Civilinė byla Nr. e2-9924-820/2023
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00320-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija:
3.4.1.9; 3.2.6.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
sekretoriaujant Ivetai Kavaliauskaitei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Nordecum“ atstovei R. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo,
Teismas,
n u s t a t ė:
1. ieškovė UAB „Nordecum“ (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. G. (toliau – Atsakovas):
1.1. 49,70 EUR negrąžinto kredito;
1.2. 6,33 EUR nesumokėtų pelno palūkanų;
1.3. 2,38 EUR delspinigių;
1.4. 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp Ieškovės ir Atsakovo 2018 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis SP1006015 (toliau – Sutartis), pagal kurią Ieškovas Atsakovui suteikė 100 EUR kreditą 3 metų terminui, o Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti 23,17 proc. metines palūkanas, kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (toliau – BVKKMN) – 60,67 proc.
3. Ieškovas patikrino Atsakovo kreditingumą ir suteikė paskolą. Atsakovas padengė 20,30 EUR pagrindinės paskolos dalies, 13,50 EUR pelno palūkanų, 0,30 EUR netesybų ir 30 EUR sutarties sudarymo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles, susidarė 49,70 EUR nepadengto kredito, 6,33 EUR pelno palūkanų, 0,62 EUR netesybų (už 112 dienų priskaičiuota 0,05 procentų už kiekvieną dieną nuo negrąžintos sumos). Ieškovas prašė priteisti ir įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas.
4. Atsakovas G. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes ieškovas nesiuntė jam sąskaitų apmokėjimui į asmeninį el. paštą, kur būtų nurodytas jo asmens kodas, skolos numeris ir tiksli palūkanų suma. Ieškovui pateikė savo naujo el. pašto adresą, nes ankstesnis buvo užblokuotas. Atsiliepime prašė išsiųsti jam sąskaitą nurodytu nauju el. paštu, kad galėtų apmokėti viską išskyrus bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškovas UAB „Nordecum“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Ieškovas ne kartą bandė susisiekti su Atsakovu telefonu ir anksčiau nurodytu el. paštu, tačiau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio susisiekti su Atsakovu nepavyko. 2023-02-09 per Facebook pokalbių programėle su Atsakovu pavyko susisiekti ir visi Atsakovo nurodyti duomenys apie skolą ir apmokėjimo rekvizitai buvo pateikti tiesiogiai pokalbių metu, o detalizuotos sąskaitos išsiųstos nauju el. pašto adresu 2023 m. vasario 9 d. ir pakartotinai 2023 m. kovo 1 d., tačiau atsakovas skolos iki šiol nesumokėjo.
6. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, pareiškė, jog pilna apimtimi palaiko savo išdėstytą poziciją atsiliepime į ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad jis savo poziciją dėl skolos priteisimo išdėstė aiškiai ir detalizuotai, siekiant taupyti šalių bylinėjimosi išlaidas ir teismo darbo laiką prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje.
Ieškinys tenkintinas.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
8. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
10. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
11. Tarp Ieškovės ir Atsakovo 2018 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis SP1006015 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią Ieškovas Atsakovui suteikė 100 EUR kreditą 3 metų terminui, o Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti 23,17 proc. metines pelno palūkanas, kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 60,67 proc. Konstatuotina, kad šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo kredito sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).
12. Atsakovas G. G. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, dėl to, kad ieškovas nesiuntė jam sąskaitos apmokėjimui į asmeninį el. paštą, kur būtų nurodytas jo asmens kodas, skolos numeris ir tiksli palūkanų suma. Ieškovui pateikė savo naujo el. pašto: adresą, nes praeitas buvo užblokuotas, todėl ieškovas turėjo abu el. paštus, kad pateiktų ieškovui skaidrią sąskaitą. Atsakovas atsiliepime prašė išsiųsti jam sąskaitą nurodytu nauju el. (duomenys neskelbtini) paštu, kad galėtų apmokėti viską išskyrus bylinėjimosi išlaidas, nes jos susidarė ne dėl atsakovo kaltės.
13. Taigi, Atsakovas Ieškovo ieškinyje pareikštų materialiųjų reikalavimų neginčija, tik nesutinka sumokėti bylinėjimosi išlaidų, t. y. nesutinka su procesiniai reikalavimais.
14. Atsakovas atsiliepime prašė išsiųsti jam sąskaitas nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), kad galėtų sumokėti įsiskolinimą. Iš 2023 m. vasario 9 d. ir 2023 m. kovo 1 d. šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad Ieškovas išsiuntė sąskaitas Atsakovui jo nurodomu el. paštu - (duomenys neskelbtini) mažiausiai du kartus. Be to, Atsakovas buvo informuotas apie jo prievoles ir per Messenger app 2023 m. vasario 9 d – 2023 m. kovo 29 d. susirašinėjimo metu. Taigi, Ieškovė siuntė raginimus Atsakovui susimokėti pagal tarp jų sudarytą vartojimo kredito sutartį, nurodydama skolos dydį, kurią sudaro negrąžintas kreditas, nesumokėtos palūkanos, nesumokėtas administravimo mokestis, palūkanos nuo pavėluotų kredito įmonių ir priskaičiuoti delspinigiai. Taip pat, nurodydama banko sąskaitas į kurias gali būti atlikti mokėjimai. Atsakovo reikalavimai, kad sąskaitose būtų nurodytas jo asmens kodas laikytini nepagrįstais, nes tokių duomenų pateikimo į sąskaitą nenumatė šalių Sutartis ir pagal įstatymą tai nėra privalomi sąskaitos rekvizitai. Be to, Atsakovas galėjo ir privalėjo vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pagal Sutartį, net ir nesant sąskaitų, tiesiog atlikdamas mokėjimus pagal Sutartį, nes pasirašant Sutartį jam buvo pateiktos Specialiosios Sutarties sąlygos, kuriose buvo išdėstyti visi konkretūs mokėjimai su konkrečiais terminais ir konkrečiomis sumomis. Taigi, Atsakovas galėjo ir privalėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.
15. Kadangi Atsakovas tinkamai neįvykdė savo sutartinės prievolės grąžinti ieškovui pagal 2018 m. lapkričio 17 d. sudarytą Sutartį gautą kreditą, skolos dydžio neginčijo, todėl Ieškovui iš Atsakovo priteistina 49,70 EUR negrąžinto kredito (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
16. Ieškovas iki Sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 2 d.) priskaičiavo Atsakovui 6,33 EUR pelno palūkanų, kurių metinių palūkanų norma yra 23,17 procentų už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. vasario 2 d. Kadangi Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti Sutartimi (Sutarties specialiosios sąlygos ir Bendrųjų sąlygų 7.4 – 7.5. punktai) sutartas pelno palūkanas, šis reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
17. Pagal šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktą Atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną kalendorinę dieną. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2,38 EUR delspinigių, už laikotarpį nuo 2019 spalio 13 d. iki 2020 balandžio 10 d. Kreditoriaus nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai, kurie skaičiuojami ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį neprieštarauja atsakingo skolinimo principo įgyvendinimui (CK 6.886 straipsnio 2 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), todėl šis reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintu (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
18. CK 6.37 straipsnio
2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi Atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, Ieškovui iš Atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
19. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
20. Ieškovas prašė priteisti jam iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21 EUR žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, todėl Ieškovui iš Atsakovo priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 21 EUR (CPK 93 straipsnis). Kaip nurodyta šio sprendimo 14 punkte, Atsakovas galėjo ir privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus tiesiogiai pagal sutartį, nes sudarydamas sutartį žinojo ir prievolių dydį ir prievolių vykdymo terminus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nepriteisti Ieškovui bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 110, 111, 115, 176, 178, 179, 185, 227 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui UAB „Nordecum“ (į. k. 302535232) iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 49,70 Eur (keturiasdešimt devynis euro ir 70 euro centų) negrąžinto kredito, 6,33 EUR (šešis euro ir 33 euro centus) nesumokėtų pelno palūkanų, 2,38 EUR (du euro ir 38 euro centus) delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą 58,41 EUR (penkiasdešimt keturių euro ir 41 euro cento), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 21 EUR (dvidešimt vieną euro) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda