Administracine byla Nr. P146–53/2009
Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju
Laimucio Alechnaviciaus, Laimes Baltrunaites (praneeja) ir Aruno Sutkeviciaus
(kolegijos pirmininkas), raytinio proceso tvarka inagrinejo pareikejos E. V.
prayma atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A2-1168/2007
pagal pareikejos E. V. skunda atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai
Taurages apskrities virininko administracijos, treciajam suinteresuotam
asmeniui J. J. del ˛alos atlyginimo.
Teiseju kolegija
n
u s t a t e :
I.
Pareikeja E. V. kreipesi i Klaipedos apygardos
administracini teisma, praydama priteisti jai i atsakovo 371,59 Lt turtinei
˛alai ir 3000 Lt neturtinei ˛alai atlyginti.
Pareikeja
nurode, kad jos sutuoktiniui J. V. pagal 1995 m. lapkricio 14 d. Taurages
apskrities virininko administracijos sprendima Nr.2073 kartu su broliu Z. buvo
atkurtos nuosavybes teises i 4,67 ha ˛emes (duomenys neskelbtini). I
ios ˛emes be jokio pagrindo 0,31 ha ˛emes sklypas buvo gra˛intas ne (duomenys
neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) kaime, nors i ˛eme
faktikai pateko i pareikejos namu valda, esancia (duomenys neskelbtini)
kaime. Pareikeja nurode, kad 0,31 ha ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini) kaime
buvo sugra˛intas klaidingai. Pareikeja del to patyre daug vargo noredama
parduoti namu valda, nes ji pagal dokumentus priklause dviem savininkams. ˇemetvarkininkai
jai aikino, kad buvo jos mirusio vyro ir jo brolio susitarimas del 0,31 ha
˛emes gra˛inimo (duomenys neskelbtini) kaime, taciau broliai tokio
praymo nerae. Pareikeja nurode, kad taisant padarytas ˛emetvarkininku klaidas
u˛ dokumentu tvarkyma ji sumokejo 239,59 Lt bei turejo 132 Lt keliones ilaidu.
Parduodama namu valda del ˛emetvarkininku padarytu klaidu ji patyre didelius
dvasinius igyvenimus, kuriuos ivertina 3000 Lt.
Atsakovas su
pareikejos skundu nesutiko. Nurode, kad pareikeja gyvenamaji nama ir kitus
ukinius pastatus, esancius (duomenys neskelbtini) kaime, 1/2 dali 0,31
ha ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) kaime, ir 1/2 dali ˛emes
sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) kaime, paveldejo pagal istatyma
i savo vyro J. V. J. V. Taurages apskrities valdytojo administracijos 1995 m.
lapkricio 14 d. sprendimu Nr.2073 bendrosios nuosavybes teise su Z. V. buvo
atkurta nuosavybes teise i 4,36 ha ˛emes natura (duomenys neskelbtini) kaime
ir i 0,31 ha ˛emes ekvivalentine natura prie J. V. pastatu (duomenys
neskelbtini) kaime. Ne vienas brolis tokiam sprendimui neprietaravo. Mirus
sutuoktiniui pareikeja 1998 metais prieme toki turta, koks buvo palikejo
mirties diena. Priemusi palikima pareikeja jokiu pretenziju nereike, o jas
pradejo reikti tik 2004 metais. Atsakovas nurode, kad Taurages apskrities
virininko administracijos ilales rajono ˛emetvarkos skyriaus tarnautojai
veike pagal istatymus ir pareikejos teisiu nepa˛eide.
Treciasis
suinteresuotasis asmuo J. J. su pareikejos skundu nesutiko. Nurode, kad ji yra
Taurages apskrities virininko administracijos ilales rajono ˛emetvarkos
skyriaus vedeja. Ji bei jos vadovaujami tarnautojai elgesi pagal istatymus ir
pareikejos teisiu nepa˛eide.
II.
Klaipedos
apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 21 d. sprendimu (administracine byla
Nr.I-840-162/2007) pareikejos skunda patenkino i dalies. Teismas priteise
pareikejai i valstybes 165,25 Lt turtines ˛alos atlyginima, o kita
pareikejos skundo dali atmete.
Teismas
nurode, kad 0,31 ha ˛emes sklypas pareikejos sutuoktiniui ir jo broliui buvo
gra˛intas ekvivalentine natura neteisingai nurodant sklypo adresa. Sklypas bus
gra˛intas (duomenys neskelbtini) kaime, o dokumentuose buvo nurodyta,
jog jis yra (duomenys neskelbtini) kaime. Pareikejai 2004 metais ia
klaida pastebejus Taurages apskrities virininko administracija ja itaise ir
patikslino sklypo kadastrinius duomenis nurodydama, jog jis yra (duomenys
neskelbtini) kaime. Teismas nurode, kad del neteisingo mineto sklypo adreso
nurodymo pareikeja patyre turtine ˛ala, susijusia su dokumentu klaidos
itaisymui ruoimu. Perskaiciuojant, nustatant ˛emes sklypo verte bei
iregistruojant nuosavybes teise pareikeja sumokejo 99,25 Lt. Tvarkydama ˛emes
sklypo nuosavybes dokumentus pareikeja taip pat turejo keliones ilaidu - 66
Lt. ios sumos pareikejai priteistinos. Kitos jos nurodytos turtines ˛alos
sumos nepriteistinos, nes tarp iu pareikejos nurodytu nuostoliu ir nustatytu
valstybes institucijos neteisetu veiksmu nera prie˛astinio ryio. Teismas
nurode, kad neturtine ˛ala pareikejai nepriteistina, nes ji neirodyta.
III.
Apeliaciniu
skundu pareikeja prae panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo
2007 m. kovo 21 d. sprendima ir jos skunda patenkinti visikai. Teige, kad pirmosios
instancijos teismas nepagristai nepriteise visos jos reikalaujamos ˛alos
atlyginimo sumos, kadangi atkuriant nuosavybes teises jos sutuoktiniui bei jo
broliui ˛emetvarkininkai padare klaidu, kuriu veliau nenorejo pripa˛inti. Apeliante
nurode del tokiu veiksmu patyrusi turtine ir neturtine ˛ala, kuri turi buti jai
atlyginta.
Atsiliepimu
i apeliacini skunda atsakovas prae apeliacini skunda atmesti. Nurode, kad
pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas. Del padarytos klaidos
atsirade nuostoliai pareikejai buvo priteisti, o kitokios ˛alos ilales rajono
˛emetvarkos skyriaus specialistai jai nepadare.
IV.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2007 m. gruod˛io 21 d. sprendimu (administracine byla
Nr.A2-1168/2008) pareikejos apeliacini skunda atmete.
Apeliacines instancijos
teismas konstatavo, kad ˛alos, atsiradusios del vald˛ios instituciju neteisetu
veiksmu, atlyginima, reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Sutiko
su pirmosios instancijos teisme argumentu, kad butina deliktines atsakomybes
salyga- neteiseti veiksmai ar neveikimas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4
dalis nustato, kad valstybes civiline atsakomybe pagal i straipsni atsiranda, jeigu
vald˛ios instituciju darbuotojai neveike taip, kaip pagal istatymus ios institucijos
ar ju darbuotojai privalejo veikti. Todel sprend˛iant ioje byloje nagrinejama
ginca butina nustatyti, ar Taurages apskrities virininko administracija savo
veiksmais nepa˛eide teises aktu reikalavimu.
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teiseju kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo
ivada, kad del Taurages apskrities virininko administracijos darbuotoju
kaltes buvo neteisingai nurodyta neatlygintinai suteikiamo lygiavercio 0,31 ha
dyd˛io ˛emes sklypo buvimo vieta (nurodyta (duomenys neskelbtini) kaime,
turi buti- (duomenys neskelbtini)) ir kiti kadastro duomenys ir todel su
iu duomenu taisymu susijusios ilaidos pareikejai turi buti atlygintos.
Pa˛ymejo, kad kita turtines ˛alos dali pareikeja kildina i Taurages
apskrities virininko administracijos 1995 m. lapkricio 14 d. sprendimo Nr.2073
dalies, kuria J. V. ir Z. V. bendrosios nuosavybes teise ekvivalentine natura
gra˛intas 0,31 ha ˛emes sklypas. Nurodo, kad mineti asmenys tokios valios
nebuvo ireike ir ˛emes prie namu valdos gra˛inimas bendrosios nuosavybes
teise apsunkino sodybos pardavima. Nors raytines pretendentu valios iraikos,
kad dalis ˛emes (0,31 ha) butu gra˛inta prie J. V. turimu pastatu, byloje nera,
taciau i 1994 m. gruod˛io 22 d. ilales rajono Kvedarnos apylinkes agrarines
reformos tarnybos ivados ir 1995 m. spalio 3 d. Taurages apskrities virininko
administracijos ˇemes ukio departamento ilales rajono ˛emes ukio valdybos
˛emetvarkos ir geodezijos tarnybos ivados matyti, kad J.V. su tokiu nuosavybes
teisiu atkurimu sutiko, negincijo jo ir veliau- priemus sprendima del
nuosavybes teisiu atkurimo ir ˛emes sklypus bei teises i juos registruojant
nekilnojamo turto registre. Toks nuosavybes teisiu atkurimo budas teises aktams
neprietarauja, todel nera pagrindo pripa˛inti, kad Taurages apskrities
virininko administracijos darbuotojai veike neteisetai. Todel ilaidos,
pareikejos patirtos del to, jog del dvieju sklypo savininku buvimo atsirado
papildomu formalumu sklypa parduodant, i valstybes nepriteistinos.
