Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-12-21][nuasmenintas sprendimas byloje][I-10233-386-2021].docx
Bylos nr.: I-10233-386/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 163743744 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Bylos dėl prašymų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti su teismo procesiniais dokumentais susiję klausimai
Atliekų prevencija ir tvarkymas
Mokestiniai teisiniai santykiai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Aplinkos apsauga
Vietinės rinkliavos
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai

?Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-10233-386/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01850-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gruodžio 16 d.

Klaipėda

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,

sekretoriaujant Vaidai Damašienei,

            2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei  R. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

 

Teismas

nustatė:

 

 UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas)  prašo priteisti  iš  R. B. (toliau – ir atsakovė) 40,05 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava)  už turto objektą „Gyvenamasis namas“, (duomenys neskelbtini)  už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtina dvinarė vietinė rinkliava. Nustatytas vietinės rinkliavos administratorius - pareiškėjas.

Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Šalys į teismo posėdį neatvyko. Atsakovei teismo siųsti procesiniai dokumentai neįteikti (neatsiėmė pašte), todėl jai apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu. Byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

 

Teismas

konstatuoja:

 

Ginčas šioje administracinėje byloje yra dėl vietinės rinkliavos 40,05 Eur  priteisimo pareiškėjui iš atsakovės už

 turto objektą „Gyvenamasis namas“, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 ) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mažiausias mokestinis laikotarpis yra mėnuo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo duomenų (b. l. 4-6) matyti, jog ½ dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė registruota S. B. vardu. Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis (b. l. 13), S. B. mirė 2013 m. kovo 9 d. Iš Testamentų registro išrašo duomenų (b. l. 14) matyti, jog S. B. palikimą 2016 m. sausio 18 d. priėmė atsakovė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo teisinių padarinių retrospektyvus taikymas reiškia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams aktualių vietinės rinkliavos nuostatų taikymo prasme bei aptartų aplinkybių pagrindu atsakovė pripažintina disponavusi minėtu turto objektu nuo šio turto palikėjo mirties momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1682-575/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1785-575/2015, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2534-575/2016, kt.). Palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis. 

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. sausio 18 d. priėmusi S. B. palikimą, atsakovė tapo ginčo nekilnojamojo turto objekto savininke. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, Nuostatų prasme atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą. 

Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos ir mokėjimo pranešimo (b. l. 3) matyti, jog už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas, taikant Nuostatuose nustatytą tarifą,  nesumokėta 40,05 Eur vietinė rinkliava.

Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, byloje nėra. Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

 

nusprendė:

 

Pareiškėjo prašymą tenkinti pilnai.

Priteisti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) iš R. B. 40,05 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ½ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

 

 

 

Teisėja                                                                      Laimutė Jokubauskaitė


Paminėta tekste:
  • T2-20
  • T2-25
  • A-1682-575/2015
  • A-1785-575/2015
  • A-2534-575/2016
  • 3K-7-18/2014