Civilinė byla Nr. e2-4373-1146/2021
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01595-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.4.1.6
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 23 d.
Marijampolė
Marijampolė apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,
sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Š.,
atsakovui P. Š., atsakovų E. A. ir P. Š. atstovei advokatei S. S.,
tretiesiems asmenims byloje – Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovui ir Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos atstovei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. A. ir P. Š. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys Marijampolės socialinės pagalbos centras ir Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: neterminuotai apriboti E. A. tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus A. Š., atžvilgiu; neterminuotai apriboti P. Š., tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus A. Š., atžvilgiu; nustatyti nepilnamečio A. Š., gyvenamąją vietą su laikinuoju vaiko globėju Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovės E. A., materialinį išlaikymą sūnui A. Š., periodinėmis išmokomis mokamomis po 60 eurų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui, išimtinai vaiko interesams tenkinti; priteisti iš atsakovo P. Š., materialinį išlaikymą sūnui A. Š., periodinėmis išmokomis mokamomis po 120 eurų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui, išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Ieškinyje nurodo, kad E. A. ir P. Š. yra nepilnamečio A. Š., gim. 2020 m. rugpjūčio 13 d., tėvai. E. A. šeima nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Iš minėtos apskaitos E. A. šeima išbraukta 2015 m. rugpjūčio 4 d. - E. A. vaikų iš ankstesnės santuokos, ją nutraukus, gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų tėvu, kuris su vaikais gyventi išvyko į užsienį. Pakartotinai E. A. šeima į apskaitą buvo įtraukta 2018 m. vasario 15 d. dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Išbraukta 2018 m. birželio 30 d. įsakymui dėl įrašymo į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą netekus galios. Išbraukus E. A. šeimą 2018 m. birželio 30 d. iš aukščiau minėtos apskaitos, šeimai nedelsiant, t. y. nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, socialinių ir kitų kompleksinių paslaugų teikimas. Nepaisant ilgą laiką šeimai teikiamų socialinių ir kitų paslaugų 2019 m. liepos 22 d. E. A. neterminuotai apribota motinos valdžia jos sūnaus atžvilgiu iš ankstesnių santykių.
E. A. ir P. Š. šeimoje 2020 m. rugpjūčio 13 d. gimė sūnus A. Š.. Skyriuje 2020 m. spalio 22 d. gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK) pranešimas, jog rastas P. Š., einantis paupiu, kuriam nustatytas 2.71 prom. neblaivumas, rankose nešėsi savo sūnų A. Š. (tuo metu vaikui buvo 2 mėnesiai laiko). Į įvykio vietą atėjo ir neblaivi vaiko motina E. A., kuriai nustatytas 2,27 prom. neblaivumas. Skyriaus specialistai, reaguodami į 2020 m. spalio 22 d. pranešimą, įvertinę abiejų tėvų girtumą bei mažamečio A. Š. pažeidžiamumą dėl jo itin mažo amžiaus, priėmė sprendimą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai saugiai apgyvendinti Sasnavos vaikų ir jaunimo gerovės centre „Židinys“, vertinti vaiko situaciją. Vaiko situacijos vertinimo metu, nustačius, jog tėvai gailisi dėl savo poelgio, yra pasiryžę priimti specialistų pagalbą ir keisti gyvenimo būdą, 2020 m. spalio 26 d. Skyriaus specialistai nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir / ar jo šeimai poreikį, iniciavo atvejo vadybos procesą, socialinių ir kitų paslaugų šeimai teikimą, mažametį grąžino jo tėvų priežiūrai.
Marijampolės socialinės pagalbos centre 2020 m. lapkričio 5 d. vyko E. A. ir P. Š. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu abu sugyventiniai pripažino alkoholio vartojimo problemą, įsipareigojo gydytis, keisti gyvenimo būdą.
Skyriuje 2020 m. gruodžio 26 d. gautas Marijampolės AVPK pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje E. A. ir P. Š. šeimoje, vyras policijos pareigūnų sulaikytas, pristatytas į komisariatą, dėl galimo smurto P. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, E. A. nustatytas 1,82 prom. girtumas. Skyriaus specialistai, reaguodami į 2020 m. gruodžio 26 d. pranešimą, tą pačią dieną nuvyko šeimos gyvenamosios vietos adresu. Skyriaus specialistams lankantis namuose buvo švaru ir tvarkinga, vaikas prižiūrėtas, tačiau minėtuose namuose tvyrojo nemalonus kvapas, patalpos buvo neišvėdintos. 2020 m. gruodžio 26 d. pagal galimybes bendraujant su E. A., moteris Skyriaus specialistams pasakojo, kad iš pradžių išgėrė šampano su kaimyne, vėliau alkoholį vartojo su sugyventiniu. Vėliau sugyventinis, pasiėmęs alkoholinių gėrimų, išėjo girtauti pas kaimyną. Grįžusį po išgertuvių vyrą, moteris nenorėjo įleisti, todėl, pasak E. A., jis pradėjo su ja konfliktuoti, daužė namuose esančius daiktus, girtas užgriuvo ant vaiko lovytės ir ją sulaužė, naudojo fizinį smurtą prieš ją. Su P. Š. Skyriaus specialistams 2020 m. gruodžio 26 d. pabendrauti nepavyko, nes vyras buvo sulaikytas ir išgabentas į policijos komisariatą, policijos pareigūnų teigimu, vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Skyriaus specialistai, įvertinę gauto pranešimo aplinkybes dėl abiejų vaiko atstovų pagal įstatymą neblaivumą, smurtą artimoje aplinkoje, dėl ko vaiko tėvas buvo sulaikytas, taip pat mažamečio A. Š. pažeidžiamumą dėl jo mažo amžiaus, 2020 m. gruodžio 26 d. priėmė sprendimą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai saugiai apgyventini budinčios globotojos šeimoje, vertinti vaiko situaciją.
