Administracinė byla Nr. eA-2190-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01131-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 24S74280, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir 2024 m. kovo 7 d. sprendimas), bei 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 24S80729, kuriuo nuspręsta pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2026 m. rugsėjo 17 d. (toliau – ir 2024 m. kovo 18 d. sprendimas) (toliau abu kartu – ir Sprendimai).
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas priimtus Sprendimus iš esmės grindė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta išvada, kad pareiškėja 2006-2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos banke ??? „Belarusbank“ ir 2018-2021 m. AO „Alfa Bank“ Baltarusijos Respublikoje, ji privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
2.2. Pareiškėja Lietuvoje gyvena nuo 2020 m. pabaigos su savo sutuoktiniu, Lietuvos Respublikos piliečiu, su kurio susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja persikėlė gyventi į Lietuvą šeimos susijungimo pagrindu. Lietuvoje pareiškėja augina du savo nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė bendras vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėja taip pat augina ir savo sutuoktinio dukrą iš pirmos santuokos. Pareiškėjos sūnūs iš pirmosios santuokos adaptavosi Lietuvoje, čia lanko mokyklą, bendras pareiškėjos ir sutuoktinio sūnus lanko darželį. Pareiškėja turi stiprų socialinį ir ekonominį ryšį su Lietuva, nes čia gyvena jos šeima, jos vaikai lanko ugdymo įstaigas, vienas iš sūnų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pareiškėja turi Lietuvoje verslą ir oficialų darbą, todėl atsakovo priimti Sprendimai yra akivaizdžiai neproporcingi.
2.3. Pareiškėja dirbo OAO ,,Belarusbank“ (2006-2018 m.) ir ZAO „Alfa Bank“
(2018-2021 m.) ir buvo atleista dar iki tol, kol Rusijos Federacija pradėjo karinius veiksmus prieš Ukrainą ir nei neįtarė, kad gali kilti karas. Pareiškėja nuo atvykimo į Lietuvą nesinaudojo jokiomis Baltarusijoje teikiamomis socialinėmis garantijomis ir Lietuvoje gimus sūnui negavo iš Baltarusijos Respublikos jokių socialinių išmokų. Nors pareiškėja dirbo OAO ,,Belarusbank“ 2006-2018 m., tačiau tuo laikotarpiu 6 metus ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Kai pareiškėja dirbo ZAO ,,Alfa Bank“ banke, banką valdė Lenkijos Respublikos piliečiai, kurie po banko restruktūrizacijos išvyko dirbti į ,,Alfa bank“, esantį Ukrainoje ir dirbdami ten, šie asmenys visokeriopai padėjo ir rėmė Ukrainą ir jos žmonės. Pareiškėja, dirbdama bankuose nepalaikė ir šiuo metu nepalaiko jokių ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis, ji nėra ir niekada nebuvo lojali Baltarusijos valdžiai.
2.4. Nors Migracijos departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nuo 2019 m. Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš viso kirto 89 kartus (vizitai daugeliu atveju trumpalaikiai), tačiau pateikė sienos kirtimų duomenų į abi puses. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja nuo 2019 m. buvo išvykusi į Baltarusiją 89 kartus, nes per 5 metus ji buvo išvykusi į Baltarusiją 36 kartus ir jos išvykos daugeliu atvejų buvo trumpalaikės, nes ji vykdavo aplankyti savo tėvų. Tėvų lankymas negali būti pripažintas grėsme valstybės saugumui bei neįrodo, kad pareiškėja išlaiko su Baltarusija stiprius socialinius ir ekonominius ryšius. Visi pareiškėjos socialiniai ir ekonominiai ryšiai nuo 2021 m. pradžios yra Lietuvoje (šeima, namai, verslas, darbas ir kt.). Vien tas faktas, kad pareiškėja dirbo Baltarusijoje esančiuose bankuose, niekaip neįrodo, kad ji yra lojali Baltarusijos valdžiai ir kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui.
2.5. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kokie nors pareiškėjos veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus Sprendimus. Sprendimai laikytini neišsamiais, nemotyvuotais, neargumentuotais, todėl negali būti laikomi tinkamai priimtais. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinant, ar pareiškėjos keliamos grėsmės pasireiškimo rizikos tikimybė nusvers pareiškėjai Sprendimais sukeliamas teisines pasekmes. Akivaizdu, kad skundžiamais Sprendimais yra neproporcingai apribojama pareiškėjos teisė gyventi kartu su sutuoktiniu ir 4 vaikais Lietuvoje ir kliudoma susijungti šeimai.
2.6. Iš atsakovo Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo tinkamai atliktas kompleksinis kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, vaikų padėtis Lietuvoje, integravimasis, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimas. Migracijos departamentas pernelyg formaliai vertino šeimos susijungimo atvejį ir nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju valstybės saugumas yra svarbiau už šeimos susijungimą, kai yra tokios svarbios ir ypatingos individualios šeimos aplinkybės. Draudimas atvykti, nenustačius pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, yra akivaizdžiai neproporcingas bei nepagrįstas.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. VSD 2024 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. 18-1550 (toliau – ir VSD išvada) nurodė, kad pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2006–2018 m. dirbo „Belarusbank“ banke ir 2018–2021 m. Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje ėjo skyriaus viršininko pareigas. Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu. 2022 m. vasario mėn. Europos Sąjunga, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Baltarusijos bankui „Belarusbank“ įvedė sankcijas. Tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido „Belarusbank“, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su „Belarusbank“. „Belarusbank“ yra didžiausias bankas Baltarusijoje, užimantis pirmaujančias pozicijas Baltarusijos bankų sistemoje pagal akcinį kapitalą, turtą, paskolas, indėlius. Nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. „Belarusbank“ sankcijas taiko Šveicarija, nuo 2022 m. kovo 8 d. – Kanada, nuo 2022 m. spalio 19 d. – Ukraina.
3.2. Priimant ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ryšius, ekonominius ryšius, ginčijamų sprendimų proporcingumą. Priimdamas ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėja savo skunde neneigia, kad dirbo „Belarusbank“ banke ir Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje ėjo skyriaus viršininko pareigas. Ši informacija VSD surinktos informacijos kontekste patvirtina pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas „Belarusbank“ ir Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
3.3. Ginčijamuose sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o ginčijami Sprendimai yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Ginčijami Sprendimai priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, todėl teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
4.2. VSD Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja užėmė atsakingas pareigas „Alfa Bank“, kuris yra „A. G.“ dalis ir yra vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti ir gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo atvykti ar gyventi neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2024 m. sausio 7 d. Pareiškėjos sūnus A. L. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, jis turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2024 m. sausio 7 d. Pareiškėjos sūnus P. L. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, jis turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2024 m. sausio 7 d. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo matyti, jog D. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos ir J. B. Lietuvos Respublikos piliečio, sūnus. Pagal (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą, pareiškėja ir J. B., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja aktyviai dalyvavo savo podukros auklėjimo procese. Pareiškėjos sūnūs iš pirmosios santuokos mokosi mokykloje, pareiškėjos sūnus, Lietuvos Respublikos pilietis, lanko darželį.
6.2. Nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. spalio 16 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.
6.3. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 7 d. sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. 2024 m. kovo 7 d. sprendimu, nurodyta, kad pareiškėja 2006-2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos banke ??? „Belarusbank“ ir 2018-2021 m. Rusijos Federacijos banke AO „Alfa Bank“ Baltarusijos Respublikoje. Darbas ??? „Belarusbank“ ir Rusijos Federacijos banke AO „Alfa Bank“ Baltarusijoje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad ji ir ateityje, gavusi leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
6.4. Departamentas 2024 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjai uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. 2024 m. kovo 18 d. sprendimas priimtas analogiškomis aplinkybėmis kaip ir 2024 m. kovo 7 d. sprendimas.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui užtikrinti.
8. Teismas nurodė, jog iš 2024 m. kovo 7 d. sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, t. y. nustatė, kad pareiškėja nuo 2021 m. gruodžio mėn. yra (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2024 m. kovo 7 d. sprendime nustatyta, jog pareiškėja, atvykusi į Lietuvą ir pradėjusi darbinius santykius Lietuvoje, nenutraukė darbo santykių Baltarusijoje dar metus laiko (šį faktą ji patvirtino apklausos metu), būdama vaiko priežiūros atostogose ji ir toliau išsaugojo darbo vietą AO „Alfa Bank“ ir naudojosi Baltarusijos valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis. Teismas pabrėžė pareiškėjos vykimo į Baltarusijos Respubliką tikslą, t. y. aplankyti tėvus, palikti vaikus atostogoms pas senelius, pasinaudoti medicininėmis paslaugomis, todėl priėjo prie išvados, jog pareiškėja su Baltarusija nėra nutraukusi socialinių ryšių.
9. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėja augina 4 vaikus, iš kurių 2 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie lanko mokyklą, darželį, taip pat pareiškėja Lietuvoje turi oficialų darbą, nėra vertintinos aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog Migracijos departamento nustatyta aplinkybė, jog pareiškėja pradėjusi verslą, nenutraukė darbo santykių su banku AO „Alfa Bank“ metus laiko, tik patvirtina stiprius pareiškėjos ryšius su Baltarusijos Respublika. Teismas pabrėžė, jog, nors pareiškėja skunde teigia, kad ji negavo socialinių išmokų gimus sūnui, tačiau tai nereiškia, kad ji nesinaudojo kitomis socialinėmis garantijomis, kadangi darbo santykių su minėtu banku, nebuvo nutraukusi. Socialinės garantijos apima ne tik teisę į socialines išmokas, bet ir darbo vietos išsaugojimą, esant vaiko priežiūros atostogose ir pan. Be to, tai, kad pareiškėja 6 metus buvo vaiko priežiūros atostogose, tik sutrumpina dalį jos dirbto laiko banke, tačiau dirbtas laikotarpis iš esmės yra pakankamai ilgas. Teismas pabrėžė, jog Sprendimais nėra apribojama pareiškėjos teisė į šeimos susijungimą, kadangi jie turi galimybę grįžti gyventi į kilmės valstybę.
10. Teismas pažymėjo, kad vien faktas, kad pareiškėja bankuose dirbo iki karo Ukrainoje, nereiškia, kad ji negali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Teismo vertinimu, ginčijami Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos darbą minėtuose bankuose, vertinant VSD išvadoje pateiktus duomenis, atsižvelgiant į Migracijos departamento nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėją, bei kitas aplinkybes, susijusias su nacionalinio saugumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui yra pakankamai reali.
11. Teismas vadovavosi LVAT praktika dėl VAĮ 10 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir sprendė, kad Sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 24S74280, kuriuo atsisakyta pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi, bei 2024 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 24S80729, kuriuo nuspręsta pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2026 m. rugsėjo 17 d., atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus Sprendimus.
III.
12. Pareiškėja A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
13. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Pažeista pareiškėjos, jo sutuoktinio ir vaikų teisė būti išklausytiems. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnis nurodo, kad sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu apribota pareiškėjos sutuoktinio teisė į privatų gyvenimą, šeimą, teisė į vaikų auklėjimą. Sprendimu taip pat apribotos kartu gyvenančių vaikų teisės į privatų gyvenimą.
13.2. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 20 straipsnį, draudžiamos nacionalinės priemonės, įskaitant sprendimus nesuteikti teisės gyventi šalyje Europos Sąjungos piliečio šeimos nariams, kuriomis iš Europos Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis jo statuso suteikiamomis teisėmis. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl SESV 20 straipsnio, draudžiančio nacionalines priemones, įskaitant sprendimus nesuteikti teisės gyventi šalyje Sąjungos piliečio šeimos nariams, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis jo statuso suteikiamomis teisėmis, taikymo. Pareiškėja prašo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo klausiant, ar SESV 20 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės, ypač teisę į veiksmingą gynybos priemonę, taip pat vaikų prioritetinio intereso gynimą leidžia valstybei narei priimti sprendimą apriboti Europos Sąjungos piliečio sutuoktinio teisę gyventi Europos Sąjungos teritorijoje neišklausius paties Europos Sąjungos piliečio ir jo nepilnamečių vaikų.
13.3. Kiekvienas vaikas turi teisę būti išklausytas valdžios institucijose ir teismuose dėl situacijų, kurios turi įtakos jo interesams. Tai padeda išlaikyti vaiko geriausius interesus kiekvienu atskiru atveju. Kompetentinga institucija ir teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti vaiko geriausius interesus kiekvienu konkrečiu atveju. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotasis asmuo pareiškėjos vaikų neapklausė, neišklausė jų nuomonės, neatsižvelgė į jų interesą.
13.4. Sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų pagrindu.
13.5. Atsakovas neatliko išsamaus pareiškėjos individualios situacijos vertinimo ir nepagrįstai vertino, kad šiuo atveju šeimos (keturių vaikų) interesai ir šeimos išskyrimas yra mažiau svarbūs nei į ateitį projektuojama grėsmė valstybės saugumui. Pareiškėja niekada neturėjo ir neturi jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis. Pareiškėja bankuose dirbo iki karo Ukrainoje, ji iš Baltarusijos Respublikos negavo jokių socialinių išmokų gimus sūnui, o dirbdama banke, 6 metus buvo vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėja nėra padariusi jokių nusikaltimų ar nusižengimų, nėra atlikusi absoliučiai jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji kelia realią grėsmę Lietuvos saugumui. Todėl, atsakovo sprendimas atsisakyti pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi, vien dėl to, kad ji dirbo Baltarusijoje esančiuose bankuose, neatsižvelgus į tai, kad jos šeimai, o ypač vaikams, bus padaryta neatitaisoma žala, kadangi šeima bus atskirta, yra akivaizdžiai neproporcingas.
13.6. Skundžiami Sprendimai atskiria vaikus nuo jų tėvų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis įtvirtina geriausių vaiko interesų prioriteto principą. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Priimdamas Sprendimus, išskiriančius šeimą, nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotasis asmuo neatliko kompetentingo nepilnamečio vaiko interesų vertinimo.
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir papildomai nurodo šias aplinkybes:
14.1. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas „Belarusbank“ ir Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
14.2. VSD išvada yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Priimant ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamų sprendimų proporcingumą.
14.3. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai nepatvirtina pareiškėjos nelojalumo Baltarusijos Respublikos režimui. Pareiškėjos atsakymai į klausimyno klausimus dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės nepatvirtina pareiškėjos nelojalumo Baltarusijos Respublikos režimui. Pareiškėjos atsakymai į klausimyno klausimus nėra pareiškėjos viešai reiškiama pozicija. Pareiškėjos Lietuvos/Baltarusijos valstybių sienų kirtimai patvirtina, kad Baltarusija nelaiko pareiškėjos nelojalia.
14.4. Pagal EŽTT praktiką, Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str., garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (EŽTT 1985- 05-28 sprendimas byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996-11-28 sprendimas byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93 ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, akcentuoja nacionalinio saugumo svarbą, pareiškėjos darbą „Belarusbank“ ir Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“. VSD vertinimu, šios aplinkybės suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėja nepateikė į bylą duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų Pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Iš Migracijos departamento Sprendimų turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad Pareiškėja nėra pasiekusi aukšto integracijos lygio Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 24S74280, kuriuo pareiškėjai A. B. atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, bei 2024 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 24S80729, kuriuo nuspręsta pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2026 m. rugsėjo 17 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.
18. Pareiškėja su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Ji, be kita ko, teigia, jog atsakovo sprendimas atsisakyti pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi, vien dėl to, kad ji dirbo Baltarusijoje esančiuose bankuose, neatsižvelgus į tai, kad jos šeimai, o ypač vaikams, bus padaryta neatitaisoma žala, kadangi šeima bus atskirta, yra akivaizdžiai neproporcingas. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos skundą, netinkamai vertino įrodymus.
19. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
20. Nustatyta, kad ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas priėmė iš esmės konstatavęs, jog VSD išvadoje pateikta informacija, susijusi su pareiškėjos klausimyne nurodytų aplinkybių (t. y., kad ji 2006–2018 m. dirbo OAO „Belarusbank“ ir 2018–2021 m. Rusijos Federacijos banke AO „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje ėjo skyriaus viršininko pareigas) vertinimu sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokiam vertinimui iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
21. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 5 dalyje (ginčui aktuali 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjamu atveju aktuali institucija – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų (nagrinėjamu atveju aktualios institucijos – VSD) išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.
22. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
23. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023). Atliekant tokį vertinimą, svarbu takyti proporcingumo principą, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius konkretaus užsieniečio teisinei padėčiai.
24. Pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
25. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, įskaitant tai, kad:
25.1. Pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Jai buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ir leidimai laikinai gyventi, galioję nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2024 m. sausio 7 d. Pareiškėja turi du sūnus A. L. ((duomenys neskelbtini)) ir P. L. ((duomenys neskelbtini)), kurie yra Baltarusijos Respublikos piliečiai ir turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2024 m. sausio 7 d., jie mokosi mokykloje Lietuvoje. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) Vilniuje sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos Piliečiu J. B., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. B., kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, lanko darželį Lietuvoje. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja aktyviai dalyvauja savo podukros L. B. auklėjimo procese. Pareiškėja nuo 2021 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini).
25.2. Pareiškėja 2023 m. spalio 16 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. 2310-LLGK-1766 pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.
25.3. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 16 d. užpildė Klausimyną, kuriame, be kita ko, nurodė, jog ji 2006-2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos banke ??? „Belarusbank“ ir 2018-2021 m. Rusijos Federacijos banke AO „Alfa Bank“ Baltarusijos Respublikoje. Iš klausimyno turinio matyti, kad į kitus klausimus (t. y. 3–10 klausimai) ji atsakė neigiamai, taip pat nurodė, jog Krymas priklauso Ukrainai (11 klausimas).
25.4. VSD 2024 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. 18-1550, įvertinusi tai, kad pareiškėja, Klausimyne, nurodė, jog ji 2006–2018 m. dirbo „Belarusbank“ ir 2018–2021 m. Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje ėjo skyriaus viršininko pareigas, pastarųjų bankų ryšius su Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėmis, šiandieninę geopolitinę situaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat paprašė tuo atveju, jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsienietei neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, įrašyti ją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.
25.5. Migracijos departamentas Sprendimuose, vertindamas pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, iš esmės vadovavosi VSD išvadoje pateikta departamento nuomone. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjos socialiniai ryšiai Lietuvoje, nesudaro pagrindo kvestionuoti VSD išvados, savaime nesuteikia jai teisės gauti laikiną gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šio teismo sprendimo 24 punkte paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi VSD išvadoje ir ginčijamuose Migracijos departamento Sprendimuose išdėstytas aplinkybes, taip pat teismui pateiktus įrodymus, negali pritarti tikrinamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad Migracijos departamentas Sprendimuose, konstatuodamas, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tinkamai įvertino jos individualią situaciją. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, bei pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proporcingumo principą, įvertinant pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius jos teisinei padėčiai.
27. Teisėjų kolegija Migracijos departamento Sprendimus, kuriuose pareiškėjos keliama grėsmė iš esmės grindžiama tik jos ankstesniu darbu ir užimtomis pareigomis su Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėmis siejamuose bankuose („Belarusbank“ ir Rusijos Federacijos banke „Alfa-Bank“ Baltarusijos Respublikoje), įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių (ypač tai, kad: pareiškėja santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu sudarė dar 2020 m. spalio 17 d. ir nuo to laiko faktiškai gyvena Lietuvoje; nuo jos teisinės padėties pasikeitimo tiesiogiai priklauso keturių mažamečių vaikų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos piliečio 2021 m. sausio 31 d. gimusio D. B. esminiai teisinės padėties pokyčiai; nei VSD, nei Migracijos departamentas nenustatė, jog dirbdama paminėtuose bankuose ir (arba) vėliau ji būtų atlikusi prieš Lietuvos valstybės saugumą nukreiptas veikas; ir pan.) kontekste, sprendžia, jog ginčijami Sprendimai yra neproporcingi, nes nustatyta pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybė yra kur kas mažesnė, nei dėl Sprendimų priėmimo pareiškėjos ir jos mažamečių vaikų teisinei padėčiai kylantys neigiami padariniai.
28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamus Sprendimus ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 16 d. prašymą Nr. 2310-LLGK-1766 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
29. Tai konstatavus kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Dėl tos pačios priežasties netenkinamas pareiškėjos prašymas kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo klausiant, ar SESV 20 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės, ypač teisę į veiksmingą gynybos priemonę, taip pat vaikų prioritetinio intereso gynimą leidžia valstybei narei priimti sprendimą apriboti Europos Sąjungos piliečio sutuoktinio teisę gyventi Europos Sąjungos teritorijoje neišklausius paties Europos Sąjungos piliečio ir jo nepilnamečių vaikų.
30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinus tai, pareiškėjos apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti, Sprendimus panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 16 d. prašymą Nr. 2310-LLGK-1766 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
31. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
32. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
33. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl nesprendžiamas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Kita vertus, klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019; LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023).
34. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Byloje pateikta 2024 m. liepos 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. RL02333 patvirtina, kad pareiškėjai buvo suteiktos apeliacinio skundo parengimo paslaugos, jos buvo apmokėtos 2024 m. liepos 8 d. (Banko patvirtinimas apie įskaitymą į kliento sąskaitą Nr. RI229516736). Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad gali būti priteisiama.
35. Už skundo ir apeliacinio skundo padavimą teismui pareiškėja sumokėjo atitinkamai 22,50 Eur ir 11,25 Eur žyminio mokesčio, todėl iš viso pareiškėjai iš atsakovo priteistina suma yra 833,75 Eur (už apeliacinio skundo parengimą bei žyminį mokestį). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. B. skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 24S74280 ir 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 24S80729 bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 16 d. prašymą Nr. 2310-LLGK-1766 išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti pareiškėjai A. B. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 833,75 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė