Civilinė byla Nr. e2-26-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00896-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija:

3.3.1.6; 3.3.2.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021 pagal D. Z. (D. Z.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutarties Nr. L 031-47421-02 (prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421) laiduotojo įsipareigojimų galiojimo pabaigos (nuo 2012 m. birželio 29 d.), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė V. V., bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, V. Z.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutartį Nr. L 031-47421-02 prie 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. 031-47421 pasibaigusia (nuo 2012 m. birželio 29 d.); 2) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021 ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 2  441 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       2021 m. lapkričio 15 d. teisme gautas ieškovo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma atidėti 2 441 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

5.       Teismas, patikrinęs, ar ieškovo apeliacinis skundas atitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, nustatė, kad apeliaciniame skunde tinkamai, aiškiai ir suprantamai nesuformuluotas ir nenurodytas skundo pagrindas.

6.       Teismas pažymėjo, kad skunde išdėstyti argumentai neleidžia nustatyti, kokios konkrečiai bylos aplinkybės patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021 neteisėtumą ir nepagrįstumą, kaip nurodytos bylos aplinkybės yra susijusios su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021 neteisėtumu ir nepagrįstumu.

7.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad nėra aišku, kaip ieškovo minėta aplinkybė, jog byloje nėra gauta 2015 m. lapkričio 30 d. sutartis Nr. 03147421000 (įvertinus tai, kad negautas atsakovės atsiliepimas), susijusi su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo už akių neteisėtumu ir nepagrįstumu, kokia 2015 m. lapkričio 30 d. sutarties Nr. 03147421000 reikšmė bylai ir joje priimtam procesiniam sprendimui, kokią aplinkybę 2015 m. lapkričio 30 d. sutartis Nr. 03147421000 pagrindžia, galint konstatuoti, jog neatskleista bylos esmė. Esmingai nepasisakyta ir dėl likusių apeliacinio skundo argumentų, nenurodant, kuo pasireiškė netinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnio, 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas, kaip jos turėtų būti aiškinamos ir kuo atitinkamu būdu jų aiškinimas yra reikšmingas bylai, dėl kokių konkrečiai ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų / paaiškinimų nepasisakyta, taip pat koks jų sąsajumas su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2733-967/2021 neteisėtumu ir nepagrįstumu.

8.       Teismas įpareigojo ieškovą patikslinti 2021 m. lapkričio 15 d. apeliacinio skundo pagrindą ir sumokėti 141 Eur dydžio dalį žyminio mokesčio.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

9.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti ir naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Paduotas apeliacinis skundas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnyje nurodytus reikalavimus, tačiau Vilniaus apygardos teismas, pažeisdamas dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), netinkamai pritaikė CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 316 straipsnio 1 dalį, pagal CPK 321 straipsnio 2 dalį neteisėtai išreiškė savo nuomonę dėl apeliacinio skundo pagrindo ir de facto (faktiškai) vietoj apeliacinės instancijos teismo neteisėtai išnagrinėjo apeliacinį skundą.

9.2.                      Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi atleido ieškovą nuo 2 300 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tačiau ieškovas neprašė teismo iš dalies atleisti jį nuo 2 441 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, o prašė atidėti 2 441 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principai, kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuojantys teisę į teisminę gynybą, taip pat ir teisę apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.

12.       Asmuo, manantis, kad jo teisės nebuvo užtikrintos pirmosios instancijos teisme, turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą paduodamas apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 301 straipsnis). Apeliaciniam skundui paduoti be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111–114 straipsniai), taikomi ir papildomi reikalavimai, numatyti CPK 306, 311 straipsniuose.

13.       Kadangi CPK nustatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį CPK reikalavimus. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovo apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl skundžiama nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos trūkumams pašalinti.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovo 2021 m. lapkričio 15 d. apeliaciniame skunde tinkamai, aiškiai ir suprantamai nesuformuluotas ir nenurodytas skundo pagrindas.

16.       Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą).

17.       Iš ieškovo pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas su pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 26 d. priimtu sprendimu už akių nesutinka, nurodydamas, kad bylos medžiagoje nėra 2015 m. lapkričio 30 d. sutarties Nr. 03147421000, todėl, pasak apelianto, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą (CPK 14 straipsnio 1, 2 dalys, 183 straipsnio 3 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys), rėmėsi neištirtais įrodymais ir neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino CK 6.59 straipsnio, 6.189 straipsnio 1 dalies normas, nepasisakė dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų ir teisinės argumentacijos (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kodėl, jo nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimas už akių yra naikintinas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skundo pagrindas nėra suformuluotas tinkamai ir aiškiai. Vien ta aplinkybė, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinis skundas nėra pakankamai motyvuotas, nėra pagrindas traktuoti tai kaip skundo trūkumą.

18.       Pažymėtina, kad teismas negali nurodyti apeliantui, kokiais argumentais ir kokia apimtimi teikti apeliacinį skundą, kokias aplinkybes įrodinėti; apeliantas pats prisiima riziką dėl savo teisių gynimo apimties, pats nustato skundo ribas ir teikia argumentus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką, tame tarpe ir apeliacinio skundo pagrindą) yra pačių šalių teisė ir pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) ir viena iš dispozityvumo teisės išraiškų (CPK 13 straipsnis). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis ir, tuo remdamasis priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Todėl tokie atvejai, kai apeliacinio skundo pagrindas yra nurodytas ir yra iš esmės aiškus, tačiau nėra išsamiai motyvuotas, nesudaro prielaidų tokį procesinį dokumentą vertinti kaip neatitinkantį CPK 306 straipsnio reikalavimų ir taikyti trūkumų šalinimo institutą. Todėl ir šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad esmingai nepasisakyta dėl apeliacinio skundo argumentų, nenurodytas apeliacinio skundo pagrindas ir nustatyti ieškovui terminą ištaisyti skundo trūkumus, juo labiau, kad apeliantas laikosi kategoriškos pozicijos, jog jo apeliacinis skundas yra tinkamai (pakankamai) motyvuotas. Taigi, apeliantas savo teisę į apeliaciją siekia įgyvendinti tik tokiose ribose, kokias įvardijo apeliaciniame skunde ir, kaip nurodyta, šiame punkte, pats prisiima galinčias iš to kilti procesines pasekmes.

19.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi atleido ieškovą nuo 2 300 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tačiau ieškovas tokio prašymo nebuvo pateikęs, nes jis prašė atidėti 2 441 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

20.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą sumokėti 141 Eur dydžio dalį žyminio mokesčio. Nei iš teismo motyvų, nei nutartyje nurodytų teisės normų, kuriomis vadovavosi teismas, nėra aišku, kokį procesinį sprendimą dėl žyminio mokesčio priėmė pirmosios instancijos teismas – atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėjo žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Teismas jokių motyvų dėl ieškovo pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nepateikė. Įpareigodamas sumokėti dalį žyminio mokesčio teismas tik nurodė ieškovo darbo užmokesčio dydį 2021 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, tačiau šių aplinkybių nevertino, nepasisakė nei dėl ieškovo turtinės padėties, nei dėl jo galimybių sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o ir rezoliucinėje nutarties dalyje nėra išdėstęs išvados dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

21.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apelianto apeliacinio skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas neteisingai, todėl skundžiama nutartis naikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti įstatymų leidėjas yra įpareigojęs sprendimą priėmusį teismą (CPK 315 straipsnio 1 dalis), todėl 2021 m. lapkričio 13 d. apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžinamas išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo D. Z. (D. Z.) apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė