Civilinė byla Nr. e2-1048-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00977-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.2; 3.4.3.2.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ valdymo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laikosta“, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ valdymo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laikosta“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ valdymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „I asset management“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Laikosta“ (toliau – atsakovė, bendrovė).

2.       Paaiškino, kad pareiškėjas ir atsakovė yra sudarę 2020 m. balandžio 21 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovė iki 2022 m. balandžio 21 d. turėjo grąžinti pareiškėjui 700 000 Eur paskolą bei sumokėti priskaičiuotas palūkanas. Nurodė, kad 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamas sumokėti pradelstą ir neįvykdytą prievolę bei netesybas, viso 892 112,09 Eur; pretenzija įspėjo atsakovę, kad jeigu per nustatytą terminą neįvykdys prievolės, nesudarys susitarimo dėl pagalbos ar nebus priimto sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėjas kreipsis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo; pretenzija buvo įteikta 2022 m. liepos 11 d.

3.       Pažymėjo, kad per nustatytą 15 dienų terminą atsakovė prievolės neįvykdė, susitarimo dėl pagalbos nesudarė, nebuvo priimto sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, todėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjui atsirado teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

4.       Anot pareiškėjo, atsakovės nemokumą pagrindžia tai, kad pagal atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, ji praeitais metais dirbo nuostolingai; negali padengti įsiskolinimo pareiškėjui ir vengia bendradarbiauti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Laikosta“ bankroto bylą.

6.       Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą 2022 m. rugpjūčio 18 d. balansą, ji iš viso turi turto už 1 623 100 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 2 302 223 Eur; pagal 2022 m. rugpjūčio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė patyrė 932 325 Eur nuostolį; pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovė iš viso turi turto už 3 183 253 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 2 981 627 Eur; pagal 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2021 m. atsakovė patyrė 35 432 Eur nuostolių.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise registruotino turto neturi; kelių transporto priemonių neturi; skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) neturi, bendrovėje yra 4 apdrausti asmenys; pagal pateiktą atsakovės kreditorių sąrašą, bendrovė turi 2 302 222,31 Eur dydžio įsiskolinimų. Taip pat nustatė, kad atsakovė turi tris aktyvias bylas, dviejose jų dalyvauja ieškovės, vienoje – kreditorės statusu; Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu šiuo metu nėra vykdomųjų bylų.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė nevengė bendradarbiauti su pareiškėju; 2022 m. balandžio 13 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama atidėti paskolos grąžinimo terminą, tačiau pareiškėjas nesutiko; 2020 m. balandžio 21 d. atsakovė sudarė sutartinės maksimalios hipotekos sandorį, kuriuo už atsakovės prievoles pareiškėjui buvo įkeistas įkaito davėjų UAB „Lilybutikas“ ir UAB „Novidas“ nekilnojamasis turtas – gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, kurių bendra vertė 1 322 400 Eur; šalys susitarė nustatyti maksimalią hipoteką, kuria užtikrinama ne tik pareiškėjo pagrindinio reikalavimo pagal paskolos sutartį suma, bet ir 210 000 Eur dydžio netesybos ir nuostoliai.

9.       Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą banko sąskaitos išrašą, kreditorių ir debitorių sąrašus, sandorius su kontrahentais, nustatė, kad atsakovė vykdo veiklą; per 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpį atsakovė į savo banko sąskaitą gavo 1 265 447,33 Eur lėšų ir atliko 1 283 504,23 Eur dydžio pavedimų; debitorių skolos sudaro 634 794,78 Eur; teismui nėra pateikta duomenų, kad atsakovės debitorių, kurie nurodyti 2022 m. liepos 31 d. atsakovės debitorių sąraše, finansinė padėtis būtų sunki ir, kad, atsakovė negali tikėtis atgauti įsiskolinimų iš savo debitorių.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė Vilniaus apygardos teisme yra pareiškusi ieškinį UAB „Sėkmės vektorius“ dėl ginčijamo 477 071,61 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Sėkmės vektorius“ bankroto byloje.

11.       Teismas, įvertinęs atsakovės turimą turtą ir mokėtinas sumas bei kitus įsipareigojimus, pažymėjo, kad šiuo metu atsakovės turimo turto nepakaktų atsakovės mokėtinoms sumoms ir kitiems įsipareigojimams padengti, tačiau, teismo vertinimu, konstatavimas, kad atsakovė šiuo metu yra nemoki, būtų formalus.

12.       Teismas pažymėjo, kad nėra paneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji vykdo savo įprastinę, įstatuose apibrėžtą veiklą – statybų plėtrą; byloje esantys duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė nuosekliai vykdo ūkinę-komercinę veiklą; byloje nėra duomenų, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra moki ir tęsia savo veiklą.

13.       Teismo vertinimu, pareiškėjui yra reali tikimybė susigrąžinti skolą, skolos įvykdymas užtikrintas maksimaliąja nekilnojamojo turto hipoteka, todėl šiuo metu nėra pagrįsta kelti bankroto bylą. Teismo įsitikinimu, atsakovės veiklos finansiniai rodikliai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra kritinė, todėl atsakovei iškelti bankroto bylą nėra pagrindo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės pateikti duomenys pagrindžia jos mokumą – atsakovės pateikti dokumentai yra nekonkretizuoti, abstraktaus turinio ir neparodantys realios bendrovės finansinės padėties. Iš atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad šiuo atveju atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę bei atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų, taigi, atitinka abi JANĮ įtvirtintas nemokumo sąlygas. 

14.2.                              Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nevengė bendradarbiauti, nes, siūlydama pratęsti paskolos sutartį nedetalizavo sąlygų ir terminų, be to, pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. rašte aiškiai išdėstė tokio susitarimo pasirašymo sąlygas, tačiau atsakovė ir toliau nedėjo pastangų įvykdyti savo įsipareigojimų arba susitarti dėl sutarties vykdymo pratęsimo. 

14.3.                      Atsakovės prievolės pareiškėjui yra užtikrintos trečiųjų asmenų nekilnojamojo turto įkeitimu, šis nekilnojamasis turtas gali būti vertas 1 322 400 Eur, tačiau jam yra taikomas areštas. Atsakovės prievolės pareiškėjui visų trečiųjų asmenų viso nekilnojamojo turto įkeitimu yra apribotos maksimaliąja hipoteka 700 000 Eur paskolos sumai pagal paskolos sutartį ir 210 000 Eur netesybų pagal tą pačią paskolos sutartį, t. y. maksimali iš minėto turto, nepriklausomai nuo jo realios vertės, galimai išieškotina suma už atsakovės prievoles pareiškėjui negalės viršyti 910 000 Eur, tuo tarpu, vien kreipimosi į teismą dieną pradelsta atsakovės prievolė buvo 914 074,59 Eur.

14.4.                      Atsakovė, pateikdama pirmosios instancijos teismui 2019 m. rugsėjo 12 d. statybos rangos sutartį ir susitarimą Nr. 3 su UAB „Andrum Metropolis“ (buv. UAB „Benteka“), kuriais įrodinėja veiklos vykdymą, nepateikė įrodymų apie tokio sandorio realumą; pagal šį sandorį ir susitarimą Nr. 2, darbai turėjo būti užbaigti vėliausiai 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau byloje nėra įrodymų nei apie darbų pradžią, nei sumokėtą avansą, nei pagal sutartį jau atliktus mokėjimus ir mokėtiną likutį; šios aplinkybės verčia abejoti deklaruojamos likusios sutarties 7 518 503,98 Eur sumos realumu.

14.5.                      Pareiškėjui kelia abejonių ir atsakovės su UAB „Klintas“ sudaryti ketinimų protokolai, kurių bendra numatoma vertė yra apie 6,6 mln. Eur – šie protokolai nėra įpareigojantis dokumentas, jie negali būti priverstinai vykdomi. Ketinimų protokolai sudaryti 2022 m. rugpjūčio mėn., prieš pat teikiant atsiliepimą šioje byloje, todėl turėtų būti vertinami itin rezervuotai.

14.6.                      Vienas iš asmenų, įkeitusių vertingiausią nekilnojamąjį turtą už atsakovės prievoles, kartu yra ir didžiausias atsakovės debitorius su 372 000 Eur suma; trečias didžiausias debitorius – UAB „Baltic Pro Labs“ – turi nuolatinių įsiskolinimų biudžetui, nors jame dirba tik 4 darbuotojai; kitų atsakovės debitorių skolos nėra didelės ar reikšmingos.

14.7.                      Pagal 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 19 d. banko sąskaitos išrašą, matyti, jog per šį laikotarpį atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo pareiškėjui; po atliktų mokėjimo operacijų, atsakovės sąskaitos likutis buvo 1 334,13 Eur; atsakovė aptariamu laikotarpiu patyrė 18 056,9 Eur išlaidų daugiau, nei gavo pajamų, t. y. dirbo nuostolingai; 2022 m. birželio 15 – 16 d. d. antstolis Arminas Naujokaitis nurašė virš 10 000 Eur vykdant debeto pavedimą.

14.8.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovė yra nemoki ir iškelti jai bankroto bylą – didžiąją atsakovės deklaruojamo turto dalį sudaro trumpalaikis turtas; atsakovės pateikti įrodymai, susiję su veiklos vykdymu yra deklaratyvūs; jeigu atsakovė ir vykdo veiklą, tai akivaizdžiai nuostolingai jau ne vienerius metus.

15.       Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, kurie yra aiškūs ir suprantami.

15.2.                      Atsakovė ėmėsi protingų veiksmų bendradarbiauti iki pareiškėjui kreipiantis į teismą. Tai, kad tuo momentu šalims nepavyko sutarti dėl prievolės įvykdymo sąlygų, savaime nerodo atsakovės vengimo bendradarbiauti. Pareiškėjo reikalavimas apsaugotas ir gali būti patenkintas užtikrinimo priemonėmis.

15.3.                      Atsakovės veiklos perspektyvos aiškios ir pagrįstos; atsakovė 10 m. nepertraukiamai vykdo įstatuose apibrėžtą veiklą; byloje nėra nustatyto atsakovės sisteminio įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo; atsakovė vykdo tęstinę didelės apimties veiklą, gauna realias pajamas ir patiria realias išlaidas; planuoja savo veiklą ateityje.

15.4.                      Atsakovės darbų pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. statybos rangos sutartį kaina, įvertinus projekto pakeitimus, medžiagų, darbų kainas ir apimtis, keitėsi ir sudaro 7 518 503,98 Eur – atsakovė nėra išrašiusi sąskaitų už šiuos darbus, todėl dar neturi reikalavimo teisės. Po atsakovės dokumentų pateikimo teismui 2022 m. rugpjūčio 24 d., atsakovė pridavė papildomai rangos darbų ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašė užsakovei UAB „Andrum Metropolis“ sąskaitą-faktūrą Nr. LAI020220802 už 842 375,38 Eur sumą.

15.5.                              Atsakovės planuojamas verslas su UAB „Klintas“ perspektyvus. Pareiškėjas teismui pateikia informaciją apie kitą bendrovę, UAB „Kintas“, su kuria atsakovė neturi nieko bendro. Būsimas bendradarbiavimo planavimas ir išankstiniai susitarimai yra normali verslo praktika, todėl pareiškėjo argumentas, kad šie susitarimai neįpareigoja yra nepagrįstas.

15.6.                      Atsakovės debitorių skolų susigrąžinimas ateityje yra perspektyvus. Pareiškėjo naudai įkeisto turto savininkai yra įsipareigoję įvykdyti atsakovės prievoles, bet taip pat yra skolingi atsakovei 372 000 Eur pagal 2017 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutartį Nr. LKST/NVDS/17/11/06. Jų įkeisto turto vertė yra didesnė nei 1 322 400 Eur, todėl patenkinus pareiškėjo reikalavimus iš įkeisto turto, šie atsakovės skolininkai iš likusio turto galės įvykdyti savo prievoles ir atsakovei.

15.7.                      Atsakovės 2022 m. pirmojo pusmečio balanse nurodytas nuostolis didžiąja dalimi nulemtas aplinkybės, kad vienam iš didžiausių atsakovės skolininkų UAB „Sėkmės vektorius“ Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla Nr. eB2-1247-861/2022, o atsakovės finansiniai reikalavimai 477 071,61 Eur finansinėje atskaitomybėje įtraukti į nuostolius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti atsakovės bankroto bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo juridiniam asmeniui institutą.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

19.       Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – atsakovės 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LAI020220802 už 842 375,38 Eur sumą UAB „Andrum Metropolis“. Rašytiniu įrodymu siekia pagrįsti, kad vykdo 2019 m. rugsėjo 12 d. statybos rangos sutartį, iš kurios atsakovė gauna pajamas.

20.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

21.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateikto įrodymo turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, teismas priima ir vertina su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės pateiktą įrodymą. Su nauju įrodymu nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujo įrodymo priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, ir lygiateisiškumo bei rungimosi principų. Atsakovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas, nors ir pateiktas pavėluotai, yra reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, atsakant į klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pateiktą naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sąlygų

23.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

24.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

25.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

26.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės mokumą konstatavo remdamasis tuo, kad: nors atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, tačiau atsakovės nemokumo konstatavimas šiuo atveju būtų formalus; atsakovė nuosekliai vykdo savo įprastinę, įstatuose apibrėžtą veiklą – statybų plėtrą; byloje nėra duomenų, kad atsakovė sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; pareiškėjui yra reali tikimybė susigrąžinti skolą, skolos įvykdymas užtikrintas maksimaliąja nekilnojamojo turto hipoteka. Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde įrodinėja, kad: atsakovė yra nemoki; vengia bendradarbiauti su pareiškėju dėl paskolos grąžinimo; maksimaliąja nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinto reikalavimo įvykdymui gali nepakakti turto vertės; atsakovė neįrodė veiklos vykdymo realumo aplinkybės, be to, jos veikla yra nuostolinga; skolų iš debitorių išsireikalavimas yra abejotinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (pareiškėjo) argumentai dėl atsakovės nemokumo yra iš esmės pagrįsti.

28.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, gauna iš jos pajamų, bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

29.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). 

30.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateiktą bendrovės balansą (2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos laikotarpis) atsakovė iš viso turėjo 3 183 253 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 981 627 Eur; pagal pelno (nuostolių) ataskaitą (2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos laikotarpis), 2021 m. atsakovė patyrė 35 432 Eur nuostolių; pagal atsakovės pateiktą, 2022 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą, 2022 m. liepos 31 d. preliminarų balansą, bendrovė iš viso turi 1 623 100 Eur turto (visą jį sudaro trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 2 302 223 Eur; pagal 2022 m. rugpjūčio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė patyrė 932 325 Eur nuostolį.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, neatsižvelgė į neigiamą atsakovės turto rodiklių dinamiką, nesiaiškino aplinkybių, kurios lėmė tokį ženklų turto sumažėjimą (2021 m. laikotarpiu atsakovės turtas iš viso buvo 3 183 253 Eur, tuo tarpu, 2022 m. iki rugpjūčio mėn. atsakovės turtas sumažėjo iki 1 623 100 Eur). Be kita ko, 2021 m. laikotarpiu atsakovė patyrė 35 432 Eur nuostolį, tuo tarpu, per pirmąjį 2022 m. pusmetį – net 932 325 Eur nuostolį. Nors atsakovė nurodo, kad šią sumą sudaro atsakovės į nuostolius įtraukta bankrutuojančios UAB „Sėkmės vektorius“ 477 071,61 Eur skola atsakovei, tačiau ši suma sudaro tik dalį atsakovės nuostolių. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl šio atsakovės, kaip kreditorės, finansinio reikalavimo Vilniaus apygardos teisme vyksta ginčas (civilinės bylos Nr. eB2-2309-861/2022, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01333-2021-0). Taigi, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas atsakovės (ne)mokumą nepakankamą dėmesį suteikė staigiam atsakovės finansinės padėties pablogėjimui 2022 m. pirmajame pusmetyje. 

32.       Nustatyta, kad visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis turtas, iš jo 1 396 351 Eur atsargos, 224 045 Eur per vienus metus gautinos sumos, 2 675 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovės į bylą pateikto 2022 m. liepos 31 d. debitorių sąrašo duomenimis, atsakovė turi debitorių, kurių įsipareigojimai yra 634 794,78 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovės nuosavas kapitalas yra neigiamas 786 127 Eur, nepaskirstyti nuostoliai siekia 789 317 Eur.

33.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, nes šios lėšos yra pas trečiuosius asmenis ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Nagrinėjamu atveju, analizuojant atsakovės realią turtinę padėtį, būtina įvertinti atsakovės trumpalaikį turtą, vadovaujantis realumo kriterijais: byloje nėra duomenų, detalizuojančių atsakovės balanse įrašytų atsargų pobūdį; neanalizuotos galimybės atsakovei išsiieškoti debitorių skolas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės debitorių finansinė padėtis sunki ir atsakovė negali tikėtis atgauti įsiskolinimų iš debitorių, nepagrįstai atsakovės turtinės padėties įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui (žr. šios nutarties 29 punktą).

34.       Be kita ko, pagal aktualius atsakovės pateiktus duomenis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 2 302 223 Eur, o turtas – 1 623 100 Eur, taigi, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Be to, atsakovės pateiktame 2022 m. liepos 31 d. kreditorių sąraše, kurio duomenimis, atsakovė turi 2 302 222,31 Eur įsipareigojimų, nėra įtrauktas įsipareigojimas pareiškėjui. Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai gali būti ir didesni nei nurodo pati atsakovė. Inter alia, po skundžiamos nutarties priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas UAB „Egivira“ ieškinys atsakovei dėl 11 347,13 Eur skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-24687-1080/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-19784-2022-4). Tokio dydžio kreditoriaus UAB „Egivira“ finansinis reikalavimas yra įtrauktas ir į 2022 m. liepos 31 d. kreditorių sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

35.       Taigi, nagrinėjamu atveju yra duomenų, jog atsakovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių – atsakovė neįvykdo ir savo prievolės pareiškėjui. Iš procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovė neginčija savo prievolės pareiškėjui pagrįstumo, sutinka, kad nepavyko pasiekti susitarimo su pareiškėju dėl prievolės įvykdymo termino atidėjimo. Taigi, iš byloje esančių duomenų galima konstatuoti, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pareiškėjui. Paminėtina ir tai, kad šis įsipareigojimas savo dydžiu yra reikšmingas atsakovei – 700 000 Eur paskolos suma (atsakovė pagal balanso duomenis turi 1 623 100 Eur turto), taip pat atsakovės įsipareigojimus pareiškėjui sudaro didėjančios palūkanų ir netesybų sumos (vadovaujantis pareiškėjo paaiškinimais, vien kreipimosi į teismą dieną pradelsta atsakovės prievolė buvo 914 074,59 Eur).

36.       Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas juridinio asmens nemokumo sąlygas, tačiau atsakovei nemokumo (bankroto) bylos neiškėlė, konstatuodamas, kad atsakovė įrodė, jog nuosekliai vykdo savo įprastinę, įstatuose apibrėžtą veiklą.

37.       JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

38.       Atsakovė, įrodinėdama veiklos vykdymą, į bylą pateikė 2019 m. rugsėjo 12 d. statybos rangos sutartį Nr. LKST/BEN/19/09/12, susitarimą Nr. 2 dėl sutarties termino pratęsimo, susitarimą Nr. 3 su UAB „Andrum Metropolis“ (projekto vertė – 7 518 503,98 Eur), taip pat pateikė du ketinimų protokolus, sudarytus su UAB „Klintas“ (bendra numatoma vertė apie 6,6 mln. Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamą dėmesį suteikė iš šių sandorių ateityje gautinų lėšų realumui įvertinti. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikta 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. LAI020220802 už 842 375,38 Eur sumą taip pat neįrodo atsakovės realiai gautų šių lėšų pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. statybos rangos sutartį (CPK 12, 178 straipsniai). Iš į bylą pateikto 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 19 d. banko sąskaitos išrašo matyti, kad pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. statybos rangos sutartį Nr. LKST/BEN/19/09/12, nurodytu laikotarpiu UAB „Andrum Metropolis“ vykdė periodišką atsiskaitymą, viso atsakovei sumokėjo 1 043 882,34 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, kokia yra likusi UAB „Andrum Metropolis“ atsakovei nesumokėta projekto vertės suma pagal nurodytą sutartį (darbų pabaigos data pagal susitarimą Nr. 2 dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. statybos rangos sutarties Nr. LKST/BEN/19/09/12 pakeitimo buvo numatyta 2022 m. rugsėjo 1 d.).

39.       Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš į bylą pateikto 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 19 d. banko sąskaitos išrašo matyti, jog per šį laikotarpį atsakovės banko sąskaitoje vyko mokėjimai, tačiau šie duomenys nebuvo įvertinti atsakovės realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais kontekste.

40.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, kaip atsakovės kreditorius, vadovaudamasis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, pasirenka ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Taigi, nagrinėjamu atveju, argumentai, susiję su pareiškėjo prievolės įvykdymo užtikrinimu hipoteka, atsižvelgiant į viešojo intereso gynimo svarbą tokio pobūdžio bylose, nelaikytini esminiais.

Dėl procesinės bylos baigties ir žyminio mokesčio

41.       Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir visapusiškai neišsiaiškino ir neįvertino atsakovės finansinės padėties, realios bendrovės finansinės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, realios galimybės vykdyti veiklą ir įvykdyti įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis), todėl klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

42.       Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės finansinę padėtį bei realias jos galimybes vykdyti savo veiklą bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

43.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, pareiškėjo (apelianto) atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl pareiškėjui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Iš byloje esančio 2022 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1048 matyti, kad pareiškėjo vardu 67 Eur žyminį mokestį valstybei sumokėjo advokatų profesinė bendrija ZETA LAW, tačiau remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, kad mokesčio mokėtojas yra asmuo, turintis procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį, o ne jo atstovas ar kitas asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021), šioje byloje už atskirąjį skundą užskaitytas 50 Eur žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laikosta“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“ valdymo įmonei uždarajai akcinei bendrovei „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1048 (žyminio mokesčio užduoties kodas ZK99789).

Teisėjas                                 Irmantas Šulcas