Civilinė byla Nr. 3K-3-348-611/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01378-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. K. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo; tretieji asmenys: A. K. ir A. G.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė teismo įpareigoti atsakovą S. K. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos – gyvenamojo namo rekonstravimo – padarinius, t. y. per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos parengti gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. K. ir A. K., esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Po 9 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyto termino, atsakovui negavus statybą leidžiančių dokumentų, įpareigoti jį per 3 mėnesius perstatyti savavališkai rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę. Nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdžius, t. y. negavus statybą  leidžiančių dokumentų ir neperstačius gyvenamojo namo, įpareigoti atsakovą mokėti po 28,96 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savavališkai rekonstravo pastatus, nes neturėjo statinio rekonstravimo leidimo bei gretimo sklypo savininko sutikimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą S. K. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos –gyvenamojo namo rekonstravimo – padarinius, t. y. per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos parengti gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. K. ir A. K., esančiame (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto dokumentus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Po 9 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyto termino atsakovui negavus statybą leidžiančių dokumentų įpareigojo atsakovą S. K. per 3 mėnesius perstatyti savavališkai rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę. Šių įpareigojimų atsakovui teismo nustatytais terminais neįvykdžius, teismas suteikė teisę ieškovei išardyti savavališkai pastatytą priestatą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo S. K. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2011 m. birželio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame konstatavo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) rekonstruojamas savavališkai, taip pat surašė reikalavimą S. K. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nustatytais terminais perstatyti rekonstruojamą gyvenamąjį namą pagal suderintą projektą. Reikalavimo S. K. neįvykdė.
6. Atsakovas namo rekonstrukciją vykdė nukrypdamas nuo suderinto projekto, t. y. statinio išorės matmenys neatitinka statinio projekto, būtent atsakovas žemės sklype (duomenys neskelbtini), turėdamas 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105, rekonstruodamas sau nuosavybės teise priklausantį statinį – gyvenamąjį namą (79,16 kv. m bendro ploto), iš rytinės pusės pristatė vieno aukšto mūrinius priestatus 5,40 m x 4,15 m ir 3,05 m x 4,15 m, apie 35,06 kv. m užstatymo ploto, nukrypo nuo statinio projekte nurodytų parametrų, statinį savavališkai rekonstravo į platesnį negu nustatyta techniniame projekte, taip savavališkai padidino statinio užstatymo plotą apie 35,06 kv. m, ir dalį statinio, rekonstruodamas gyvenamąjį namą, pastatė gretimame A. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
7. Atsakovas įpareigotas gauti statybos leidimą ir perstatyti statinį. Įpareigojimų neįvykdžius, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28 straipsnio 9 dalį ieškovei suteikta teisė savavališkai rekonstruotą pastato dalį nugriauti atsakovo lėšomis.
8. Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis, leidžianti skirti atsakovui, per nustatytą terminą neįvykdžiusiam sprendimo, baudą, taikytina tik tuomet, jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats atsakovas. Šiuo atveju neteisėtos statybos padarinių šalinimas nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą mokėti po 28,96 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
9. Netenkinus ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliktas nepakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalį statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui teismas nustato: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais); 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę ; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
11. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas šio 14 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą (nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę), jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis.
12. Dėl to, atsakovui neįvykdžius teismo nustatytais terminais įpareigojimų likviduoti savavališkos statybos padarinius, teismas suteikia ieškovei teisę išardyti savavališkai pastatytą priestatą pagal 1988 m. gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105 bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas, priestato išardymas ir nugriovimas – iš esmės tapačios sąvokos. Tokią teisę pripažino ir ieškovė, ji, pateikdama reikalavimą atsakovui, yra nurodžiusi, kad jam neįvykdžius Inspekcijos nurodymo statinys (jo dalis) bus priverstinai nugriautas (pertvarkytas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuriomis, atsakovui teismo nustatytais terminais neįvykdžius įpareigojimų, suteikta teisė ieškovei išardyti savavališkai pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdžius, t. y. negavus statybą leidžiančių dokumentų ir neperstačius gyvenamojo namo pagal 1988 m. Gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105, įpareigoti atsakovą mokėti po 28,96 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

13.1.              Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 punkte nustatyta, kad laikoma, jog statinio laikančiosios konstrukcijos yra perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Pagal įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-46-399/2015 savavališkos statybos padarinių šalinimas reikštų rekonstrukcijos darbų atlikimą. Atsakovas S. K., rekonstruodamas sau nuosavybės teise priklausantį statinį – gyvenamąjį namą, pristatė du vieno aukšto mūrinius priestatus, nukrypo nuo statinio projekte nurodytų parametrų, statinį savavališkai rekonstravo į platesnį negu nustatyta techniniame projekte, taip savavališkai padidino statinio užstatymo plotą 35,06 kv. m ir dalį statinio, rekonstruodamas gyvenamąjį namą, pastatė A. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šie darbai priskirtini statinio rekonstrukcijai ir yra laikomi asmenine prievole, siejama tik su atsakovu, todėl ir šalinant savavališkos statybos padarinius ir siekiant įgyvendinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įpareigojimą reikėtų atlikti statinio rekonstrukcijos darbus, siekiant statinį atstatyti pagal 1988 m. Gamybinio personalo grupės prie Kapsuko rajono architekto parengtą ir suderintą statinio projektą „Gyvenamojo namo rekonstrukcija ir lauko virtuvė“ ir 1988 m. išduotą leidimą Nr. 105.

13.2.              Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kai statinio griovimą teismo sprendimu organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, statytojo teisei įgyvendinti reikalavimai netaikomi. Kitais atvejais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais – šias teises įgyvendina statytojas. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Inspekcija šio straipsnio 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Nurodytos įstatymo nuostatos tiesiogiai įtvirtina Inspekcijos teisę šalinti savavališkos statybos padarinius statytojo lėšomis tik naujos statybos atvejais griaunant visą statinį ir nenumato galimybės šalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius. Darbai, kai griaunamos ne visos statinio dalys (šiuo atveju priestatas, statinio dalis), priskirtini rekonstrukcijos darbams, kurių pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ieškovė atlikti neturi teisės. Taigi statinio rekonstravimo būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius turėtų statytojas – atsakovas.

13.3.              Ieškovei negalint objektyviai įvykdyti teismo sprendimo, įgyvendinti statytojo teisių ir pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinių, atsakovas, jei jam nebūtų skiriamos baudos už teismo sprendimo nevykdymą, nevykdydamas teismo sprendimo, piktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis.

13.4.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009 pažymėta, kad už įsiteisėjusių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Vykdymo proceso metu skolininkui skiriama bauda pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį ne tik atlieka kompensacinę funkciją už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą ir imperatyviųjų normų pažeidimą, bet ir skatina skolininką operatyviau įvykdyti teismo sprendimą – pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius.

13.5.              Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodęs, kad savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimas nėra asmeninė prievolė, prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarčiai, priimtai kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-20-479/2016, kurioje teismas įpareigojo atsakovus per 1 mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti statinio savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę, nurodęs, kad teisės aktai nenustato teisės Inspekcijai atlikti statinio rekonstrukcijos padarinių šalinimo darbų. Taip Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teises aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas S. K. prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus byloje priimtus teismų sprendimą ir nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

14.1.              Atsakovas nurodo siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą, bet tam kliūtis yra trečiojo asmens A. G. veiksmai, nes ji atsisako duoti sutikimą, reikalingą projekto dokumentams parengti. Atsakovui negavus statybą leidžiančio dokumento, priestatai turėtų būti nugriauti, o šiuos darbus gali atlikti ir ieškovė.

14.2.              Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalis nustato, kad jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Todėl atsakovui neįvykdžius minėto įpareigojimo tokią teisę atlikti turėtų ieškovė atsakovo lėšomis, dėl to laikytina, kad minėti veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką vykdymo proceso metu, todėl CPK 273 straipsnio 3 dalis neturėtų būti taikoma ir bauda skolininkui už griovimo nevykdymą neskirtina. Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris ir sprendžia baudos skyrimo klausimą už teismo sprendimo vykdymo uždelsimą.

14.3.              Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir CPK yra atskirai aptarta priverstinė sprendimo vykdymo tvarka bei galimybė kreiptis antstoliui su prašymu į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą, tuomet ir būtų vertinama, kokios priežastys lėmė sprendimo neįvykdymą ar jo įvykdymo negalimumą bei atitinkamai pagal faktines bei objektyvias aplinkybes būtų galima spręsti dėl vienokio ar kitokio dydžio baudos paskyrimo. Ieškovės prašomas skirti baudos dydis nėra pagrįstas.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savavališkos statybos statinio (savavališkai rekonstravus gyvenamąjį namą) nugriovimo tvarkos, jeigu statytojas per teismo nustatytą terminą neįvykdo įpareigojimo gauti statybos leidimą ir neperstato statinio į iki savavališkos statybos buvusią leistiną padėtį

15. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nurodoma, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pagal pastarojo įstatymo 14 straipsnio 7 dalį statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui teismas nustato: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais); 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
16. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija arba dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – kitas viešojo administravimo subjektas ar prokuratūra, teismas, priimdamas šio 14 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą (nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę), jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis.
17. Nurodyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismo sprendimu išieškotojas (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) už skolininką (savavališkos statybos statinio statytoją ar kitą iš išvardytų aptariamo straipsnio 1 dalyje asmenį) įgyja teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakingo už savavališką statybą asmens lėšomis. Šioje normoje sureguliuotas vienas iš atvejų, reglamentuojamų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, kai teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime nurodo, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
18. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalį teismas sprendime nurodo tokio sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali nustatyti išieškotojui teisės už skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikti gali tik pats skolininkas dėl asmeninės skolininko pareigos pobūdžio, pvz., kai teismo sprendimu nustatytas skolininko asmeninio pobūdžio įpareigojimas, susijęs su tėvų pareigų vaikams vykdymu arba kai atliekant įpareigojimą kitiems asmenims iš esmės keistųsi vykdymo kokybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Tokiais atvejais, kai skolininkas asmeniškai turi įvykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad tokio įpareigojimo už skolininką negali įvykdyti išieškotojas, siekdamas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, teismas turi teisę pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skirti teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui baudą išieškotojo naudai.
20. Neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014; 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016). Taigi parinkdamas teismo sprendimo vykdymą užtikrinančią priemonę (nustatydamas išieškotojui teisę už neįvykdžiusį teismo sprendimo skolininką šio sąskaita įvykdyti teismo sprendimą arba nustatydamas skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį ir pakartotinai įpareigodamas skolininką įvykdyti teismo sprendimą) teismas turi pirmiausia išsiaiškinti, kokio pobūdžio pareiga nustatyta skolininkui teismo sprendimu, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti (nutraukti) skolininkas, gali atlikti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (išieškotojas).
21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsakovui neįvykdžius įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, suteikė teisę ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai išardyti savavališkai pastatytą priestatą atkuriant iki savavališkos statybos buvusią leistiną padėtį bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Teisės išardyti savavališkos statybos objekto suteikimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atitinka Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, reglamentuojančią inspekcijos teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakingo už savavališką statybą asmens lėšomis.
22. Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 punkte nurodytas statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Kasatorės argumentai, kad savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimas reiškia naujus rekonstrukcijos darbus, kurių ji negali atlikti, yra nepagrįsti. Savavališkai pastatyto statinio griovimo darbai, kuriuos atlikti pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalį suteikiama teisė ieškovei, apima ir savavališkos statybos padarinių šalinimą, kai statybos objektas pastatytas rekonstrukcijos būdu.
23. Suteikdamas teisę ieškovei išardyti savavališkai pastatytą priestatą atkuriant iki savavališkos statybos buvusią leistiną padėtį bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar ieškovė turės realią galimybę atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti pirmiausia įpareigotas atsakovas kaip savavališkos statybos statytojas, ir nepasisakė, ar statinio perstatymas jį išardant reiškia asmeninę atsakovo prievolę.
24. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, savavališkai pastatyti du priestatai prie atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, jį taip išplečiant. Todėl nustatytina, ar šalinant savavališkos statybos padarinius ir atkuriant buvusią padėtį gali susidaryti tokia situacija, kai perstatant (išardant) savavališkai pastatytus ir prie gyvenamojo namo prijungtus priestatus bus pertvarkomos to gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos – stogas, sienos, pamatai. Tokiems darbams atlikti gali reikėti gyvenančio tame name atsakovo asmeninio įsitraukimo organizuojant ir vykdant darbus, tai reikštų atsakovo (skolininko) asmeninį įpareigojimo pobūdį perstatyti (išardyti) savavališkos statybos objektą – priestatus, sujungtus su statiniu. Tokiu atveju ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (išieškotoja) gali neturėti realios galimybės viena pati tinkamai už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti priestatus.
25. Bylą kasacine tvarka nagrinėjantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo nenustato faktinių aplinkybių, nes sprendžia teisės aiškinimo ir taikymo klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylai išspręsti nustatant, ar ieškovei gali būti suteikta ir tinkamai įgyvendinta teisė už atsakovą atlikti teismo sprendimo vykdymo veiksmus, reikia ištirti ir įvertinti šios nutarties 22 ir 23 punktuose nurodytas faktines aplinkybes.
26. Kolegija konstatuoja materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje netinkamai taikant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies ir CPK 273 straipsnio 1 dalies bei 771 straipsnio 5 dalies teisės normas, todėl kasacinį skundą tenkina iš dalies, naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Perdavus bylą nurodytais klausimais nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Birutė Janavičiūtė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis