Civilinė byla Nr. e2-5658-1027/2024
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01297-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.1; 3.2.6.1
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 27 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,
sekretoriaujant Ramunei Čypienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugi linija“ atstovui S. O.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai Gretai Mingailaitei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. M., advokatui Petrui Butkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugi linija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Saugi linija“ (toliau – ir UAB „Saugi linija“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) 12 352,97 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad atsakovė iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsigijo prekių už 12 352,97 Eur, pasirašė 2024/01-02 – 2024/04/22 laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau už įsigytas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo iki šiol. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 10 d. reikalavimų perleidimo sutartimi reikalavimo teises į atsakovės skolą perleido ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2024 m. birželio 4 d. pasirašytinai. Ieškovė po reikalavimo perleidimo 2024 m. gegužės 14 d. pranešimu pareikalavo atsakovę iki 2024 m. gegužės 20 d. sumokėti visą įsiskolinimo sumą pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, atsakovė skolos nesumokėjo iki šiol, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 12 352,97 Eur skola, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka.
4. Atsiliepime nurodo, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad net ir esant pirkėjo pasirašytoms PVM sąskaitoms faktūroms, kilus ginčui, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sandoris yra įvykęs. Nagrinėjamu atveju pardavėjui neįrodžius prekių pardavimo fakto (momento), pirkėjui nekyla pareiga už jas apmokėti, nes 1) byloje nėra įrodymų, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo perduotos atsakovei, kaip to reikalauja CK 6.137 straipsnis, todėl vertintina, ar ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos pagrįstai; 2) pati PVM sąskaita faktūra yra priemonė teisingai mokėti mokesčius valstybei, tačiau nepatvirtina, kad ieškovė perdavė atsakovei jose nurodytas prekes; 3) be PVM sąskaitų faktūrų ieškovė nepridėjo nei vieno įrodymo, kad atsakovė gavo jose nurodytas prekes, trečiasis asmuo PVM sąskaitas faktūras dažnai pateikdavo dar neperdavus prekių; 4) vien PVM sąskaitos faktūros, kuriose yra atsakovės darbuotojo parašas, kuris neturi suteiktų įgaliojimų jas pasirašyti, negali būti laikomas pakankamu įrodymu ieškinį patenkinti, sąskaitose nėra net užuominos, jog pasirašantis asmuo patvirtina, jog prekes gavo; 5) tarp atsakovės ir trečiojo asmens viskas vyko žodinio susitarimo pagrindu, ieškovė nepateikia duomenų, kokia tvarka ir terminais atsakovė turėjo atsiskaityti už perduotas prekes, nes pačiose sąskaitose nėra nurodytas terminas, iki kada jas reikia apmokėti.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimu su ieškiniu sutiko.
6. Atsiliepime nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ žodinius užsakymus nuolat gamina ir tiekia atsakovei medinius padėklus. Atsakovės darbuotojai atvyksta savo transportu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje įvyksta prekių perdavimas, dviem egzemplioriais išrašoma PVM sąskaita faktūra, egzempliorius su priėmusiojo parašu lieka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi prekės išvežamos atsakovės transportu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra prievolės inicijuoti važtaraščių pildymą. Išrašytas sąskaitas atsakovė yra gavusi ir įtraukusi į apskaitą, vykdė dalinį jų apmokėjimą – yra padariusi 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. vasario 27 d., 2024 m. birželio 12 d. pavedimus.
7. Teismo posėdžio ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad nuo praėjusių metų spalio mėn. tiekė medieną UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. pavasarį susikaupė skola. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad su jais neatsiskaito klientas, ėmęs iš jų prekes, todėl su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pas įmonės vadovą, pasirašytinai supažindino su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Dėl skolos sumokėjimo telefonu bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, buhaltere. Iki tol su jais nebuvo dirbęs, nežinojo elektroninio pašto adreso, todėl bendravo telefonu. Vadovas prašė skolos palaukti 3 mėnesius, vėliau perskambino buhalterė ir paprašė palaukti iki 6 mėnesių, jo tai netenkino, todėl kreipėsi į teismą. Ieškinyje yra padaryta klaida, skolą prašė sumokėti ne iki 2024 m. gegužės 20 d., o iki 2024 m. birželio 20 d. Prašo priteisti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir 140 Eur už ieškinio parengimą, prie ieškinio pridėtą sąskaitą yra apmokėjęs.
8. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvaujančio byloje ieškovės pusėje, atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Advokatas P. B. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko medžiagas ir iš jų gamino gaminius, kuriuos tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Susidarė įsiskolinimas, todėl pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, skolos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir medžiagų tiekėjo UAB „Saugi linija“ yra įskaitytos. UAB ‚,(duomenys neskelbtini)“ skolą patvirtina skolų suderinimo akto duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą, skolą pripažino, tačiau teisme įsiskolinimo faktą neigia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. M. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atiduoti visi padėklai, nesutikimas su ieškiniu yra tik bylos vilkinimas, padėklai yra užpajamuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja pakankamai ilgą laiką, užsakymus gaudavo raštu arba telefonu, tada perduodavo V. B., ką reikia pagaminti. Apie pagamintus padėklus pranešdavo telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui arba vadovui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atvažiuodavo ir savo transportu išsiveždavo padėklus, būdavo pasirašomos sąskaitos faktūros. Nebūdavo tokių atvejų, kad sąskaitos būtų pasirašytos, o prekės neperduotos.
9. Atsakovės atstovė teismo posėdžio paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka. Skolų suderinimo aktas yra išvestinis apskaitos dokumentas, nepatvirtinantis įsiskolinimo fakto. Sąskaita faktūra neįrodo prekių perdavimo fakto, juo buvo tik sutikslintos įmonėje esančios sąskaitos. Skolų suderinimo aktą pasirašė trečiasis asmuo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, t. y. neįgaliotas asmuo pasirašyti tokius dokumentus. Aktą pasirašiusi R. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, bet tuo metu tik pavadavo vyriausiąją buhalterę. Atsakovė teigia, kad prekės negautos, negali nurodyti, ar ginčija faktą, kad ieškovė reikalavo apmokėti sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiveždavo sąskaitas į įmonę.
10. Liudytojas V. B. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, dirba gamybinės dalies meistru. Įmonė gaudavo užsakymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakymus tiesiogiai gaudavo jis, įmonė pagal užsakymus pagamindavo padėklus, pagamintus padėklus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvažiuodavo ir pasiimdavo savo transportu. Jis vadovui perduodavo duomenis, kiek ir kokie padėklai pagaminti, tai užrašydavo ant lapo, vadovybė parengdavo sąskaitas, kurias jis pasirašydavo, sąskaitos būdavo perduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykdavo R., dar vienas darbuotojas. Šiais metais, sausio – balandžio mėn. atvažiuodavo kokius 2-3 kartus per mėnesį. Nebūdavo tokių atvejų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duotų tik sąskaitą-faktūrą, o prekių neduotų. Sąskaitas kartais jis perduodavo, kartais direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė nedidelė, kartais netilpdavo visi padėklai, todėl vienu kartu su sąskaita paimdavo dalį padėklų, kitu kartu likusią dalį.
11. Liudytojas R. S. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Kartu su tiekimo vadybininku nuvažiuodavo pasiimti padėklų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. V., jie pakraudavo padėklus, jiems duodavo sąskaitą, jis pasirašydavo ir atiduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiimdamas netikrindavo prekių su sąskaitų faktūrų duomenimis. Būdavo, kad pasirašydavo sąskaitą faktūrą, bet prekes atveždavo tiekimo vadybininkas. Nebūdavo taip, kad būtų išrašomos tik sąskaitos faktūros, o prekės netiekiamos. Sąskaitos būdavo atiduodamos į buhalteriją. Niekada nebuvo kilę abejonių, kad prekės negautos. Jo parašas sąskaitose reiškia, kad padėklus gavo. Ir dabar bendradarbiaujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlikusi ta pati tvarka.
