Civilinė byla Nr. e2-2131-1099/2023

(buvęs Nr. e2-27358-1099/2022)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31325-2021-8

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;

2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei teisininkei K. N.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mobire Lietuva“ vadovui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Mobire Lietuva“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl nugriuvusios mūrinės tvoros padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš atsakingo asmens ir jo nustatymo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2 634,48 Eur žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 28 d. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant automobilio Škoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis), nukrito mūrinė tvora ir apgadino minėtą automobilį (toliau – ginčo įvykis). Aiškina, kad ginčo įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko) ieškovės bendrovėje; ieškovė pripažino šį įvykį draudžiamuoju. Ieškovė aiškina, kad pagal remonto sąmatą, sudarytą „Audatex“ sistema, taip pat sąskaitą faktūrą apskaičiavo, jog apdraustos transporto priemonės remonto kaina sudarė 3 429,72 Eur ir išmokėjo 2 634,48 Eur dydžio draudimo išmoką (minusavusi 200 Eur besąlyginę išskaitą ir 595,24 Eur PVM).

4.       Anot ieškovės, atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi atsakovė yra nugriuvusios tvoros valdytoja, todėl yra atsakinga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio pagrindu. Teigia, kad pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl ginčo įvykio, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

5.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Pakartotinai paaiškino, kad nors nugriuvusi tvora nebuvo registruota, tačiau tiek uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mobire Lietuva“, tiek UAB „Mano Būstas Vilnius“, tiek Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) patvirtino aplinkybę, kad nei vienas iš šių asmenų nėra tvoros valdytojas. Be to, pažymėjo, kad policijos pažymoje ir tarnybiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog tvora yra bešeimininkė, o už jos priežiūrą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Anot atstovės, byloje atsakovė taip pat neįrodė aplinkybės, jog nugriuvusi tvora būtų buvusi kažkokio namo priklausiniu, o NŽT neturi pareigos prižiūrėti ne valstybei priklausančius statinius. Pažymėjo, kad nors šiuo atveju ginčo tvora nebuvo pripažinta bešeimininke pagal teisės aktų reikalavimus ir nebuvo perduota atsakovei, tačiau atsakovė savo veiksmais – tvorai nugriuvus ir organizavus jos pašalinimą/likvidavimą, iš esmės patvirtino, jog būtent ji faktiškai valdė ginčo tvorą, tuo labiau atsakovė nenuginčijo aplinkybės, kad ji neturėjo pareigos prižiūrėti minėtos tvoros. Aiškino, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų nustatinėjusi kas yra tvoros savininkai ar valdytojai, ir jiems būtų pareiškusi reikalavimą kompensuoti tvoros likvidavimo darbus.

6.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7.       Anot atsakovės, visų pirma, ieškovės pateikti duomenys net neįrodo kurioje konkrečioje vietoje, kada ir kokiomis aplinkybėmis kilo draudiminis įvykis – rašytiniuose įrodymuose nurodomas skirtingas ginčo įvykio adresas, t. y. vienur nurodoma (duomenys neskelbtini), kitur (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad tikrai būtent ant ginčo automobilio nukrito mūrinė tvora ir įvykis įvyko būtent 2019 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini).

8.       Atsakovės teigimu, policijos pateiktame rašte klaidingai nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini), pastato teritorijoje darbus vykdė UAB „Grinda“ darbuotojai, kurie gavo užsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės nugriauti bešeimininkę tvorą, dėl kurios griūties buvo apgadinti automobiliai, todėl šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kritiškai, kadangi jos visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, atsakovės vertinimu, jokia kita bylos medžiaga nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus ar neveikimą, taigi ieškovė neįrodė Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumo. Taip pat teigia, kad ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp nukritusios (sugriuvusios) mūrinės tvoros ir žalos atsiradimo; ieškovė remiasi tik spėjimais, prielaidomis.

9.       Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovė buvo/yra nugriuvusios ginčo tvoros valdytoja; be to, jokie ieškovės įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė faktiškai valdė ginčo tvorą. Aiškina, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išrašytos pažymos matyti, jog joje užfiksuotas faktas apie pranešimą, o ne apie įvykio aplinkybes, nėra detalizuotos nuotraukos, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo užfiksuotos, taip pat nėra įrodyta, kad būtent ginčo įvykis sugadino automobilį.

