai yra N. P. tėvas, tačiau savo reikalavimams įrodyti neatliko nė vieno veiksmo. K. S. nesiėmė savo tėvystės įrodinėti mokslinių tyrimų pagalba – nei savo iniciatyva juos atliko, nei prašė teismo skirti DNR ekspertizę. Kai tapo akivaizdu, kad K. S. reikalavimai nėra realūs, ieškovė R. M. atsisakė anksčiau pareikšto prašymo skirti šio asmens DNR ekspertizę. Pats K. S. turėjo įrodinėti galimą genetinį ryšį su N. P., o ne ieškovė R. M. turėjo rūpintis, kad būtų gauti įrodymai, galbūt pagrindžiantys K. S. ieškinio reikalavimus.

19.       Ieškovė R. M. atsiliepimu į atsakovo G. S. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1.                      Teisės aktų komentarai nėra laikytini teisės šaltiniais, kuriais turėjo remtis teismas. Atsakovo G. S. teiginiai, kuriais jis prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams dėl bylai aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo, remdamasis savo paties teisės normų turinio supratimu, nenurodydamas kuo, jo manymu, yra netinkamai suformuota teisminė praktika, yra laikytini nepagrįstais.

6.2.                      Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2004 matyti, kad teismai laikė, jog teisės aktai, o šiuo atveju – CK, nenustato senaties termino reikalavimui dėl tėvystės nustatymo, todėl ir nesprendė, ar šiuo atveju senaties terminas nėra suėjęs. Iš šios nutarties turinio akivaizdu, kad bylą nagrinėję teismai senaties taikymo klausimu sprendė ne pagal SŠK normas, o pagal CK normas, t. y. konstatavo, jog senaties terminas yra netaikomas, o ne yra nesuėjęs. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2002 m. gruodžio 20 nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ teismams išaiškino, jog CK 1.134 straipsnio 3 punktas leidžia kitiems įstatymams nustatyti ir kitus reikalavimus, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Reikalavimams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senatis netaikoma (CK 1.134 straipsnio 1 punktas) (nutarimo 17 punktas).

6.3.                      Tol, kol dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo priimtas galutinis ir neskundžiamas teismų sprendimas, nebuvo galima spręsti klausimo dėl tėvystės nustatymo, nes tam, kad būtų nustatoma tėvystė, pirmiau turi būti nuginčyta esama tėvystė. Dėl to ieškovės R. M. pozicija buvo pirmiausia sulaukti kasacinio teismo procesinio sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo, o ne nagrinėti bylą dėl tėvystės nustatymo. Dėl šios priežasties liko nenagrinėtas Ieškovės R. M. ieškinys dėl tėvystės nustatymo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016 nusprendus, kad ieškovės R. M. reikalavimas dėl tėvystės nustatymo nepagrįstai buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą nuo bylos, kurioje buvo nagrinėjami reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo, ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tapo akivaizdu, kad ieškovės R. M. reikalavimas dėl tėvystės nustatymo turi būti pareikštas šioje byloje, nes išskirtoje byloje jis buvo nagrinėjamas neteisėtai.

6.4.                      Ieškovė R. M. niekada neatliko veiksmų, kurie galėtų būti laikomi jos vengimu nustatyti N. P. biologinį tėvą. Nei ieškovas K. S., nei trečiasis asmuo N. A. procesiniuose dokumentuose nenurodė pakankamai faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad jie galėtų būti N. P. biologiniai tėvai, nesiėmė tėvystės įrodinėti mokslinių tyrimų pagalba.

6.5.                      Ieškovė R. M. 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdžių metu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui pripažinti atsakovo G. S. tėvystę tuo atveju, jei teismas manytų, kad senatis tokiam reikalavimui taikytina, ir tokį savo prašymą tinkamai motyvavo.

6.6.                      Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi paskyrė medicininę – genominę (DNR) ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Atsakovas G. S. neįvykdė šios nutarties – neatvyko į teismo nutartimi paskirtą ekspertinę įstaigą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi iš naujo paskyrė medicininę – genominę (DNR) ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Atsakovas G. S. neįvykdė ir šios nutarties – neatvyko į teismo nutartimi paskirtą ekspertinę įstaigą, kad būtų galima gauti tyrimui reikalingus duomenis iš atsakovo G. S. Taigi atsakovas G. S. neatvyko į teismo paskirtą ekspertinę įstaigą savo valia nusprendęs taip elgtis.

6.7.                      Atsakovo G. S. teismui siūlyti ekspertizės atlikimo būdai/tvarka, priešingai nei teismo nustatytoji, neužtikrina, kad teismui ir bylos dalyviams nekiltų abejonių dėl atsakovo G. S. duomenų tokiai ekspertizei atlikti patikimumo. Atsakovas G. S. teismui neatsakė į klausimus dėl jo pateiktinų DNR duomenų patikimumo, t. y., ar bus užtikrinta, kad šie teismui atsakovo G. S. teikiami DNR duomenys yra būtent paties atsakovo G. S., o ne kokio nors kito asmens. Dėl to atsakovo G. S. pasiūlytas ekspertizės atlikimo alternatyvus būdas negalėjo būti laikomas priimtinu, tuo pačiu nėra pagrindo išvadai, kad teismas tokį atsakovo G. S. prašymą dėl DNR profilių palyginimo atmetė nepagrįstai.

6.8.                      Atsakovas G. S. nepateikė duomenų, kurie galėtų leisti daryti prielaidą, kad teismo ekspertinė įstaiga negalėtų užtikrinti jo asmens duomenų saugumo ekspertizės atlikimo atveju.

6.9.                      Atsakovas G. S. nepateikė duomenų, kad jis kokiu nors būdu jau yra atlikęs tyrimus ir turi savo DNR duomenis.

6.10.                      Byloje nebuvo situacijos, kuomet atsakovas G. S. dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti teismo paskirtos ekspertizės, to atsakovas G. S. net neįrodinėjo, o ekspertizės neatlikimo motyvų, kuriuos atsakovas G. S. nurodė teismui, jis nepagrindė įrodymais.

20.       Atsakovas G. S. atsiliepimu į ieškovų R. M., K. S., atsakovo V. P. apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovės R. M., atsakovo V. P. apeliacinius skundus, dėl ieškovo K. S. apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.                      Atsakovas V. P. nuo (duomenys neskelbtini) metų žinojo ar turėjo pagrindą įtarti, kad nėra N. P. biologinis tėvas. Ieškovė R. M. trukdo atsakovui V. P. bendrauti su N. P., todėl egzistuoja grėsmė vaikui netekti tėvo. Dėl ieškovės R. M. veiksmų nėra aiškios galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą.

7.2.                      Prisiekusi ieškovė R. M. nurodė bent dvi faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovas V. P. visada žinojo, jog nėra biologinis N. P. tėvas: gerokai prieš pastojimą ir pastojimo metu ieškovė R. M. buvo susipykusi ir išsiskyrusi su atsakovu V. P., santykius atnaujino tik po pastojimo, atsakovas V. P. pats jai patvirtino, kad supranta, jog nėra biologinis vaiko tėvas.

7.3.                      Atsakovas V. P. galėjo konsultuotis su aukštos kvalifikacijos teisininkais ir įvertinti savo veiksmų realias pasekmes, pasirinkti tinkamas savo teisių gynybos priemones. Atsakovas V. P. (verslininkas) tik dėl savo nerūpestingumo ir neatidumo galėjo iki šiol nekelti klausimo, jog N. P. galėtų būti ne jo dukra.

7.4.                      Nei ieškovė R. M., nei atsakovas V. P. nepaneigė atsakovo V. P. socialinės tėvystės. Atsakovas V. P. dar (duomenys neskelbtini) metais pripažino galimybę būti socialiniu tėvu. Atsakovas V. P. nepaliudijo, kad nenuginčijus tėvystės jo tolesni santykiai su N. P. bus neįmanomi, teigė priešingai.

7.5.                      Prieš (duomenys neskelbtini) metų buvo išreikšta atsakovo V. P. laisva valia – būti N. P. tėvu nepriklausomai nuo biologinės tėvystės ir vykdyti iš to kylančią pareigą auginti mergaitę ir ja rūpintis. Taigi vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) pradėtinas skaičiuoti ieškinio senaties terminas dėl atsakovo V. P. tėvystės nuginčijimo. Ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo yra praleistas daugiau nei (duomenys neskelbtini) kartų (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Ieškovė R. M. ir atsakovas V. P. žinojo N. P. tėvystės aplinkybes dar prieš jai gimstant, vaiko interesai turėti tikrą ryšį su tėvu gali būti užtikrinti tik paliekant atsakovo V. P. socialinę tėvystę.

7.6.                      Nenuginčijus atsakovo V. P. tėvystės, negalėtų būti sprendžiami ir ieškovės reikalavimai nustatyti tėvystę, todėl atsakovas G. S. turi tiesioginį suinteresuotumą ieškinio senaties ieškovės R. M. ir atsakovo V. P. reikalavimų taikymo klausimu.

7.7.                      Ieškovei R. M. į bylą nepateikus įstatymo reikalaujamų atsakovo G. S. tėvystės įrodymų (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis), jos ieškinys atmestas pagrįstai. Liudytojų R. Š., G. M., V. G. ir A. Č. parodymai, kuriais remiasi ieškovė R. M., negali patvirtinti tėvystės, nes visi šie liudytojai tik perpasakojo tai, ką jiems buvo sakiusi ieškovė R. M. ar kiti asmenys, o patys nematė nieko, kas sudarytų įrodinėjimo dalyką šioje byloje. Be to, R. Š. yra šališka liudytoja, nes su atsakovu V. P. ją sieja pavaldumo ir materialinės priklausomybės santykiai, su ieškove R. M. jos yra senos draugės, R. Š. yra N. P. krikšto mama. V. A. G. yra nepatikimas liudytojas, materialiai suinteresuotas bylos baigtimi. G. M. yra sena ieškovės R. M. draugė. A. Č. parodymus taip pat būtina vertinti kritiškai.

7.8.                      Ieškovė R. M. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bylai aktualiu laikotarpiu atsakovas G. S. su ja kartu gyveno. Ieškovės R. M. teiginius paneigė atsakovas V. P., nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) metų pavasarį jis ieškovei R. M. nupirko butą, bute ieškovė R. M. nuolat gyveno, atsakovas V. P. nuolat ten lankydamasis niekada nematė požymių, jog be jo koks nors kitas vyras gyventų bute. Aplinkybę, kad ir po vaiko gimimo atsakovas G. S. negyveno/nebendravo su ieškove R. M., patvirtina pačios ieškovės R. M. kviestų liudytojų parodymai.

7.9.                      Ieškovė R. M. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas G. S. teikė vaikui išlaikymą ir jį auklėjo. Ieškovė R. M. ir pati mergaitė patvirtino, kad atsakovo G. S. vaikas niekada nėra matęs. Bylos įrodymai patvirtina, kad vaiką auklėjo ir išlaikė atsakovas V. P.

7.10.                      Ieškovė R. M. į bylą nėra pateikusi kitų teisiškai reikšmingų ir patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo G. S. biologinę tėvystę. Nuotraukų turinys neįrodo nei bendro gyvenimo, nei kitų aplinkybių pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį, CPK 389 straipsnį. Be to, ieškovė R. M. neįrodinėja, kad bent vienoje iš nuotraukų ji būtų nėščia. Byloje esančios nuotraukos (jų kopijos) yra neleistina įrodinėjimo priemonė, nes buvo panaudotos pažeidžiant įstatymų ginamas atsakovo G. S. neturtines teises ir vertybes (nuotraukos padarytos neviešoje vietoje ir paviešintos be atsakovo G. S. sutikimo).

7.11.                      Nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų daryti išvadą, kad atsakovas G. S. galėtų būti vaiko tėvas, yra esminių prieštaravimų tarp ieškovės R. M. teiginių dėl atsakovo G. S. tėvystės ir kitų įrodymų. Nėra įrodymų, kad ieškovė R. M. turėjo lytinių santykių su atsakovu G. S.

7.12.                      Ieškovei R. M. nesutikus su atsakovo G. S. siūlytu DNR ekspertizės atlikimo būdu, ieškovei R. M. siekiant nustatyti atsakovo G. S. tėvystę tik dėl ieškovės R. M. materialinių interesų, pagrįstai nustatyta, kad ekspertizės nebuvimas byloje nereiškia atsakovo G. S. tėvystės.

7.13.                      Ieškovė R. M. apeliaciniame skunde cituoja kasacinio teismo praktiką, tačiau nepateikia argumentų, kaip išvardintos kasacinio teismo nutarčių ištraukos ir interpretacijos yra susijusios su apeliaciniu skundu.

21.       Ieškovas K. S. atsiliepimu į ieškovės R. M., atsakovų V. P. ir G. S. apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovės R. M. apeliacinį skundą, dėl atsakovų V. P. ir G. S. apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.                      Ieškovė R. M. 2018 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu atsisakė prašymo skirti ekspertizę K. S. tėvystei nustatyti.

8.2.                      Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovė R. M. bylai aktualiu laikotarpiu turėjo intymių santykių su keletu asmenų.

8.3.                      Nei aplinkybė, kad K. S. reikalavimai buvo atmesti, nei aplinkybė, kad K. S. pateikti paaiškinimai yra galbūt nepriimtini atsakovui V. P., nesudaro pagrindo uždrausti K. S. kreiptis į teismą.

8.4.                      K. S. pateikė įrodymus, kuriuos jam objektyviai buvo įmanoma surinkti, atsižvelgiant į ginčui aktualų laikotarpį (nuo pažinties su ieškove R. M. yra praėję daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų), ginčo pobūdį (intymūs, tačiau trumpalaikiai santykiai), kitas aplinkybes (tarp jų tai, kad K. S. ir ieškovė R. M. gyvena skirtingose valstybėse). K. S. sąžiningai dėjo pastangas surinkti daugiau įrodymų, tą patvirtina jo pateiktas oficialus rašytinis įrodymas – Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pažyma „Dėl informacijos suteikimo“.

8.5.                      K. S. siūlė nustatyti tėvystę moksliškai pagrįstu būdu – DNR profilio pasais, tačiau toks kelias nebuvo pasirinktas.

22.       Trečiasis asmuo N. A. atsiliepimu į ieškovų R. M., K. S., atsakovų V. P., G. S. apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovų R. M., K. S. apeliacinius skundus, dėl atsakovų V. P., G. S. apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      Kadangi artimai su ieškove R. M. Šventojoje, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) metų vasarą bendravo N. A., manytina, kad G. S. ar K. S. negali būti N. P. tėvais.