Teismas
konstatuoja:
12. Byloje nustatyta, kad tarp trečiojo asmens (pradinės kreditorės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę prekių pirkimo-pardavimo santykiai. Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nepateikta, tačiau atsakovė šių santykių egzistavimo fakto neginčija, todėl teismas laiko jį nustatytu. Šių santykių buvimą taip pat patvirtina byloje esantis atsakovės parengtas 2024 m. liepos 29 d. skolų suderinimo aktas, iš kurio matyti, jog atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į finansinę apskaitą įtraukdavo ūkines operacijas ir su pradine kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo už parduotas prekes pagal išrašytas PVM sąskaitų faktūras.
13. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė ir pateikė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kitų, šias PVM sąskaitas faktūras: 2024 m. sausio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso už bendrą 12 352,97 Eur sumą.
14. Pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido ieškovei UAB „Saugi linija“. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota pasirašytinai, tai patvirtina atsakovės vadovo 2024 m. birželio 4 d. parašas ant reikalavimo perleidimo sutarties kopijos.
15. Ieškovės atstovas paaiškino, kad 2024 m. gegužės 14 d. žodžiu pareikalavo atsakovę atsiskaityti: ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis iki 2024 m. gegužės 20 d., teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais – iki 2024 m. birželio 20 d. sumokėti visą įsiskolinimo sumą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė tai paneigiančių argumentų, įrodymų byloje neteikė.
16. Duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ar atsikirtimus pradinei kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar reikalavimą perėmusiai ieškovei UAB „Saugi linija“ dėl raginamos sumokėti sumos ir PVM sąskaitų faktūrų byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad iki bylos nagrinėjimo atsakovė būtų apmokėjusi visą ar dalį įsiskolinimo. Parengiamojo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas patikslino, kad atsiliepime paminėti mokėjimai nesusiję su prašoma priteisti skola.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).
18. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles.
19. Atsakovė neginčija, kad tarp jos ir pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę ilgalaikiai prekių pirkimo-pardavimo santykiai, tačiau atsakovė ginčija, kad gavo visas ar dalį prekių pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 22 d., savo atsikirtimus motyvuodama iš esmės tuo, kad reikalavimo teisę perėmusi ieškovė nepateikė prekių pristatymo įrodymų, todėl ieškinys yra neįrodytas.
20. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
21. Atsakovė nei atsiliepime atsikirsdama į ieškinį, nei parengiamojo posėdžio metu nenurodė, ar atsakovė teigia, kad prekės jai buvo patiektos ar kad nepatiektos, teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal bylos dokumentus teigia, kad prekės nebuvo patiektos. Atsakovė į bylą neteikė jokių įrodymų, nei kurie galėtų pagrįsti jos atsikirtimus ir teiginius, nei įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, nors vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Rašytinius įrodymus į bylą, pagrindžiant savo reikalavimus ir argumentus, prašymus dėl liudytojų apklausos teikė tik ieškovė ir ieškovės pusėje dalyvavęs trečiasis asmuo. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose iš esmės apsiribojo tik procesinio pobūdžio atsikirtimais apie ieškovės pareigą įrodyti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, tame tarpe ir prekių patiekimą, bei kad jai kelia abejonių ieškovės teikiami įrodymai, tokius pat nesutikimo su ieškiniu motyvus dėstė ir nagrinėjant bylą iš esmės, nurodydama, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus teigia, jog prekių negavo. Nors pagrindinė įrodinėjimo našta šioje byloje iš tiesų tenka ieškovei, kuri turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau tai negali visiškai eliminuoti ir atsakovės turimos pareigos įrodyti aplinkybę, kad ji negavo visų ar dalies prekių.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimą, taip pat ilgalaikį elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimą, kai PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas).
23. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 31 punktas). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
24. Byloje yra pateikta trylika PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. Dvylikoje iš šių sąskaitų, tai yra beveik visose, išskyrus 2024 m. sausio 10 d. sąskaitą, kuri buvo perrašyta dėl netiksliai nurodytos sumos, yra atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo – meistro R. S. parašas, 2024 m. balandžio 8 d. sąskaitoje yra ir šio darbuotojo spaudas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens prašymu buvo apklausti R. S. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašęs PVM sąskaitas faktūras. Abu liudytojai patvirtino, kad buvo nusistovėjusi praktika, kai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ žodinius užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamindavo medinius padėklus, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykdavo atsiimti savo transportu, kartu su prekėmis buvo atiduodama PVM sąskaita faktūra. Liudytojas R. S. patvirtino, kad jo parašas sąskaitose faktūrose reiškia, kad prekės buvo gautos, nėra buvę taip, kad tiesiog būtų išrašyta sąskaita faktūra, o prekės nepatiektos. Iš 2024 m. liepos 29 d. skokų suderinimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos su ginčo dalyku susijusios PVM sąskaitos faktūros, kaip ir su nagrinėjama byla nesusijusios PVM sąskaitos faktūros, įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą. Į bylą yra pateiktas 2024 m. liepos 25 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pasirašytas trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens bei atsakovės buhalterės-kasininkės, kuriame neįrašyta jokių prieštaravimų dėl esamo, trečiojo asmens ieškovei perleisto įsiskolinimo. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ginčija šiuos rašytinius įrodymus, tačiau, kaip jau buvo minėta, iš esmės niekaip savo nesutikimo nepagrindžia objektyviais duomenimis ir rašytiniais įrodymais. Esant nustatytam prekių patiekimo atsakovei faktui, atsakovės teiginiai, kad PVM sąskaitas faktūras pasirašęs atsakovės darbuotojas ar skolų suderinimo aktą pasirašiusi buhalterė neturėjo įgaliojimų juos pasirašyti, nėra pakankamas įrodymas ieškiniui atmesti. Patvirtinimas parašu ir antspaudu sąskaitoje faktūroje, teismo vertinimu, yra pakankamas įrodymas, kad sąskaitoje nurodytos prekės buvo perduotos ir atsakovės darbuotojų priimtos. Skolų suderinimo aktus praktikoje dažnai pasirašo už įmonės finansinės apskaitos vedimą atsakingi asmenys, o teismo posėdžio metu atsakovės atstovė ir patvirtino, kad į bylą pateiktą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame yra duomenys ir apie ginčijamą skolą, pasirašė vyriausiąją buhalterę tuo metu pavadavusi buhalterė R. V..
25. Perrašyta 2024 m. sausio 10 d. PMV sąskaita faktūra nėra pasirašyta atsakovės atsakingo darbuotojo, kitose sąskaitose atsakovės darbuotojas po „sąskaitą išrašė“ pasirašydavo prie žymos „gavau“ ar „sąskaitą priėmė“, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad po 2024 m. sausio 10 d. sąskaitos išrašymo šalių bendradarbiavimas vyko toliau, sąskaitos yra įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, taigi bendrovėje buvo gautos, leidžia pagrįstai teigti, kad prekės pagal visas PVM sąskaitas faktūras atsakovei buvo pristatytos.
26. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiama pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu pastaroji kita šalis neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, tas aplinkybes įrodė, tačiau yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar įrodinėjimo pareigą turinti šalis ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 61 punktas).
27. Įvertinus byloje esančias PVM sąskaitas faktūras kartu su atsakovės darbuotojo parašais, 2024 m. liepos 29 d. skolų suderinimo aktą su į jį įtrauktomis ginčo PVM sąskaitomis faktūromis, 2024 m. liepos 25 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto duomenis, liudytojų parodymus, tai, kad atsakovė neteikė jos atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti ieškovės pozicija, kad prekės realiai buvo pristatytos atsakovei. Be to, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė per trečiąjį asmenį 2024 m. birželio 4 d. pateikė atsakovei reikalavimo perleido sutarties kopiją, ieškovė 2024 m. gegužės 14 d. paragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė niekaip į raginimą nereagavo, nenurodė priežasčių, kodėl raginama sumokėti neginčijo įsiskolinimo sumos bei nepateikė pretenzijų ar prieštaravimų ieškovei ar trečiajam asmeniui dėl visų ar dalies prekių negavimo.
28. Atsakovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla ir jai yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, ji taip pat privalo tinkamai tvarkyti apskaitą bei kontroliuoti prekių srautą ir mokėjimus, todėl jos procesiniuose dokumentuose išsakyta pozicija, kad ieškovė jai neįrodė prekių patiekimo fakto ar parengiamojo posėdžio metu išsakyti motyvai, kad ji dėl didelės sandorių apimties negali nei patvirtinti, nei paneigti užsakymų buvimo ir prekių pristatymo fakto, nors pačios PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į atsakovės finansinę apskaitą, vertinamas kaip formalus atsikirtimas į ieškinį.
29. Nors ieškovės atstovas painiojosi nurodydamas terminą, iki kada, 2024 m. gegužės 14 d. bendraudamas su atsakovės vadovu, buvo reikalavęs apmokėti skolą – ieškinyje nurodė, kad iki 2024 m. gegužės 20 d., teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2024 m. birželio 20 d., tačiau atsižvelgiama į CK 6.53 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąja taisyklę, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, bei į ieškovo paaiškinimus, kad atsakovės vadovas pokalbio metu nurodė, kad skolą sumokėsiantis per 3 mėnesius, o atsakovės buhalterė, vėliau perskambinusi, nurodė, kad skola bus sumokėta dar vėliau, per 6 mėnesius. Įvertinus, kad įsiskolinimas neapmokėtas iki šiol, buvo ginčijamas ir teisme, laikytina atsakovę aiškiai išreiškus atsisakymą vykdyti prievolę ieškovei tiek įstatyme nustatytais, tiek ieškovės vadovo reikalaujamais terminais. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė, vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, turėjo pagrindą kreiptis į teismą 2024 m. birželio 4 d. bei nuo bylos iškėlimo reikalauti skaičiuoti procesines palūkanas.
30. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdė savo sutartines pareigas – priėmė užsakymus, pagamino prekes – medinius padėklus, išrašė sąskaitas faktūras bei prekes perdavė atsakovei, tuo tarpu atsakovė jai tekusios pareigos apmokėti už gautas prekes po to, kai reikalavimo teisę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmusi ieškovė pareikalavo jas apmokėti, tinkamai neįvykdė.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei netinkamai vykdant jai iš pirkimo-pardavimo santykių kilusią prievolę, ieškovė, perėmusi pradinės kreditorės reikalavimo teises, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų patiektų prekių kainą, t. y. apmokėtų susidariusį 12 352,97 Eur įsiskolinimą (CK 6.63 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 ir 2 dalys).
32. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, kuris taikomas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
34. Ieškovė ieškinį apmokėjo 280 Eur žyminiu mokesčiu ir patyrė 140 Eur išlaidų teisininkės R. Š. paslaugoms už procesinių dokumentų parengimą apmokėti.
35. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvavęs byloje ieškovės pusėje, patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-25657).
36. Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis: ieškovė ieškinį apmokėjo 280 Eur žyminiu mokesčiu, nors už ieškinį turėjo būti mokamas 278 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 278 Eur žyminio mokesčio, o 2 Eur žyminio mokesčio permoka gražintina ieškovei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prašymas priteisti 140 Eur išlaidų teisininkės R. Š. paslaugoms už procesinių dokumentų parengimą apmokėti netenkinamas, nes, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 3 dalimi, neatlyginamos išlaidos už ne advokatų ir advokatų padėjėjų suteiktas teisines paslaugas.
37. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo už suteiktas teisines paslaugas, parengiant atsiliepimą į ieškinį, kitus procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, sumokėjo advokatui 968 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, teiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisiama 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. Valstybė byloje patyrė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Visiškai patenkinus ieškinį, šios išlaidos atlyginamos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 352,97 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt du eurus 97 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 352,97 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugi linija“, juridinio asmens kodas 183840542, naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (ieškovės pusėje), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugi linija“, juridinio asmens kodas 183840542, 2 Eur (du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. birželio 5 d. mokėjimo pavedimu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (sprendimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Jurgita Šimonėlytė