Baudžiamoji byla Nr. 1-98-455/2014

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04026-2011-4

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.10.; 2.10.1.4.

(S)

UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                         2014 m. balandžio 4 d.

                                                      Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės D. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04026-11, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas-vidurinis, (duomenys neskelbtini), darbininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),  teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1d.,

nustatė:

              V. K. laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2008-12-28 būdamas (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)),  direktoriumi, o nuo 2008-12-29 iki 2009-03-16 likvidatoriumi, tuo pačiu atlikdamas ir kasininko funkcijas, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymą  ir kitų norminių aktų reikalavimus, neįtraukdamas į apskaitą visų ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2009-03-16  apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą  bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra:  pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574  6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu,  ir 12 straipsnio 1 punkto reikalavimą- visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar  įvykus;pažeidė Lietuvos Respublikos Finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. 575 15 str. 9 p.- iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, nes (duomenys neskelbtini) apskaitoje nefiksavo šių ūkinių operacijų:

Neužtikrino, kad į (duomenys neskelbtini) apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos, bei, kad  ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti  apskaitos dokumentais-pirkimo-pardavimo sutartimis, kasos pajamų orderiais, kasos kvitais, o būtent:

1. 2006-09-05 į (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus neįtraukė 11000 Lt prekės- automobilio Volksvagen Transporter, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo, dėl to 11000 Lt sumažino pajamas už parduotą automobilį, bei 11000 Lt sumažino kasos įplaukas.

2. 2006-2008 m. laikotarpyje 27 atvejais nefiksavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų sumų gautų pajamų už parduotus automobilius, todėl neapskaičiuotas ir į pardavimo rezultatas, pelnas prekių (automobilių) pardavimo nepagrindė apskaitos dokumentais-pirkimo-pardavimo sutartimis, kasos pajamų orderiais, kasos kvitais ir neįtraukė į apskaitą, t.y: 2006-01-31 Audi A4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 10876,32 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt; 2006-07-01 VW Passat, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 3452,80 Lt  ir transportavimo išlaidos 800 Lt;  2006-07-15 Audi 80 B4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 690,56 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt; 2006-07-21Audi B4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 172,64 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt; 2006-08-30 M. B., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 517,92 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt; 2006-09-01 Audi 80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 690,56 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt; 2006-09-29 Audi 80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė 345,28 Lt ir 800 Lt transportavimo išlaidos; 2006-10-06 Audi 80 B4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 345,28 Lt ir 800 Lt transportavimo išlaidos; 2006-10-06 M. G., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 517,92 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt; 2006-10-06 VW Passat, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 345,28 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt: 2006-11-02 VW Golf, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 5179,20 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt, 2006-11-17 Audi B4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 3452,80 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt, 2006-11-24 Audi 80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 690,56 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt, 2006-11-29 H. C., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 690,56 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt; 2006-12-04 Audi 80 B4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 5179,20 Lt transportavimo išlaidos 800 Lt 2007-02-06 Rover 416, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 4488,64 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt, 2007-06-09 O. V., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 863,20 Lt ir transportavimo išlaidos 800 Lt, 2007-08-29 Audi A6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 13465,92 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt, 2007-09-14 Audi B4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 1035,84 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt 2008-05-23 (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 2071,68 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt;  2008-06-20 Audi B4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 9495,20 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt, 2008-06-31 Audi A6 Kombi, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 9322,56 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt;  2008-07-25 Audi 80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 8286,72 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt; 2008-08-05 Audi A4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 5179,20 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt; 2008-09-08 VW Vento , kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 3452,80 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt; 2008-09-26 VW, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 16228,16 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt; 2008-10-31 VW Passat kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 11048,96 Lt ir transportavimo išlaidos 1000 Lt, 3. 2009 metais 13 atvejų į apskaitos registrus neįtraukė 98100 Lt prekių (automobilių) pardavimo, dėl to 98100 Lt sumažino pajamas ir bendrovės kasos knygoje 98100 Lt sumažino kasos įplaukas, t. y.:

dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2006-2009 metų veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio  ir struktūros.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iš dalies ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka jog aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Tikslių metų nebeprisimena, buvo susitikimas automobilių aikštutėje adresu: Pramonės gt. 5, Utena. Tame susitikime dalyvavo jis, jo brolis A. K. ir dar keletas vyrų, tai R. K., L. G., E. (pavardės nežino), Vaidas pavardė lyg tai J., o kitų vyrų nei vardų nei pavardžių nežino.  Ir kartu bekalbant  visi bendrai nusprendė kurti bendrovę, kuri užsiimtų automobilių pirkimu-pardavimu,  nusprendė kurti  naują įmonę, nes tai buvo patogu, Utenoje kaip tik buvo automobilių aikštutė, kur buvo galima iškrauti automobilius. Kas į Registrų centrą vežė dokumentus užregistruoti įmonę, neprisimena, jis su broliu A. K. važiavo  į Vilniaus miestą užregistruoti įmonės vardą- (duomenys neskelbtini). Kas įmonės įstatus sudarė, nežino. Žino, kad A. K. bendrovės buhalterė parekomendavo  kitą buhalterę vardu Svetlana (jos pavardės neprisimena), kuri galėjo tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kai buvo įkurta įmonė, jį pradėjo anksčiau minėti vyrai įkalbinėti, kad jis būtų bendrovės direktoriumi, iš pradžių jis atsisakė, tačiau toliau įkalbinėjamas sutiko būti direktoriumi.  Kodėl patys vyrai ir jo brolis A. K. neina į direktorius jis neklausė. Ką privalo daryti direktorius, už ką jis atsakingas jis irgi nežinojo. Jis net neįsivaizdavo ką darys būdamas direktoriumi, jam tik vyrai sakė kad kada ne kada reiks ant kokio popieriuko pasirašyti.  Kas priėmė buhalterę Svetlaną į darbą neprisimena,  t. y. negali pasakyti kas su ja sudarė darbo sutartį.  Kas yra darbo sutartis nežino, net neįsivaizduoja, kas joje turi būti surašyta. Bendrovės įstatų jis nėra nei matęs nei skaitęs. Į visus klausimus  susijusius su  broliu A. K. atsisako duoti parodymus. Jis mano, kad bendrovės kasininkas buvo jis, nors pats jokių grynų pinigų nevaldė ir jų rankose neturėjo. Visi gryni pinigai buvo pas vadybininkus. Jis mano, kad būdavo kasininkas, nes jam buhalterė Svetlana duodavo pasirašyti ant kažkokių kasos dokumentų, ir jis matė, kad pasirašo kaip kasininkas. Prisimena, kad tuose dokumentuose buvo įrašytos pinigų sumos, o pasirašydavo kaip kasininkas, tik todėl kad taip buvo reikalinga buhalterijai. Bendrovėje dirbo vadybininkais visi aukščiau jo išvardinti vyrai ir dar daugiau, tik jų pavardžių nebeprisimena. Vadybininkai važiuodavo į Vakarus pirkti mašinų, kiek žino jie pirkdavo automobilius iš savų pinigų. Taip pat vadybininkai parveždavo automobilius į Lietuvą, bei parduodavo juos žmonėms. Gautus pinigus už automobilius vadybininkai pasiimdavo sau. O pinigų iš vadybininkų nereikalaudavo, kadangi tie pinigai būdavo pačių vadybininkų, o ne bendrovės. Už  parduotus automobilius gautus pinigus vadybininkai įmušdavo į kasą, o vakare išimdavo pinigus ir pasiimdavo sau. Iš kokių pinigų buvo mokami mokesčiai nežino, reikia klausti buhalterės. Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo gali pasakyti, kad visi nurodyti pažeidimai padaryti per jo aplaidumą, šiuos visus pažeidimus padarė vadybininkai, o jis jais pasitikėjo, t. y. pasitikėjo, kad jie už parduotus automobilius įneša pinigus į kasą, kad  į buhalteriją pristato visus dokumentus  pateisinančius automobilių pirkimą ir pardavimą, taip pat dokumentus pateisinančius pinigų panaudojimą. Kadangi darbas vyko tarpusavio pasitikėjimu, tai jis nei buhalterės nei vadybininkų nekontroliavo, o, be to, buhalterinės apskaitos iš viso jis nesupranta. Jam nei buhalterė, nei  vadybininkai nieko nesakė apie tai kad nėra pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, kad nėra automobilių pardavimą patvirtinančių dokumentų, apie tai jis nieko nežinojo. Daro prielaidą, kad gal buhalterė apie tai kalbėjo su vadybininkais.  Jis pripažįsta, kad tikrai aplaidžiai atliko savo darbą, ir visų šių procesų nekontroliavo, nesužiūrėjo. Bendrovė bankrutavo, nes Rusija nebepirko mašinų, bankroto dienai 199 vnt. automobilių  bendrovė tikrai neturėjo, tuos automobilius anksčiau buvo pardavę vadybininkai, tik už parduotus automobilius nepristatydavo dokumentų į bendrovę. Kadangi vadybininkai automobilius pirko-pardavė tik prisidengdami bendrovės vardu, realiai  jie automobilius pirko ir pardavė savo vardu, ir  gautų pinigų, bei pardavimo dokumentų už automobilius neatnešė į bendrovę, o apie tai jis nieko tuo metu nežinojo. Apie tokius dalykus sužinojo tik kai buvo atliktas bendrovės patikrinimas. Apie tai, kad bankrutavus bendrovei jį akcininkai paskyrė likvidatoriumi jis žinojo, nes tai „(duomenys neskelbtini) “ kontoroje jam pasakė akcininkai-vadybininkai. Jis neprieštaravo. Tačiau apie tai, kad bendrovėje po patikrinimo rado didelį automobilių trūkumą jis nieko nežinojo, apie tai jam niekas nieko nesakė, apie tai sužinojo tik gavęs įtarimą. 2014-01-23 apklaustas įtariamuoju  parodė, kad jam visus dokumentus duodavo pasirašyti S. R.. Jis nežinojo, kad S. R. oficialiai nedirba (duomenys neskelbtini). Ji sėdėdavo nuomojamose patalpose, esančiose Pramonės 5, Utenoje. Tose pačiose patalpose buvo ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Taip pat ten buvo ir automobilių pardavimo aikštelė. A. K. buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau šioje bendrovėje nedirbo. Nedirbo nei oficialiai, nei neoficialiai. Jis tik dirbo (duomenys neskelbtini), kuri parveždavo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) vadybininkų surastas mašinas. Dėl to, kad jis rūpinosi ir organizavo šių automobilių pergabenimą kai kuriems asmenims ir galėjo susidaryti įspūdis, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir organizuoja šios bendrovės darbą. 2014-03-13 apklausos metu parodė, kad pasitikėjo bendrovės darbuotojais, jų nekontroliavo (t.8,b. l. 91-93,103-104,121).