10.       Pažymi, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įvykio metu (2019 m. gruodžio mėn.) nebuvo suformuotas (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis suformuotas žemės sklypas įregistruotas tik 2020 m. birželio 6 d.). Be to, teigia, kad mūrinė tvora yra/buvo sujungta su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), todėl, atsakovės nuomone, ginčo tvora yra minėto gyvenamojo namo priklausinys, tuo labiau, jog faktiniai tvoros naudotojai šiuo atveju yra daugiabučio namo patalpų savininkai, tvora tarnauja jų poreikiams – apriboti pašalinių žmonių patekimą į prie gyvenamojo namo esančią teritoriją. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatą administruoja UAB „Mano Būstas Vilnius“, todėl būtent ji turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti ne tik pastatą, bet ir jo priklausinį – mūrinę tvorą, atitinkamai tvoros nugriuvimas ir to sukeltos pasekmės yra administratorės galimai netinkamai vykdytos veiklos pasekmės.

11.       Ieškovė nurodo, kad apie ginčo tvorą sužinojo tik kai 2019 m. gruodžio 30 d. gavo UAB „Grinda“ persiųstą administratorės UAB „Mano Būstas Vilnius“ vadybininkės el. paštu siųstą pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme ties (duomenys neskelbtini) nugriuvusios mūrinės tvoros ir apgadinto automobilio. Pažymi, kad įvertinusi tai, jog tvora yra nesuformuotame žemės sklype ir faktiškai buvo visiškai sugriuvusi, buvo priimtas sprendimas pašalinti griuvusios tvoros plytas, todėl tik 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pateiktas užsakymas UAB „Grinda“ pašalinti sugriuvusios tvoros plytas (atitinkamai policijos rašte buvo nurodyta klaidinga informacija, jog UAB „Grinda“ darbus prie tvoros vykdė jau 2019 m. gruodžio 28 d.). Aiškina, kad UAB „Grinda“ teikė skubių, neatidėliotinų pastatų ir inžinerinių statinių (avarinės būklės ar turinčių galimos avarinės būklės požymių) avarinės būklės likvidavimo, lokalizavimo, atstatymo remonto darbus ir (ar) paslaugas, todėl atsakovei gavus informacijos dėl tokių darbų būtinybės, imtis darbų yra siunčiama atsakinga įmonė (šiuo atveju AB „Grinda“).

12.       Be to, atsakovės vertinimu, apgadinto automobilio savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai automobilį paliekant šalia mūrinės tvoros. Teigia, kad automobilio valdytojas, palikdamas automobilį šalia mūrinės tvoros, turėjo įvertinti, ar automobilis saugiai paliekamas šioje vietoje.

13.       Atsakovė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad ginčo mūrinė tvora įvykio metu buvo valstybei nuosavybės teise priklausančioje nesuformuotoje žemėje, todėl apie šio statinio nuosavybę (nesant kitų patikimų duomenų) turi būti sprendžiama pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi, atsakovė, be kita ko, remdamasi apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, pateiktais nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinėje instancijoje, pažymi, kad šiuo atveju nėra paneigta minėta CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui priklauso ir ant šio žemės sklypo esantys statiniai, įskaitant ir ginčo tvorą.

14.       Anot atsakovės, jeigu būtų nustatyta, kad ginčo tvora nėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinys, žemės sklype esanti tvora tarnauja pagrindiniam daiktui, t. y. žemės sklypui, atitinkamai jos savininke yra Lietuvos Respublika ir būtent ji yra atsakinga už padarytą žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu. Be to, atsakovė pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, atitinkamai kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ginčo tvora nei įstatymu, nei sutartimi nebuvo/nėra perduota valdyti nei atsakovei, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai; atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų, t. y. kad atsakovė nėra nei savininkė, nei valdytoja ginčo tvoros. Pakartotinai pažymi, kad nugriuvusi tvora nebuvo pripažinta bešeimininke ir atsakovė nėra įregistravusi į ją nuosavybės teisių ir/ar įtraukusi į savo apskaitą.

15.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir argumentus. Pakartotinai nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų ir ieškovė neįrodė, jog atsakovė buvo ginčo tvoros savininkė ar valdytoja; tvora nebuvo įtraukta į atsakovės apskaitą, nebuvo pripažinta bešeimininke; apie tvorą atsakovė sužinojo tik jau po jos griuvimo (pranešė trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“). Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė užsakė likvidavimą jau nugriuvusios tvoros, neįrodo šios tvoros valdymo, nes ji tik siekė likviduoti avarinės būklės objektą; nesutiko su ieškovės pozicija dėl tvoros faktinio valdymo. Laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma prezumpcija, kuri nebuvo paneigta, jog žemės sklypo savininkui priklauso ir statiniai ant jo. Papildomai paaiškino, kad atsakovės darbuotojas M. B., bendraudamas su policijos pareigūnais, nurodė, jog ginčo tvoros nuosavybės teisės nėra įregistruotos, t. y. nėra savininko, statinys yra bešeimininkis.

16.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į ieškinį iš esmės prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, remiantis jos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.

17.       Nurodo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu, kurio 20/347 dalis 2021 m. balandžio 30 d. sutarties pagrindu priklauso D. J., o 327/347 dalis nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma NŽT. Pažymi, kad ginčo tvora NTR nėra užregistruota.

18.       Teigia, kad Lietuvos Respublika, valdydama 327/347 dalį nurodyto žemės sklypo, nėra statinių, esančių minėtame žemės sklype, savininkė, valdytoja ar naudotoja. Pažymi, kad į bylą pateiktame policijos rašte nurodyta, jog tvora yra bešeimininkis turtas, be to, jog savivaldybė yra institucija, atsakinga už pastatų naudojimo priežiūrą. Anot trečiojo asmens, NŽT nėra suteikta pareiga patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje prižiūrėti esančius statinius.

19.       Trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovas teismo posėdžio metu iš esmės su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti; palaikė ieškovės nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo tvora buvo trečiojo asmens administruojamo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinys, todėl atitinkamai trečiasis asmuo neturėjo pareigos jos prižiūrėti. Be to, pažymėjo, kad į bylą pateiktame policijos tarnybiniame pranešime aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuotos aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybės atstovas-darbuotojas M. B. nurodė, jog ginčo tvora yra bešeimininkė, stovi ant valstybinės žemės, todėl už ją atsakinga NŽT; tuo tarpu NŽT specialistė J. P. telefonu nurodė, jog už statinius atsako savivaldybė.

20.       Trečiojo asmens UAB „Mobire Lietuva“ atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad bendrovės buveinės patalpos yra netoli ginčo įvykio, bendrovės darbuotojai stato automobilius šalia esančioje aikštelėje. Teigė, kad šiuo atveju jokios trečiojo asmens kaltės nenustatyta, atsakovė jos neįrodė; nenustatyta, jog trečiasis asmuo (ar jo darbuotojai) būtų pažeidę Kelių eismo taisykles, pastatydami ginčo automobilį minėtoje aikštelėje prie tvoros. Pažymėjo, kad aikštelė buvo/yra tvarkinga; nugriuvusi tvora buvo sena, tačiau nebuvo pasvirusi, nebuvo jokių požymių, kad ji gali nugriūti.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

21.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, Transporto priemonių draudimo sutarties TAI Nr. 558824719 pagrindu, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. apdraudė transporto priemonę Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią trečiajam asmeniui UAB „Mobire Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Rentest“).

22.       Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 28 d. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) (bylos nagrinėjimo metu tam tikri neatitikimai dėl ginčo įvykio adreso, teismo vertinimu, buvo pašalinti, nustačius, jog ginčo tvora stovėjo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), o šis sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), todėl kai kur minimas ir nurodytas adresas), ant nurodyto ginčo automobilio nukrito mūrinė tvora ir jį apgadino (tai, be kita ko, patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, darytos įvykio vietoje).

23.       Nustatyta, kad ieškovė pagal 2020 m. sausio 16 d. UAB „ARX autoservisas“ (kuri suremontavo ginčo automobilį) PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 3 429,72 Eur, išmokėjo trečiajam asmeniui (jo prašymu nurodytą sumą 2020 m. sausio 20 d. pervedusi tiesiogiai UAB „ARX autoservisas“) 2 634,48 Eur draudimo išmoką (išminusavusi draudimo išskaitą ir PVM).

24.       Nustatyta, kad apie įvykį buvo pranešta policijai; 2019 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo pranešė, kad 2019 m. gruodžio 28 d., apie 13:03 min., gavo pranešimą apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme nuvirtusią didelę sieną ant dviejų transporto priemonių. Nuvykus į įvykio vietą buvo priimti nukentėjusių asmenų pareiškimai, betoninės sienos savininko vietoje nustatyti nepavyko.

