Civilinės bylos numeris e2A-876-585/2019

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-39224-2017-9

              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Grinda“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Gatvių statyba“, 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį dėl 888,90 Eur žalos dėl transporto priemonės apgadinimo atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2016-03-22 Vilniuje, Savanorių pr. ir Žemaitės g. sankryžoje, įvažiavus į duobę aplink požeminių komunikacijų šulinį buvo apgadintas MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės ratas. Remiantis Vilniaus apskrities VPK 2016-03-29 nutarimu, minėto automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Nuostolio suma apskaičiuota ir atlyginta remiantis UAB „Silberauto“ PVM sąskaita faktūra Nr. 701MA260890. Gatvė, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. Kelio savininkas Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui.

2.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su ieškinio reikalavimais. Už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą Uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ Miesto avarinė dispečerinė tarnyba, gavusi pranešimą apie avariją miesto gatvėse ir nuvykusi į vietą, paženklina avarijos vietą naudodama saugumo priemones su informacija apie pranešimo datą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sutartimi gatvių remontas ir priežiūra buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“ nustatyta, jog Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

3.       Tretysis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime paaiškino, kad nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, taikomi aukštesni atidumo ir atsargumo reikalavimai. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Savivaldybė nurodo, kad UAB „Grinda“ laikoma gatvių valdytoja, tačiau tai iš esmės nekeičia Sutarties dalyko, o tik nustato papildomas rangovo UAB „Grinda“ pareigas. Sutartį būtina vertinti ne atskiromis jos nuostatomis, o atsižvelgti į Sutarties visumą ir jos dalyką bei visą Sutartį vertinti sistemiškai. Šiuo atveju, Sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal Savivaldybės nurodymus, o Savivaldybė už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal Savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog ginčas byloje kilo dėl subjekto, kuris atsakingas už žalą, žalos dydžio, jos priežastinio ryšio su įvykiu ir vairuotojo kaltės dėl žalos atsiradimo. 

5.       Teismo vertinimu, tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2011-12-29 darbų atlikimo sutartimi UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti mieto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė turėjo už juos sumokėti (sutarties 1 p.). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodyta gatvė perduodama UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą (sutarties 1 p. 3.3 p.), būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra sankryžos tarp Savanorių pr. Žemaitės g. valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos Civilinio kodekso 6.266 straipsnio pagrindu atsakomybė lieka jos savininkei savivaldybei.

6.       Byloje žalos dydis nustatytas pagal faktiškai atliktų remonto darbų sąskaitą- faktūrą. Joje nurodyti darbai – padangos ir ratlankio keitimas atitinka jau minėtose nuotraukose matomus sužalojimus. Ieškovas apmokėjo remonto išlaidas. Įrodymų, kurie paneigtų darbų vertę, nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad žalos dydis ir priežastinis ryšys su įvykiu įrodytas. Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Taigi, priešingai nei tvirtina atsakovai, vien įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą ieškinį atmetant, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

7.1.       Teismas 2018-07-19 sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje buvo nagrinėtos kitos 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutarties su UAB „Grinda“, nuostatos, kurios šiai bylai nėra aktualios.

7.2.       Apeliantė Darbų atlikimo sutartimi UAB „Grinda“ perdavė ne tik statinių, t. y. gatvių ir kiemų, techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą.

7.3.       Teismas nevertino sutarties kaip sutarties šalių teisių ir pareigų viseto, o pragmatiškai vertino keletą sutarties punktų, neatsižvelgdamas į sutarties šalių valią sudarant darbų atlikimo sutartį ir susitarimą.

7.4.       Atlygintina žala turėtų būti mažinama vadovaujantis Civilinio kodekso 6.282 straipsniu atsižvelgiant į automobilių vairuotojų, kaip padidinto pavojaus šaltinių valdytojų, neatsargumą. 

8.       Ieškove AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be kitų argumentų, nurodo šiuos argumentus:

8.1. Remiantis suformuota teismų praktika, UAB „Grinda“ yra tik techninis gatvės prižiūrėtojas, kuriam atsakomybė Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalies pagrindu nekyla, atsakomybė už kelio trūkumais padarytą žalą kyla kelio savininkei Vilniaus miesto savivaldybei.

8.2. Rangovai negali savarankiškai tvarkyti gatves taip, kad jose nesusidarytų duobės, o staiga iš neavarinės duobės susiformavus avarinei duobei, rangovai ne visada gali laiku pastebėti duobės būklės pasikeitimą ir laiku ją suremontuoti.

8.3. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti yra kelio duobė. Šioje byloje nėra tikslinga remtis kitose bylose surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis.

9.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti tik dėl neįrodyto žalos dydžio, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be kitų argumentų, nurodo šiuos argumentus:

8.1. Trečiasis asmuo pagal su Vilniaus miesto savivaldybe sudarytą sutartį privalėjo vykdyti tik techninę gatvių priežiūrą, valdymo teisė jam neperėjo.

8.2. Trečiasis asmuo darbus atlieka tik pagal savivaldybės užsakymus.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). 

12.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2016-03-22 Vilniuje, Savanorių pr. ir Žemaitės g. sankryžoje, automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę. Įvykio vietoje užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio priekinis dešinysis ratas. Automobilis buvo apžiūrėtas servise, padarytos apgadinimų nuotraukos, kuriose matosi ratlankio ir padangos sugadinimai, suremontuotas servise pakeičiant padangą ir ratlankį už 888,90 Eur plius PVM. Automobilis buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu pervedė 888,90 Eur automobilį remontavusiai įmonei – UAB „Silberauto”. Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog ji neturi pareigos atlyginti kilusios žalos, o taip pat žalos dydis turi būti mažintinas dėl paties vairuotojo kaltų veiksmų.

13.       Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).

14.       Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. 

15.       Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011).

16.       Nagrinėjamoje byloje sankryžos Vilniuje, Savanorių pr. ir Žemaitės g. savininke (valdytoja) yra Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, jog valdymo teisė buvo perduota trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pagrindu. Trečiasis asmuo nesutinka, jog šios sutarties pagrindu jam buvo perleista kelių ir gatvių valdymo teisė. Nurodė, jog visus darbus išskirtinai atlieka savivaldybės užsakymu, savarankiškai darbus gali atlikti tik esant avarinei situacijai. UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 3.3 punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016).

17.       Minėtos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Savanorių pr. ir Žemaitės g. sankryžos valdytoja ir dėl šios sankryžos konstrukcinių trūkumų kilusios žalos Civilinio kodekso 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo. Įvertindamas nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, jog už kilusią žalą atsakinga yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl apeliantės pateiktas apeliantės skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

18.       Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė taip pat nurodė, jog priteistinos žalos dydis turėjo būti sumažintas, nes pats vairuotojas buvo neatidus ir nedėjo maksimalių pastangų išvengti žalos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus apskrities VPK KPV 2016-03-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant pažeidimo. Nurodytu administraciniu nutarimu nebuvo nustatyta vairuotojo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga, kuri reiškia, jog šalis privalo įrodyti teismui aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantė neįrodė, jog vairuotojas elgėsi neapdairiai, nedėjo maksimalių pastangų siekdamas išvengti žalos, todėl nėra pagrindo mažinti priteistinos žalos dydžio dėl vairuotojo neapdairumo ar nerūpestingumo.

19.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

        apeliacinį skundą atmesti.

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Teisėjas                                  Vytautas Zelianka