Baudžiamoji byla Nr. 1-78-761/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28683-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.27.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,

sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Stonkui,

kaltinamajam A. S.,

nukentėjusiesiems G. Š., A. Š., M. B., V. V., 

civilinio ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei J. L.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2019-02-07 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį galutine 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2019-04-02 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3) 2019-05-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį galutine 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 punktu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

4) 2019-07-10 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį galutine 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 punktu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 2019-08-20 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi 2019-05-21 ir 2019-07-10 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m., kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 punktu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

5) 2020-03-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 d., 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su 2019-08-20 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi paskirta bausme - paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko 2021-06-11, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 286 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kaltinamasis A. S. 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 23 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), A. ir G. Š. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu - tyčia sudavė vieną kartą kumščiu G. Š. į dešinį antakį, nuo smūgio G. Š. nuvirtus ant žemės, kumščiu sudavė keturis kartus pastarajam į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam G. Š. poodines kraujosruvas veide, dešinio antakio žaizdą, dešinio skruostikaulio skeveldrinį lūžimą, dėl ko G. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. nukentėjusiajam G. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.    

2.       Po to, 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), A. ir G. Š. priklausančio gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu - tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. Š. į dešinę ausį, taip nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą.                                              

3.       Po to, 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini)kaimo ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasipriešino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjams V. V. ir M. B., tuo metu dirbantiems operatyvinės grupės sudėtyje – reaguojant į įvykius, pareigūnams sulaikant asmenį pagal gautą pranešimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, V. V. paėmus jam už rankos ir vedant į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, siekdamas išvengti sulaikymo, trūktelėjo ranką norėdamas išsilaisvinti ir V. V. rankų, taip patempė V. V. kairės rankos nykštį, M. B. bandant sugriebti pastarajam už rankos, muistėsi ir krito ant žemės, tempdamasis kartu M. B., dėl ko jis – M. B. nuvirto ant žemės ir susimušė kairę alkūnę ir abiejų kojų kelius, tokiais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams V. V. ir M. B., tuo metu atliekantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo ir reagavimo į įvykius funkcijas, sukėlė V. V. ir M. B. fizinį skausmą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl G. Š. ir A. Š. sužalojimo

4.       A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis G. Š. nesumušė, jis naudojo prieš jį savigyną, nes G. Š. jam pirmas sudavė į žandikaulį, prakirto lūpą dviejose vietose, sudavė į nosį, į krūtinę ir petį. 2021-08-20 G. Š. apie 18.30 val. atvažiavo pas jį į namus, kur jis apie vienerius metus gyvena su jo dukra G. P. ir juos parsivežė automobiliu į savo namus, nes norėjo susipažinti. Jie apie 20.00 val. atvažiavo pas G. Š. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jie visi valgė šašlykus, gėrė degtinę, alų. Jis išgėrė 4 skardines alaus, o iš degtinės darė kokteilius. Jis elgėsi gražiai, o G. Š. pradėjo kabinėtis prie jo žodžių, nes matyt nepatiko kaip jis bendrauja, elgiasi. G. Š. jį girdė, o po to tikrino alkotesteriu, matomai norėjo jį pasodinti. G. Š. jį pavadino ožiu. Jis su G. P. norėjo išeiti. Koridoriuje jis buvo su G. Š., nes jie norėjo parūkyti. Ten jį G. Š. užsipuolė, pradėjo ji smaugti, davė į nosį. Kambaryje prieš tai buvo žodinis konfliktas, o koridoriuje buvo dviese su G. Š.. Tada G. Š. pradėjo jį smaugti, trenkė į nosį. Matomai dėl jo elgesio. Jis nespėjo nieko pasakyti, kai draugė atėjo į koridorių, ji pamatė jį smaugiamą ir visą kruviną. Tada jis trenkė atgal G. Š., matomai tada jam ir trūko žandikaulis. Paskui į koridorių atėjo A. Š.. Draugė bandė atitraukti G. Š.. Tada jį puolė ir A. Š., kuri jį tampė, sudraskė visą kaklą. Jis A. Š. netrenkė, tik pastūmė, ji nuvirto ir pradėjo žviegti, rėkti. G. Š. jam pirmas sudavė į žandikaulio sritį. Jam gavus ne vieną smūgį iš G. Š. ir pradėjus bėgti kraujui iš nosies, tada tik jis sudavė G. Š. atgal. Jis tiksliai neatsimena, kur sudavė G., bet jam atrodo, kad į veido sritį. Galėjo jam suduoti 2-3 smūgius. G. pradėjo šaukti, o G. draugė jam sugriebė už džemperio pečių srityje ir tempdama perbrėžė jam kaklą. Jis su G. P. pasiėmė savo daiktus ir išėjo į lauką. Kambaryje G. Š. gulėjo ant žemės ir jam bėgo kraujas, gulėjo, todėl, kad tai buvo vaidyba. G. P. susiskambino su savo mama, paprašė, kad juos jos sesuo atvažiuotų paimti. Jiems belaukiant G. P. mamos sesers tuo pačiu metu atvažiavo ir policijos pareigūnai. Jis į policiją dėl jam padarytų G. Š. sužalojimų nesikreipė.