25.       Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas 2020 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad 2020 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini), UAB „Grinda“ darbuotojai griovė tvorą, dėl kurios buvo apgadintos transporto priemonės; darbuotojai informavo, jog buvo gautas užsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės; 2020 m. sausio 7 d. susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybės atstovu jis paaiškino, jog tvora yra bešeimininkė, stovėjo ant žemės sklypo, kuris niekam nepriklauso, todėl už tvorą atsakinga NŽT; tą pačią dieną susisiekus su NŽT atstovais, pastarieji informavo, kad NŽT atsako už žemės sklypus, o už pastatus ir kitus statinius atsako savivaldybės.

26.       Iš bylos duomenų matyti (ir byloje ginčo dėl šių aplinkybių nekilo), kad trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovai 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į UAB „Grinda“ dėl nugriuvusios tvoros pašalinimo, kuri apie tai informavo atsakovę. Tuo pagrindu atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė UAB „Grinda“ užsakymą (remiantis tarp atsakovės ir UAB „Grinda“ sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutartimi) likviduoti/pašalinti galimai avarinės būklės tvorą (duomenys neskelbtini), utilizuojant statybines medžiagas.

27.       Nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko ginčo įvykis, buvo suformuotas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu; jo pagrindu žemės sklypo nuosavybė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu ir jis patikėjimo teise perduotas valdyti NŽT; vėliau dalis sklypo buvo parduota fiziniam asmeniui.

28.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2611-433/2022, ieškovės ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei 2 634,48 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (2 634,48 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 593,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Vilnius“ 763,51 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 22,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2286-861/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškinys netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens

30.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

31.       Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas nurodytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

32.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kas yra atsakingas už nugriuvusios tvoros padarytą žalą, t. y. kas yra mūrinės tvoros savininkas ar valdytojas; šią aplinkybę nurodė išsiaiškinti ir apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, todėl teismas pirmiausia pasisako dėl šios aplinkybės.

Dėl statinio savininko/valdytojo atsakomybės ir jo nustatymo

33.       Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

34.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta ant jos nugriuvus stovėjusiai ginčo mūrinei tvorai; ginčas iš esmės kilo kam priklausė minėta tvora ir/ar kas buvo jos valdytojas. Ieškovė teigė, kad nors nugriuvusi tvora nebuvo registruota, tačiau į bylą įtraukti tretieji asmenys patvirtino, kad nei vienas iš šių asmenų nėra tvoros valdytojas; rėmėsi policijos tarnybiniuose paaiškinimuose nurodyta informacija, jog tvora yra bešeimininkė, o už jos priežiūrą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė; be to, anot ieškovės, atsakovė savo veiksmais – organizavus tvoros pašalinimą/likvidavimą, iš esmės patvirtino, jog būtent ji faktiškai valdė ginčo tvorą. Atsakovė su tokia pozicija nesutiko ir nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė buvo ginčo tvoros savininkė ar valdytoja; tvora nebuvo įtraukta į atsakovės apskaitą, nebuvo pripažinta bešeimininke; apie tvorą atsakovė sužinojo tik jau po jos griuvimo; o vien ta aplinkybė, jog atsakovė užsakė likvidavimą jau nugriuvusios tvoros, neįrodo šios tvoros valdymo.

35.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

36.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

37.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ir surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovei priklausė nugriuvusi ginčo tvora ir/ar ji buvo jos valdytoja (teisės aktų ir/ar sutarties pagrindais), ir atitinkamai buvo už ją atsakinga (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

38.       Teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo įvykio metu nuosavybės teisės į žemės sklypą (kaip ir į ginčo tvorą) (duomenys neskelbtini), buvo neįregistruotos; kaip minėta, nurodytas žemės sklypas buvo suformuotas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu, t. y. po ginčo įvykio; jo pagrindu žemės sklypo nuosavybė įregistruota Lietuvos Respublikos vardu ir jis patikėjimo teise perduotas valdyti NŽT (įrašas galioja nuo 2020 m. birželio 8 d.).