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kažkur nuo 2003 metų iki 2007 metų dirbo (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose. Bendrovės direktorius buvo  V. K., kasininkas- V. K.. Bendrovės patalpos buvo  Pramonės g.5, Utena. Bendrovės veiklos pobūdis  transporto priemonių pirkimas-pardavimas. Jai pagal pareigas priklausė  tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus ji  ir tvarkydavo buhalterinę apskaitą, jeigu jai nebuvo atneštos automobilių pirkimo-pardavimo sutartys, kasos pajamų orderiai  tai žinoma tų dokumentų ji ir neįtraukdavo į apskaitą. Pradžioje kasos pajamų orderius pildydavo ji pagal jai pateiktus duomenis, o vėliau buvo išdirbtas šablonas, ir kas paimdavo pinigus tas supildydavo kasos pajamų orderius  PVM sąskaitas faktūras, ir jau supildytus pateikdavo jai, kad ji įtrauktų į buhalterinę apskaitą. Jeigu šių dokumentų jai nepateikdavo tai ji jų ir neįtraukdavo į apskaitą.  Kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitas pildydavo vadybininkai, kadangi viskas vyko seniai tai jų nei vardų, nei pavardžių jau nebeprisimena.  Taip pat būdavo tokių atvejų kai baigiantis metams  sulyginus  automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus,  matydavosi, kad yra automobilių  likučiai, apie tai ji sakydavo  ir direktoriui V. K., ir vadybininkams, tačiau jie jai atsakydavo, kad tie automobiliai yra, kad jie neparduoti, tai ji juos perkeldavo į kitus metus. Kodėl baigiantis metams nebuvo atliekama inventorizacija nežino, tiesiog nebuvo tokio direktoriaus sprendimo.  Kai išėjo iš darbo, kas įvyko toliau su automobilių likučiais nieko nežino. Realiai bendrovei vadovaudavo V. K., jis ir duodavo visus nurodymus, o ar bendrovėje dirbo E. ir A. K., neprisimena.  Ji tikrai neturėjo jokių grynų pinigų ir nei karto nėra jokiam vadybininkui iš kasos išdavusi grynų pinigų,  grynus pinigus valdė ir buvo kasininkas direktorius V. K. (t.8,b.l. 54-55).

Liudytojas V. S. ikietisminio tyrimo metu parodė, kad jis kažkur nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. vasaros (tikslaus laiko neprisimena, nes tai buvo seniai), dirbo (duomenys neskelbtini),  vyr. buhalterio pareigose. Prieš jį vyr. buhaltere dirbo Svetlana (pavardės neprisimena), o kas po jo dirbo, neprisimena. P. S. išeinant į dekretą jam bendrovės dokumentai buvo perduoti su perdavimo aktu. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Bendrovės direktorius buvo V. K.,  kas buvo kasininkas neprisimena. Bendrovės veiklos pobūdis buvo automobilių prekyba. Jam pagal pareigas priklausė išrašytas, gautas sąskaitas registruoti ir vesti į buhalteriją, teikti VMI, Sodrai ataskaitas, sudaryti finansines atskaitomybes, balansus, bei pagal pateiktus dokumentus tvarkyti buhalterinę apskaitą.  Pagal apskaitos dokumentus jis matė, kad yra daug neparduotų automobilių, t.y. yra jų likutis, kuris persikėlė į kitus metus, tačiau bendrovės administracinės patalpos buvo prie automobilių  aikštelės, adresu:  Pramonės gt., Utenos m., ir jis per langą matydavo, kad kai kurie automobiliai stovi ilgai, jų niekas neperka, todėl ir patikėjo, kad yra  didelis neparduotų automobilių likutis, ir su niekuo apie tai nekalbėjo, nes jam nekėlė abejonių. Metų gale inventorizacijos nereikalavo atlikti, nes tuo metu buvo tik  baigęs kolegiją, ir dar pilnai ne viską žinojo ką reikia daryti buhalterijoje. Kol jis dirbo įmonėje pagal taip kaip elgiamasi įmonėje, t.y. kas duoda nurodymus, kas priima svarbius sprendimus, tai jam susidarė vaizdas, kad realiai įmonei vadovauja  V. K. brolis A. K., o pats V. K. irgi dalyvaudavo įmonės veikloje, tačiau mažiau nei A. K.. Automobilių pardavimo sąskaitas pildydavo Mi. (pavardės neprisimena) ir A. K., kas priimdavo už parduotus automobilius pinigus, neprisimena. Prisimena, kad buvo kasos aparatas, kur buvo įnešami pinigai.  Kas pardavinėdavo automobilius negali pasakyti, tame procese nedalyvavo. Jo kabinetas buvo atskirai nuo M. ir A. K.. Jie užpildytus visus dokumentus atnešdavo jam į kabinetą, ir jis juos visus sutraukdavo į apskaitą.  Jeigu per jo darbo laikotarpį buvo neįtrauktos kokios nors pirkimo-pardavimo sutartys į apskaitą, tai galėjo įvykti tik tokiu būdu, jeigu jos nebuvo atneštos jam. O šiaip jis tikrai visus dokumentus, kuriuos jam atnešė, sutraukė į apskaitą. Be M. ir A. K. daugiau, kiek prisimena, kiti asmenys jokių dokumentų jam nenešdavo. Kas tvarkydavo bendrovės pinigus, nežino. Iš bendrovės jis išėjo todėl, kad buvo priimtas laikinai, po metų grįžo dirbti į bendrovę buvusi buhalterė.  Išeidamas iš bendrovės  apskaitos dokumentus perdavė kitam asmeniui pagal sąrašą, bet kam negali pasakyti, t.y. ar direktoriui, ar kitam buhalteriui.  Kas buvo atsakingas už automobilių judėjimą bendrovėje, nežino. Gryni pinigai nuo kasos buvo nurašomi vadybininkams ir direktoriui V. K., kaip atskaitingiems asmenims. Direktorius V. K. kartais pinigus veždavo į banką, o kiti pristatydavo jų panaudojimą patvirtinančius  pateisinančius dokumentus, kuriuos jis visus suvesdavo į buhalterinę apskaitą (t.8,b. l. 39-40).

Liudytoja H. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2008-09-01 iki 2008-10-31 dienos buvo įsidarbinusi į (duomenys neskelbtini), buhalterės pareigose, tačiau,  galėjo būti ir vyriausios buhalterės pareigose. Su ja šios bendrovės direktorius V. K. buvo sudaręs darbo sutartį, nepilnai darbo dienai. Šios bendrovės administracinės patalpos buvo adresu: Pramonės g. 5, Utena, kuriose ir buvo laikomi visi bendrovės buhalterinės ir ūkinės veiklos dokumentai. Šios darbo vietos ji specialiai neieškojo, nes ji tuo laiku dar dirbo buhaltere (duomenys neskelbtini), kuri irgi buvo tose pačiose patalpose, adresu: Pramonės g. 5, Utena. (duomenys neskelbtini) veikla, kiek pamena, buvo dėvėtų automobilių, atvežtų iš užsienio, prekyba. Įsidarbinus į (duomenys neskelbtini), jai ankstesnė buhalterė jokiu perdavimo aktu neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos, todėl teko tik tęsti ,vesti buhalterinę apskaitą, pagal pateikiamus jai dokumentus. Dokumentus jai pateikdavo ir direktorius, bei vadybininkai, daugiausia tai buvo susiję su transporto pardavimu. Kadangi šioje bendrovėje dirbo trumpą laiką, todėl išeidama iš (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos, ji jokiu aktu neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų direktoriui V. K., nes nebuvo jokios buhalterės ,ir ,be to, kiek pamena, tuo laikotarpiu bendrovė buvo įgijusi likvidavimo statusą. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo palikti (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, adresu : Pramonės g. 5, Utena. (duomenys neskelbtini) veikla buvo automašinų gabenimas, pagal užsakymus su autovežiu, todėl (duomenys neskelbtini) atlikinėjo užsakymus gautus iš (duomenys neskelbtini). Atvežtos automašinas, buvo paliekamos Pramonės g. 5, Utena, teritorijoje, kuri buvo bendra su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o tai pat (duomenys neskelbtini) vadybininkai dar mašinas pardavinėjo ir automobilių turguje Aukštaičių gatvėje.  Kai ji dirbo bendrovės direktorius buvo V. K., kasininkas buvo V. K.. Ar šioje bendrovėje dirbo Alvydas ir E. K. neprisimena. Bendrovės veiklos vieta buvo Pramonės gt. 5, Utena. Jai pagal pareigas priklausė suvesti gautus pirminius apskaitos dokumentus iš vadybininkų  į apskaitą.  Kai atėjo dirbti ji matė, kad bendrovėje buvo didelis automobilių likutis, bet kadangi ji dirbo tik laikinai, nes buvo prasta sveikata, tai ji nieko ir neklausinėjo , kodėl tokie automobilių likučiai kas su jais padaryta ir kodėl jie susidarė.  Kas bendrovėje dirbo vadybininkais, neprisimena. Jeigu per jos darbo laikotarpį nebuvo suvesti automobilių pirkimai ar pardavimai, tai taip atsitiko, todėl kad šių dokumentų jai nepristatė vadybininkai. Automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus kasos pajamų, išlaidų orderius pildydavo patys vadybininkai, ir jai atnešdavo  jau užpildytus dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į apskaitą. Ji jokių grynų pinigų nei karto nėra  išdavusi nei vienam vadybininkui, per ją jokie gryni pinigai nėjo, grynus pinigus tvarkė direktorius V. K.. Realiai bendrovei vadovavo V. K., būtent jis  ir duodavo nurodymus darbuotojams.  Išeidama iš darbo buhalterinę apskaitą  paliko direktoriui, kas po jos tvarkė buhalterinę apskaitą, nežino (t.8, b. l. 35-38).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo tik (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau šioje bendrovėje nedirbo nei oficialiai, nei neoficialiai. Jis tik dirbdamas (duomenys neskelbtini) organizuodavo (duomenys neskelbtini) vadybininkų nupirktų automobilių atvežimą iš E. S. šalių į Lietuvą, nes (duomenys neskelbtini) turėjo autovežius ir teikdavo automobilių pervežimo paslaugas. Jokių (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų nerašė ir niekam niekada neduodavo nurodymų surašyti ar pasirašyti kokius nors dokumentus (t. 8, b. l. 48-49).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dabar tikslaus laiko  neprisimena kada buvo įkurta bendrovė (duomenys neskelbtini), kurios  akcininku ir steigėju pradžioje buvo jis.  Kas dar buvo steigėjai ir akcininkai jis neprisimena. Žino, kad jis prisidėjo  įstatiniu kapitalu 40000 Lt, bet kam juos davė ir ar buvo pildyti kokie nors dokumentai, neprisimena. Steigiant įmonę buvo nuspręsta, kad direktoriumi bus V. K., kodėl taip buvo nuspręsta, nežino. Žino, kad buvo siūloma ir jam tapti direktoriumi, tačiau jis atsisakė ir  paskui jie visi sprendė kas ką dirbs bendrovėje, taip ir pasiskirstė pareigomis. Kai skirstėsi pareigomis, buvo nuspręsta kad jis pildys Lietuvoje reikalingus dokumentus, t.y  visus dokumentus (eksporto, importo) susijusius su muitine, taip pat pažymas sąskaitas faktūras. Bendrovės administracinės patalpos buvo Pramonės gt. 5, Utena.  Kas buvo realus kasininkas bendrovėje ,nežino. Jeigu iš pirkėjų jis paimdavo pinigus, tai juos įmušdavau į kasą, visus padėdavo į seifą, o vėliau atiduodavo  buhalterei, kur buhalterė dėdavo pinigus ,nežino. Gal duodavo tiems vadybininkams, kurie važiuodavo pirkti automobilių į užsienį, gal įnešdavo į banką.  Bendrovės buhalteriai  buvo  Svetlana, pavardės neprisimena, paskui Vytautas, pavardės neprisimena, o vėliau tamsi mergina, jos nei vardo nei pavardės neprisimena, o, po to, jis išėjo iš (duomenys neskelbtini).Buhalteriai irgi sėdėjo bendrovės administracinėse patalpose.  Bendrovėje dirbo R. K., A. K., L. G., ir dar kažkas buvo bet jų pavardžių neprisimena, tai šie asmenys pirkdavo automobilius iš užsienio, taip pat automobilius pardavinėdavo Lietuvoje.  Šie asmenys, kiek jis žino neturėjo pildyti jokių pirkimo-pardavimo dokumentų, ar jie imdavo pinigus iš pirkėjų ,nežino, bet šiaip pinigus paimdavo jie, tie kurie pildydavo dokumentus, bei pinigus įnešdavo į kasą. Be jo Lietuvoje dar dokumentus pildė E. K. ir M., pavardės neprisimena. Šie asmenys irgi nevažinėjo į užsienį, užsienyje automobilių nepirkdavo, bei nepardavinėjo automobilių Lietuvoje, jie tik pildydavo pardavimo dokumentus, pagal  vadybininkų (kurie pardavinėjo automobilius)   atvestus pirkėjus. Jis pats visus dokumentus kuriuos pildė, tiek eksporto-importo, tiek pirkimo-pardavimo pažymas, bei kasos dokumentus, absoliučiai visus atiduodavo buhalteriams. Ką jie darydavo su šiais dokumentais nežino.  Gali tik kategoriškai tvirtinti kad nei vieno dokumento neišmetė ar nepridavė buhalteriams (tuos kuriuos užpildė), nes jis suprato kad jie yra griežtos atskaitomybės dokumentai, ir jie yra būtini įmonės veiklai. Ar buhalteriai yra sakę, kad įmonėje yra susidaręs didelis neparduotų automobilių likutis jis neprisimena,  gal ir minėjo, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio, nes skaitė, kad kiekvienas  atlieka jam paskirtą darbą, o jo reikalas yra pildyti dokumentus. Jis į pažymas sąskaitas įrašydavo tokias sumas (už parduotus automobilius), kiek pinigų jam pateikdavo  patys pirkėjai, o šalia jų būdavo ir vadybininkai, ant sąskaitų visą laiką pasirašydavo pirkėjai ir nei  vienas nėra pasakęs, kad mokėjo už automobilį daugiau, kad yra įrašyta neteisinga kaina.  Jis iš bendrovės lygtai yra gavęs įgaliojimų išimti mašinoms tranzitinius numerius, bet kokioms, kada tai buvo, neprisimena. Šių automobilių jis nepirkdavo ir už juos pinigų nemokėdavo. Tiesiog vadybininkai jo paprašydavo padėti, nes patys nespėdavo sutvarkyti visų reikalų, norėdavo automobilius varyti parduoti  į kitas Lietuvos aikštutes, automobiliai neturėdavo  numerių, todėl jis , jeigu turėdavo laiko, tai padėdavo išimti tokiems  automobiliams tranzitinius numerius.  Be to, jam direktorius  V. K. yra   davęs įgaliojimą išimti registruotus blankus, iš blankų leidyklos.  Taip pat  V. K. jam yra išdavęs įgaliojimų su savo parašu išimti tranzitinius numerius. Ką darydavo V. K. jis nežino, jo nestebėdavo ir tai buvo ne jo reikalas. Jis žiūrėjo, kad tik pats atliktų gerai savo darbą.  Kada tiksliai išėjo iš darbo neprisimena, tai buvo tarp 2006-2008 metų, išėjo iš darbo,  nes susirado geresnį darbą.  Išeidamas iš darbo jis jau nebebuvo bendrovės akcininku, o kur jis akcijas padėjo neprisimena (8 t. b. l. 19-20).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kada tiksliai buvo įsteigta bendrovė (duomenys neskelbtini) neprisimena.  Vienas iš steigėjų buvo jis, taip pat buvo ir akcininkas, kokios buvo jo pareigos kaip akcininko, nežino.  Kas kiti buvo steigėjai ir akcininkai neprisimena.  Kiek įnešė įstatinio kapitalo neprisimena.  Kodėl buvo nuspręsta, kad bendrovės direktorius bus V. K., nežino, o nusprendė turbūt visi steigėjai.  Per bendrovės veiklos laikotarpį buhalteriai buvo pradžioje S. R., L., bei V., pavardžių nežino. Kas buvo bendrovės kasininkas nežino. Jis pats bendrovėje dirbo  vadybininko pareigose, bei tvarkydavo pirkimo-pardavimo dokumentus ir tuos dokumentus kurie susiję su muitine. Automobiliais neprekiaudavo. Bendrovės veiklos pobūdis buvo prekyba automobiliais. Bendrovės vadybininkai, jų pavardžių neprisimena, pirkdavo automobilius užsienyje, juos parveždavo į Lietuvą, bei Lietuvoje parduodavo, tie vadybininkai dokumentų nepildydavo, nebent tai darydavo be jų žinios. Bendrovės administracinės patalpos buvo Pramonės gt. 5, Utena.  Kai parduodavo automobilį Lietuvoje, vadybininkas atsivesdavo pirkėją  pas juos bei jie  užpildydavo pirkimo-pardavimo dokumentus, bei paimdavo pinigus iš pirkėjų, juos įnešdavo į kasą. Kas iš kasos paimdavo pinigus ,neprisimena.  Į pirkimo-pardavimo dokumentus jie įrašydavo tokią pinigų sumą, kokią pateikdavo pirkėjas. Nei karto nebuvo, kad pirkėjas pasakytų, jog įrašė neteisingą pinigų sumą. Visus dokumentus kuriuos jis užpildydavo nunešdavo į buhalteriją, nebuvo nei vieno dokumento, kurio nenuneštų, išmestų, ar pamestų. Kad yra daug neparduotų automobilių, tai jie matydavo aikštelėje, o ar buvo daromos kokios nors inventorizacijos, neprisimena.  Jis pats jokių įgaliojimų negaudavo, kad išimti tranzitinius numerius automobiliams.  Ką bendrovėje darydavo V. K.,  nežino, jis tiesiog dirbdavo savo darbą ir į kitų darbus nesikišdavo.  Kas nuo 2008-10-31 tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, nežino. Jis visus užpildytus dokumentus  nešdavo į buhalterijos kabinetą, tačiau kas juos tvarkydavo, nežino. Kodėl buvo nuspręsta bendrovėje paskirti likvidatorių ir likvidatoriumi paskirtas V. K. nežino.  Bendrovei bankrutavus jį atleido iš darbo. Kas realiai priimdavo bendrovėje sprendimus nežino (t. 8, b. l. 21-22).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra vienas iš (duomenys neskelbtini) akcininkų, ir taip pat šioje bendrovėje dirbo vadybininko pareigose. Kiek pamena šioje bendrovėje dirbo nuo 2004 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos. Jis kaip vadybininkas šioje bendrovėje vykdė dėvėtų automobilių pirkimus užsienyje, rūpinosi jų tinkamu pargabenimu ir pirkimo dokumentų suforminimu, kurie vėliau buvo pateikiami į UAB „Šiekštelis“ buhalteriją. Taip pat būnant Lietuvoje, tekdavo išiminėti tranzitinius numerius pagal direktoriaus įgaliojimą, nes tranzitiniai numeriai buvo išimami, kadangi automobilis buvo parduodamas arba į trečiąsias šalis arba Lietuvos piliečiai mašiną nupirkę iš jų norėdavo pervykti į kitą rajoną, todėl buvo išimami tranzitiniai numeriai. Parodytas 2007-08-29 (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. įgaliojimas dėl tranzitinių numerių išėmimo automašinai AUDI A6, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) yra užpildytas jo ranka, tad mano,  kad jis atliko, kaip vadybininkas, tokį pavestą jam darbą, tačiau  pirkimo-pardavimo sutarčių jis nesudarinėdavo, tai atlikdavo kiti šios bendrovės darbuotojai E. K. ir M., kurio pavardės šiuo metu nebepamena. Taip pat jie atlikdavo ir muitinės dokumentų forminimą. Dėl šios mašinos pardavimo aplinkybių jis negali nieko nurodyti, nes jau nepamena, praėjo nemažai laiko bei asmeniškai jos jis pas save neturi. Taip pat neturi šio automobilio įsigijimo ir pardavimo dokumentų. Kai A. K. kūrė (duomenys neskelbtini) 2004 m.-2005 m., tikslaus laiko neprisimena, jis jam pasiūlė tapti įmonės akcininku bei dirbti įmonėje.  Taip pat bendrovės akcininkais buvo L. G., A. K., E. K. ir V. K., gal dėl kai kurių akcininkų klysta, nes jis nelabai gilinosi ir tuo nesidomėjo. Įmonės direktorius buvo V. K., kas buvo įmonės kasininkas nežino, o buhalterės dažnai keitėsi, jų pavardžių neįsiminė. Vienos vardas buvo Svetlana, kitos Laura. Bendrovės veiklos pobūdis-mašinų vežimas. Jam pagal pareigas priklausė pirkti mašinas, bei surasti joms pirkėjus. Jis automobilius pirkdavo Vokietijoje. Išvažiuojant į Vokietiją bendrovė kelis kartus iš kasos duodavo pinigų, kiek prisimena, juos duodavo buhalterijoje, kas konkrečiai nebeprisimena, kiek davė irgi neprisimena, o taip pagrinde automobilius pirkdavo savais pinigais. Kai surasdavo automobilio pardavėją Vokietijoje, kuris parduodavo automobilį, suderėdavo kainą ir pardavėjas pats savo ranka užpildydavo pirkimo-pardavimo sutartį (taip vadinamą kaufertragą), jis savo ranka niekada  dokumentų nepildydavo. Į sutartį visą laiką buvo įrašoma tokia suma kokią suderėdavo. Nupirktus automobilius į Lietuvą parveždavo tralais, kam jie priklausė, nežino, galbūt „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojai buvo įvairūs, jų pavardžių nebeprisimena, jis pats autovežių nevairuodavo. Visus automobilius kuriuos pirko Vokietijoje, pirko (duomenys neskelbtini) vardu. Paskui grįžęs į Lietuvą, visas pirkimo-pardavimo sutartis jis pateikdavo deklarantui M., pavardės nežino ir  A., pavardės nežino, iš esmės netgi jis pirkimo-pardavimo sutartis palikdavo jiems ant stalo (nebuvo kad konkrečiai kuriam nors deklarantui jas atiduotų), jis būdavo adresu: Pramonės g., Utena. Deklarantai smulkiau nereikalaudavo atsiskaityti  dėl nupirktų automobilių, jie vienas kitu pasitikėdavo. Visas sutartis jis pateikdavo deklarantams, nebuvo taip kad kokios nors sutarties deklarantams nepateiktų. Kur jie vėliau dėdavo tas sutartis, nežino. Tais atvejais kai pinigus jam išduodavo iš kasos, likus likučiui pinigų jis juos grąžindavo į kasą, taip pat pateikdavo pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus. Lietuvoje automobiliams pirkėjų ieškodavo jis. Kai surasdavo pirkėjus, pirkimo-pardavimo sutartis pildydavo deklarantai lyg tai jau dirbo E. K. ir  M.. Gali pasakyti, kad automobilio pirkėjas visą laiką pinigus pateikdavo deklarantui arba E. K. arba M. ir tada jie užpildydavo sutartis, kokias  įrašydavo pirkėjų sumokamas sumas į pirkimo pardavimo sutartis jis nežino, nematydavo,  į tai nesigilindavo. Jis pats nei lito nėra gavęs iš pirkėjų (tai yra nėra gavęs pinigų, kurie nebūtų įtraukti į sutartis), jis įmonėje gaudavo fiksuotą  atlyginimą  iki 1000 Lt, tikslios sumos neprisimena. Realiai bendrovei vadovavo A. K.,  jis bendrovėje buvo, jam atrodo, tik akcininkas ir praktiškai visi klausydavo jo nurodymų              (t. 8, b.l. 23-24, 28-30).

Liudytojas L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  kai A. K. įkūrė (duomenys neskelbtini) 2004 m., tikslaus laiko neprisimena,  jis jam pasiūlė tapti įmonės akcininku, bei dirbti įmonėje. Jis savo pinigų į įmonę visiškai neįnešė, tiesiog davė už dyką akcijas jis ir sutiko. Jam suteikė apie 400 vnt. akcijų, bei įdarbino vadybininko pareigose. Taip pat bendrovės akcininkai buvo A. K., K. R., K. (du broliai). Įmonės direktorius buvo V. K. (bent jau pagal dokumentus, nors realiai viskam vadovavo A. K.), kas buvo įmonės kasininkas nežino, buhalterė buvo lyg tai Svetlana, pavardės neprisimena. Bendrovės veiklos pobūdis-automobilių pervežimas, pardavimas, prekyba. Jam pagal pareigas priklausė pirkti mašinas, bei surasti joms pirkėjus.  Jis automobilius pirkdavo Vokietijoje. Išvažiuojant į Vokietiją bendrovė kelis kartus iš kasos duodavo pinigų, kiek prisimena juos duodavo buhalterijoje, kas konkrečiai nebeprisimena, kiek davė irgi neprisimena, o taip pagrinde automobilius pirkdavo savais pinigais. Kai surasdavo automobilio pardavėją Vokietijoje, kuris parduodavo automobilį, suderėdavo kainą ir pardavėjas pats savo ranka užpildydavo pirkimo-pardavimo sutartį (taip vadinamą kaufertragą) jis savo ranka niekados  dokumentų nepildydavo. Į sutartį visą laiką buvo įrašoma tokia suma kokią suderėdavo.  Nupirktus automobilius į Lietuvą parveždavo  tralais, kam jie priklausė, nežino,  vairuotojai buvo įvairūs, jų pavardžių nebeprisimena, Jis pats autovežių nevairuodavo. Visus automobilius, kuriuos pirko Vokietijoje, pirko (duomenys neskelbtini) vardu. Paskui grįžęs į Lietuvą, visas pirkimo-pardavimo sutartis jis pateikdavo deklarantams K. ir M. pavardės neprisimena, vėliau dirbo A. K. sūnus, jie būdavo adresu:  Pramonės gt.5, Utena. Deklarantai smulkiau nereikalaudavo atsiskaityti  dėl nupirktų automobilių, jie vienas kitu pasitikėdavo. Visas sutartis jis pateikdavo deklarantams, nebuvo taip, kad kokios nors sutarties nepateiktų, kur jie vėliau dėdavo tas sutartis, nežino. Tais atvejais kai pinigus jam išduodavo iš kasos, likus likučiui, jis juos grąžindavo į kasą, taip pat pateikdavo pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus. Lietuvoje automobiliams pirkėjų ieškodavo jis. Kai surasdavo pirkėjus, pirkimo-pardavimo sutartis pildydavo deklarantai. Automobilio pirkėjas visą laiką pinigus pateikdavo deklarantui ir tada jie užpildydavo sutartis,  ir į jas įrašydavo tokias sumas kokias realiai mokėdavo pirkėjai. Jis pats nei lito nėra gavęs (tai yra nėra gavęs pinigų, kurie nebūtų įtraukti į sutartis). Jis įmonėje gaudavo fiksuotą  atlyginimą,  iki 1000 Lt, tikslios sumos neprisimena. Realiai bendrovei vadovavo A. K.,  jis bendrovėje buvo, jam atrodo, tik akcininkas, tačiau  praktiškai visi klausydavo jo nurodymų              (t.8, b. l. 31-32).

Liudytojas  A. K. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas L. G. (t. 8, b. l. 33-34).

Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš automobilių pardavimo aikštelės, esančios Pramonės 5, Utenoje, jis 2008 m. buvo įsigijęs automobilį VW Vento. Ten esančios bendrovės pavadinimo nežino. Parodyti 2008-05-10 ir 2008-09-08 (duomenys neskelbtini) įgaliojimai dėl tranzitinių numerių paėmimo automobiliui VW Venti, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pildyti jo ranka, nes jis pirko šį automobilį už 1000 Lt. Tranzitiniai numeriai iš pradžių buvo paimti, nes automobiliui buvo reikalingas remontas, perdažymas ir jo registruoti iš karto nebuvo galima. Jis neatsimena ar buvo surašyti pirkimo-pardavimo dokumentai, bet pinigus sumokėjo pardavusios įmonės darbuotojui, kurio vardo ir pavardės neatsimena. Jo neatpažintų. Jam nebuvo išduotas joks dokumentas, kad pinigus sumokėjo. Jis šį automobilį vėliau pardavė į automobilių ardymo aikštelę, kur atidavė ir šio automobilio vokiečių kalba pildytus registracijos dokumentus (t.7, b. l. 134-135).

Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, pažįsta šios bendrovės direktorių V. K., bei vadybininkus, kurių vardų ir pavardžių šiuo metu nepamena, nes pažįsta tik iš matymo. Jam asmeniškai yra tekę iš šios bendrovės įsigyti neoficialiai mašinas ir jas parduoti, t.y. jis tapdavo tarpininku surandant pardavėją, tačiau viskas buvo forminama (duomenys neskelbtini) vardu, kurios ofisas ir aikštelė buvo Pramonės gatvėje, Utenoje. Jis dabar negali nurodyti tiksliai, kiek jų vardu pardavė mašinų, nes tai buvo seniai ir visų aplinkybių jau nepamena. Parodyti 2006-09-01, 2006-09-29, 2006-10-06 įgaliojimai išduoti (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. , dėl tranzitinių numerių išsiėmimo automašinoms, yra užpildyti jo ranka ir šiuos įgaliojimus jis pateikė VĮ „Regitra“ Utenos filialui, kad automobiliams Audi 80 kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Audi 80 kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), VW Passat, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) būtų laikinai išduoti tranzitiniai numeriai. Šiuo metu jis jau nebeprisimena, kam konkrečiai iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų buvo sumokėta už automobilių įsigijimą, bei kokia pinigų suma, tačiau jis asmeniškai šių mašinų pas save namuose neturi ,ir jos parduotos į užsienį, tai galėjo būti Rusija, Latvija arba Kazachstanas. Visi pardavimai buvo vykdomi tik per (duomenys neskelbtini), nes kitu variantu mašinų jis asmeniškai negalėjo parduoti, tad visi pardavimo dokumentai turėjo būti toje bendrovėje, o jis buvo tik tarpininkas surandant pirkėją, bei pinigai už automobilių įsigijimą buvo paliekami būtent tos bendrovės darbuotojams, kurie pildydavo pardavimo dokumentus. Kadangi nuo šių mašinų pardavimo praėjo jau beveik šešeri metai, tai labai sunku atsiminti visas aplinkybes. Daugiau jis automobilių nėra įsigijęs iš (duomenys neskelbtini), ir neatlikinėjo tarpininkavimo paslaugų, nes ūkininkauja (t.7, b. l. 140-141).

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2004-02-03 iki 2008-09-30 jis dirbo (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigose, bei buvo atsakingas už automobilių nupirkimą užsienyje ir jų pardavimą Lietuvoje. Būdamas vadybininku jis iš bendrovės kasos gaudavo grynuosius pinigus automobilių pirkimui, tad tekdavo nepanaudotus pinigus grąžinti į kasą. Pinigus išmokėdavo buhalterija , jis pasirašydavo, kad juos gaudavo. (duomenys neskelbtini) naudotais automobiliais prekiaudavo adresu Pramonės g. 5, Utena.  Jei iš direktoriaus gaudavo įsakymą, kad reikia išimti tranzitinius numerius, tai ta mašina dažniausiai būdavo parduodama į užsienį, tai galėjo būti Latvija, Rusija ir kitos šalys. (duomenys neskelbtini) deklaracijas pildydavo kiti vadybininkai deklarantai, tai A. K., E. K. ir M., pavardės nebepamena.  Parodytas 2008-10-31 įgaliojimas, išduotas (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K., pildytas jo ranka, bei su šiuo įgaliojimu iš VĮ „Regitra“ buvo išimti tranzitiniai numeriai, automašinai VW Passat 1998 metų laidos, baltos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jis jau tuo laikotarpiu nebedirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2008-10-01 buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigose, kuri irgi užsiėmė dėvėtų automobilių pardavimu, tai šiuo metu negali tiksliai nurodyti kokiomis aplinkybėmis ir kieno paprašytas jis išėmė šiai mašinai tranzitinius numerius. Taip pat nepamena ar buvo apiformintas (duomenys neskelbtini) vardu šio automobilio pardavimas, tačiau šio automobilio jis neturi asmeniškai, ir kam jis buvo parduotas  nežino, ir negali paaiškinti visų aplinkybių. Jei šis automobilis žmonių buvo įgytas, turėjo būtį pirkimo pardavimo sutartis ir pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, kasos čekis, nes įmonė turėjo kasos aparatą, bet šiuo atveju jis nežino ar tai buvo, bei nežino šio automobilio tolimesnio likimo. Taip pat neteko jo darbo praktikoje grąžinti automašinų tiems asmenims iš kurių jie buvo nupirkti (t. 7,b. l. 148-149).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam nėra žinoma, tačiau iš šios bendrovės automobilių aikštelės 2007 metais jis išsirinko patinkančią mašiną VW Golf, bei bendraujant su vienu vyriškiu kuris prisistatė vadybininku, buvo sutarta, kad jis už ją sumokės pinigus, tačiau jos neregistruos, nes ji buvo techniškai netvarkinga,  t.y. ją reikėjo perdažyti, nes buvo labai surūdijęs kėbulas, bet nebuvo daužta. Kadangi jis jos nenorėjo registruoti, kol nesutvarkys kėbulo, buvo aptarta, kad jis išsiims tranzitinius numerius, bet pinigus sumoje 4400 litų jis sumokėjo vadybininkui, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, tačiau jis jam neišdavė jokio patvirtinančio dokumento apie pinigų sumokėjimą, ir nesudarė pirkimo pardavimo sutarties. Tą kartą tranzitinius numerius išsiėmė savo uošvio V. V. vardu, tačiau vėliau jis jau tranzitinius numerius ėmė savo vardu. Susiremontavus automašiną ir praėjus nemažai laiko tik 2009 metų vasario mėnesį jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kur buvo surašyta automobilio pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2009/03, bei išduotas kasos kvitas, tačiau teko dar už paslauga sumokėti papildomai 50 litų sumą, tad viso gavosi 4450 litų. 2009-02-04 bandant užsiregistruoti mašiną VĮ „Regitra“, bei pateikus visus dokumentus, sužinojo, kad jos neregistruos ir nurodė priežastį kad mašinai uždėtas areštas. Tačiau mašina iš jo nebuvo paimta ir grąžinta jam, bet nebuvo išduoti valstybiniai numeriai. Sugrįžus į (duomenys neskelbtini) bandė aiškintis kas per aplinkybės, bei kodėl jis negali užsiregistruoti, tačiau bendraujant su direktoriumi K., kurio vardo nežino, jis nieko nepaaiškino ir nesiteikė priimti iš jo mašinos ir grąžinti pinigų, tad teko jam įsigyti kitą daužtą VW Golf markės mašiną, o šią įsigytą jis išardė ir visas dalis panaudojo atstatyti jau kitur įgytą mašiną. Realiai VW Golf, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), jis neturi, tik dokumentus, o kėbulas buvo priduotas į metalo laužo supirktuvę „Torlina“ (t.7, b. l. 153-154).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam yra girdėta, bet kur ji yra įsikūrusi tiksliai negali nurodyti, bet mano, kad prie Utenos mėsos kombinato. Asmenys V. K., A. K., L. G., R. K., A. K., E. K. nėra draugai, nei geri pažįstami, bet pavardė K. jam yra girdėta ir kiek žino jie turi autovežius, bet jis su jais neturėjo jokių komercinių santykių, nes tuo metu dirbo vairavimo instruktoriumi. Jis 2006 m. asmeniškai yra pirkęs W. G., bet dviejų VW Transporter nėra nei karto įsigijęs. Jokių automobilių verslu jis 2006 m. neužsiėmė, tik jei buvo įsigijęs automobilius, tai  tik asmeniškai ir jie buvo registruoti VĮ „Regitra“. Parodyti 2006-05-25, 2006-08-04 įgaliojimai, kuriuose išrašyti (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K., yra pildyti jo ranka, tačiau tokių automobilių jis neturėjo, o kas paprašė išimti šioms transporto priemonėms tranzitinius numerius, jis jau nepamena, bet tai tikrai ne tie išvardyti asmenys. Šių automobilių jis neturi ir asmeniškai niekam nepardavė, neįforminant dokumentų, taip pat nepridavinėjo į metalo laužo supirktuves. Kadangi nuo šių įgaliojimų išdavimo dienos praėjo nemažai laiko, jis nebepamena visų  aplinkybių (t.7, b. l. 174-175).