5.       Nors kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. 

6.       2021-08-21 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra G. Š. priklausantis (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Namo viduje, virtuvėje prie stalo ant grindų matosi kraujo dėmės (1 t. b. l. 27-33 ).

7.       Iš BRIT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2021-08-21 00 val. 06 min Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre gautas A. Š. pranešimas, kad vyras su žentu mušasi, stumdosi. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t. b. l. 34-37).

8.       Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., po darbo, jis nuvažiavo į Šiaulius pas dukrą G. P., parsivežti ją pas save į namus savaitgaliui. Kai nuvažiavo pas ją į namus, su ja kartu buvo jos draugas A. S.. Jis pasakė norintis kartu važiuoti, todėl nieko blogo negalvodamas, abu juos parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžę namo kepė šašlykus, valgė, gėrė alaus, kokteilį padarė tik vieną. Pradėjo A. S. nedeakvačiai elgtis, darėsi agresyvus. Pradėjo šiurkščiai kalbėti, sakė, kad jau ne vieną patiesė, kad jis nieko nebijo. Kaip ne savas, tai sėdosi, tai stojosi, skėryčiojosi, pradėjo elgtis kaip ne pilno proto žmogus. Iš pradžių nekreipė dėmesio į jį.      Paskui A. S. jam pasakė, kad eitų į lauką pasikalbėti. Jis sutiko ir jie išėjo į koridorių. Koridoriuje pasakė, kad jei jis elgsis nekultūringai, tai tegul eina lauk iš jo namų. Matyt A. S. to ir tereikėjo, jis pradėjo stumdyti jį į krūtinę, jie susikibo, t. y. įsikibo vienas į kitą, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Tada atbėgo jo žmona A. Š., kuri atitraukė nuo jo A. S. ir tempė jį lauk, o jis ėjo iš koridoriaus atgal į kambarį. Tuo metu žmona buvo jam už nugaros. G. irgi buvo atėjusi į koridorių, ji atėjo paskutinė. Tada jis nuėjo į virtuvę, pajuto, kad pareina iš paskos, atsisuko per dešinį petį ir nuo A. S. gavo smūgį į dešinį skruostikaulį ir nuo tada nieko neatsimena, nes prarado sąmonę nuo to smūgio. Kiek jis paskui jam smūgių sudavė, nežino, bet tikrai ne vieną. Atsipeikėjo kraujo klane, namie nieko nebuvo. Tada jis išėjo per terasos duris į lauką, paskambino policijos pareigūnams, pasakė, kad reikalinga greitosios medicinos pagalba. Lauke jis dar su A. S. susitiko, apsistumdė, tačiau tada atrodo jam smūgių jau nesudavė. Su A. S. kartu išėjo ir jo dukra G. P.. Kai atvažiavo greitoji, jį apžiūrėjo, pristatė į priėmimo skyrių, iš kur išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje pragulėjo 4 dienas.

9.       2021-12-06 specialisto išvada Nr. G 1197/2021(03) nustatyta, kad G. Š. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, dešinio antakio žaizda, dešinio skruostikaulio skeveldrinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje. Sužalojimai padaryti iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. 0.12 val. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūgių poveikyje. Sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t. b. l. 70-71).

10.       Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad su G. Š. yra susituokę 10 metų. Iš ankstesnės santuokos G. Š. turi dukrą G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) su A. S.. 2021-08-20, vakare po darbo G. išvažiavo į Šiaulius ir apie 21 val. jie grįžo į namus. Buvo iškepusi šašlykų, sėdo visi vakarieniauti, t. y. ji, G., G. ir jos draugas A. S.. Ji su G. P. išgėrė šampano, o A. S. su G. Š. gėrė alaus. A. užgėrė, pradėjo elgtis nemandagiai, pas juos du mažamečiai vaikai, 13 ir 1 metų amžiaus, pradėjo vartoti keiksmažodžius. G. pliaukštelėjo per kojas, G. sakė, ką jis daro. Po to A. gėrė alų, pradėjo strakalioti, nenusėdėti ant lovos, taip nedera svečiuose elgtis. Pradėjo kelti balsą. Ji sakė, kad ramintųsi, yra vaikų, elgtis ramiai. Jos neklausė, tada įsikišo vyras, jis paprašė išeiti į koridorių, jos su G. liko kambaryje. A. S. ir G. Š. išėjus ji išgirdo bildesį, įbėgo į koridorių, pamatė juos susikibusius rankomis už pečių. Tada ji A. S. už rankos ištempė į lauką. G. išėjo į lauką, vyras G. Š. ėjo į kambarį, pastebėjo kaip A. S. įbėgo į kambarį, trenkė G. Š. iš nugaros į galvos sritį dėl ko šis nukrito ir tada A. S. jį talžė, sudavė gal 4 smūgius gulinčiam į galvos sritį. Kai A. S. mušė gulintį jos vyrą ji atplėšė nuo jo A. S., trenkė jam į veidą, išvarė A. S. ir G. P. į lauką. G. Š. atsipeikėjęs išėjo į lauką pro kitas duris. Dar lauke A. S. su G. Š. buvo susikibę. Matė kaip į drabužius buvo susikibę, bet jos neleido jiems muštis. G. Š. paskambino policijai. A. su G. buvo lauke ir ji pakvietė juos į koridorių ir užrakino duris. Tada A. S. jai trenkė kumščiu į ausį. Nenugriuvo ji nuo to smūgio, bet tada atrakino duris, nes bijojo. Kad vyras smaugtų A. nematė. Kai atvyko policija ir greitoji A. su G. nebuvo. Jai visą mėnesį skaudėjo ausis, buvo mėlyna, ištinusi.

11.        Liudytoja G. P. parodė, kad su A. S. draugauja ir gyvena kartu 9 mėnesiai. 2021-08-20 tėtis G. Š. pakvietė pas save, atvažiavo ir juos abu parsivežė pas save. Jis norėjo susipažinti su A. S.. Tėvas turėjo daug alkoholio, jai siūlė alkoholio, ji negėrė. Tėvas su A. gėrė po 4 kokteilius ir po 4 skardines alaus. Po to tėvas pradėjo kabinėtis prie A., tai tas nepatinka, tai nepatinka kaip elgiasi, kaip kalba, kaip jie bendrauja. A. S. išraiškingas žmogus, nes jis garsiai kalba, keikiasi, judrus. Jis garsiai kalbėjo keikėsi, nes buvo išgėręs. Tada sugalvojo išeiti į lauką parūkyti. Einant koridoriuje tėvas pradėjo šaukti, kad A. eitų lauk iš namų. Ji nuėjo rinktis daiktų ir išgirdo smūgį, grįžo atgal. Kai atėjo tėvas A. buvo prispaudęs prie sienos, bandė parversti, smaugė, A. buvo kruvina nosimi. A. Š. braižė A., bet ji nebandė tėvo atitraukti. Ji pati atitraukė tėvą ir tada A. trenkė tėvui. Tėvas nuėjo į namus, jie norėjo įeiti, bet A. užstojo jiems kelią. Po to jie įėjo į vidų, tėvas gulėjo ant žemės, ji mano, kad jam sukosi galva. Jie išėjo lauk, ten tėvas dar puolė ant A., tada A. dar sudavė du smūgius, tada išbėgo A. Š., ji pradėjo daužyti A.. Kai A. Š. trankė A. veidą, tada A. ją pastūmė. Ji visą laiką matė A., jos niekas nemušė. Kambaryje A. S. tėvo nemušė. Koridoriuje A. buvo prakirsta lūpa, iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu A. S. buvo subraižyta nugara, kaklas, veidas.

12.       Kaltinamasis A. S. parodė, kad jis smūgį į veidą G. Š. sudavė gindamasis koridoriuje, po to kai jam G. Š. prakirto lūpą ir buvo smaugiamas. Be to tuo metu jam braižė kaklą ir tampė A. Š., jis jai smūgio nesudavė, o tik pastūmė. Kambaryje G. Š. gulėjo ant grindų, jam bėgo kraujas mano, kad tai buvo vaidyba. Dėl A. Š. sumušimo A. S. parodė, kad ją konflikto pradžioje koridoriuje jis tik pastūmė, smūgio kumščiu jai nesudavė. Panašias aplinkybes kaip ir kaltinamasis, kad A. S. nurodė ir liudytoja G. P.. Tai yra ji matė, kad G. Š. smaugė A. S., o A. Š. braižė kaltinamąjį po ko A. S. koridoriuje sudavė smūgį į žandikaulį G. Š.. Po to, kai A. Š. daužė A. S. jis koridoriuje tik pastūmė ją, bet jos nemušė. Įėjusi į namo vidų matė G. Š. gulintį, mano dėl to, kad jam sukosi galva

13.       Tokius kaltinamojo ir liudytojos G. P. parodymus paneigė nukentėjusieji G. Š. ir A. Š.. Iš nukentėjusiųjų parodymų matosi, kad po apsistumdymo koridoriuje G. Š. įėjo į virtuvę, ten pasisukus per dešinį petį, pasivijęs iš nugaros jam į dešinį žandikaulį smogė A. S. dėl ko nukentėjusysis griuvo be sąmonės. Nugriuvus jam A. S. gulinčiam dar sudavė keturis smūgius į galvos sritį. Nukentėjusiajai A. Š. smūgį kumščiu pagal jos parodymus A. S. sudavė po to kai po muštynių ji pakvietė A. S. ir G. P. į vidų ir užrakino. Tada A. S. trenkė kumščiu į ausį. Dėl to ji išleido juos. Tokius nukentėjusiųjų A. Š. ir G. Š. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje prie stalo ant grindų užfiksuotos kraujo dėmės. Tai yra jos užfiksuotos nukentėjusiųjų A. ir G. Š. nurodytoje vietoje, kur nuo smūgio buvo nugriuvęs G. Š.. Nukentėjusiųjų A. G. Š. parodymai nuoseklūs juos patvirtina kita bylos medžiaga, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

14.       Kaltinamojo A. S. ir liudytojos G. P. parodymai prieštarauja ne tik nuosekliems nukentėjusiųjų parodymams bet ir įvykio vietos metu nustatytoms aplinkybėms apie G. Š. sužalojimo vietą. Kaltinamojo A. S. parodymai, kas virtuvėje G. Š. gulėjo dėl vaidybos, o pagal liudytojos G. P. parodymus dėl to, kad jam apsvaigo galva nelogiški ir neįtikinantys. Vietose kur pagal kaltinamojo ir liudytojos G. P. parodymus buvo sužalotas G. Š. kraujo pėdsakų įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuota. Be to G. P. yra A. S. draugė, jie kartu gyvena, todėl yra suinteresuota duoti suderintus parodymus kaltinamojo naudai, tai yra pagal kaltinamojo versiją, kad jis nukentėjusįjį sužalojo koridoriuje gindamasis nuo pastarojo puolimo. Todėl teismas netiki kaltinamojo A. S. ir liudytojos G. P. parodymais.

15.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamą praktiką, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (LAT 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021, ir joje nurodytos nutartys).

16.       Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015 ir kt.). 

17.       Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. pateikė fotonuotraukas daryta paleidus jį iš laikinojo sulaikymo. Taip pat telefono žinučių foto iš susirašinėjimo tarp G. P. ir A. Š.. Pagal kaltinamojo parodymus jo pateiktos foto patvirtina, kad prieš jį smurtą konflikto metu naudojo G. Š. ir A. Š., nes ant jo kaklo ir kitų kūno vietų matosi subraižymai lūpos sumušimas bei sumušta nosis. Sugretinus pateiktas foto su pareigūno V. V. „body“ kameros bei tarnybinio automobilio vaizdo garso įrašais matosi, kad iki A. S. sulaikymo ant jo kaklo matosi įbrėžimai. Po sulaikymo matosi daugiau nubraižymų veide kakle, kraujavimas iš nosies. Byloje esančių „body“ kameros bei tarnybinio automobilio įrašai nepatvirtina, kad A. S. konflikto metu su G. Š. buvo sužalota lūpa ir nosis. Pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašas iš „body“ kameros, kuriose matosi nubrozdinimai kakle iki sulaikymo, leidžia daryti išvadą, kad jis konflikto metu taip pat patyrė sužalojimų. Iš pateiktų susirašinėjimo telefoninių žinučių tarp G. P. ir A. Š. matosi, kad G. P. nuosekliai tvirtina, jog konflikto iniciatorius buvo G. Š., nes pirmas sudavė A. S.. A. S. nesikreipė pareiškimu dėl jam padarytų sužalojimų, todėl šios aplinkybės nebuvo tiriamos.

18.       Byloje nustatyta, kad žodiniam konfliktui tęsiantis ir kaltinamajam su nukentėjusiuoju išėjus į koridorių buvo naudojama fizinė jėga jie tarpusavyje apsistumdė, tai yra šiuo atveju laikytina, kad abi pusės buvo puolančiosios. tačiau Įsikišus G. P. ir A. Š. G. Š. konfliktą nutraukė ir nuėjo į virtuvę. Tuo tarpu A. S. įėjęs į virtuvę iš nugaros G. Š. ir pastarajam atsisukus smogė kumščiu į dešinįjį žandikaulį, o jam nukritus dar sudavė keturis smūgius į galvos sritį. Šioje situacijoje A. S. veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, nes G. Š. jokių puolamųjų veiksmų prieš A. S. neatliko ir jam joks pavojingas kėsinimasis nebegrėsė. Todėl A. S. nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant būtinąją gintį.

19.       A. Š. smūgį į ausį A. S. sudavė po to, kai ji po kaltinamojo nusikalstamų veiksmų prieš G. Š. bandė jį sulaikyti užrakindama duris. Tokiu tyčiniu veiksmu A. S. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. Š.. 

20.       Aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad A. S. 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 23 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), A. ir G. Š. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu - tyčia sudavė vieną kartą kumščiu G. Š. į dešinį antakį, nuo smūgio G. Š. nuvirtus ant žemės, kumščiu sudavė keturis kartus pastarajam į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam G. Š. poodines kraujosruvas veide, dešinio antakio žaizdą, dešinio skruostikaulio skeveldrinį lūžimą, dėl ko G. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. nukentėjusiajam G. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

21.       Po to A. S. 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), A. ir G. Š. priklausančio gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu - tyčia sudavė vieną kartą kumščiu A. Š. į dešinę ausį, taip nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą. Tokie A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams

22.       A. S. kaltu neprisipažino, nes jis policijos pareigūnams nesipriešino. A. S. parodė, kad jis 2021 m. rugpjūčio 21 d. po vidurnakčio, tikslaus laiko neatsimena, jis su drauge kelyje laukė, kol jo draugės G. P. mamos sesuo atvažiuos jų pasiimti. Prie jų privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Pareigūnai išsiaiškino ar iš to įvykio, patikrino girtumus. Jam paaiškino, kad išveža sulaikymui. Jis norėjo atsisveikinti su drauge, bet jam neleido, jis traukėsi atgal, ir parvertė pareigūnus. Jis jokių veiksmų neatliko, traukėsi atgal tada jį pareigūnai pradėjo rakinti ir krito, kuris pareigūnas krito ar abu krito ir kiek kartų nepamena. Gal ir priešinosi pareigūnams, bet tai tik buvo pasitampymas.

23.       Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. B. 2021-08-21 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad nuo 2021-08-20 21 val. iki 2021-08-21, 09 val. dirbo operatyvinės grupės sudėtyje su tyrėju V. V.. Dirbant, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), A. S. sumušė G. Š. ir pasišalino. Vykstant link (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje pamatė asmenį, kurio galimai ieškojo. Nustatyta, kad tai A. S., kuriam nustatytas 1,16 promilių girtumas. Sulaikant, minėtas pilietis pasipriešino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 286 str. (1 t. b. l. 14-16).

24.       Iš 2021 m. rugpjūčio mėn. grafiko Nr. 85-IL-3757 matyti, kad V. V. dirbo nuo 2021-08–20 21 val. iki 2021-08-21 09 val. (1 t. b. l. 91).

25.       Iš pažymos dėl užimamų pareigų matyti, kad V. V. nuo 2018-02-12 paskirtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. (1 t. b. l. 92-93).

26.       Nukentėjusysis V. V. parodė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. 21 val. iki 2021-08-21, 09 val. dirbo operatyvinės grupės sudėtyje kartu su Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju M. B.. Po 24 val. iš Tauragės apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras su žentu mušasi. Važiuojant į įvykio vietą buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad pranešėją užpuolė girtas dukters draugas, asmuo nori šalintis. Kai atvyko jau buvo greitoji, G. Š. buvo kruvinas. Nukentėjusieji pasakė, kad dukros draugas A. S. sumušė G. Š., Ieškojo kaltinamojo ir važiuojant link Varnių pamatė kaltininką su mergina. Sustojo, aiškinosi asmenybę, aplinkybes, paaiškino, kad jis bus sulaikytas. A. S. buvo apsikabinęs draugę, jis pats asmeniškai jam leido atsisveikinti. Pasakius jam, kad sėstųsi į tarnybinį policijos automobilį A. S. atsisakė, o bandant sulaikyti pradėjo priešintis. Jis paėmė jam savo kaire ranka už dešinės, tada A. S. stipriai patraukė ranką. Jis nepaleido jo rankos, visą laiką laikė. Tada kaltinamasis vis priešinosi, tampėsi, spardėsi, nesutiko sėsti į automobilį. Tada priėjo M. B., paėmė jam už kitos rankos ir jie vedė jį, tačiau visą laiką A. S. priešinosi, spardėsi, muistėsi, stapino rankas. Vienu metu jie su M. B. jį bandydami sulaikyti, parvertė ant žemės, o tada A. S. nusitempė ir M. B.. Tada jis prispaudė A. S. prie žemės, A. S. vis muistėsi ir tada M. B., būdamas ant žemės, išsitraukė elektros impulsų generatorių, įrėmė į nugaros sritį A. S. ir perspėjo, kad jei jis nesiramins, bus panaudotas elektros šoko generatorius, tada jis nusiramino. Jis uždėjo antrankius ir Su M. B. nuvedė A. S. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Nuslūgus įtampai, pajuto kairės rankos riešo ir nykščio skausmą. Kairės rankos nykštį ir nykštį patempė kai A. S. bandė ištrūkti iš jo ir trūktelėjo ranką. Tada nutarė kreiptis į priėmimo skyrių, kur po apžiūros buvo paleistas gydytis ambulatoriškai. Buvo nedarbingas apie mėnesį laiko, iki šiol jaučia pasekmes. Nykščio patinimas buvo, skausmingas apie 3 savaites. Lankėsi gydymo įstaigoje pas šeimos gydytoją. Darė nykščio rentgeno nuotrauką, nykštys nebuvo įdėtas į įtvarą, buvo skirti vaistai nuo skausmo, tepalai. 

27.       2021-12-06 specialisto išvada Nr. G 1195/2021(03) nustatyta, kad V. V. išorinių mechaninių sužalojimų medicininėje dokumentacijoje nekonstatuota, veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas. Iš išvados aprašomosios dalies matyti, kad V. V. į VšĮ Šilalės r. ligoninę atvyko 2021-08-21 05.43 val. ir buvo apžiūrėtas gyd. V. L.: pacientas policijos pareigūnas, skundžiasi kairės plaštakos I piršto skausmu, sutrikusia funkcija. Darbo metu, grumtynėse, susižalojo pirštą. Obj.: kairės plaštakos I piršto patinimas, palpuojant jautru ties delniniu- piršto sąnariu. Diagnozės: S63.6I, delninio piršto (sąnario) patempimas. Kairės plaštakos 1 piršto patempimas. Atliktos kairės plaštakos ir riešo rentgenogramos - išvada: patologinių pakitimų, lūžimų nematyti (įvertino radiologas gyd. I. K.). Pritaikyta imobilizacija. Rekomenduota: tausojantis režimas, šalčio aplikacijos, analgetikai, būklei negerėjant pakartotinė traumatologo konsultacija (1 t. b. l. 120-121).

28.       Iš 2021 m. rugpjūčio mėn. grafiko Nr. 85-IL-3757 matyti, kad M. B. dirbo nuo 2021-08–20 21 val. iki 2021-08-21 09 val. (1 t. b. l. 125).

29.       Iš pažymos dėl užimamų pareigų matyti, kad M. B. nuo 2016-10-20 paskirtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju (1 t. b. l.122-124).

30.       Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuo 21 val. iki 2021-08-21 09 val. dirbo kartu su V. V. operatyvinės grupės sudėtyje. Po vidurnakčio iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras su žentu mušasi. Į Įvykio vietą išvyko tarnybiniu automobiliu, važiuojant gavo dar vieną pranešimą, kad dukros draugas muša vyrą. Atvykus į įvykio vietą buvo greitoji medicinos pagalba, ten buvo nukentėjusysis G. Š., jis buvo kruvinas. Trumpai papasakojo įvykio aplinkybes, kad jis parsivežė savo dukrą su dukters draugu į namus, gėrė alkoholį ir vienu metu, dukters draugas jam trenkė ir jis atsijungė. Apžiūrėjo įvykio vietą. Pasakė, kad dukros draugas yra nuo Šiaulių. Važiavo link Varnių, pastebėjo einančią porelę. Jie sustojo, A. S. paaiškino aplinkybes, pasakė, kad bus sulaikytas. Atsisveikino su drauge. Atidarė automobilį, pasakė, kad sėstų į automobilį, tačiau jis pradėjo priešintis. A. S. vėl prašėsi atsisveikinti su drauge, ilgai nelaukė. Kai reikėjo sėstis į tarnybinį automobilį, jis pradėjo šūkauti, kad nesąmonė, trenkė V. V. per BODY kamerą, jis jam pasakė, kad ramintųsi, tada jis atsisuko ir pradėjo šūkauti. V. V. jam paėmė už vienos rankos, jis bandė paimti už kitos, tačiau tuo metu įtariamasis virto ir tempė jį kartu, nuvirto ant žemės, pajuto skausmą keliuose ir kairėje alkūnėje, viskas vyko greitai, atrodė, kad A. S. ranka ar koja prabraukė per galvą, tačiau skausmo jam tai nesukėlė. Tada atsikėlė ir jis, ir A. S., su V. V. bandė jį sulaikyti, tačiau jis muistėsi, stapino rankas ir antrą kartą jie su juo nuvirto ant žemės, tada užkrito ant A., tada nesusižalojo ir vienu metu, klūpint ant žemės, spėjo išsitraukti elektros šoko impulsų generatorių, prirėmė jį prie A. S. nugaros ir sakė komandas, kad ištrauktų rankas, jei ne, bus panaudotas Taseris. Tada jau A. S. nesipriešino, vykdė reikalavimus ir tada V. V. uždėjo jam antrankius ir A. S. buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Jam buvo sumušti kelėnai, medikai nustatė menisko plyšimus, girnelės sumušimus, vyko uždegiminiai procesai. Jis pargriuvo ant žemės, A. S. griuvo ant jo. A. S. tampė jį.

31.         2021-12-06 specialisto išvada Nr. G 1196/2021(03) nustatyta, kad M. B. išorinių mechaninių sužalojimų medicininėje dokumentacijoje nekonstatuota, veika gali būti kvalifikuojama kai fizinio skausmo sukėlimas. Iš aprašomosios dalies matyti, kad M. B. atvyko 2021-08-21 05.39 val. į VšĮ Šilalės r. ligoninę. Atvykimo duomenys: ambulatorinės gydymo paslaugos suteikimas (apsilankymas), data 2021-08-21 05.40 val., būtinoji pagalba. Anamnezė: policijos pareigūnas skundžiasi abiejų kelių skausmais, kairės alkūnės skausmas. Diagnozės: S08.0 kelio sumušimas, abiejų kelėnų sumušimas, kairės alkūnės sumušimas, S50.0 alkūnės sumušimas. Taikytas gydymas: analgetikų nepageidauja. Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: tausojantis režimas, tab. ibuprofen 400 mg x3 kd. būklei negerėjant - traumatologo konsultacija, išduotas NL iki 08.23 d. (1 t. b. l. 146).

32.       BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimą arba grasinimą tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014, 2K-95-511/2022 ir kt.).

33.       BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

34.       LAT formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, jog pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015).

35.       Kaltinamasis A. S. pasipriešinimą pareigūnams laiko pasitampymu, kai jam traukiantis atgal nugriuvo pareigūnai. Iš nukentėjusiųjų V. V. ir M. B. parodymų V. V. vaizdo (body) kameros tarnybinio automobilio galinės kameros įrašų matosi, kad A. S. nepakluso pareigūnų teisėtam reikalavimui lipti į automobilį, atsikalbinėjo, o vedamas į automobilį intensyviai muistėsi, nepavykus ištrūkti ir toliau siekdamas išvengti sulaikymo ir norėdamas išsilaisvinti staigiai trūktelėjo savo ranką, kurią laikė V. V., po to krito ant žemės nusitempdamas ir pargriaudamas ant žemės M. B., anksčiau pakilęs nuo žemės užvirto ant nespėjusio atsikelti M. B.. Tokiais tyčiniais veiksmais patempė V. V. kairės rankos nykštį, o M. B. sumušė kairę alkūnę ir abiejų kojų kelius taip sukėlė V. V. ir M. B. fizinį skausmą. Tai yra A. S. nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo sėsti į tarnybinį automoibilį, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš V. V. ir M. B., tuo metu atlikusius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo ir reagavimo į įvykius funkcijas, todėl pasipriešino policijos pareigūnams. Tokie kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

36.       Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis įvykdė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnamečiu. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nes sukėlė norą smurtauti. A. S. yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Kaltinamasis naujus nusikaltimus padarė parėjus tik šiek tiek daugiau nei dviems mėnesiams nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Todėl išvadų dėl ankstesnių nusikaltimų A. S. nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, tai yra A. S. yra jauno amžiaus. Iš kaltinamojo parodymų teisme matosi, kad jis bando keistis, stengiasi nevartoti alkoholio. Iš administracinių nusižengimo registro išrašo matosi, kad visus administracinius nusižengimus susijusius su alkoholio vartojimu jis padarė būdamas nepilnamečiu. Nusikaltimus prieš G. Š. ir A. Š. padarė jų tarpusavio konflikto metu. A. Š. sužalojimų nepadarė. Pasipriešinimo policijos pareigūnams metu, panaudodamas smurtą pareigūnams sukėlė fizinį skausmą, nėra kaltinamas sveikatos sutrikdymu nukentėjusiesiems, pasipriešinimo metus nebuvo suduoti smūgiai, kas rodo mažesnį pavojingumą. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės mažesnės už sankcijų vidurkius.

Dėl civilinių ieškinių

37.       Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau Tauragės AVPK) ieškiniu prašo priteisti iš A. S. 3206,23 € ieškovui padarytai žalai atlyginti. Nurodo, kad Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato (toliau - Šilalės r. PK) Reagavimo skyriaus (toliau - RS) tyrėjai M. B. ir V. V. buvo sužaloti tarnybos metu. Nukentėjusiajam V. V. ieškovas išmokėjo 1723,18 € piniginę kompensaciją, o M. B. 1483,05 € piniginę kompensaciją (3 t. b. l. 2-37).

38.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Klaipėdos skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo 6017,45 € ligos išmokų. Ieškovė nurodė, kad dėl nedarbingumo nukentėjusiajam G. Š. paskirta 1085,43 € ligos išmoka, V. V. 1378,08 € ligos išmoka, o M. B. 3553,94 € ligos išmoka (3 t. b. l. 38-72).

39.       Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 636,46 € civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų, išleistų nukentėjusiojo gydymui atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad dėl nukentėjusiųjų G. Š., V. V. ir M. B. gydymo bei jiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėta 636,46 € (3 t. b. l. 73-81).

40.       Kaltinamasis A. S. su ieškiniais nesutiko, nurodė, kad jis nusikaltimų nepadarė, todėl neturi atlyginti pareikštų ieškinių.

41.       Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., 6.250 str., žalą padarytą asmeniui, taip pat ir neturtinę žalą, kai ji padaryta nusikaltimu privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo.

42.       Tauragės AVPK civilinis ieškinys tenkintinas.

42.1.                      2021 m. rugpjūčio 21 d. dėl A. S. veiksmų buvo sužaloti Tauragės AVPK Šilalės r. PK RS tyrėjai M. B. ir V. V.. Tauragės AVPK viršininko 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 85-V-151 buvo sudaryta komisija nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ištirti dėl Tauragės AVPK Šilalės r. PK tyrėjų V. V. ir M. B. sužalojimo tarnybos metu. Komisija nustatė, kad Tauragės AVPK Šilalės r. PK tyrėjas M. B. ir V. V. buvo sužaloti tarnybos metu.

42.2.                      Tauragės AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 17 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl M. B. ir V. V. sužalojimų. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Tauragės AVPK Šilalės r. PK RS tyrėjų M. B. ir V. V. sveikata sutrikdyta tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, pareigūnų sužalojimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, o tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūnų sveikatai.

42.3.                      V. V. pagal sužalojimus nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d.

42.4.                      M. B. pagal nustatytus sužalojimus nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. spalio 22 d.

42.5.                      Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. S. 2021 m. rugpjūčio 21 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas smurtą pasipriešino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjams V. V. ir M. B., tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 286 straipsnyje.

42.6.                      Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir Įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis“. Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija <...>, atsižvelgiant į darbingumo lygj ir sveikatos sutrikdymo mastą (lengvo sveikatos sutrikdymo atveju - nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio).

42.7.                      2021-11-24 piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelėje Nr. 5-IL-15352 V. V. pagal nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą ir vidutini mėnesio darbo dienų skaičių apskaičiuotas piniginės kompensacijos dydis - 1723,18 Eur.

42.8.                      2021-11-24 piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelėje Nr. 5-IL-15351 M. B. pagal nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą ir vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių apskaičiuotas piniginės kompensacijos dydis - 1483,05 Eur.