40.       Kita vertus, kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartyje, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse ne vieną kartą yra nurodęs, kad valstybės nuosavybės teisės neįregistravimas registre nėra pagrindas vertinti, kad toks turtas nėra valstybės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-535/2008). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog mūrinė tvora įvykio metu buvo valstybei nuosavybės teise priklausančioje nesuformuotoje žemėje, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, jog ir iki ginčo įvykio minėtas žemės sklypas priklausė Lietuvos Respublikai, o vien ta aplinkybė, jog nuosavybės išviešinimas buvo atliktas vėliau, savaime nepaneigia Lietuvos Respublikos nuosavybės į nurodytą žemės sklypą.

41.       CK

42.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nurodytas objektas – ginčo mūrinė tvora, nėra registruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, taip pat nepateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovei ar kitam asmeniui buvo perduotas minėtos tvoros savarankiškas valdymas, atitinkamai, teismo vertinimu, nėra paneigta CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui – šiuo atveju Lietuvos Respublikai, nuosavybės teise priklauso ir ant žemės sklypo esantys statiniai – šiuo atveju ginčo tvora, kuri laikytina žemės sklypo priklausiniu.

43.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyta ir tai, kad mūrinė tvora yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys – vien tik atsakovės pateikta ištrauka iš žemėlapio, iš kurios matyti, kad tvora galimai prijungta prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei atsakovės subjektyvi nuomonė, nesudaro pagrindo spręsti, kad tvora atskiria kiemus, todėl yra pastoviai naudojama gyvenamojo namo gyventojų ir/ar namo administratorės (UAB „Mano Būstas Vilnius“). Teismas sprendžia, kad gyvenamojo namo ir mūrinės tvoros paskirtys yra skirtingos ir nesudaro pagrindo pripažinti tvorą gyvenamojo namo priklausiniu. Be to, byloje nėra duomenų, kad ginčo tvora ir/ar žemės sklypas, kuriame buvo tvora, įvykio metu būtų pripažinti bešeimininkiais ir savivaldybė įregistravo bei priėmė minėtą turtą nuosavybėn, įtraukė jį į savo balansą/apskaitą (CPK 12, 178 straipsniai).

44.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, atsiliepime į ieškinį tik deklaratyviai nurodė, jog nėra statinių, esančių minėtame žemės sklype, savininkė, valdytoja ar naudotoja, tačiau nei ji, nei ieškovė nepaneigė aukščiau nurodytos prezumpcijos, jog žemės sklypo savininkui – šiuo atveju Lietuvos Respublikai, nuosavybės teise priklauso ir ant žemės sklypo esantys statiniai – o būtent ginčo tvora.

45.       Teismas kritiškai vertina policijos į bylą pateiktą 2020 m. sausio 8 d. tarnybinį pranešimą, kuriame, kaip matyti, iš esmės buvo tik užfiksuotos faktinės aplinkybės, telefoniniai pokalbiai su atsakovės ir NŽT atstovais, tačiau detaliai nebuvo aiškintasi kam priklauso ginčo tvora ar kas jos valdytojas. Vien ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, be kita ko, atsakinga už statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktas), savaime nesudaro pagrindo jos laikyti visų statinių valdytoja. Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, vien ta aplinkybė, jog atsakovė, po ginčo tvoros nugriuvimo, gavusi informaciją apie šį įvykį ir užsakiusi jos likvidavimą/pašalinimą (bylos nagrinėjimo nustatyta, kad atsakovė užsakė nugriuvusios tvoros šalinimo darbus tik 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. po ginčo įvykio), nelaikytina ginčo tvoros faktine valdytoja, kaip kad siekė įrodyti ieškovė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

46.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas, apibendrindamas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog atsakovė buvo ginčo tvoros savininkė ar valdytoja, todėl ieškovės reikalavimas atsakovei, reikštas CK 6.266 straipsnio pagrindu, laikytinas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas pažymi, kad ieškovei teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi, be kita ko, buvo siūlyta spręsti klausimą dėl atsakovės keitimo/naujos įtraukimo, tačiau ieškovė šiuo siūlymu nepasinaudojo (CPK 45 straipsnis). Be to, ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė (ir neįrodinėjo) visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos bei neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Netenkinant ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

47.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49.       Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos; trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Vilnius“ su ieškiniu sutiko, palaikė ieškovės poziciją, t. y. dalyvavo ieškovės pusėje, todėl, ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam taip pat neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir kiti tretieji asmenys (UAB „Mobire Lietuva“ ir Lietuvos Respublika) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jiems taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50.       Byloje iš viso patirta 42,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Mobire Lietuva“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, netenkinti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, valstybei 42,32 Eur (keturiasdešimt du eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič