Civilinė byla Nr. e2-6093-1081/2025
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01611-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.20.4.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.1; 3.2.6.5.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 29 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Lilijai Drizgienei,
dalyvaujant ieškovės Alvydo Užkuro individualios įmonės (toliau – IĮ) „Gudonas“ atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Alvydo Užkuro IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „Tomga“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė Alvydo Užkuro IĮ „Gudonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Tomga“ 39 398,90 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė darbuotojų pervežimo paslaugos sutartį Nr. 2023/05-02. Šia sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė teiks pervežimo paslaugas nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. su teise pratęsti sutartį. Vadovaujantis minėtos sutarties 3.3. punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas ieškovei pagal ieškovės išrašytas ir pateiktas sąskaitas faktūras per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitų faktūrų gavimo dienos.
Nurodė, kad 2024 m. spalio 2 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti prekę - transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2. punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 14 800,00 Eur sumą plius 3 108,00 Eur PVM, viso 17 908,00 Eur iki 2024 m. gruodžio 30 d., o ieškovė įsipareigojo transporto priemonę perduoti atsakovei iki 2024 m. spalio 2 d. Ieškovė savo įsipareigojimą įvykdė ir transporto priemonę atsakovei perdavė, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė.
Pažymėjo, kad 2025 m. gegužės 2 d. atsakovės skola ieškovei sudarė 59 398,90 Eur. 2025 m. gegužės 14 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 20 000,00 Eur, todėl likusi skola pagal 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GUD01879 - 12 718,40 Eur sumai, 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GUD01887 – 13 068,00 Eur sumai ir 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. GUD01894 – 13 612,50 Eur sumai sudaro 39 398,90 Eur.
Nurodė, kad ieškovė ne kartą siuntė pranešimus apie pradelstus mokėjimus, skolos suderinimo aktus, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Atsakovė UAB „Tomga“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. šalys sudarė darbuotojų pervežimo paslaugos sutartį Nr. 2023/05-02“, pagal kurią ieškovė teikė pervežimo paslaugas. 2025 m. gegužės 14 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 20 000,00 Eur, kas pripažįstama ir ieškovės procesiniuose dokumentuose. Ieškinyje nurodyta skolos suma 39 398,90 Eur – tai suma po dalinio atsiskaitymo.
Atsakovė pripažino, kad šiuo metu visa suma dar nėra apmokėta, tačiau nesutiko su reikalavimo apimtimi, palūkanų skaičiavimo būdu. Nurodė, kad dalis sąskaitų neatitinka paslaugų apimties ar kainodaros pagal sutartį. Dalinė skola (20 000,00 Eur) buvo padengta iki bylos iškėlimo, todėl nuo šios sumos palūkanos negali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į tai, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti priteistiną sumą įskaitant 2025 m. gegužės 14 d. sumokėtus 20 000,00 Eur ir kitas ginčytinas sumas, netenkinti reikalavimo dėl procesinių palūkanų už jau apmokėtą dalį ir mažinti jas iki protingo dydžio bei priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė Alvydo Užkuro IĮ „Gudonas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė paslaugas teikė pagal pasirašytą darbuotojų pervežimo paslaugos sutartį Nr. 2023/05-02. 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovės skola ieškovei sudarė 38 738,00 Eur. Nurodė, kad šią skolą patvirtina 2024 m. kliento apyvartos žiniaraštis, taip pat 2024 m. spalio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktai.
Ieškovė detalizavo, kad 2025 metais išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitas - faktūras: 2025 m. sausio 31 d. sąskaitą – faktūrą serija GUD Nr. 01873 – 14 205,40,00 Eur sumai, 2025 m. vasario 28 d. sąskaitą – faktūrą serija GUD Nr. 01879 – 13 068,00 Eur sumai, 2025 m. kovo 31 d. sąskaitą – faktūrą serija GUD Nr. 01887 – 13 068,00 Eur sumai ir 2025 m. balandžio 30 d. sąskaitą – faktūrą serija GUD Nr. 01894 –13 612,50 Eur sumai.
2025 m. vasario 2 d. atsakovė ieškovei pervedė 7 701,50 Eur, 2025 m. vasario 19 d. – 13 068,00 Eur, 2025 m. kovo 27 d. – 12 523,50 Eur ir 2025 m. gegužės 15 d. – 20 000,00 Eur.
2025 m. lapkričio 19 d. atsakovė liko skolinga ieškovei 39 398,90 Eur pagal neapmokėtas 2025 m. vasario 28 d. sąskaitą – faktūrą serija GUD Nr. 01879 – 13 068,00 Eur (nesumokėta šios sąskaitos skola 12 718,40 Eur), 2025 m. kovo 31 d. sąskaitą – faktūrą serija GUD Nr. 01887 – 13 068,00 Eur sumai ir 2025 m. balandžio 30 d. sąskaitą – faktūrą serija GUD Nr. 01894 – 13 612,50 Eur sumai. Nurodė, kad skolą patvirtina išrašomų PVM sąskaitų registras, pateiktas VMI programoje, kliento apyvartos žiniaraštis, 2025 m. lapkričio 19 d. dokumentas dėl skolų suderinimo.
Pažymėjo, kad 2025 m. liepos 2 d., 2025 m. gegužės 15 d. pažymas apie UAB „Tomga“ skolą ruošė ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterinių paslaugų įmonė, todėl pranešimuose yra nurodytos tikslios skolos sumos. Taip pat pridėjo, kad 2025 m. vasario 4 d., 2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. gegužės 6 d. pranešimus apie pradelstus mokėjimus ruošė ieškovė savarankiškai, tad juose yra nurodytos ne visos neapmokėtos sąskaitos. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei viename pranešime nėra nurodyta skolos suma pranešimo ruošimo dienai, nes ieškovė tikslių duomenų neturėjo.
Atsakovė UAB „Tomga“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė savo ieškinyje ir paaiškinimuose skolos dydį iš esmės grindė keliomis paskutinėmis 2025 metų sąskaitomis, atkirtusi jas nuo visų kitų metų finansinės apyvartos ir nepakankamai aiškiai įskaičiusi atsakovės atliktus mokėjimus, ypač 20 000,00 Eur mokėjimą.
Nurodė, kad toks metodas reiškia, kad skolos apskaičiavimas atliekamas selektyviai, t. y. analizuojama tik dalis išrašytų sąskaitų, didžioji dalis ankstesnės apyvartos yra ignoruojama, dalis atsakovės mokėjimų nėra visiškai ir laiku įskaičiuoti, skolos likučiai skirtinguose dokumentuose skiriasi, nors jie turėtų būti nuoseklūs.
Teigė, kad pagal buhalterinės apskaitos ir civilinės teisės principus skolos dydis turi būti nustatomas ne fragmentiškai, o remiantis visa debeto ir kredito istorija, t. y. visų metų apyvartos žiniaraščiais ir visais faktiškai atliktais mokėjimais, todėl atsakovės pateikiamas skolos apskaičiavimas grindžiamas būtent tokia pilna ir nuoseklia metodika.
Nurodė, kad 2025 m. lapkričio 25 d. ieškovės pateiktuose dokumentuose pirmą kartą atsiranda 2024 m. sausio 1 d. debeto likutis - 17 932,20 Eur. Ankstesniuose skolų suderinimo aktuose (2024 m. spalio 31 d., 2024 m. gruodžio 31 d. ir pan.) tokio likučio nėra nurodyta, jis nebuvo atskleidžiamas nei raštu, nei šalių tarpusavio bendravime ir nebuvo derintas su atsakove. Šis pradinis likutis nepagrįstas jokiais 2023 metų dokumentais, skolos suderinimo aktais ar kitais patikimais finansiniais įrodymais, nors pagal tokių duomenų pobūdį jie turėtų būti paprastai ir aiškiai įrodomi (2023 m. apyvartos žiniaraščiais, skolų suderinimo aktu ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas 17 932,20 Eur likutis atsirado tik vėlyvoje šio ginčo stadijoje, po teismo nurodymo pateikti papildomus dokumentus, ir, kad jis nebuvo įtrauktas į ankstesnius ieškovės sudarytus likučius, atsakovė laiko tokį likutį neįrodytu ir nelaikytinu skolos dalimi.
Detalizavo, kad pagal ieškovės 2024 m. kliento apyvartos žiniaraštį 2024 m. išrašytų sąskaitų suma (debetas) yra 170 392,20 Eur; 2024 m. apmokėtų sumų suma (kreditas) - 149 586,40 Eur, todėl grynasis 2024 metų skolos likutis pagal ieškovės buhalteriją yra 20 805,80 Eur (170 392,20 Eur - 149 586,40 Eur). Teigė, kad būtent ši 20 805,80 Eur suma ir yra objektyviais dokumentais pagrįstas 2024 metų skolos likutis, todėl bet koks papildomas pradinis likutis, kuris nesiremia 2023 m. apskaita ir nebuvo įtrauktas į ankstesnius skolos suderinimo aktus, negali būti laikomas patikimu skolos pagrindu.
Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktus dokumentus 2025 m. atsakovei buvo išrašytos šios sąskaitos: 2025 m. sausio 31 d. 14 205,40 Eur sumai; 2025 m. vasario 28 d. 13 068,00 Eur sumai; 2025 m. kovo 31 d. 13 068,00 Eur sumai; 2025 m. balandžio 30 d. 13 612,50 Eur sumai. Bendra 2025 m. išrašytų sąskaitų suma - 53 953,90 Eur. Atsakovė per 2025 m. ieškovei faktiškai sumokėjo: 2025 m. vasario 4 d. - 7 701,50 Eur; 2025 m. vasario19 d. - 13 068,00 Eur; 2025 m. kovo 27 d. - 12 523,50 Eur; 2025 m. gegužės 14 d. - 20 000,00 Eur. Bendra 2025 m. mokėjimų suma - 53 293,00 Eur. Taigi 2025 m. skolos likutis yra 660,90 Eur (53 953,90 Eur - 53 293,00 Eur). Nurodė, kad atsakovė, būdama sąžininga, skola laiko 21 466,70 Eur sumą.
Pažymėjo, kad ieškovė skolos reikalavimą grindžia paskutinėmis 2025 m. sąskaitomis, tarsi jos nebūtų visai apmokėtos ar dalinai apmokėtos, tačiau dauguma šių sumų realiai padengta atsakovės mokėjimais ir 2024 m. galutinis balansas (20 805,80 Eur) nebuvo adekvačiai apskaičiuotas ir pateiktas klaidinančiai. Nurodė, kad toks ieškovės elgesys, kai atsitiktinai atrandamas 17 932,20 Eur pradinis likutis, mokėjimai ne iš karto įskaitomi, remiamasi tik dalimi sąskaitų, skirtinguose dokumentuose, skolos dydis skiriasi keliais ar keliolika tūkstančių eurų, rodo, kad skolos sumos formavimas yra neobjektyvus ir selektyvus.
Teismo posėdžio metu ieškovės Alvydo Užkuro IĮ „Gudonas“ atstovė advokatė Virginija Vainorienė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2023 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta darbuotojų pervežimo paslaugų sutartis. Šalys susitarė, kad pagal sutarties 3.3 punktą ieškovė suteikia pervežimo paslaugą, o atsakovė per 30 kalendorinių dienų su ieškove atsiskaito pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą. Nurodė, kad ieškovė kas mėnesį išrašydavo sąskaitą – faktūrą, išsiųsdavo atsakovei ir pateikdavo į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI). Pridėjo, kad jei būtų kažkoks sąskaitų – faktūrų neatitikimas, VMI nedelsiant informuotų apie neatitikimą, tačiau nei vieno informavimo ieškovė nėra sulaukusi. Taip pat nurodė, kad atsakovė taip pat turėdavo pateikti sąskaitas – faktūras į VMI, o jei būtų nepateikusi, tokia sąskaita - faktūra būtų anuliuota.
Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2024 m. spalio 2 d. buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartyje numatyta, kad atsakovės pageidavimu ieškovė parduoda, o atsakovė perka automobilį (duomenys neskelbtini), kurio kaina 17 908,00 Eur. Teigė, kad sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad praleidus periodinio mokėjimo terminą ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti visą likusią sumą nedelsiant, tačiau atsakovė žodžiu atsisakė pirkti minėtą transporto priemonę ir transporto priemonė buvo grąžinta ieškovei, todėl sąskaita – faktūra 17 908,00 Eur sumai už automobilio pirkimą išrašyta nebuvo. Už tai, kad atsakovė naudojosi transporto priemone, ieškovė atsakovei 2024 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitą – faktūrą GUD01869 4 500,00 Eur + 945,00 PVM sumai.
Detalizavo, kad atsakovei atsiskaitant su ieškove, buvo dengiamos anksčiausios atsakovės skolos, todėl atsakovės mokėjimai už vėliausias sąskaitas negali būti užskaitomi. Akcentavo, kad atsakovės neapmokėtos sąskaitos yra: dalinai neapmokėta - 2025 m. vasario 28 d. sąskaita - faktūra GUD01879 - 12 718,40 Eur sumai; visiškai neapmokėta - 2025 m. kovo 31 d. sąskaita - faktūra GUD01887 - 13 068,00 Eur sumai; 2025 m. balandžio 30 d. sąskaita - faktūra GUD 01894 - 13 612,50 Eur sumai. Paskutinis atsakovės mokėjimas ieškovei atliktas 2025 m. gegužės 15 d. ir buvo pervesta 20 000,00 Eur, po to daugiau mokėjimų atsakovė neatliko.
Teismo posėdyje atsakovės UAB „Tomga“ atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašyme nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys yra prieštaringi, netikslūs ir neatitinka realios finansinės padėties, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė Alvydo Užkuro IĮ „Gudonas“ ir atsakovė UAB „Tomga“ 2023 m. gegužės 2 d. pasirašė darbuotojų pervežimo paslaugos sutartį Nr. 2023/05-02 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti darbuotojų pervežimo paslaugas atsakovei, o atsakovė už gautas paslaugas atsiskaityti su ieškove. Pagal sutarties 3.3 punktą atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos.
2024 m. spalio 2 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti prekę - transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis pirkimo - pardavimo sutarties 2.2. punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 14 800,00 Eur sumą plius 3 108,00 Eur PVM, viso 17 908,00 Eur iki 2024 m. gruodžio 30 d., o ieškovė įsipareigojo iki 2024 m. spalio 2 d. perduoti atsakovei transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 4.4. punktą atsakovei vėluojant mokėti periodines įmokas už transporto priemonę, ieškovė turėjo teisę reikalauti sumokėti visą likusią kainą. Nesumokėjus iki nurodyto termino atsakovė įsipareigojo mokėti 50 Eur + PVM dienos mokestį už kiekvieną naudojimosi dieną nuo 2024 m. spalio 2 d. iki techniškai tvarkingos transporto priemonės atsiėmimo. Ieškovė perdavė transporto priemonę atsakovei, tačiau atsakovė už transporto priemonę pagal sutarties nuostatas neatsiskaitė, o vėliau pagal žodinį susitarimą grąžino transporto priemonę ieškovei. Ieškovė pagal sutarties 4.4 punktą už naudojimąsi automobiliu iki jo grąžinimo, 2024 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitą – faktūrą GUD Nr. 01869 5 445,00 Eur (4 500,00 Eur + 945,00 PVM) sumai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai pervežimo paslaugų teikimo santykiai, tačiau kilo ginčas dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kuri vėliau buvo nutraukta, o už naudojimąsi transporto priemone buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 5 445,00 Eur sumai.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiavo skolos dydį, galimai neįtraukė atsakovės atliktų mokėjimų ir pan., tačiau į bylą jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės procesiniuose dokumentuose pripažįstamą skolos dydį nepateikė.
Iš 2023 m. kliento apyvartos žiniaraščio matyti, kad už 2023 m. atsakovei suteiktas paslaugas ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras bendrai 61 228,40 Eur sumai. Atsakovė apmokėjo 43 296,20 Eur ir liko skolinga 17 932,20 Eur.
Iš 2024 m. kliento apyvartos žiniaraščio matyti, kad už 2024 m. atsakovei suteiktas paslaugas ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras bendrai 170 392,20 Eur sumai. Atsakovė apmokėjo 149 586,40 Eur ir liko skolinga 20 805,80 Eur.
Iš 2025 m. kliento apyvartos žiniaraščio matyti, kad už laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės mėn. atsakovei suteiktas paslaugas ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras bendrai 53 953,90 Eur sumai. Atsakovė apmokėjo 53 293,00 Eur ir liko skolinga 660,90 Eur.
Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 39 398,90 Eur skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, nurodė, kad skola yra susidariusi pagal 2025 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras serija GUD Nr. 01879, Nr. 01887 ir Nr. 01894.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2025 m. sausio 31 d. ieškovė išrašė sąskaitą - faktūrą GUD Nr. 01873 14 205,40 Eur sumai su PVM už darbuotojų pervežimo paslaugas, suteiktas 2025 m. sausio mėnesį.
2025 m. vasario 2 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovė UAB „Tomga“ ieškovei pervedė 7 701,50 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama Serija GUD Nr. 01841 „damokėjimas“.
2025 m. vasario 19 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovė UAB „Tomga“ ieškovei pervedė 13 068,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama Serija GUD Nr. 01850.
2025 m. vasario 28 d. ieškovė išrašė sąskaitą - faktūrą GUD Nr. 01879 13 068,00 Eur sumai su PVM už darbuotojų pervežimo paslaugas, suteiktas 2025 m. vasario mėnesį.
2025 m. kovo 27 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovė UAB „Tomga“ ieškovei pervedė 12 523,50 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama Serija GUD Nr. 01870.
2025 m. kovo 31 d. ieškovė išrašė sąskaitą - faktūrą GUD Nr. 01887 13 068,00 Eur sumai su PVM už darbuotojų pervežimo paslaugas, suteiktas 2025 m. kovo mėnesį.
2025 m. balandžio 30 d. ieškovė išrašė sąskaitą - faktūrą GUD Nr. 01894 13 612,50 Eur sumai su PVM už darbuotojų pervežimo paslaugas, suteiktas 2025 m. balandžio mėnesį.
2025 m. gegužės 15 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovė UAB „Tomga“ ieškovei pervedė 20 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nenurodydama informacijos apie tai, kokios sąskaitos apmokamos.
Pagal CK 6.55 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, 1 dalį, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.
Sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo konkrečių faktinių aplinkybių kontekste turi būti vertinamas pareiškimo turinys ir sprendžiama, ar atsakovas, kaip skolininkas, buvo pareiškęs valią ieškovei (kreditorei) ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti. Pirma, tai galėtų būti atliekama eksplicitiškai nurodant konkrečių įmokų paskirtį (kokias skolas yra siekiama padengti); antra, išskiriant skolas, kurių įmokomis nėra siekiama apmokėti. Visais atvejais toks pareiškimo turinys turi būti aiškus, leidžiantis identifikuoti, kokias skolas atliekamais mokėjimais yra siekiama padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
Iš byloje esančių atsakovės ginčo laikotarpio metu atliktų mokėjimų nustatyta, kad atsakovė atlikdama tris pavedimus mokėjimo paskirtyse nurodė konkrečias ir aiškias mokėjimo paskirtis už ką atliekamas pavedimas, t. y. atsakovė atlikdama 2025 m. vasario 4 d. pavedimą 7 701,50 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodė Serija GUD Nr. 01841 „damokėjimas“, atlikdama 2025 m. vasario 19 d. pavedimą 13 068,00 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodė Serija GUD Nr. 01850, atlikdama 2025 m. kovo 27 d. pavedimą 12 523,50 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodė Serija GUD Nr. 01870. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės mokėjimų pavedimų paskirtyse nurodytos sąskaitos – faktūros buvo išrašytos 2024 m., vadinasi nurodytais 2025 m. atliktais mokėjimais atsakovė dengė ankstesnes skolas pagal 2024 m. išrašytas sąskaitas faktūras, todėl šie mokėjimai už 2025 m. išrašytas sąskaitas – faktūras negali būti įskaityti.
Atlikdama 2025 m. gegužės 14 d. mokėjimą, atsakovė mokėjimo paskirtyje nenurodė kurias konkrečias sąskaitas faktūras apmoka. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovei nenurodžius, kurias konkrečiai sąskaitas faktūras atsakovė apmoka, ieškovė laikė, jog apmokėtos seniausios skolos, kurių grąžinimo terminas yra suėjęs, kas teismo vertinimu atitinka CK 6.55 straipsnyje numatytą įmokų paskirstymo tvarką.
Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras už 2023 – 2025 m. suteiktas paslaugas, taip pat įvertinus atsakovės atliktus mokėjimus, tai, kad 2025 m. atsakovės atliktais mokėjimais iš dalies buvo dengiami ankstesni įsiskolinimai ir tik iš dalies apmokėtos 2025 m. išrašytos sąskaitos faktūros, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovė liko neapmokėjusi 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. kovo 31 d. ir 2025 m. balandžio 30 d. sąskaitų – faktūrų bendrai 39 398,90 Eur sumai.
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Į bylą pateikti dokumentai – išrašomų PVM sąskaitų registras, kliento apyvartos žiniaraščiai, skolų suderinimo aktai, mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, suteikė atsakovei darbuotojų pervežimo paslaugas ir išrašė sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies, todėl ieškovės reikalavimas priteisti atlygį už faktiškai suteiktas paslaugas yra įrodytas ir tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 39 398,90 Eur skolą.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 816,00 Eur žyminis mokestis ir 1563,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsakovė jokių bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.
Ieškinį patenkinus iš visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 379,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 284 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Tomga“, juridinio asmens kodas 305182467, ieškovei Alvydo Užkuro IĮ „Gudonas“, juridinio asmens kodas 166739181:
- 39 398,90 (trisdešimt devynių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 90 ct) skolą;
- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. gegužės 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
- 2 379,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Kristina Vorienė