42.9.                      V. V. ir M. B. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvų, vadovaujantis Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursanto lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos        vidaus        reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1V-504 „Dėl Lietuvos Respublikos        vidaus        reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo" pakeitimo“ 3.2 papunkčiu. Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5-V-548 „Dėl kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kurios išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 5-V-293 redakcija), 15 punktu, Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, civilinis ieškovas vadovaujantis Tauragės AVPK viršininko 2021 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-231 „Dėl kompensacijos išmokėjimo V. V.“ išmokėjo 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją - 1723,18 € ir vadovaujantis Tauragės AVPK viršininko 2021 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-232 „Dėl kompensacijos išmokėjimo M. B.“ išmokėjo 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją - 1483,05 €. Iš viso Tauragės AVPK išmokėjo 3206,23 €.

42.10.                      Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Statuto 59 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems, ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai.

42.11.                      Todėl ieškovui Tauragės AVPK iš A. S. priteistina ieškovo nukentėjusiesiems V. V. ir M. B. išmokėta kompensacija, tai yra 3206,23 €.

43.       VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinys tenkintinas.

43.1.                      Šioje byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. dėl A. S. nusikalstamų veiksmų buvo sužaloti G. Š., M. B. ir V. V.. G. Š. dėl patirtų sužalojimų tapo nedarbingas nuo 2021-08-23 iki 2021-09-23. Jam paskirta ir išmokėta 1085,43 € (įskaitant gyventojų pajamų (toliau GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau PSDF) mokesčius) ligos išmoka (3 t. b. l. 40). V. V. buvo nedarbingas nuo 2021-08-21 iki 2021-09-13. Jam paskirta ir išmokėta 1378,08 € (įskaitant GPM mokestį) ligos išmoka (3 t. b. l. 51). M. B. buvo nedarbingas nuo 2021-08-21 iki 2021-10-22. Jam paskirta ir išmokėta 3553,94 € (įskaitant GPM mokestį) ligos išmoka (3 t. b. l. 63). Dėl atsakovo A. S. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiesiems iš viso paskirta ir išmokėta 6017,45 € ligos išmokų.

43.2.                      Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalį. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Socialinio draudimo išmokos - tai Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str.).

43.3.                      Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus apdraustiems asmenims 6017,45 € išmokų, kurios išmokėtos dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų VSDFV biudžetui padaryta 6017,45 € turtinė žala, kurią privalo atlyginti kaltinamasis A. S..

44.       Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

44.1.                      Nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. dėl A. S. nusikalstamų veiksmų buvo sužaloti G. Š., M. B. ir V. V.. Nukentėjusieji buvo gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Iš gydymo paslaugų išrašo matosi, kad G. Š. VšĮ Šilalės rajono ligoninėje buvo suteiktos skubios medicinos pagalbos paslaugos už 27,88 €. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Veido ir žandikaulių chirurgijos poskyryje suteikta medicinos paslaugų ir apmokėta 255,37 € (3 t. b. l. 76). V. V. VšĮ Šilalės rajono ligoninėje suteikta medicinos paslaugų už 38,12 € (3 t. b. l. 77). M. B. medicinos paslaugos suteiktos VšĮ Šilalės rajono ligoninėje, Mažikių MCT UAB ir VšĮ Tauragės ligoninėje už 315,09 € (3 t. b. l. 78).

44.2.                      CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau TLK). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

44.3.                      Kadangi nukentėjusiesiems asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų. Viso suteiktų gydymo paslaugų kaina 636,46 €, jos priteistinos iš A. S..

Dėl kitų klausimų

45.       A. S. remiantis BPK 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 21 d. 1 val. 20 min. (1 t., b. l. 190-192). Paleistas iš sulaikymo 2021 m. rugpjūčio 21 d. 15 val. 23 min. (2 t. b. l. 6-7). Todėl vadovaujantis BPK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-08-21 1.20 val. iki 2021-08-21, 15.23 val. tai yra viena para.

46.       2021 m. rugpjūčio 21 d. Tauragės AVPK Šilutės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamasis buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. Š., gyv. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu A. S. pakeitė gyvenamąją vietą į (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, patikslintinas įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, tai yra A. S. įpareigotinas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

A. S. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vienerius metus šešis mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-08-21 1.20 val. iki 2021-08-21, 15.23 val. tai yra vieną parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo dienos.

Priteisti iš A. S. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 3206,23 € žalą už nukentėjusiesiems V. V. ir M. B. išmokėtą kompensaciją. Priteistą sumą pervedant į Tauragės AVPK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Seb banke.

Priteisti iš A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, įmonės kodas 193180814 Smiltelės g. 12a 91501, Klaipėda 6017,45 € (šešis tūkstančius septyniolika eurų 45 centus) žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. S. 636,46 € (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 46 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, žalai padarytai dėl nukentėjusiųjų gydymo atlyginti. Įpareigoti žalą atlyginti į Valstybinės ligoniu kasos prie SAM (Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, įm kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank“ AB, b. k. 73000.

Kardomąją priemonę A. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti, pakeičiant įpareigojimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos. A. S. įpareigotinas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas                                                                                                   Osvaldas Briedis