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija sprendime taip pat
pa˛ymejo, kad pagal Civilinio kodekso 250 straipsnio 1 dali neturtine ˛ala yra
asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukretimas, emocine depresija, pa˛eminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo
galimybiu suma˛ejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Teiseju kolegija
pripa˛ino, kad prie tai aptarta vald˛ios institucijos darbuotoju padaryta
klaida ir jos taisymas negalejo sukelti iame straipsnyje nurodytu neigiamu
pasekmiu bei ˛ymaus sveikatos pablogejimo. Konstatavo, kad pareikejos nurodyti
kiti nuosavybes teisiu atkurimo procese dalyvaujanciu instituciju darbuotoju
veiksmai (nepagarbus elgesys, informacijos nesuteikimas ir kt.) neirodyti. Padare
ivada, kad pirmosios instancijos teismas nustate visas reikmingas bylai
aplinkybes, tinkamai jas ivertino ir prieme pagrista ir teiseta sprendima,
todel tenkinti apeliacini skunda ir naikinti teismo sprendima nera pagrindo.
V.
2008 m. baland˛io 23 d. Lietuvos vyriausiajame
administraciniame teisme buvo gautas E. V. praymas atnaujinti procesa (pagal
spauda ant voko – isiustas 2008 m. baland˛io 21 d.).
Pareikeja nurodo, kad ji nesutinka su ioje byloje
priimtais pirmosios instancijos ir apeliacines instancijos teismo
sprendimais, kadangi juose idestyti motyvai neatitinka tikroves. Pa˛ymi, kad
pagal Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendima ir Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo nutarti neteisingai apibre˛ta del ko buvo
ikelta administracine byla (pasak pareikejos ne del neteisingai nurodyti
sklypo adreso, o del svetimos ˛emes ikelimo i pareikejos namu valda).
Pareikeja prayme del proceso atnaujinimo aprae faktines
aplinkybes, kuriomis ji grinde savo skunda ir patikslinta skunda del ˛alos
atlyginimo (4-6, 27-29 b.l.), taip pat apeliacini skunda del Klaipedos
apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimo (156-157 b.l.).
Ideste su kuriais teismo nutartyje idestytais argumentais ji nesutinka. Pa˛ymejo,
kad teismas prieme nutarti nepaisydamas keturiu liudytoju parodymu, nepagristai
vadovavosi vieno asmens (J. J.) parodymais. Prae Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo inagrineti byla i naujo ir priteisti i atsakovo
371,59 Lt turtinei ˛alai ir 3000 Lt neturtinei ˛alai atlyginti.
Teiseju kolegija
k
o n s t a t u o j a :
VI.
Praymas del proceso atnaujinimo netenkinamas.
Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau –
ABTI) 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, u˛baigtos isiteisejusiu
teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas iame
skirsnyje (ABTI 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka.
Pagal io skirsnio
nuostatas procesas gali buti atnaujintas jei prayma pateike turintis tokia
teise subjektas (ABTI 154 straipsnis), praymas paduotas istatyme numatytu
pagrindu (ABTI 153 straipsnio 2 dalis) ir per istatymu nustatyta termina (ABTI
154,155 straipsniai).
ABTI 153 straipsnio 2
dalis nustato, kad procesas gali buti atnaujintas esant iems pagrindams:
1) kai Europos ˛mogaus teisiu
teismas pripa˛ista, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje
prietarauja Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijai
ir jos papildomiems protokolams;
2) naujai paaikeja esmines
bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalejo buti ˛inomos pareikejui bylos
nagrinejimo metu;
3) isiteisejusiu teismo
nuosprend˛iu nustatyti ˛inomai melagingi liudytojo parodymai, ˛inomai melaginga
eksperto ivada, ˛inomai neteisingas vertimas, dokumentu arba daiktiniu irodymu
suklastojimas, del kuriu priimtas neteisetas arba nepagristas sprendimas;
4) isiteisejusiu teismo
nuosprend˛iu nustatyti nusikalstami aliu, kitu bylos proceso dalyviu ar ju
atstovu veiksmai arba nusikalstamos teiseju veikos, padaryti nagrinejant ia
byla;
5) panaikinamas kaip neteisetas
ar nepagristas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti ta
sprendima, nutarima ar nutarti;
6) jeigu viena i aliu proceso
metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal istatyma;
7) jeigu sprendime teismas
pasisake del neitrauktu i bylos nagrinejima asmenu teisiu ar pareigu;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyvu;
9) jeigu byla inagrinejo neteisetos sudeties teismas;
10)
jeigu pateikiami akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises
normu pa˛eidimas jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta
sprendima, nutarima ar nutarti;
11) panaikinamas kaip
neteisetas teises aktas, kuriuo remdamasis teismas isprende byla;
12) kai butina u˛tikrinti
vienodos administraciniu teismu praktikos formavima.
ABTI 157 straipsnio, nustatancio praymo
del proceso atnaujinimo turini, be kita ko reikalaujama nurodyti proceso
atnaujinimo pagrinda, taip pat aplinkybes, kuriomis grind˛iamas 156 straipsnyje
nurodytu terminu skaiciavimas. Administraciniu
bylu teisenos istatymo 156 straipsnio 1 dalis numato, kad praymas del proceso atnaujinimo gali buti paduodamas
per tris menesius nuo tos dienos, kai ji padaves subjektas su˛inojo arba turejo
su˛inoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Administraciniu bylu teisenos istatymo 158 straipsnio
2 dalyje nurodyta, kad nagrinedamas prayma del proceso atnaujinimo, teismas
patikrina, ar praymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytu terminu
ir ar jis pagristas io istatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso
atnaujinimo pagrindais.
Pareikeja savo prayme del proceso atnaujinimo nenurodo,
kad ji remiasi kuriuo nors i ABTI 153
straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Prie praymo pareikeja pridejo Taurages
apskrities virininko administracijos 2000 m. gegu˛es 29 d. ivados
Nr.87-5346, 2003 m. rugsejo 4 d. sprendimo Nr.87-11924 del nuosavybes teisiu
atkurimo E. V., taip pat savo 2004 m. vasario 23 d. pareikimo ilales rajono
˛emes ukio skyriaus vedejui kopijas. ie dokumentai buvo pateikti pirmosios
instancijos teismui iki sprendimo priemimo (b.l.7,12,95) ir proceso alims buvo
˛inomi. Kartu su praymu pareikeja pateike ilales rajono 2008 m. baland˛io 8
d. laikracio „ilales artojas“ Nr.26 (6502) 1-2 puslapius, kur atspausdintas
straipsnis „Suklysti budinga kiekvienam, bet klaida u˛sispyres gina tik kvailys“
(straipsnyje apraoma ˛emes gra˛inimo E. V. ir dokumentu forminimo istorija,
kuria remdamasi pareikeja kreipesi i teisma del ˛alos atlyginimo).
Ivertinusi pareikejos praymo turini bei priedus
teiseju kolegija konstatuoja, kad pareikejos praymas del proceso atnaujinimo neatitinka
nei vieno i ABTI 153 straipsnio 2 dalyje numatytu proceso atnaujinimo
pagrindu. I pareikejos praymo atnaujinti procesa turinio darytina ivada,
jog pareikeja prao atnaujinti procesa del to, kad ji nesutinka su pirmosios
instancijos ir apeliacines instancijos teismo procesiniuose sprendimuose
idestytu irodymu vertinimu bei padarytomis ivadomis, kuriomis remiantis jai
nepriteista visa jos praoma suma, kuria ji prae priteisti kaip ˛alos
atlyginima. Teismas, nagrinedamas prayma del
proceso atnaujinimo, ioje proceso stadijoje gali ir turi patikrinti tik Administraciniu
bylu teisenos istatymo 158 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (ar
praymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytu terminu ir ar jis
pagristas io istatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo
pagrindais), taciau neturi igaliojimu vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir
itirtus irodymus. ABTI 153 straipsnio 2 dalyje
nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu saraas yra baigtinis. Istatymas
nenumato galimybes atnaujinti procesa kitais pagrindais.
Remdamasi idestytais
argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pareikejos praymas del proceso
atnaujinimo yra nepagristas istatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais,
todel atmestinas, o procesa administracineje byloje Nr. A2-1168/2007
atsisakytina atnaujinti (ABTI 159 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo
159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija
n u t a r i a:
Pareikejos E. V. prayma atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesa administracineje byloje
Nr. A2-1168/2007 pagal pareikejos E. V. skunda atsakovui valstybei,
atstovaujamai Taurages apskrities virininko administracijos, treciajam
suinteresuotam asmeniui J. J.
Nutartis neskund˛iama.
Teisejai:
Laimutis Alechnavicius
Laime Baltrunaite
Arunas Sutkevicius