Skyriaus specialistai, nustatę rizikos veiksnius, kurie yra didelės rizikos dėl jų kartotinumo (tėvų alkoholio vartojimo) bei nustatomi jaunesniam, kaip trijų metų vaikui, nenustatę galimų apsaugos veiksnių, 2020 m. gruodžio 29 d. nustatė A. Š. apsaugos poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad E. A. su sūnumi sutiko apsigyventi krizių centre, kur jai būtų teikiama intensyvi socialinė ir kita pagalba, 2020 m. gruodžio 29 d. nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. E. A. kartu su sūnumi A. Š. 2020 m. gruodžio 29 d. apgyvendinta Marijampolės socialinės pagalbos centro Paramos šeimai padalinio Liudvinavo seniūnijoje Krizių centre. Skyriuje tą pačią dieną, gautas pranešimas iš Krizių centro darbuotojų, kad E. A., palikusi savo kūdikį išėjo iš Krizių centro. Nuvykę į Krizių centrą, Skyriaus specialistai išsiaiškino, kad E. A. raštu parašiusi Krizių centro darbuotojams, jog atsisako savo sūnaus ir palikusi visus vaiko daiktus, išėjo iš Krizių centro. Skyriaus specialistams bendraujant su Krizių centro darbuotojomis, buvo išsiaiškinta, jog E. A. keturių mėnesių laiko sūnui „mišinuką“ ruošdavo užpildama šaltu, nevirintu vandeniu. Krizių centro darbuotojams pamokinus E. A. „mišinuką“ ruošti virintu ir atvėsintu vandeniu, pasak Krizių centro darbuotojų, moteris labai supyko ir nusprendė palikusi savo kūdikį išeiti iš Krizių centro. 2020 m. gruodžio 29 d. telefonu bandyta susisiekti su E. A.. Nepavykus su moterimi susisiekti ryšio priemonėmis, nuvykta šeimos gyvenamosios vietos adresu, tačiau namuose nieko nerado. Tą patį vakarą susisiekus telefonu su vaiko tėvu P. Š., šis paaiškino, jog yra išvykęs ir šiuo metu negali grįžti, vyras informuotas apie susidariusią situaciją ir sūnaus laikiną apgyvendinimą budinčios globotojos šeimoje, vyras tokiam sprendimui neprieštaravo. Vertinant vaiko A. Š. situaciją aukščiau minėto pranešimo pagrindu, 2020 m. gruodžio 30 d. į Skyrių atvyko vaiko tėvas P. Š.. Vyras teigė, jog su vaiko motina susiekti neina, jo nuomone, sugyventinė yra Kybartuose, tačiau tikslaus jos buvimo adreso nežino. Kartu vyras nurodė, jog vyks į priklausomybių ligų centrą gydytis priklausomybę alkoholiui pagal Minesotos programą, todėl šiuo metu pasirūpinti sūnumi negali. 2021 m. sausio 4 d. į Skyrių atvyko abu sugyventiniai E. A. ir P. Š.. E. A. iki 2021 m. sausio 4 d. vaiku nesidomėjo, jo neieškojo. Minėto pokalbio metu E. A. gailėjosi savo poelgio, teigė, kad nori susigrąžinti sūnų, pripažino turinti priklausomybę alkoholiui, informavo, kad susisieks su šeimos socialine darbuotoja dėl gydymo, tačiau kategoriškai atsisakė su sūnumi grįžti gyventi į Krizių centrą. Moters buvo paprašyta apie apsisprendimą grįžti kartu su vaiku į Krizių centrą pagalvoti iki vakaro ir tuomet informuoti Skyriaus specialistus. Tą pačią dieną E. A. telefonu informavo Skyriaus specialistus, kad į Krizių centrą su vaiku negrįš, tačiau sutinka, kad vaikui būtų nustatyta laikinoji globa iki ji ir vaiko tėvas P. Š. gydysis priklausomybę alkoholiui. 2021 m. sausio 5 d. E. A. su P. Š., atvykę į Skyrių, raštu nurodė Skyriaus specialistams, jog į Krizių centrą vykti atsisako, sutinka, jog sūnui būtų nustatyta laikinoji globa iki jie gydysis nuo priklausomybės alkoholiui. Skyriaus specialistai, atsižvelgdami į vaiko A. Š. atstovų pagal įstatymą kategorišką atsisakymą vykti kartu su sūnumi į Krizių centrą, Skyriuje gautą informaciją iš Krizių centro, taip pat tėvams negalint nurodyti kito asmens ir / ar giminaičio, pas kurį būtų galimą organizuoti vaiko laikinosios priežiūros priemonę ir tėvams sutinkant, jog vaikui būtų nustatyta laikinoji globą, bei nustatę Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 30 punkte įtvirtintus rizikos veiksnius, kurie yra didelės rizikos dėl jų kartotinumo (tėvų alkoholio vartojimo) bei vaiko mažo amžiaus, nenustatę galimų apsaugos veiksnių, priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti A. Š. iš jo tėvų. Skyriaus specialistams 2021 m. sausio 6 d. susiekus su E. A. dėl supažindinimo su vaiko situacijos vertinimo anketa, moteris pripažino, kad šiuo metu atvykti susipažinti su dokumentais negalinti, kadangi kartu su sugyventiniu P. Š. vartoja alkoholį. E. A. ir P. Š. šeimai Skyriaus specialistai 2021 m. sausio 7 d. iniciavo intensyvią mobilios komandos pagalbą, informaciją darbui su šeima apie Skyriaus priimtus sprendimus perdavė Marijampolės socialinės pagalbos centrui. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi tenkino Skyriaus prašymą ir išdavė leidimą paimti nepilnametį A. Š. iš jo tėvų E. A. ir P. Š.. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. DV-78 „Dėl laikinosios globos A. Š. nustatymo“ mažamečiui A. Š. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju vaiko globėju paskiriant Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybą, vaiko laikinosios globos vietą nustatant minėtos tarnybos budinčios globotojos šeimoje.
Skyriui, atliekant vaiko laikinosios globos priežiūrą, 2021 m. vasario 4 d. budinčios globotojos šeimoje buvo aplankytas mažametis A. Š.. Minėto apsilankymo metu nustatyta, kad vaikas A. Š. adaptavosi globėjos šeimoje, globėjai maitinant vaiką buteliuku, vaikas laiko jos ranką, globėjos pašnekintas šypsosi. Kartu nustatyta, kad vaiko tėvai nebuvo vaiko aplankyti, jiems buvo siūloma bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, siūloma susitarti ir suderinti laiką dėl susitikimo su vaiku. Tačiau tėvai nedėjo pastangų susitikti su vaiku ar bendrauti nuotoliniu būdu, vis rasdavo pasiteisinimų, jog kažkas tai trukdo padaryti. Abu tėvai nuo vaiko laikino apgyvendinimo pas budinčią globotoją skambino į Globos centrą globos koordinatorei ir domėjosi vaiko sveikata, augimu: tėvas - 2 kartus, mama – 6.
Nurodoma, kad atsakovų E. A. ir P. Š. tėvų valdžia sūnaus A. Š. atžvilgiu apribotina neterminuotai. E. A. ir jos šeimai pagalba yra teikiama nuo 2009 m. lapkričio 18 d., tačiau nepaisant šeimai teikiamos pagalbos šeši E. A. vaikai auga ne su ja. E. A. ir P. Š. šeimai nuo 2020 m. spalio 26 d. vykdomas atvejo vadybos procesas, tačiau nepaisant šeimai teikiamos kompleksinės pagalbos, pagrindinė problema šeimoje - alkoholio vartojimas išlieka, o tėvai bet kokios rimtesnės jiems siūlomos pagalbos atsisako, nėra pasirengę iš esmės keisti gyvenimo būdą, E. A. pripažino, kad net besilaukdama vartoja alkoholį, todėl Skyrius mano, kad galimybių grąžinti A. Š. į šeimą nėra ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti. ieškovas mano, kad nepilnamečio A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su laikinuoju globėju Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Pažymima, kad kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie būtų sutikę globoti A. Š. nėra.
Atsakovų E. A. ir P. Š. atstovės pateiktame atsiliepime nurodoma, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, t. y. sutinka laikinai apriboti atsakovų tėvų valdžią sūnaus A. Š. atžvilgiu.
Trečiasis asmuo Marijampolės socialinės pagalbos centras teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovo reikalavimais sutinka. Taip pat nurodė, kad siekiant išspręsti kylančias problemas šeimoje, atsakovams buvo organizuojami atvejo vadybos posėdžiai ir pagalbos plano peržiūros (2020 m. lapkričio 5 d.; 2021 m. vasario 11 d.; 2020 m. gegužės 26 d.). Paslaugų teikimo laikotarpiu pagrindinės atsakovų problemos buvo: socialinių įgūdžių stoka, priklausomybė alkoholiui, atsakomybės trūkumas vaiko ugdyme. Siekiant padėti atsakovams, E. A. ir P. Š. įpareigoti ir motyvuoti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas, užtikrinti sveikatos priežiūros teikimą vaikui, lankyti psichologo konsultacijas, užtikrinti saugią aplinką vaikui, dalyvauti „efektyvios tėvystės įgūdžių mokymuose“, dalyvauti aktyvios darbo rinkos programoje. Atsakovai nustatytus įpareigojimus vykdė iš dalies arba visai jų nevykdė. Paslaugų teikimo laikotarpiu, E. A. ir P. Š. šeima du kartus per savaitę buvo lankoma namuose, taip pat nuolatos su jais buvo bendraujama telefonu. Pažymėta, kad atsakovai stengėsi bendrauti su socialine darbuotoja, teikė informaciją apie situaciją šeimoje, klausė patarimų, bet ne visuomet priėmė teikiamą pagalbą, kai kada būdavo priešiškai nusiteikę, pikti. Atsakovams nuo paslaugų teikimo pradžios išlikusi alkoholio vartojimo problema, kurios jie nesiryžta spręsti. 2021 m. vasario 21 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu E. A. patvirtino, kad pagrindinė jų šeimos problema yra alkoholio vartojimas, pažadėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau iki šiol jokių veiksmų išsprendžiant šią susidariusią problemą šeimoje, nesiėmė. Atsakovai pripažįsta, kad jiems reikia keisti savo gyvenimo būdą, priimti specialistų pagalbą, kad galėtų ateityje savarankiškai auginti savo vaiką, suteikiant jam saugią ir vystymuisi reikalingą aplinką, tačiau iš esmės nesiima jokių veiksmų ir priemonių, sudarant sąlygas, kuriose galėtų augti nepilnametis vaikas. Atsakovų nuolatiniai pažadai, motyvacijos trūkumas sprendžiant esminę alkoholio vartojimo problemą, daro žalą atsakovų sūnui A. Š., dėl ko išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Mano, kad visos socialinės pagalbos priemonės yra išnaudotos ir realaus pagrindo teigti, kad padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti nėra..
Trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba teismo nustatytu termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šeimos situacija nėra pasikeitusi, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Dėl laikino tėvų valdžios paribojimo – nėra jokių duomenų, kad tėvai su vaiku bendrautų, juo rūpintųsi, išlaikytų. Per 10 (dešimt) mėnesių jokių atsakovai veiksmų neatliko. Tėvai sutiko su laikinąja globa iki jie gydysis pagal Minesotos programą dėl alkoholio vartojimo problemos. Tačiau programa nebuvo baigta, jie patys ją nutraukė, kitomis pagalbos priemonėmis nesinaudojo. Buvo sudaryta tėvams bendrauti su vaiku ir nuotoliniu būdu, tačiau šia galimybe jie nesinaudojo. Pagalbos planas sudaromas konkrečiai šeimai, nurodomos bendro pobūdžio pagalbos priemonės, bet kiekvieną kartą registruojant yra derinama su tėvais, kada jie gali atvykti, kada gali dalyvauti. Jiems nėra pasakoma kada jie turi atvykti, dalyvauti. Visos priemonės derinamos prie šeimos užimtumo, yra specialistai dirbantys po darbo valandų. Dėl prašomo priteisti išlaikymo sumos, nurodė, kad tikslina savo reikalavimą, nes nors vaiko poreikiai padidėjo, tačiau kreipiantis į teismą nebuvo išskaičiuota mokama išmoka vaikui (70 Eur). Šią sumą išskaičiavus, gaunama vaiko išlaikymui teiktina suma yra 152,96 Eur. Prašo proporcingai mažinti iš atsakovų priteisimo išlaikymo sumą, kadangi atsakovė šiuo metu augina vaiką iki 2 metų, o atsakovas nurodė, kad dirba ir uždirba pakankamai nemažas pajamas. Universali kiekvienam vaikui mokama išmoka yra 70 Eur, globos išmoka 160 Eur, tikslinis priedas yra mokamas globėjui. Per visą 10 (dešimt) mėnesių tėvai vaiko neaplankė, nors A. 2021 m. lapkričio 3 d. buvo išvykusi į Kybartus. Tėvai turėdami informacija apie vaiką vaikui neteikė išlaikymo, neperdavė dovanų, nesidomėjo vaiko gydymu. Nėra pagrindų atsakovų tėvų valdžią riboti laikinai.
Atsakovas P. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka, kad neterminuotai būtų apribota jo valdžia. A. Š. yra jo sūnus, kurį matė prieš 10 (dešimt) mėnesių (buvo karantinas, o nuotoliniu būdu negali bendrauti, nes turi išmaniųjų technologijų). Dirba viso jau 15 metų. Dirba vidaus apdailos srityje. Gaunamas darbo užmokestis apie 1000 Eur į rankas. Kaune dirbo nepertraukiamai 15 metų, gaudavo apie 1000 Eur į rankas. Dirbo nelegaliai, nes nerado legalaus darbo. Dirbdavo ir savaitgaliais. Nuo 8 iki 17 val. Viso turi tris vaikus, A., A. ir E.. E. auga su mama. Jai išlaikymo neteikia. Susitarę teikti 100 Eur išlaikymo, bet jam neleidžiama matyti su mergaitė, dėl ko jis neteikia išlaikymo. A. išlaikymo neskyrė. Supranta, kad vaikui reikalingas išlaikymas, supranta, kad jis turi teikti. Nesidomėjo kur reikia kreiptis dėl išlaikymo vaikui teikimo. A. iš šeimos buvo paimtas dėl alkoholio vartojimo. Tokia problema šeimoje yra. Jis turėjo alkoholio vartojimo problemą. Po ligoninės alkoholio jau nevartojo. Buvo Vilniaus nepriklausomybės ligų centre, gydėsi alkoholio vartojimo problemą, gydėsi 15 dienų, baigė visą gydymo kursą. Dokumento, patvirtinančio baigtą kursą nėra pateikęs. Tai buvo ne Minesotos programa. Po 15 dienų jau reikėjo susimokėti, jei norėjo toliau gydytis. E. A. gydymas taip pat buvo sėkmingas. Ji taip pat po gydymo nevartojo alkoholio. Dėl socialinio būsto tvarkėsi dokumentus, laukia eilėje. Jis socialinių išmokų negauna. Jei būtų registruoti užimtumo tarnyboje, būtų gavę. Tarnyboje jam siūlė darbą, tačiau jis nenunešė dokumento, kad atsisako darbą, todėl buvo išbrauktas. Jis nepasirūpino, kad reikiamus dokumentus nuneštų E. A.. Jis tolimesniu gydymu dėl alkoholio vartojimo, nesidomėjo, nes jam ligoninėje buvo pasakyta, kad reikės susimokėti. Su socialine darbuotoja kalbėjo, kad reikia tęsti gydymą. Socialinė darbuotoja nurodė kreiptis toliau. Jie kreipėsi į Vilniaus nepriklausomybių ligų centrą ir ten jiems sakė, kad reikia susimokėti už tolimesnį gydymą. Sugyventinė domėjosi gydymu. Nesutinka, su 2021 m. vasario 11 d. pagalbos priemonių peržiūrėjimo posėdžio metu specialistų nurodoma aplinkybe, kad jie nebendradarbiavo su specialistais, į skambučius neatsiliepė, dėl ko šeimai ir negalėjo padėti (mobili komanda yra sudariusi sutartį su Vilniaus nepriklausomybių ligų centru dėl greitesnio gydymo suteikimo). Posėdyje dalyvavo, dėl specialistės išdėstytų motyvų prieštaravimų neteikė. Posėdyje taip pat minėta galimybė apie Ilgalaikės reabilitacinės bendruomenės pagalba sprendžiant alkoholio gydymo problema. Po 2021 m. vasario 11 d. posėdžio jis dėl gydymo niekur nesikreipė, žmona kreipėsi. Du kartus domėjosi sūnumi (skambino). Supranta, kad to nepakanka. Bendraudavo sugyventinė, jis viską žinodavo. Žino, kad sūnus gulėjo ligoninėje. Slogavo. Apie sūnaus ligas, gydymą, operaciją nieko nežino. Automobilio neturi. Į darbą nuveža. Alkoholio problema išryškėjo jį vartojant kiekvieną dieną, prieš A. gimstant. Į 2021 m. gegužės 13 d. posėdį nepamena kodėl neatvyko, bet neigia, kad dėl alkoholio vartojimo. Protokole užfiksuoja specialistės ką nori. Bet jis sakė posėdžio metu, kad vartojo alkoholį. Jam nereikia gydytis nuo alkoholio, nes jis tokios problemos neturi. Jam buvo teikiama visų specialistų pagalba. Po ligoninės gydymo daugiau jokių grupelių nelanko, nes neturi laiko, dirba. Turi pagrindinį išsilavinimą. Sugyventinė sakė, kad nebuvo krizių centre, nes nepatiko, kad ją mokino mišinuką vaikui ruošti. Pas priklausomybių ligų konsultantą M. lankėsi iki karantino. Rekomendavo vaikščioti į neanoniminių alkoholikų susirinkimą, bet nuotolinių susirinkimų nebuvo. Jis nesilankė vasarą, nes dirba. Žmona bendravo su M., psichologe. Su vaiku sugyventinė bendravo du kartus. Iki tol bendravo su globėja telefonu. Sutinka, kad būtų laikinai apribota jo kaip tėvo valdžia. Jis kaip tėtis turi pareigą rūpintis vaiku, auginti jį, rūpintis saugia aplinka, mylėti vaiką, materialiai aprūpinti. Pareiga rūpintis A. neišnyko jam gyvenant ne šeimoje. Jokių priemonių nesiėmė vaiką aprūpinti. Jo elgesys, kaip būdamas neblaivus vaiką nešėsi lauke, kaip užgriuvo neblaivus ant jo lovos, gali daryti žalą vaikui. Mano, kad jo toks elgesys niekada nesikartos. Kai sulaužė lovelė tuo metu vaiko namuose nebuvo, jis mušėsi su pusbroliu. Sūnus tuo metu buvo su motina mieste. Namuose jis su pusbroliu nebūtų vartojęs alkoholio, jei sūnus būtų buvęs namuose. Tuo metu, kai ėjo paupiu, abu su sugyventine vartojo alkoholį. Sutinka su kitais ieškinio reikalavimais. Jo vertinimu, jam nereikalingas gydymas nuo alkoholio. Neatliko veiksmų, kad teismui pateikti pažymą, kad neturi priklausomybės. Tuo metu paso neturėjo. Jau savaitė laiko turi asmens dokumentą. Sutiktų vykti, kad įrodytų, jog neturi priklausomybės. Sutuoktinė nevyks, nes neturės kur vaiką palikti. Advokatė pateikė pasiūlymą vykti ir suoktinei, o vaiką trumpai pasaugotų automobilyje vairuotojas galėtų pasaugoti. Advokatei pats neskambino, nebandė su ja susisiekti. Šiuo metu dirba Marijampolėje. Sutinka dėl išlaikymo priteisimo. Su šeima būstą nuomoja. Namuose kompiuterio neturi. Jo pajamos leidžia jam įsigyti kompiuterį, interneto paslaugas, tačiau jam paskolos niekas nesuteikia. Taupo kompiuteriui, surinkę 300 Eur. Kompiuterį naudotų bendrauti su specialistais.
Atsakovų atstovė advokatė S. S. teismo posėdžių metu nurodė, kad nesutinka, kad tėvai visiškai nebendravo ir nesirūpino vaiku. Yra byloje duomenys, kad tėvai skambino, domėjosi vaiku. Yra duomenys, kad motina su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu. Negalima daryti išvados, kad ateityje situacija nesikeis, juolab, kad yra naujagimė, kuria tinkamai rūpinamasi, tėvas dirba, šeima turi pajamas, todėl siekiant užtikrinti vaiko galimybę grįžti į šeimą, todėl tikslingiau nustatyti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Atsakovas atstovei nepateikė pažymos apie darbą, gaunamas pajamas, charakteristikos. Dalyje dėl atsakovės nurodė, kad daug informacijos jai nėra suteikta. Bendravo su atsakove telefonu. Atsakovė teigia, kad priklausomybės alkoholiui neturi. Šeimoje sąlygos yra tinkamos, nes vienas vaikas jau auga šeimoje. Atsakovė sutinka, kad laikinai būtų apribota jos kaip motinos valdžia. Prieš vieną teismo posėdį susisiekė su ja atsakovė, atrodė, kad aktyviai įsijungia į procesą, tačiau viskas tuo ir baigėsi. Jai kalbantis su atsakovė, ši nurodė, kad stengsis įrodyti, kad vaikas gali grįžti į šeimą. Vaiko interesas yra gyventi su savo tėvais. Tėvai nori A. auginti, tačiau pastangų tam deda nepakankamai, per mažai rodo iniciatyvos. Atsakovai yra pažeidžiama šeima, vienas atsakovas išlaiko šeimą, nuvykti į Kybartus jiems yra sudėtinga. Atsakovė laukėsi kūdikio, šiuo metu jį augina. Šiuo metu šeimoje A. yra gana geros sąlygos. A. grąžinimui šeimai keliami dideli ir sunkiai įvykdomi reikalavimai. Ne visi tėvai turi pakankami pasiryžimo ir galimybių įvykdyti tokia sąlygas. Mano, kad atsakovų tėvų valdžią reikėtų riboti laikinai, kad jie suvoktų savo netinkamą elgesį. Š. negalėjo pasitikrinti dėl alkoholizmo dėl pasibaigusios tapatybės kortelės, negalėjo išsipirkti patento dėl to, kad neturėjo galimybių paso. Su kitais reikalavimais sutinka visiškai.
Trečiojo asmens Marijampolės socialinio pagalbos centro atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Buvo didelės pastangos dedamos specialistų, tačiau pokyčiai šeimoje nefiksuoti. Pagalba visa apimtimi nėra priimama. Vaikas per visą laiką nebuvo aplankytas. Šeima prarado galimybę kreiptis dėl socialinės pašalpos, nes buvo išbraukta iš užimtumo tarnybos. Šeimoje yra išlikusi alkoholio vartojimo problema. Patys atsakovai pripažino, kad 2021 m. gegužės 13 d. vartojo alkoholį. Taip pat 2021 m. liepos 7 d. atsakovė nurodė, kad atsakovas vartojo alkoholį ir šiuo metu miega. Tai patvirtina, kad problema išlikusi, nėra sprendžiama, nors procesas turėtų būti tęstinis. Šeima nėra priėmusi motyvuotų sprendimų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Visą laikotarpį pagalbos priemonės buvo teikiamos. Dalinai priėmė psichologo konsultacijas (iki 2021-05 kelios konsultacijos įvykio), tam tikrą laiką gydėsi dėl priklausomybės, pas priklausomybių konsultantą lankėsi du kartus (atsakovas vieną kartą, o atsakovė du kartus).
Trečiojo asmens Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Vaikui buvo atlikta operacija, vaikas buvo silpnas. Reikalingas atsakingas požiūris rūpinantis šiuo vaiku. Tėvai realiai nebuvo atvykę, buvo du motinos nuotoliniai susitikimai su vaiku. Tėvai išlaikymo vaikui neteikė. Vaiko imunitetas silpnas, reikalinga nuolatinė priežiūra.
Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad šeimai nuo 2020 m. spalio 26 d. vykdoma šeimos atvejo vadyba, nes šeimoje buvo girtavimo atvejis. Buvo sudarytas pagalbos planas, paskirti įpareigojimai. Iš pradžių šeima stengėsi bendradarbiauti, tačiau alkoholio problema liko neišspręsta, dėl ko vaikas buvo paimtas iš šeimos. Nuo to laiko iki šių metų spalio mėn. nei vieno karto vaiko nebuvo aplankę, vaiku domėjosi epizodiškai keletą kartų, o tėtis gal tik kartą. Išlaikymo neteikė. Mama du kartus dalyvavo susitikime su vaiku nuotoliniu būdu - spalio 6 d. ir spalio 13 d., taip pat ir posėdžio metu šiandien buvo numatytas susitikimas. Kai kalba su šeima, jai nurodo, kad vaiką nori susigrąžinti, tačiau nededa pakankamai pastangų. Dėl priklausomybių nesikonsultuoja su konsultantu, susitikimus vis atideda, nukelia ir neišnaudoja visų konsultacijų. Buvo numatytas gydymas. P. gydėsi nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. sausio 29 d. Vilniaus priklausomybės ligų centre, o E. A. nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d. Tai yra tik detoksikacijos programa ir toliau turėjo dalyvauti gydyme pagal Minesotos programą, tačiau jie patys nesiregistravo. Gydytis yra nemokamas. Yra galimybė ir mokėti, bet atsakovams yra užtikrinta nemokama paslauga. Priklausomybių ligų centro darbuotojai nurodo, kad patys asmenys turi registruotis. Minesotos programa trunka apie 3 (tris) savaites. Vėliau galima tęsti gydymą šeimos pagalbos centruose. Socialine darbuotoja dirba apie 18 metų. Asmeniui piktnaudžiaujančiam alkoholiu nepakanka detoksikacijos programos, nepakanka ir Minesotos programos, vėliau turi vykti konsultacijos anoniminių alkoholių kursai. Nemano, kad atsakovai išsigydė, jie nepripažįsta, bet problema yra. Priklausomybės ligų konsultantas M. jai nurodė, kad šeima turi alkoholio vartojimo problemą, bet jos nepripažįsta ir nerodo jokio iniciatyvos kažką pakeisti. Pas M. gyvai lankėsi po du kartus. Tokia išvada pateikta tik žodžiu. Šeimos pagalbos priėmimas epizodinis, po pagalbos plano posėdžio rodo norą, tačiau vėliau motyvacija mažėja. Pas priklausomybių ligų konsultantą nenuėjo, jam į skambučius neatsakė, kreipėsi dėl socialinio būsto gavimo, tačiau E. buvo išbraukta iš eilės, nes nedeklaravo pajamų. Buvo informuota, kad turi deklaruoti pajamas. E. nurodė, kad deklaruos, tačiau to nepadarė. Po gegužės 26 d, sekantis posėdis vyko rugsėjo 16 d. Šio posėdžio metu, atsakovams palikti tie patys įpareigojimai. Jai paskirta kuruoti šia šeimą. Lankosi per savaitę 1-3 kartus. Atsakovą labai retai mato namuose. Vieną kartą rado atsakovą su draugu, jie abu miegojo, E. sakė, kad jie vartoję alkoholio. Jie žino kada socialiniai darbuotojai neateis. Dėl švaros ir tvarkos nėra problemų. Kas liečia A., situacija nesikeičia. Atsakovas buvo įpareigotas arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, arba pasirūpinti individualios veiklos pažymėjimu ir nors buvo suteikta visa informacija, tai nebuvo padaryta. Atsakovė nesiėmė priemonė pateikti dokumentus socialiniam būstui gauti. Buvo numatyti atsakovės ir vaiko trys virtualūs susitikimai, viename dalyvavo, kituose – ne. Socialinei darbuotojai paklausus telefonu kodėl neatvyko į susitikimą, atsakovė padėjo telefono ragelį, nuvykus į namus – durų niekas neatidarė. Su priklausomybių ligų konsultantu ir psichologe susitikti užsiregistruoja, tačiau į susitikimus nevyksta, specialistams skambinant, į skambučius neatsako. Atsakovai nededa jokių pastangų. Pastangos tik momentinės. Motyvacija keistis trumpalaikė. Lankantis šeimoje nėra jokio kalbos apie A., kalba tik apie mergaitę. Jei kalba pasisuka apie A., ji keičiama. E. nuo rugsėjo mėn. gauna išmoką už mergaitę, apie 110 Eur. Prieš tai gavo nėščiosios išmoką apie 100 Eur ir vienkartinę išmoką gimus vaikui. Išlaikymo A. tėvai neteikia. A. šiuo metu rūpinamasi tinkamai. Buvo toks atvejis, kai kaimynai sakė, kad atsakovai girtauja, daužė jų duris. Po A. gimimo alkoholio vartojimo faktų nenustatyta. Kaimynai sakė, kad iki A. gimstant, šiais metais kelis kartus buvo kviesti policijos pareigūnai dėl atsakovų elgesio šiems esant neblaiviems. 2021 m. lapkričio 5 d. į susitikimą mama nevyko, nes sirgo, bet susitarė, kad atvyks tėtis, tačiau niekas neatvyko, į skambučius neatsiliepė. Po to nuvyko į šeimą, klausė, kodėl neatvyko, P. teigė kad vyko į VMI pasiimti individualios veiklos pažymos ir nespėjo. Kitas susitikimas buvo numaytas 2021 m. lapkričio 10 d., dalyvavo mama, tėtis dirbo. Susitarė dėl kito susitikimo 2021 m. lapkričio 17 d., tą dieną atsakovai įsusitikimą neatvyko, nepranešė kodėl neatvyks. P. įsigyto telefono nematė, sakė E., kad įsigijo. 2021 m. lapkričio 12 d. apsilankymo metu E. sakė, kad su specialistai nebendravo. Su socialine darbuotoja bendrauja iš dalies, kartais neatsiliepia į skambučius, neįsileidžia į namus. Nedalyvauja AA susirinkimuose, nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. vieną kartą bendravo su nepriklausomybių ligų konsultantu, Minesotos programoje nedalyvauja, ilgalaikėje reabilitacinėje nedalyvauja (iš pradžių lyg ir galvojo vykti, bet vėliau persigalvojo), E. skambina į globos centrą, bendrauja su specialistais, psichologo konsultacijai buvo užsiregistravusi, bet nenuvyko, į pozityvios tėvystės kursus nevyko. A. kol kas rūpinasi, bet taip buvo ir kai A. gimė. Atsakovai alkoholio problemą neigia, teigia, kad jie gali patys susitvarkyti. Nuotoliniai susitikimai vyko socialinių darbuotojų iniciatyva.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
Byloje pateiktas gimimo įrašas patvirtina, kad A. Š., gimęs 2010 m. rugpjūčio 13 d. yra P. Š. ir E. A., sūnus.
2020 m. spalio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 26 d. nustatyti atvejai, kai vienu iš jų, rastas neblaivus P. Š., einantis paupiu, kai rankose nešėsi savo sūnų A. Š. (tuo metu vaikui buvo 2 (du) mėnesiai laiko), E. A. taip pat buvo neblaivi, kitu atveju abu sugyventiniai taip pat rasti neblaivūs, o E. A. teigimu, P. Š. daužė namuose esančius daiktus, girtas užgriuvo ant vaiko lovytės ir ją sulaužė, naudojo fizinį smurtą prieš ją. Abiem atvejais priimti sprendimai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Po 2020 m. spalio 22 d. įvykio vėliau primtas sprendimas grąžinti A. Š. tėvams, o po 2020 m. gruodžio 26 d. įvykio, E. A. kartu su sūnumi A. Š. 2020 m. gruodžio 29 d. apgyvendinta Marijampolės socialinės pagalbos centro Paramos šeimai padalinio Liudvinavo seniūnijoje Krizių centre, tačiau tą pačią dieną E. A. raštu parašė Krizių centro darbuotojams, jog atsisako savo sūnaus ir palikusi visus vaiko daiktus, išėjo iš Krizių centro. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi tenkino Skyriaus prašymą ir išdavė leidimą paimti nepilnametį A. Š. iš jo tėvų E. A. ir P. Š.. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. DV-78 „Dėl laikinosios globos A. Š. nustatymo“ mažamečiui A. Š. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju vaiko globėju paskiriant Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybą, vaiko laikinosios globos vietą nustatant minėtos tarnybos budinčios globotojos šeimoje. 2021 vasario 11 d., 2021 m. gegužės 26 d., ir 2021 m. rugsėjo 16 d. vyko pagalbos plano vykdymo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir atsakovai. Ieškovo vertinimu, šeimos situacijai nekinant, nutarta kreiptis į teismą dėl atsakovų tėvų valdžios ribojimo.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovų E. A. ir P. Š. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai E. A. ir P. vaiko neprižiūri ir neaugina, nesiima jokių veiksmų, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą, nekeičia gyvenimo būdo. Visą tai parodo abejingą atsakovų E. A. ir P. š. požiūrį į savo vaiką A., jo psichologinį ir fiziologinį vystymąsi.
Atskovas P. Š. ir atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovų tėvų valdžia būtų ribojamai, tačiau laikinai, o ne neterminuotai.
Teismas analizuojamos situacijos kontekste akcentuoja, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N., bylos Nr. 3K-3-492/2005). Tokiu atveju turi būti vertinamas tėvų elgesys, siekiant pakeisti situaciją, kad vaikas galėtų būti grąžinamas į šeimą, objektyvios aplinkybės, kurios galbūt sutrukdė tėvams iki galo išspręsti esamas problemas ir kt.
Primintina, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi tenkino Skyriaus prašymą ir išdavė leidimą paimti nepilnametį A. Š. iš jo tėvų E. A. ir P. Š.. Taigi, nuo 2021 m. sausio 20 d. iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos buvo net 10 (dešimt) mėnesių, per kuriuos atsakovai galėjo keisti situaciją šeimoje, tokiu būdų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad per visą laikotarpį atsakovams nuolat buvo teikiama pagalba, kuria jie iš esmės nepasinaudojo. Nors iš pradžių abu atsakovai sutiko ir aiškiai deklaravo, jog pagrindinė jų šeimos problema yra alkoholis, siekė ją spręsti, tačiau po detoksikacijos kurso nurodė, kad priklausomybės alkoholiui neturi, P. Š. nurodė, kad po detoksikacijos kurso, jis nebuvo vartojęs alkoholio. Tačiau štai 2021 m. gegužės 26 d. vykusio Pagalbos plano vykdymo peržiūrėjimo metu, atsakovė E. A. nurodė, jog neatvyko į gegužės 13 d. numatytą pagalbos plano peržiūrą, nes buvo vartojusi alkoholį, nors žinojo, kad laukiasi kūdikio (vaisiui buvo 5 (penki) mėnesiai). Analogišką aplinkybę nurodė ir P. Š., ir nors bylos nagrinėjimo metu ir neigė faktinę aplinkybę, jog 2021 m. gegužės 13 d. vartojo alkoholį, tačiau sutiko, kad 2021 m. gegužės 26 d. Plano peržiūros metu nurodė šią aplinkybę. Taip pat iš teismui pateikto Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos šeimos tarnybos socialinių darbuotojų lankymosi šeimos atvejų aprašymo seka, kad 2021 m. liepos 7 d. socialinei darbuotojai lankantis atsakovų šeimoje, E. A. nurodė, kad P. ir kitas vyriškis miega, nes vartojo alkoholį. Nors P. Š. bylos nagrinėjimo metu neigė, jog minėtą dieną vartojo alkoholį, anot jo, alkoholį vartojo jo draugas, tačiau minėtame aprašyme nurodytomis aplinkybės nėra pagrindo abejoti, jas patvirtino ir liudytoja I. G., kuri ir lankėsi šeimoje nurodytą dieną. Nors liudytoja nurodė, kad pati P. Š. nematė, jai nurodytas aplinkybes nurodė E. A.. Aprašyme fiksuota, kad šeimos gyvenamojoje patalpoje buvo nemalonus kvapas. Taip pat minėtame aprašyme fiskuota, jog 2021 m. rugpjūčio 19 d. lankantis šeimoje, durų niekas neatidarė, o sutikta kaimynė nurodė, jog E. beveik visą nėštumo laikotarpį vartojo alkoholį, būdama neblaivi ji ir P. spardė kaimynų duris, triukšmavo. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog esminė šeimos problema – priklausomybė alkoholiui, nėra išspręsta. Nors P. Š. ir tvirtino, kad po detoksikacijos kurso, jis su atsakove daugiau nėra priklausomi nuo alkoholio, tačiau liudytoja I. G. nurodė, jog priklausomybės ligų konsultantas M. jai nurodė, kad šeima turi alkoholio vartojimo problema, bet jos nepripažįsta ir nerodo jokio iniciatyvos kažką pakeisti. Taip pat liudytoja nurodė, jog asmenims, turintiems priklausomybę alkoholiui, detoksikacijos programos nepakanka, toliau gydymas tęsiamas pagal Minesotos programą, vėliau tęsiamas gydymas šeimos pagalbos centruose, lankomi anoniminių alkoholikų susirinkimai ir kt. Nors atsakovas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad gydymo netęsė, nes kitos paslaugos jau buvo mokamos, tačiau tuo pačiu deklaravo, jog jiems tolimesnis gydymas nėra reikalingas, nes nėra priklausomi alkoholiui. Liudytoja I. G. parodė, kad atsakovams buvo suteikta inforamcija dėl gydymo, jiems buvo žinoma, kad jis jiems yra nemokamas. Kad ši aplinkybė atsakovams buvo žinoma, patvirtina ir 2021 m. vasario 11 d. Pagalbos plano peržiūrėjimo posėdis, kurio metu E. A. akcentavo, jog tolimesnis gydymas yra mokamas, eilės didelės (2-3 mėnesiai), deklaravo norą gydytis pagal Minesotos programą, tačiau to pačio posėdžio metu, kuriame dalyvavo abu atsakovai, specialistai nurodė, kad jei šeima priimtų jų pagalbą, gydymas pagal Minesotos programą nemokamas, galimas ir ankstesnis (mobili komandą turi sutartį su Priklausomybių ligų centru), mobili komanda gali tarpininkauti. Taip pat nurodyta, kad gydymas galimas ne tik pagal Minesotos programą, bet ir pagal ilgalaikės reabilitacinės bendruomenės pagalbą. Byloje nėra jokių duomenų, kad sprendžiant alkoholio vartojimo problema, atsakovai būtų siekę aktyviai naudotis specialistų pagalbą, ieškoje altarnatyvų, kt. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovų teiginius, jog alkoholio vartojimo (priklausomybės) problema yra išspręsta. Ir nors 2021 m. vasario 11 d. (po detoksikacijos kurso), E. A. priklausomybę alkoholiui įvardijo kaip pagrindinę šeimos problemą, bet jau 2021 m. gegužės 26 d. Pagalbos plano peržiūrėjimo metu, jau teigė, kad nepripažįsta turtinti priklausomybės alkoholiui, nors tuo metu laukėsi kūdikio ir vartojo alkoholį (E. A. nurodė, kad jei negalėtų atsisakyti alkoholio, vartotų kiekvieną dieną. Buvo daugiadienės, bet išsiblaivė ir daugiau negeria). Teismo vertinimu, nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovai neigia priklausomybę alkoholiui, nesudaro pagrindo išvadai, kad jos nėra.
Taip pat minėta, jog per visą laikotarpį atsakovams nuolat buvo teikiamos paslaugos pagal Pagalbos plane numatytas priemones. 2021 vasario 11 d., 2021 m. gegužės 26 d., ir 2021 m. rugsėjo 16 d. vyko pagalbos plano vykdymo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir atsakovai. Ir nors pavyzdžiui 2021 m. vasario 11 d. Pagalbos plano peržiūros metu E. A. deklaravo norą susigrąžinti A. į šeimą, nuvažiuoti aplankyti sūnų, vykdyti kitas priemones, tačiau A. atsakovai neaplankė per visą laiką, kai jis buvo paimtas iš šeimos. Taip pat nors atsakovas P. Š. nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur/mėn. (į rankas), tačiau savanoriškai išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas. Nors atsakovų atstovė nurodė, kad šeima neturėjo galimybių nuvykti pas vaiką į Kybartus, tačiau šias aplinkybes paneigia tiek atsakovo nurodytas gaunamas darbo užmokestis, kuris sudaro pagrindą išvadai, kad šeima turėjo finansines galimybes nuvykti pas vaiką, tiek tai, kad atsakovai A. galėjo aplankyti iki gimstant atsakovų dukrai, tiek tai, kad 2021 m. lapkričio 3 d. E. A. buvo išvyksi į Kybartus aplankyti kapų, tačiau A. neaplankė. Atsakovų domėjimasis vaiku taip pat fiksuotas tik epizodiškai. Daugiau domėjosi detoksikacijos kurso metu. Antai teismo posėdžio metu atsakovas P. Š. nurodė, kad net nežinojo, kad jo sūnui buvo atlikta operacija. Nors specialistai ir siūlė atsakovams su A. matytis bent jau nuotoliniu būdu, tačiau atsakovas P. Š. taip ir neatvyko nei į vieną nuotolinį susitikimą, o atsakovė dalyvavo tik keliuose nuotoliniuose susitikimuose, į kitus neatvyko. Nors 2021 m. lapkričio 5 d. socialinei darbuotojai lankantis šeimoje ir bendraujant dėl susitikimo su sūnumi, E. A. nurodė, jog P. nsusipirko gerą telefoną, todėl galės jie iš namų per telefoną prisijungti, kad nereikėtų eiti į seniūniją, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos negauta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai šia galimybe pasinaudojo, ar siekė pasinaudoti. Atsakovė keletą kartų bendravo su sūnumi nuotoliniu būdu, tačiau į kitus susitikimus neatvyko, nepranešė kodėl negali dalyvauti, nesiekė susitarti dėl kitų susitikimų, į telefono skambučius neatsakovė. Bendravimas su priklausomybių ligų specialistu ir psichologe vyko tik epizodiškai (vos keletą kartų), dažnai užsiregistravus į susitikimus (telefonu teikiamas konsultacijas), nebuvo atsiliepiama į skambučius, neperskambinama. Atsakovai nesilankė anoniminių alkoholikų susirinkimuose, ir nors akcentavo, kad juose nedalyvavo dėl to, kad karantino metu jie vyko nuotoliniu būdu, o jie neturėjo galimybių prisijungti, tačiau nenustatyta, kad po karantino atsakovai būtų dalyvavę minėtuose susirinkimuose, kreipęsi į specialistus dėl altermatyvių pagalbos priemonių teikimo. Nors atsakovų atstovė akcentavo, kad šeima neturėjo priemonių naudotis visomis pagalbos priemonėmis (dėl atsakovo darbo, kt.), tačiau ieškovės atstovė nurodė, kad pagalbos priemonės pritaikomos individualiai, yra specialistai paslaugas teikiantys ir ne darbo valandomis. Be to, byloje nepateikta duomenų, jog atsakovai siektų individualizuoti pagalbos priemones ir tokio pobūdžio jų prašymai būtų netenkinti. Atsakovų atstovė akcentuodama poreikį atsakovų tėvų valdžia riboti laikinai nurodė, kad šiuo metu šeimoje auga kūdikis, specialistai patvirtina, kad sąlygos jam augti tinkamos, todėl yra pagrindas išvadai, kad sąlygos būtų tinkamos augti ir A.. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad dauguma atvejų lankantis atsakovų šeimoje fiksuota tvarkinga ir švari aplinka, tačiau tai nėra pagrindinė sąlyga vaikui saugiai augti šeimoje ir vystytis. Tai yra viena iš sąlygų. Taip pat teismas akcentuoja, kad sprendžiant atsakovų tėvų valdžios ribojimo klausimą jų vaiko A. atžvilgiu, pati situacija yra individuali, vertintina pagal laikotarpį nuo A. gimimo ir pagal Pagalbos priemonių plano įgyvendinimą, kitus veiksmus siekiant pašalinti priežastis dėl kurių vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos, domėjimąsi vaiku, išlaikymo jam teikimą, kt.
Nors pagal teismui pateiktą rašytinę bylos medžiagą atsakovai iš pradžių deklaravo savo siekį keisti gyvenimo būdą, susigrąžinti sūnų A. Š. į šeimą, tačiau jokių realių veiksmų dėl to nesiėmė, arba veiksmai buvo trumpalaikiai, tačiau visiškai nesusiję su realiu ir ilgalaikiu siekiu iš esmės keisti savo gyvenimą. Analizuojant rašytinę medžiagą fiksuojama, jog toliau atsakovų motyvacija mažėjo, ieškodavo ir rasdavo objektyviomis aplinkybės nepagrįstų pasiteisinimų kodėl nevykdys pagalbos plano (2021 m. gegužės 26 d. nurodė, kad ketina negerti, daugiau nieko negali pasiūlyti, 2021 m. rugsėjo 16 d. nurodė, kad nori susigrąžinti sūnų, bet tie reikalavimai...). Atsakovas nors ir akcentavo, kad imsis priemonių A. susigrąžinti į šeimą, tačiau savo atstovei net nepateikė jos prašomų dokumentų, susijusių su sprendžiamu klausimu ir atsakovų pozicija. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog specialistų nuolat atsakovams teikiamos pagalbos priemonės neduoda jokių teigiamų rezultatų, nes atsakovai vengia jomis naudotis, pagalbos nepriima, arba motyvacija jomis naudotis būna tik trumpalaikė. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai. Tėvams nepakanka tik deklaratyvaus ir trumpalaikio nusiteikimo auginti ir auklėti savo vaikus. Šios tėvų pareigos nepilnamečių vaikų atžvilgiu turi būti vykdomos nuolat.
Pastebėtina, kad teismas spręsdamas vaiko paėmimo iš šeismo klausimą, 2021 m. sausio 20 d. nutartyje nurodė, kad kitos suinteresuotų asmenų atsiliepime akcentuojamos aplinkybės, t. y. dėl kreipimosi į Užimtumo tarnybą, lankymosi pas priklausomybės ligų specialistą M., bendravimas su Skyriaus darbuotojomis, jų pagalbos priėmimas, patys savaime neteikia pagrindo išvadai apie šeimos situacijos kitimą, kadangi nėra pateikta duomenų apie lankymosi periodiškumą pas priklausomybės ligų specialistą, nuolatinį bendradarbiavimą su Skyriaus darbuotojomis, tolimesnį lankymąsi Užimtumo tarnyboje ir t.t. Vien tik epizodinis (momentinis) apsilankymas pas priklausomybės ligų specialistą, pirmoji registracija Užimtumo tarnyboje ir kt., dar nėra pakankami konstatuoti, kad šeimos situacija kinta ir yra pašalintas pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Teismo vertinimu, E. A. ir P. Š. deklaruojamas noras keistis yra susijęs daugiau ne su pasiryžimu keisti savo gyvenimo būdą, tokiu būdu užtikrinant mažamečiui vaikui saugias ir tinkamas sąlygas augti, o su teisme sprendžiamu klausimu dėl teismo leidimo paimti vaiką A. Š., gimusį 2020 m. rugpjūčio 13 d. iš jo tėvų, išdavimu.
Taigi, nors prabėgo 10 (dešimt) mėnesių, bet reali sitaucija iš esmės nėra pakitusi. Įvertinus visuma nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad atsakovų motyvacija keistis buvo tik momentinė, šiuo metu jau fiksuotinas atsakovų tam tikras abejingumas sprendžiamos situacijos atžvilgiu.
Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jų kaltais veiksmais, todėl šių atsakovų pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas vaiko sveikata, lavinimu, akivaizdus abejingumas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vertintinas kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams.
Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovų E. A. ir P. Š. tėvų valdžią nepilnamečiui vaikui A. Š..
Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams E. A. ir P. Š. ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie tai, kad sitaucija šeimoje yra pakitusi. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
2021 m. vasario 4 d. budinčios globotojos šeimoje buvo aplankytas mažametis A. Š.. Minėto apsilankymo metu nustatyta, kad vaikas A. Š. adaptavosi globėjos šeimoje, globėjai maitinant vaiką buteliuku, vaikas laiko jos ranką, globėjos pašnekintas šypsosi.
Atsižvelgus į tai, kad atsakovų E. A. ir P. Š. vaikui A. Š. yra nustatyta laikinoji globa ir jos laikinuoju globėju paskirti Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, neterminuotai apribojus atsakovų E. A. ir P. Š. tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus A. š. atžvilgiu, atsakovų nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikiną globėją – Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams E. A. ir P. Š. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Ieškovo atstovė teismi posėdžio metu dėl prašomo priteisti išlaikymo sumos, nurodė, kad tikslina savo reikalavimą, nes nors vaiko poreikiai padidėjo, tačiau kreipiantis į teismą nebuvo išskaičiuota mokama išmoka vaikui (70 Eur). Šią sumą išskaičiavus, gaunama vaikui teiktino išlaikymo suma 152,96 Eur. Prašo proporcingai mažinti iš atsakovų prašomą priteisti išlaikymo sumą, kadangi atsakovė šiuo metu augina vaiką iki 2 (dvejų) metų, o atsakovas nurodė, kad dirba ir uždirba pakankamai nemažas pajamas.
Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad A. Š. poreikiai ir išlaikymo dydis paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 30 d. ir vidutiniškai siekia po 222,96 Eur/mėn. Atsakovas P. Š. sutiko su iš jo prašoma priteisti išlaikymo suma, su iš atsakovų prašomomis priteisti išlaikymo sumomis sutiko ir atsakovų atstovė.
Byloje nėra duomenų apie P. Š. gaunamą darbo užmokestį, anot atsakovo, jis uždirba po 1000 Eur/mėn (į rankas), turi dar du vaikus, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d. gimusią A. bei E.. Pasak atsakovo E. auga su mama, su ja susitaręs mokėti dukrai po 100 Eur išlaikymą, tačiau šiuo metu jo netekia, nes motina neleidžia pasimatyti su mergaite. P. Š. nuo 2021 m. balandžio 15 d. Užimtumo tarnyboje nutraukta darbo paieška be teisės registruotis 6 mėn. Duomenų, kad atsakovas būtų registruotas užimtumo tarnyboje, nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė E. A. augina vaiką iki trejų metų. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 iki 2021 m. gegužės 17 d. gavo vidutiniškai po 179 Eur nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2021 m. balandžio 15 d. Užimtumo tarnyboje nutraukta darbo paieška be teisės registruotis 6 mėn. Liudytojos I. G. teigimu, atsakovė nuo rugsėjo mėn. gauna išmoką už mergaitę, apie 110 Eur. Prieš tai gavo nėščiosios išmoką apie 100 Eur ir vienkartinę išmoką gimus vaikui. darbo neturi. Atsakovė augina 2021 m. rugpjūčio 19 d. gimusią dukrą A., taip pat 2015 m. liepos 29 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, įsipareigojo teikti savo vaikams G. A., D. A., D. A. ir A. A. materialinį išlaikymą po 115,85 Eur kas mėnesį. Atsakovas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo žiniomis, atsakovė iš jos teismo sprendimu priteisto išlaikymo neteikia. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis abu atsakovai yra darbingi. Atsakovė transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, o atsakovui ½ dalimi priklauso 2 (dvi) negyvenamosios – ūkio patalpos.
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovų nepilnamečio sūnaus A. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovų turtinę padėtį, turimus duomenis apie sveikatos būklę, nepakankamas pastangas keisti ydingą gyvenimo būdą, turimus išlaikytinius (CK 3.198 straipsnis), nepilnamečio gaunamas pajamas, bei vadovaudamasis išimtinai atsakovų nepilnamečio vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad neterminuotai apribojus atsakovų E. A. ir P. Š. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko A. Š. atžvilgiu, nepilnamečiui A. Š. iš P. Š. priteistinas išlaikymas po 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. birželio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o iš atsakovės E. A. po 42,96 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. birželio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.
Kadangi teismas neterminuotai apribojo atsakovų E. A. ir P. Š. tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus A. Š. atžvilgiu, todėl laikinas vaiko globėjas – Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba – paskirtinas išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).
Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, turėtų būti priteistos iš atsakovų E. A. ir P. Š. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovai E. A. ir P. Š. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 30 d. sprendimus yra atleisti 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovų E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, juridinio asmens kodas 300095282, iki nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jam paskyrimo.
Priteisti iš atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 42,96 Eur (keturiasdešimt du eurus 96 ct) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. birželio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui.
Priteisti iš atsakovo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. birželio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėjas Aivaras Naujalis