Liudytojas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini)  jis dirbo vadybininko pareigose, bei jam buvo pavesta atlikti atvežtų iš užsienio mašinų pardavimą, turguose ir pardavimo dokumentų forminimą. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2004-04-06 iki 2008-04-09. Parodytas 2008-09-26 (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, yra pildytas jo ranka, bei nurodyti jo asmens kodas, bei automašinos kėbulas Nr. WVZZZ702VH089642, tačiau jis nepamena, kokia tai galėjo būti mašina ir kokiam tikslui šiai mašinai buvo išimti tranzitiniai numeriai, nes jis tuo laikotarpiu jau nebedirbo (duomenys neskelbtini). Jam patikslinus, kad tai a/m VW P. C. (universalas) 1997 metų laidos, jis vis tiek nepamena, kodėl galėjo išiminėti tranzitinius numerius šiai mašinai, taip pat jis asmeniškai jos nepirko iš (duomenys neskelbtini), bei jokiu pinigų už jos pardavimą negavo, nes jos nepardavinėjo, bei asmeniškai  jos neturi pas save. O taip pat neturi jokio logiško paaiškinimo dėl šio automobilio registravimo, ar pardavimo, tačiau mano, kad jei buvo išimti tranzitiniai numeriai, tai mašina turėjo būti parduota į užsienį, dar kitas variantas parduota vietinėje rinkoje. Tačiau nebuvo tokių atvejų, kad nupirktas mašinas  bendrovė būtu atgal išvežusi į užsienį (t. 7, b. l. 180-181).

Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam yra girdėta, tačiau kuo ji užsiima ir kokia jos veikla bei kur ji yra įsikūrusi jis negali nurodyti. Jis tiksliai nepamena, bet buvo įsigijęs automašina HONDA CIVIC, bet kada tai buvo ir kokia tai buvo spalva ir iš ko ji buvo nupirkta jis jau nepamena, bet ta mašina buvo parduota. Parodytas 2006-11-29 (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. įgaliojimas, dėl tranzitinių numerių gavimo automašinai Honda kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra pildytas jo ranka, tačiau kodėl jis ėmė šiai mašinai tranzitinius numerius jis negali nurodyti, nes praėjo nemažai laiko. Taip pat jis neturi tokios mašinos ir nėra jos pardavęs kitiems asmenims, bei pridavęs į metalo laužo supirktuvę. Kas galėjo prašyti, kad jis išimtų tranzitinius numerius, negali nurodyti, nes praėjo daug laiko (t. 7, b. l. 185-186).

   Liudytojas N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma ir jam teko bendrauti su keliais šios bendrovės vadybininkais, kurie, kiek pamena, buvo trys kurių nei vardų ir pavardžių nepamena, nes su jais buvo tik iš matymo pažįstamas, bei jiems jis neoficialiai padėdavo surasti parduodamoms mašinoms pirkėjus. Tačiau visus pardavimo dokumentus pildydavo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie buvo Pramonės g. 5, Utena administracinėse patalpose. Jokio piniginio atlygio už klientų suradimą  ir automobilio pardavimą jis negaudavo. Parodytas 2008-07-25 (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. K. išduotas įgaliojimas dėl tranzitinių numerių išėmimo automašinai AUDI 80, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-08-05 automašinai Audi A4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) yra pildytas jo ranka. Tačiau jis nepamena tiksliai, kam buvo parduotos šios mašinos, bet lygtai šias automašinas įsigijo Latvijos piliečiai, bet jokių pardavimo dokumentų jis asmeniškai nepildė ir tai atliko (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tad kur yra šių automobilių pardavimo dokumentai jis nežino, tik mano, kad jie turėjo būti (duomenys neskelbtini). Taip pat jis asmeniškai neturi paminėtų mašinų pas save, bei jų registracijos dokumentų. Asmenys V. K., A. K., L. G., R. K., A. K., E. K. nėra draugai, nei geri pažįstami, bet pavardė K. jam yra girdėta, bei jam žinoma kad šie asmenys užsiėmė automobilių pardavimu (t. 7, b. l. 189-190).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini)  nuo 2003 metų iki 2008 metų dirbo vadybininko pareigose. Šios bendrovės buveinė ir administracinės patalpos buvo Pramonės g. 5, Utena, bei šios bendrovės direktorius buvo V. K.. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterės, V. ir S., tačiau jų pavardžių nebepamena. Jis kaip vadybininkas buvo atsakingas už automobilių nupirkimą užsienyje ir jų pargabenimu į Lietuvą, nuvarymą automobilių į muitinę apžiūrai,  tranzitinių numerių iš VĮ „Regitra“ išėmimą, bei ieškojimą klientų. Pardavimo dokumentus pildydavo kiti bendrovės darbuotojai A. K., M. ir E. K.. Parodytas 2006-01-31 (duomenys neskelbtini) įgaliojimas dėl tranzitinių numerių išėmimo Audi A4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra pildytas jo ranka ir kaip minėjo jis kaip vadybininkas išimdavo tranzitinius numerius, o jie buvo išimami kadangi ta mašina turėjo būti parduodama arba į trečiąsias šalis arba lietuviui kuris negalėjo vykti iki savo teritorijos be valstybinių numerių, kur vėliau jis tą mašiną užsiregistruodavo. Šiuo metu jau nepamena, kam ir prie kokių aplinkybių ši mašina buvo parduota, tačiau jis asmeniškai jos neturi, bei nežino kur yra jos užsienietiški dokumentai (t. 8, b. l. 1-2).

   Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis niekados nedirbo, o ten dirbančių žmonių nepažįsta. 2006-11-02 vaikščiojo po Utenos automobilių turgų, esantį Utenos mieste, prie mėsos fabriko bei ieškojo jam tinkančio automobilio. Ant vieno tralo pamatė automobilį WV Golf, iš pažiūros jis jam patiko, todėl su ten buvusiu vyriškiu, kuris pardavinėjo šitą Golfą, sutarė, kad jis šį automobilį nupirks pradžioje pabandymui. Tas vyriškis sutiko. Todėl jis jam sumokėjo už automobilį pinigus, kiek sumokėjo nebeprisimena. Apie tai, kad sumokėjo  pinigus, tas vyriškis jokio dokumento neišrašė, tačiau nuvedė į toje aikštutėje buvusį kioskelį, kur ten dirbantis žmogus išrašė jam įgaliojimą, išimti tam automobiliui tranzitinius numerius. Kas konkrečiai išrašė  įgaliojimą jis negali pasakyti .  Be to, tas vyriškis jam atidavė automobilio dokumentus: techninį pasą, kaufertragą. Jis išsiėmė tranzitinius numerius, ir kurį laiką važinėjo su šiuo automobiliu. Ką jis toliau darė su tuo automobiliu, neprisimena. Kadangi šiuo metu jis to automobilio tikrai neturi,  tai turbūt jį pardavė. Tačiau kam pardavė, už kiek irgi neprisimena. Tačiau jei automobilis buvo parduotas, tai jis pirkėją turėjo nuvesti į šios bendrovės patalpas, kur buvo užpildyti visi reikiami  pardavimui dokumentai, tame tarpe ir pažyma-sąskaita. Tačiau nei kas pildė dokumentus, nei kaip viskas tiksliai vyko jis nebeprisimena ir negali papasakoti.  Daugiau jis šios bendrovės automobilių nepirko.  Tačiau užpildyti  pardavimo dokumentai, t. y. jų kopijos tikrai liko bendrovės patalpose (t. 8, b. l. 6-7).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006-2007 m. jis buvo tarpininkas perkant-parduodant automobilius. (duomenys neskelbtini) jis nedirbo, tačiau iš šios bendrovės tais metais yra pirkęs kelis automobilius.  Pagal jam parodytus 2006-07-15 ir 2007-09-14 įgaliojimus jis gali paaiškinti sekančiai: tiksliai kaip buvo parduoti šie automobiliai jis jau nebeprisimena, bet pats pardavimas vykdavo standartiškai, o būtent: bendrovės vadybininkai, kurie pirkdavo automobilius Vokietijoje, nupirktus automobilius parveždavo į Lietuvą. Tada jis pas juos išsirinkdavo automobilį, už jį tiems vadybininkams sumokėdavo grynais pinigais nurodytą automobilio kainą. Vadybininkų jis nei vardų, nei pavardžių neprisimena, nes jie buvo pažįstami tik iš matymo ir susiję tik tiek kas liečia automobilių prekybą, o tuo labiau viskas vyko seniai.   Sumokėjus vadybininkams pinigus, jie jam duodavo tik automobilio dokumentus (kaufertragą, techninį pasą), jokio dokumento, kuris  patvirtintų pinigų sumokėjimo faktą neduodavo. Tada jis kreipdavosi į įmonės kontorą, kurios adreso jis neprisimena, ji buvo priešais Utenos „Mėsos“ kombinatą, ten yra automobilių aikštelė, bei joje bendrovės kontora. Ten dirbantys darbuotojai jam nupirktiems automobiliams išrašydavo įgaliojimus, kad jis galėtų išsiimti tranzitinius numerius. Darbuotojų, kurie jam išdavė įgaliojimus jis taip pat nei vardų nei pavardžių nežino. Gavęs  įgaliojimą jis išsiimdavo tranzitinius numerius bei ieškodavo pirkėjų. Jam pateiktiems įgaliojimams, kiek prisimena, automobilius Audi 80 B-4, pardavė Kazachijos piliečiams, jų nei vardų nei pavardžių neprisimena. Už kokią sumą  pardavė automobilius neprisimena. Tačiau surastus pirkėjus jis vėl nuvesdavo į bendrovės kontorą,  kur dirbantys darbuotojai užpildydavo pažymas-sąskaitas, kad yra parduoti automobiliai ten nurodydavo automobilio kainas, kokias nurodydavo jis nežino ,neprisimena, bei pirkėjo duomenis, bei tas sąskaitas pasilikdavo kontoroje. Iš pirkėjų gautų pinigų jis bendrovei neatiduodavo. Jis atiduodavo tik tuos pinigus, už kuriuos pats nupirkdavo automobilį, ir  kokią sumą nustatydavo vadybininkai.  Parduodamas automobilį jis užsikeldavo kainą, kiek nebeprisimena , pasitaikydavo jog automobilį parduodavo ir į minusą. Darbuotojai užpildę pažymas sąskaitas  vieną duodavo pirkėjui, o kitą, kiek matydavo pasilikdavo kontoroje, taip pat matė ,kad jie pildydavo pinigų priėmimo kvitą, bet ar jį duodavo pasirašyti pirkėjui, neprisimena, kiek prisimena, jis pats ant jokių dokumentų nepasirašydavo.  Kiek taip pirko-pardavė automobilių kuriuos atsivežė (duomenys neskelbtini) iš užsienio jis neprisimena. Pagal jam parodytus įgaliojimus jis tikrai nupirko automobilius ir juos pardavė, ir (duomenys neskelbtini) tikrai užpildė pažymas sąskaitas, kurių vieną egzempliorių tikrai pasiliko pas save kontoroje (t. 8, b. l. 11-12).

              Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis niekada nedirbo.  Kiek prisimena iš šios įmonės jis pirko vieną kartą automobilį.  Pagal  parodytą jo vardu išrašytą 2006-10-06 įgaliojimą gali paaiškinti , kad tą pačią dieną kai išrašytas įgaliojimas, jis nuvyko į Utenos mieste esančią automobilių pardavimo aikštutę, bei ieškojo sau nusipirkti automobilio. Surado jam tinkantį  už prieinamą kainą automobilį Audi 80 B4. Jį pardavinėjo   vyriškis nuo tralo, jis suprato, kad automobilis buvo atvežtas ką tik iš Vokietijos. To vyriškio nei vardo nei pavardės neprisimena. Kokia buvo automobilio kaina, irgi neprisimena. Tik už automobilį suderėjo ir sumokėjo tam vyriškiui grynais pinigais.   Vyriškis paimdamas pinigus lyg tai  rašė kažkokį dokumentą, bet to garantuoti negali. Kai sumokėjo pinigus tas  vyriškis atidavė kaufertragą, ir automobilio techninį pasą.  Be to ,jis dar to vyriškio paprašė,  kad leistų išsiimti tranzitinius numerius,  kadangi pirko automobilį sau, tai norėjo jį pabandyti pavažinėti, ir jeigu jo techninė būklė būtų gera tik tada formintis savo vardu.  Tada tas vyriškis jam nurodė eiti į bendrovės kontorą, bei parodė dar kelią kur nueiti, bei paaiškino, kad ten dirbantys darbuotojai jam išrašys įgaliojimą. Nuėjus į kontorą, ten buvo trys ar keturi  darbuotojai.  Kontora buvo toje pačioje aikštelėje, kaip ir pardavinėjami automobiliai.  Jis pasakė, kad reikia įgaliojimo tranzitiniams numeriams išsiimti. Tada vienas iš vyriškių ir užpildė įgaliojimą. To vyriškio jis nei vardo nei pavardės nežino. Gavęs įgaliojimą jis išsiėmė automobilio tranzitinius numerius ir gal mėnesį ar du su juo važinėjo, jį bandė. Kiek prisimena nemažai įdėjo į šį automobilį savo išlaidų, nes jį reikėjo remontuoti. Tačiau jis pastoviai vis gesdavo, todėl neapsikentęs nusprendė jį parduoti.  Tada jis pats ieškojo automobiliui pirkėjo. Automobilį  pardavė Utenos turguje. Tiksliau, Utenos turguje pardavinėjo automobilį, prie jo priėjo pirkėjas, tai buvo vyras, jo nei vardo, nei pavardės neįsidėmėjo, kiek prisimena jis buvo lietuvis,  suderėjo kainą, tada nuėjo į (duomenys neskelbtini) kontorą, kur ten esantiems darbuotojams  pasakė, kad pardavė automobilį, ir pastarieji užpildė pažymas sąskaitas,  jo atvesto pirkėjo vardu. Kas pildė pažymą-sąskaitą irgi neprisimena , žino, kad tai buvo vyriškis. Kokius įrašė duomenis į pažymą sąskaitą, nežino. Žino, kad vieną pažymą sąskaitą atidavė  pirkėjui, o kitą pasiliko kontoroje. Ar dar kokius dokumentus pildė  tas vyriškis jis neprisimena. Su tuo vyriškiu kalbėjosi pirkėjas, o jis stovėjo tik nuošalyje. Už kiek pardavė automobilį , neprisimena.  (duomenys neskelbtini) jis nei vadovų, nei akcininkų, nei darbuotojų asmeniškai nepažįsta, su jais nebendrauja. A. E. K., V. K., A. K. nepažįsta,  su jais nebendrauja. Jis iš viso, kiek suprato, vieni bendrovės darbuotojai  veža automobilius iš užsienio ir juos pardavinėja, o kiti darbuotojai pildo automobilių pardavimo dokumentus, įgaliojimus (t. 8, b. l. 13-14).

              Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal jam parodytą 2006-10-06 jo vardu išrašytą įgaliojimą, jis, įgaliojimo išrašymo dieną, nuvyko į Utenos mieste esančią automobilių aikštelę, esančią Pramonės gt., kur ieškojo  sau automobilio. Prisimena, kad lyg tai ant tralo pamatė automobilį  M. G., jam už lango buvo užkištas lapelis su  telefono numeriu, kuriuo buvo galima susisiekti su pardavėju.  Paskambinus pardavėjui atėjo vyriškis.  Bekalbant su vyriškiu paaiškėjo kad automobiliui reikalingas variklio remontas, todėl su tuo pardavėju buvo sutarta, kad jis išsiims tranzitinius numerius, pabandys tą automobilį pavažinėti, gal būt remontuoti, ir jeigu apsispręs pirkti, tai tada jam sumokės pinigus. Kaip užstatą jis tam vyriškiui paliko apie 100 eurų, tikslios sumos neprisimena, jis jam atidavė  automobilio dokumentus  (Kaufertragą ir techninį pasą). Prie kokių aplinkybių buvo išrašytas įgaliojimas išimti tranzitinius numerius neprisimena,  ar tas pats vyriškis išrašė, ar iš kur nors atnešė jau išrašytą, kiek prisimena, jis pats niekur nėjo išsiimti  to įgaliojimo. Su įgaliojimu jis automobiliui išėmė tranzitinius numerius.  Automobiliu naudojosi gal apie savaitę laiko ir nusprendė, kad jis netinka, todėl susiskambino vėl su tuo vyriškiu, bei automobilį nuvarė atgal į aikštutę, bei atidavė tam vyriškiui, taip pat atidavė ir  automobilio dokumentus.  Tas vyriškis jam grąžino sumokėtą užstatą.  Paimant ir grąžinant užstatą, jokių dokumentų niekas nepildė. Taip pat paimant ir grąžinant automobilį jokių dokumentų niekas nepildė. Kas buvo toliau su šiuo automobiliu jis nieko nežino. Jis (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo. Šios bendrovės darbuotojų jis visiškai nepažįsta. E. K., A. K., V. K. nepažįsta (t. 8, b. l. 15-16).

              Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis nėra dirbęs, jų vadovų nepažįsta, taip pat nepažįsta ten dirbančių žmonių.  Pagal jam parodytą įgaliojimą, išrašytą 2006-11-17 jo vardu, gali paaiškinti, kad 2006 m. Utenos automobilių turguje jis pirko automobilį  Audi B4. Automobilį jis pirko sau. Bendravo su kažkokiu vyriškiu.  Kiek mokėjo už automobilį, neprisimena. Vyriškiui sumokėjo grynais pinigais, jis jam išrašė įgaliojimą, kad galėtų išsiimti tranzitinius numerius ir galėtų važinėtis automobiliu. Ar dar kokius nors dokumentus pildė, neprisimena. Automobilį jis kurį laiką naudojo (prieš tai išsiėmė tranzitinius numerius), o vėliau jį su tais pačiais tranzitiniais numeriais pardavė, kiek prisimena Kazachijos piliečiui, jo nei vardo nei pavardės tikrai nežino. Ką toliau darė Kazachijos pilietis irgi nežino, bet jam atrodo, kad jis pats atgal į bendrovę, iš kurios pirko automobilį tikrai negrįžo bei nepasakė, kam pardavė tą automobilį. Gali būti, kad pats  Kazachstano pilietis kreipėsi į šią įmonę, bet to, jis nežino ir negali garantuoti,  jis pats jokių pirkimo-pardavimo  (automobilio dokumentų) nepildė, o jam jų irgi niekas nepildė.  Kiek prisimena iš tos bendrovės jis daugiau jokių automobilių nėra pirkęs. Kadangi viskas buvo seniai, tai  gali būti, kad jis ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena ir gali klysti (t. 8, b. l. 17-18).

Specialisto 2012-09-07  išvadoje Nr. 5-5/85 nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruota 2003 m. liepos 14 d. adresu: Pramonės g. 5 Utenos mieste. 2008-12-29 Visuotinis akcininkų susirinkimas svarstė bendrovės likvidavimo klausimą ir buvo nuspręsta bendrovę likviduoti, kadangi bendrovė dirba nuostolingai. Bendrovės likvidatoriumi buvo paskirtas V. K., buvęs bendrovės direktoriumi.

2010 m. gegužės mėn. 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. (duomenys neskelbtini) direktorius V. K..

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 tvarkant (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą padaryti šie pažeidimai: 1. Į apskaitą neįtraukta ūkinės operacijos. Iš jų:  2006 m. 1 atveju į apskaitą neįtraukta 11000 Lt prekės (automobilio) pardavimas, dėl to 11000 Lt sumažintos pajamos už parduotas prekes, bei 11000 Lt sumažintos kasos įplaukos. Tuo bendrovei padarytas 11000 Lt nuostolis.15 atvejų prekių (automobilių) pardavimas neįtrauktas į apskaitą, tačiau nėra duomenų apie parduotų automobilių kainą, todėl negalima nustatyti gautų pajamų;   2007 m. 4 atvejais prekių (automobilių) pardavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, tačiau nėra duomenų apie automobilių pardavimo kainą, todėl negalima nustatyti gautų pajamų; 2008 m. 8 atvejais prekių (automobilių) pardavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, tačiau nėra duomenų apie automobilių pardavimo kainą, todėl negalima nustatyti gautų pajamų; 2009 m. 13 atvejų į apskaitą neįtraukta 98100 Lt prekių (automobilių) pardavimas, dėl to 98100 Lt sumažintos pajamos ir bendrovės kasos knygoje 98100 Lt sumažintos kasos įplaukos, tuo bendrovei padarytas  98100 Lt nuostolis ir pažeista Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymai, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. 2. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Iš jų: 2006 m. 1 atveju 11000 Lt prekių (automobilio) pardavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais ir 15 atvejų prekių (automobilių) pardavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, tačiau nėra duomenų apie automobilių pardavimo kainą, todėl negalima nustatyti gautų pajamų; 2007 m. 4 atvejais prekių (automobilių) pardavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, tačiau nėra duomenų apie automobilių pardavimo kainą, todėl negalima nustatyti gautų pajamų. 2008 m. 8 atvejais prekių (automobilių) pardavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, tačiau nėra duomenų apie automobilių pardavimo kainą, todėl negalima nustatyti gautų pajamų. 2009 m. 13 atvejų 98100 Lt prekių (automobilių) pardavimas nepagrįstas apskaitos dokumentais. 2009 m. 10 atvejų 49500 Lt prekių (automobilių) pardavimas fiksuotas apskaitos registruose, tačiau nepagrįstas apskaitos dokumentais, tuo pažeista Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nurodymai, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Taip pat nevykdytas 2000-12-17 LR  Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių III-os dalies: 3-as punktas – pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas ir 16-as punktas – visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, nes: 2006 m. 11000 Lt įplaukoms už parduotą automobilį nesurašytas kasos pajamų orderis ir  įplaukos neapskaitytos kasos knygoje. 2009 m. 98100 Lt įplaukų už parduotus 13 automobilių nesurašyti kasos pajamų orderiai ir neapskaitytos kasos knygoje. Dėl 2006 m. (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtrauktų 11000 Lt automobilio pardavimo ūkinės operacijos 11000 Lt sumažintos apmokestinamosios pajamos ir dėl to į Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktą 2006 m. Pelno (nuostolių) ataskaitą neįrašyta 11000 Lt pelno ir 1650 Lt sumažintas pelno mokestis. Dėl kasoje neapskaitytų 11000 Lt sumažintas įmonės turtas, įsipareigojimai ir be apskaitos panaudoti pinigai. Dėl to iš dalies negalima nustatyti 2006 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl 2007 m. (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtrauktų 4 atvejų automobilių pardavimo ūkinių operacijų sumažintos apmokestinamosios pajamos ir dėl to į Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktą 2007 m. Pelno (nuostolių) ataskaitą įrašyti neteisingi duomenys apie pelną ir jo panaudojimą. Dėl to iš dalies negalima nustatyti 2007 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl 2008 m. (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtrauktų 8 atvejų automobilių pardavimo ūkinių operacijų sumažintos apmokestinamosios pajamos ir dėl to į Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktą 2008 m. Pelno (nuostolių) ataskaitą įrašyti neteisingi duomenys apie pelną ir jo panaudojimą. Dėl to iš dalies negalima nustatyti 2008 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl 2009 m. (duomenys neskelbtini) apskaitoje neįtrauktų 98100 Lt automobilių pardavimo ūkinių operacijų sumažintos apmokestinamosios pajamos ir dėl to 2009 Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje neteisingai deklaruoti 335128 Lt nuostoliai, turi būti 98100 Lt mažesni. Dėl kasoje neapskaitytų 98100 Lt sumažintas įmonės turtas, įsipareigojimai ir be apskaitos panaudoti pinigai. Dėl to iš dalies negalima nustatyti 2009 metų bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 1, b. l. 152-198, t. 2, b. l. 1-102).

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos  2014-03-13 rašte Nr. (40.1)-6K-806 nurodyta, kad civilinio ieškinio byloje Nr. 06-1-04026-11 nereikš, kadangi V. K. 2014-03-13 sumokėjo 1650 Lt priskaičiuotų mokesčių sumą, valstybei padarytą žalą atlygino pilnai (t. 8, b. l. 157).

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2008-12-28 būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o nuo 2008-12-29 iki 2009-03-16 likvidatoriumi, tuo pačiu atlikdamas ir kasininko funkcijas, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymą ir kitų norminių aktų reikalavimus, neįtraukdamas į apskaitą visų ūkinių operacijų, laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2009-03-16  apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą  bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokia V. K. nusikalstama veika atitinka BK 222 str. 1 d. sudėtį.

Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo V. K. asmenybę apibūdinančius duomenis: administracine tvarka baustas, neteistas, VšĮ Utenos PSPC psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas, dirba UAB „Forza“. Įvertinus kaltinamojo                   V. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą – padarė apysunkį nusikaltimą, jam skirtina bausmė – bauda, nedidesnė nei numatytas baudos vidurkis (BK 47 str.).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta iš dalies, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 641 str.).

Kaltinamasis V. K. įpareigotinas sumokėti baudą per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).  

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, saugumi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini bankroto administratoriui UAB „Administratoriai LT“, juridinio asmens kodas 302312763, (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. ir paskirti 150 MGL (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 str. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 100 MGL (trylikos tūkstančių litų) baudą, kurią per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, saugumus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdyboje teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti bankroto administratoriui UAB „Administratoriai LT“, juridinio asmens kodas 302312763. 

Išaiškinti nuteistajam V. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Kaltinamojo reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įspėti nuteistąjį V. K., kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                      Gytis Stasevičius