9.2.                      Teismas, nepaskirdamas DNR profilių pasų ekspertizės ir net neįpareigodamas pateikti informacijos apie N. P. kraujo grupę, negalėjo atmesti N. A. ar K. S. reikalavimų dėl tėvystės nustatymo.

9.3.                      Ieškovė R. M. bylos nagrinėjimo metu atsisakė prašymo skirti DNR ekspertizę N. A., o tai patvirtina galimos N. A. tėvystės faktą.

23.       Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų ribų ir ginčo esmės

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei priešieškiniai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nesusituokusių asmenų, t. y. ieškovės R. M. ir atsakovo V. P. bendru pareiškimu, N. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvais nurodyti R. M. ir V. P., mergaitei suteikta P. pavardė. 

27.       Ieškovė kreipėsi į teismą, ginčydama V. P. tėvystę, prašydama nustatyti, kad dukters tėvas yra G. S.

28.       Atsakovas V. P. byloje pareikštame priešieškinyje prašė teismo pripažinti, kad jis nėra vaiko N. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB.

29.       Ieškovas K. S. pareikštame byloje ieškinyje ir patikslintame ieškinyje prašė pripažinti, kad jis yra N. P. tėvas.

30.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais N. A. byloje pareikštame priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje prašė pripažinti, kad jis yra N. P. tėvas.

31.       Pirmosios instancijos teismas atmetė R. M. patikslintą ieškinį, K. S. ieškinį, V. P. priešieškinį, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. A. priešieškinį.

32.       Dėl sprendimo apeliacinius skundus padavė ieškovė R. M., ieškovas K. S., atsakovai V. P. ir G. S. 

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

33.        Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t.  y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

34.        Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

35.        Taigi sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus.

36.        Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013); o štai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų. Tėvystei nuginčyti turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys tėvystės, nustatytos pareiškimu, socialinio ryšio su vaiku ir pan. faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).

37.        Bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo; kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; kt.).

Dėl ieškovės R. M. apeliacinio skundo

38.        Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į teisminę praktiką, todėl tinkamai neįvertino byloje surinktų duomenų ir netinkamai kvalifikavo šiais duomenimis patvirtinamas aplinkybes; teismo motyvai atmesti R. M. reikalavimą dėl V. P. tėvystės nuginčijimo prieštarauja tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tikslams; nepagrįstai spręsta, kad yra galimybė, jog tarp N. P. ir V. P. egzistavęs emocinis ryšys gali atsinaujinti; nepagrįstai ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestas pritaikius 1 metų ieškinio senaties terminą, kurį taikyti G. S., nebūdamas atsakovu pagal šį reikalavimą, neturėjo teisės prašyti; neišsiaiškintos atsakovo G. S. atsisakymo atlikti DNR ekspertizę priežastys, dėl jų nepasisakyta; neišsamiai ištirti liudytojo A. Č. parodymai. 

39.        Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, išnagrinėjo byloje esančių įrodymų visumą, iš kurios padarė pagrįstas išvadas.

40. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, kaip ji aiškino teismo posėdžio metu, kreipėsi į teismą norėdama tiesos – nustatyti dukters tėvystę, tačiau, kaip už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingas asmuo, vaiko motina, ieškinį pareiškė praėjus daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų nuo vaiko gimimo, žinodama ir sutikdama, kad vaiko tėvu būtų įrašytas ne tikrasis vaiko tėvas, bet kitas asmuo, t. y. atsakovas V. P. Todėl ji savalaikiai neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

41.        Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra galimybė, kad tarp N. P. ir V. P. egzistavęs emocinis ryšys gali atsinaujinti. Teismas, darydamas nurodytą išvadą, nepagrįstai neatsižvelgė ir į byloje esančią Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, jog, pripažinus atsakovo G. S. tėvystę, vaikas neliks be tėvo, kad atsakovas objektyviai gali teikti lėšas vaiko poreikiams tenkinti ir, kad šis įrodymas patvirtina, jog ryšys tarp vaiko ir atsakovo G. S. yra įmanomas, nes jo sukūrimui nėra jokių objektyvių kliūčių. Nurodo, jog pati mergaitė, apklausta bylos nagrinėjimo metu, aiškiai suformulavo norą tokį ryšį su atsakovu G. S. sukurti.

42.        Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės minima Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina tik tai, kad vaikas neliks be tėvo ir išlaikymo, tačiau sunku įsivaizduoti emocinio ryšio su G. S. užmezgimą, kai jis kategoriškai atsisako užmegzti ir palaikyti bet kokius ryšius, nors mergaitė ir išsakiusi norą tokį ryšį sukurti. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog tokia vaiko nuomonė įtakota pačios motinos. Atkreiptinas dėmesys, jog mergaitė aiškino nusivilsianti, jei G. S. nenorės su ja bendrauti. Pastebėtina ir tai, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė, nenorėdama dukros traumuoti, nesutiko, jog dukra būtų apklausiama teismo posėdyje dar kartą.

43.        Sutiktina su apeliante, kad N. P. ryšys su atsakovu V. P. yra nutrūkęs, tačiau iš bylos medžiagos spręstina, kad tarp jų emocinis gana glaudus ryšys buvo (duomenys neskelbtini) metų. Net ir motinai pasakius dukrai, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai amžiaus, kad V. P. nėra jos tėvas, jie ir toliau artimai bendravo. Mergaitė, kaip nurodo V. P. atsiliepime į pradinį ieškinį (t. 1, b. l. 64–66), labai išgyveno dėl jo reakcijos sužinojus apie šį faktą, o toks pranešimas sutrukdė mergaitės dvasinę pusiausvyrą (V. P. priešieškinis, 1 t., b. l. 108–111). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė aplinkybes ir motyvus dėl galimo emocinio ryšio užmezgimo su G. S. ar jo atkūrimo su V. P., todėl kolegija jų nekartoja, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

44.        Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl atsakovas G. S. atsisakė atlikti DNR ekspertizę, ar tai nėra priežastis išvengti tiesioginių įrodymų dėl tėvystės nustatymo.

45.        Visuotinai pripažįstama, jog DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis (nutarties 37 punkte nurodyta teismų praktika). Tačiau DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019).

46.        Nutarties 37 punkte minėta, kad nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Specialiųjų procesinių prievartos priemonių nenumatymas ir galimybės panaudoti bendrąsias proceso įstatyme įtvirtintas prievartos priemones nebuvimas siekiant užtikrinti DNR ekspertizės, skirtos biologiniam tėvystės ryšiui patvirtinti ar paneigti, atlikimą paaiškintinas, inter alia, būtinybe garantuoti konstitucinės teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą užtikrinimą (Konstitucijos 21 straipsnis) – šios konstitucinės teisės sudėtinė dalis yra ta, kad su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019). 

47.        Atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes reglamentuoja CK 3.148, CPK 389 straipsniai, kuriuose išskiriami du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019 papildomai nurodė, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

48.        Nagrinėjamu atveju teismas nagrinėjo ir vertino nutarties 47 punkte įstatymo leidėjo nustatytus reikšmingus įrodomuosius faktus patvirtinti tėvystei ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatė, kad ieškovė ir spėjamas vaiko tėvas G. S., bendrai negyveno, G. S. neauklėjo vaiko, jo neišlaikė. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė aiškino, jog dukra G. S. niekada nėra mačiusi. Tą patį nurodė ir N. P.

49.        Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad liudytojų R. Š., G. M., V. G., A. Č. parodymai, kuriais remiasi ieškovė, patvirtina tik ieškovės ir atsakovo G. S. bendravimo aplinkybes, tačiau tiesiogiai nepatvirtina tėvystės. Sutiktina su atsakovu G. S., kad šie liudytojai yra vienaip ar kitaip susiję su ieškove, jie tik perpasakojo tai, ką jiems buvo sakiusi ieškovė ar kiti asmenys, o patys nieko, kas sudarytų įrodinėjimo dalyką šioje byloje, nematė. Pastebėtina, kad ir liudytoja R. Š. parodė, jog pas ieškovę G. S. niekada nematė, lankydavosi, mergaite rūpinosi, pirkdavo ieškovės nurodytus pirkinius atsakovas V. P. Šias aplinkybes visą laiką nuosekliai nurodė atsakovas V. P. Tuo tarpu liudytojas V. G. tvirtino niekada nematęs V. P., visada matydavo tik G. S. Taigi tokie liudytojo parodymai nėra patikimi. Nesutiktina su apeliante, kad nepakankamai išsamiai ištirti liudytojo A. Č. parodymai. Pirmosios instancijos teismas analizavo minėto liudytojo parodymus, pasisakė dėl jų. Šis liudytojas nurodė aplinkybes (apie planavimą pradėti vaiką, išlaikymą ir kt.), kurias, kaip jis pats parodė, sužinojo iš G. S. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pati ieškovė nenurodė tokių aplinkybių, kokias parodė minėtas liudytojas (dėl susitikimų svečių namuose ir pan.). Nesutiktina su apeliante, kad liudytojo A. Č. parodymai įrodo G. S. tėvystės pripažinimą ir bet kokių bendro gyvenimo papildomų aplinkybių nustatinėjimas tikslu įrodyti atsakovo G. S. biologinę tėvystę praranda prasmę.

50.        Atkreiptinas dėmesys į atsakovo V. P. procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, kad (duomenys neskelbtini) m. pavasarį jis ieškovei nupirko butą, kuriame gyveno ieškovė, V. P. ten dažnai lankydavosi, tačiau ten lankydamasis niekada nematė jokių požymių, jog be jo koks nors kitas vyras gyventų bute. Davęs priesaiką, šių aplinkybių atsakovas V. P. nepaneigė nei 2015 m., nei 2018-2019 m. teismo posėdžiuose.

51.        Atsakovas G. S. visą laiką neigė ieškovės dukros tėvystę. Nors jis nesutiko ir nenuvyko, kad būtų atlikta DNR ekspertizė, tačiau siūlė, kad tėvystės (ne) buvimo faktas būtų patikrintas kitu moksliniu būdu (siūlė pateikti savo DNR profilio pasą ir pagal jį daryti ekspertizę), su kuo, kaip spręstina iš bylos medžiagos, nesutiko ieškovė. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir pasisakė dėl atsakovo nenuvykimo į DNR laboratoriją priežasčių. Tačiau, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad byloje dar du asmenys pareiškę reikalavimus dėl jų tėvystės nustatymo, ieškovei atsisakius šių asmenų DNR ekspertizės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad remiantis vien tik liudytojų parodymais, iš renginių, o ne iš šeimyninio gyvenimo, pateiktomis fotonuotraukomis negalima nustatyti biologinės vaiko tėvystės.

52.        Nesutiktina su apeliante, kad atsakovas G. S. nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo šalimi, todėl neturėjo teisės prašyti taikyti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

53.        Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad kai priimamas sprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis) ir jie laikytini turinčiais tiesioginį materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi, jų teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo apima ir teisę prašyti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017).

54.        Pati apeliantė nurodo, kad jos reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo būtina nagrinėti kartu. Taigi, nors atsakovas G. S. ir nėra atsakovu pagal reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, bet abu reikalavimai (tėvystės nuginčijimo ir nustatymo) yra nagrinėjami kartu, jis yra dalyvaujantis byloje ir suinteresuotas reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjimo baigtimi asmuo, nes tėvystės nustatymo klausimas spręstinas nuginčijus tėvystę. Ieškovė pati teigia, kad nuo pastojimo žinojo, jog vaiko tėvas yra ne V. P., taigi teismas pagrįstai sprendė, kad praleistas ieškinio senaties terminas tėvystei ginčyti.

55.        Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei nuo pat pastojimo žinant, kad V. P. nėra dukters tėvas, teismui nematant galimybės nustatyti vaiko biologinę tėvystę (nutarties 47–50 punktai), tai buvo viena iš priežasčių neatnaujinti termino tėvystei nuginčyti.

56.        Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantės argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, plačiau nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.

              Dėl atsakovo V. P. apeliacinio skundo

57.        Atsakovas V. P. prašė teismo pripažinti, kad jis nėra vaiko N. P. tėvas ir panaikinti įrašą apie tėvą vaiko gimimo akto įraše. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą atmetė.

58.        Atsakovas V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog teismas privalėjo atsižvelgti į vaiko išsakytą poziciją dėl noro ir siekio žinoti savo kilmę, pažinti savo biologinį tėvą; nepagrįsta prielaida, kad tarp jo ir N. P. gali būti atnaujinamas ryšys; teismas atsižvelgė tik į G. S. interesus, nevertino jo atsisakymo atlikti mokslinius tyrimus tėvystei nustatyti; neatsižvelgė, kad N. A. ir K. S. į bylą įstojo atsakovo G. S. pastangomis; nepagrįstai tenkino G. S. prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovo V. P. reikalavimui; teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. P. turėjo anksčiau sužinoti, jog nėra R. M. dukters tėvas.

59.        Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus. Kolegija dėl N. P. noro sužinoti, kas yra jos tikrasis biologinis tėvas, dėl jos ryšio užmezgimo su nurodomu biologiniu tėvu G. S., dėl jos buvusio glaudaus ryšio atkūrimo su V. P. pasisakiusi šios nutarties 42–43 punktuose. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė, leisdama susiformuoti dukters ir V. P. ilgalaikiams ir artimiems jų kaip tėvo ir dukters santykiams, tokiais veiksmais neatstovavo savo vaiko interesams, bet turėjo savo subjektyvių ar net materialinių interesų.

60.        Nesutiktina su apeliantu, kad buvo atsižvelgta tik į G. S. interesus, nevertintas jo atsisakymas atlikti mokslinius tyrimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju labiausiai buvo atsižvelgta į vaiko interesus. Apie DNR ekspertizės, mokslinių tyrimų reikmę teisėjų kolegija pasisakė nutarties 45–47, 51 punktuose. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vaikų galima susilaukti ir negyvenant kartu, tačiau nagrinėjamu, nesant atliktų mokslinių tyrimų tėvystei nustatyti, tikrasis siekis, t. y. nustatyti biologinį tėvą remiantis vien liudytojų parodymais apie gana trumpą ieškovės ir atsakovo bendravimo laikotarpį bei fotonuotraukomis, neįmanomas pasiekti.

61.        Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas V. P. turėjo anksčiau sužinoti, o, iš bylos medžiagos spręstina, jog ir sužinojo, kad jis nėra N. P. tėvas. Atkreiptinas dėmesys į nutarties 43 punkte nurodytą atsakovo V. P. atsiliepimo į pradinį ieškinį teiginį, kad, mergaitei (kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai) sužinojus, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas, ji labai pergyveno dėl to, kaip į tai reaguos V. P. Apie tai, kad ieškovė pasakiusi mergaitei, jog atsakovas ne jos tėvas, jis, kaip pats nurodė, suprato iš bendravimo su dukterimi, mergaitė buvo prasitarusi ir atsakovo artimiesiems. V. P., kaip nurodė jis pats, dukterį nuramino, sakydamas, kad ji kaip buvo taip ir yra jo duktė. Taigi vien tai jau patvirtina, jog apie tai, jog nėra vaiko N. P. tėvas, apeliantas sužinojo, ne gavęs ieškinį, o žymiai anksčiau. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog apie tai buvo pasakiusi V. P. dar būdama nėščia, aiškino, jog V. P. turėjo suprasti, kad ne vaiko tėvas nuo pat pradžių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šias aplinkybes ir jas įvertino, kam pritaria ir teisėjų kolegija, nepasisakydama plačiau dėl šių apelianto argumentų.

              Dėl ieškovo K. S. apeliacinio skundo

62.        K. S. prašė nustatyti, kad jis yra N. P. tėvas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė.

63.        Apelianto teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad neįrodyta, jog jis turėjo artimų santykių su ieškove; neteisėta išvada, kad jis neįrodė ieškinio, ieškovė pati atsisakė DNR tyrimo.

64.        Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik K. S. teigė lankęsis Lietuvoje ir turėjęs santykių su ieškove, ką visą laiką neigė ieškovė. Jokių kitų įrodymų savo teiginiams pagrįsti K. S. nepateikė.

65.        Byloje nustatyta, kad ieškovė tėvystei nustatyti buvo pareiškusi prašymą skirti K. S. ir N. A. DNR ekspertizę, tačiau vėliau tokio prašymo atsisakė. Pats ieškovas K. S. nesiėmė priemonių savo reikalavimui pagrįsti nei mokslinių tyrimų pagalba, nei kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Jis nei savo iniciatyva neatliko jokių tyrimų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nei prašė teismo skirti DNR ekspertizę tam, kad pagrįsti pareikštus reikalavimus.

              Dėl atsakovo G. S. apeliacinio skundo

66.        Atsakovas G. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškiniui dėl tėvystės nustatymo netaikomas (duomenys neskelbtini) metų ieškinio senaties terminas bei, kad jis atsisakė atlikti teismo ekspertizę CK 3.148 straipsnio ir CPK 389 straipsnio prasme. Apeliantas teigia, kad teismas ieškiniui dėl tėvystės nustatymo turėjo taikyti (duomenys neskelbtini) metų ieškinio senaties terminą, kadangi CK 3.146-3.148 straipsniuose tėvystės nustatymui nenumatoma išimčių dėl ieškinio senaties termino. Šį teiginį grindžia ir CK trečios knygos komentaro citata: „Kadangi ieškinio senaties taikymo tėvystės nustatymui išimčių CK trečiojoje knygoje nėra, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.)“.

67.        Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad turi būti pakeisti sprendimo motyvai dėl ieškinio senaties, o ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo – atmestas taikant ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pritartina ieškovės atstovo, atsiliepime į apelianto G. S. apeliacinį skundą išsakytai nuomonei, kad teisės aktų komentarai nėra laikytini teisės šaltiniais, kuriais nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pagrindą remtis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013. Šioje nutartyje pasisakyta, kad „ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.“ Nors apeliantas teigia, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje atkartota civilinės bylos Nr. 3K-3-241/2004 išvada, tačiau 2013 metais priimtoje nutartyje nėra nuorodos į apelianto nurodytą kasacinio teismo bylą.

68.        Pažymėtina, kad CK 1.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, ieškinio senatis netaikoma. 

69.        Pripažįstant, kad reikalavimas dėl tėvystės nustatymo netaikytinas ieškinio senaties terminas, nepasisakytina dėl apelianto teiginių, susijusių su ieškovės 2014 m. liepos 30 d. ieškinio palikimu nenagrinėto.

70.        Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl teismo motyvų, kuriais nurodyta, kad atsakovas G. S. atsisakė atlikti teismo paskirtą ekspertizę, šalinimo.

71.        Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas, siekiant nustatyti, ar G. S. yra N. P. tėvas, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, paskyrė byloje medicininę–genominę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Teismas įpareigojo G. S. nuvykti į laboratoriją duoti mėginius ekspertizei. Atsakovas atsiuntė teismui neprocesinį pranešimą, kuriame nurodė, kad teismo pasiūlytu laiku negali atvykti į nurodytą vietą, teismas su juo nederino datos, kad ekspertizės atlikimas netikslingas, kad jis negali būti verčiamas atlikti ekspertizę, todėl pranešė, kad nevyks į Teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją.

72.        2017 m. sausio 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas, sutikęs su ieškovu, kad jis turi teisę atsisakyti ekspertizės, bylos nagrinėjimą atnaujino. Pirmosios instancijos teismas atsakovo G. S. nurodytas atsisakymo atlikti teismo paskirtą tėvystės nustatymo ekspertizę aplinkybes (jo, kaip viešo asmens, duomenų paviešinimą, negalėjimą vykti į DNR laboratoriją, nes iš jo buvo reikalaujama didelė pinigų suma, jam buvo grasinama linčo teismu, žurnalistais, jeigu jis nesusimokės, ieškinys teisme dėl jo tėvystės nustatymo buvo pareikštas, kai jis tapo turtingu asmeniu), pripažino nepagrįstomis įrodymais. Atsakovas G. S. nepateikė duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad teismo ekspertinė įstaiga negalėtų užtikrinti jo asmens duomenų saugumo ekspertizės atlikimo atveju. 

73.        Atsakovas G. S., prašydamas šalinti teismo sprendimo motyvus dėl ekspertizės atsisakymo, nurodo, jog teismui siūlė gauti bylai išspręsti reikšmingus duomenis apie jo ir ieškovės dukters genetinį ryšį kitokiais būdais nei teismas nustatė nutartimi, t. y. pasiūlydamas pateikti ekspertui savo turimą DNR profilio pasą.

74.        Sutiktina su apeliantu, kad pagal DNR profilio pasą galima identifikuoti asmenį, tačiau šis būdas paprastai taikomas tada, kai to negalima padaryti standartiniais būdais, t. y. atliekant medicininę–genominę ekspertizę (asmuo miręs, išvykęs ir pan.). Be to, pritartina ieškovės atstovui, kad atsakovo G. S. teismui siūlyti ekspertizės atlikimo būdai/tvarka, priešingai nei teismo nustatytoji, neužtikrina, jog teismui ir bylos dalyviams nekiltų abejonių dėl atsakovo duomenų tokiai ekspertizei atlikti patikimumo (ar bus užtikrinta, kad teismui atsakovo G. S. teikiami DNR duomenys yra būtent paties atsakovo, o ne kokio nors kito asmens). Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad jis kokiu nors būdu jau yra atlikęs tyrimus ir turi savo DNR profilio pasą. 

75.        Dėl nurodytų priežasčių atsakovo G. S. pasiūlytas tyrimo būdas pagal DNR profilio pasą pagrįstai nelaikytas priimtinu ir patikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas pasiūlė kitą būdą genetiniam ryšiui nustatyti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas G. S. atsisakė standartinės DNR ekspertizės. Atsakovo manymas, kad atlikti DNR ekspertizę nėra pagrindo, teiginiai, kad praėjo ilgas laiko tarpas po vaiko gimimo, kad nėra kitų įrodymų, patvirtinančių tėvystę, aplinkybė apie kito asmens nurodymą vaiko tėvu vaiko asmens dokumentuose, tikslo atlikti ekspertizę nebuvimas, vaiko motinos siekis pasipelnyti iš vaiko tėvystės nustatymo taip pat įrodo esant atsisakymą atlikti ekspertizę be pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas G. S. atsiliepime į N. A. patikslintą priešieškinį ir K. S. patikslintą ieškinį pats nurodė, kad „atsakovo S. ekspertizės atsisakymas nėra tėvystės įrodymas“. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas atsisakė DNR ekspertizės, tačiau šio atsisakymo, nevertino kaip pagrindo tėvystei nustatyti. Teismas aiškinosi ir vertino nutarties 47 punkte įstatymo leidėjo nustatytus reikšmingus įrodomuosius faktus patvirtinti tėvystei. Minėta, kad byloje nėra nustatyta ir įrodyta, jog ieškovė (vaiko motina) ir atsakovas G. S. (spėjamas vaiko tėvas) bendrai gyveno, bendrai auklėjo vaiką, spėjamas vaiko tėvas teikė vaikui išlaikymą. 

             Dėl bylos baigties

76.        Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantų apeliacinių skundų argumentų nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

77.        Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko teisės žinoti savo biologinę kilmę užtikrinimas jau esant patvirtintai vaiko kilmei ir kartu atsiradus vaiko kilme grindžiamoms teisėms ir pareigoms ne visada reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais. Iš to, kas nurodyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės R. M., ieškovo K. S., atsakovų V. P. ir G. S. apeliaciniai skundai atmetami, Kauno apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

78.        Kadangi skundai atmetami, šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

79.        Valstybė apeliacinėje instancijoje siunčiant procesinius dokumentus turėjo 4,86 Eur išlaidų. Kadangi šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš visų apeliantų lygiomis dalimis, jos būtų mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl minėtos išlaidos valstybei iš apeliantų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos        Aušra Baubienė

                Dalė Burdulienė

                Virginija Lozoraitytė